Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. patikslintą ieškinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo, turto lygių dalių nustatymo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: 652/1187 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė;

2. Nustatyti, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį nekilnojamojo turto: 652/1187 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);

3. Iš atsakovo ieškovei priteisti kompensaciją už jam atitenkančią ieškovei tenkančio ½ turto dalį: (652/1187 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)) lygią 77600 Eur. (155200 /2 = 77600).

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog su atsakovu faktiškai pradėjo kartu gyventi nuo 2014 m. lapkričio mėnesio. Pradėję gyventi kartu vedė bendrą ūkį, ateityje ketino sudaryti santuoką. Kartu gyveno ir ieškovės mažametis sūnus, su kuriuo atsakovas elgėsi, lyg su savo vaiku. Kurdami bendrą ateitį planavo įsigyti erdvesnius namus. 2014-11-20 pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 46339,20 Eur ir automobilį. Gautas lėšas panaudojo bendrai buičiai bei būsimų namų su atsakovu įsigijimui. Atsakovas iš AB Nordea banko pagal 2015-07-10 kreditavimo sutartį gavo 40000 Eur paskolą, ir 2015-06-18 už 50000 Eur įsigijo 652/1187 dalį žemės sklypo su butu, adresu (duomenys neskelbtini), kurį įsiregistravo asmeninės nuosavybės teise savo vardu. Tačiau naujai įsigyto būsto įrengimu rūpinosi abu, investavo savo lėšas, laiką ir jėgas. 2016 m. balandžio mėnesį persikraustė gyventi į šiuos namus. Santykiai su atsakovu visada buvo artimi, rūpinosi namais, aplinka, ieškovės vaiko poreikiais, atsakovo vardu 2017-06-07 juridinių asmenų registre įregistruotos įmonės (duomenys neskelbtini) veikla. Į šią įmonę taip pat investavo savo lėšas, tikėdamasi, kad jos veikla bus jų šeimos pragyvenimo šaltinis. Tačiau nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio santykiai pašlijo. To priežastis buvo neišspręsti ieškovės nuosavybės į įgytą nekilnojamąjį turtą bei įmonę apimties klausimas. Atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo varyti ją ir sūnų iš namų, o 2017-09-07 pakeitė spynas ir į namus nebeįsileido.

Buto pirkimui buvo panaudota banko paskola, pradiniam įnašui jos ir atsakovo bendri pinigai. Paskola pagal 2015-07-10 būsto kreditavimo sutartį įforminta tik atsakovo vardu, nes jie nebuvo susituokę, butas įkeistas bankui. Įsigytas butas, buvo tik iš išorės baigtas statyti, nebuvo jokios vidaus apdailos. Su atsakovu žodžiu susitarė, kad ji už savo parduotą butą gautus pinigus panaudos namo vidaus įrengimui, kad jis taptų tinkamas gyventi, o vėliau atsakovas žadėjo namą įforminti bendrąja daline nuosavybe, ieškovės vardu įregistruojant ½ dalį buto. Vykdydama susitarimą į buto įrengimą investavo apie 50000 Eur savo asmeninių lėšų. Įvesta elektros instaliacija, santechnikos, vandens tiekimo, kanalizacijos sistemos; atlikta vidaus sienų apdaila, įrengtos grindys, lubos, šildymo sistema, įrengti vidaus laiptai, įvesta signalizacija, sumontuotos vidaus ir lauko durys, nupirkti ir sumontuoti visi baldai, apšvietimas, užuolaidos, kita įranga, sutvarkytas gerbūvis, aptverta tvora. Namas buvo įrenginėjamas ūkio būdu. Už statybos darbus ir statybines medžiagas dalinai mokėjo grynais pinigais, laikotarpiu nuo 2015-06-25 iki 2016-04-14 iš sąskaitos nuėmė grynais 21040 Eur, kuriuos panaudojo buto (namų) apdailai bei įrengimui. Pagal pateiktas sąskaitas asmeniškai gyvenamajam namui pirko statybines medžiagas, įrangą, baldus ir kt.: 2015-06-03 sąskaita UAB „Klaipėdos ekspresas“ - 1760 Eur (santechnikos prekės), 2016-02-17 UAB „Senukų prekybos centras“ - 3720 Eur, 2016-03-17 UAB „Pajūrio verslas“ – 2855 Eur (įmontuojama buitinė technika), 2015-10-28 MB „Baldų idėjų fabrikas“ - 2060 Eur (spintų sistemos), 2015-07-10 UAB „Vaineta ir partneriai“ - 3760 Eur (plytelės), 2016-03-17 UAB „Alantas“ - 4856 Eur (virtuvės baldų komplektas), 2016-02-02 UAB „Vilkonda“ - 3708 Eur (parketlentės), durys į dušą - 300 Eur, 2016-01-08 UAB „Statytojas“ - 750 Eur (lauko durys). Savo lėšomis pirko vidaus duris - 2000 Eur, vidaus laiptus - 2500 Eur, įtempiamas lubas - 1400 Eur, užuolaidas - 3000 Eur. Iš jos sąskaitos buvo atlikta eilė smulkių piniginių operacijų už prekes ir statybos medžiagas: parduotuvėje „Jysk“ - už 695 Eur, dažų parduotuvėje „Fluger“ - 281 Eur, parduotuvėje „Moki veži“ - 491 Eur, parduotuvėje „Ermitažas“ - 30 Eur, parduotuvėje „Gulbė“ - 31 Eur, parduotuvėje „Ikea“ - 916 Eur, parduotuvėje „Elstila“ - 592 Eur, parduotuvėje „Dubingiai“ - 451 Eur, parduotuvė „TCH baldai“ - 1200 Eur, parduotuvėje „Depo“ - 1200 Eur (lauko baldai), buvo tvarkomas lauko gerbūvis - apie 800 Eur. Jos pinigais, darbu bei investuotu laiku buvo sukurtas visiškai naujos vertės nekilnojamojo turto objektas. Teismo ekspertas nustatė, kad 652/1187 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (kartu su jame esančiu kilnojamuoju turtu) rinkos vertė 2019-12-20 yra 155 200 Eur. Nuo 2017-09-27 bendras gyvenimas su atsakovu faktiškai yra nutrūkęs, nebeveda bendro gyvenimo, gyvena atskirai vienas nuo kito, niekas daugiau nesieja, todėl prašo priteisti piniginę kompensaciją už bendrai su atsakovu įgytą ir sukurtą turtą, kuris visas lieka atsakovui.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžių metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai. Ieškovė papildomai paaiškino, kad bendrą ūkį su atsakovu pradėjo vesti nuo 2014 m. lapkričio mėn., atsakovas atsikėlė į ieškovės butą gyventi. Pardavus butą, ieškovė kartu su atsakovu persikėlė į atsakovo tėvų butą Kretingos g. ir kartu su atsakovu nusprendė, kad reikėtų pirkti ne butą, o namą. Gyvendama kartu su atsakovu ieškojo namo pirkimui, jį surado. Su atsakovu kartu nusprendė, kad namą pirks atsakovas savo vardu, o ieškovė jį įrenginės už tuos pinigus, kuriuos gavo pardavus savo butą, kadangi ieškovė nenorėjo turėti jokių reikalų su banku ir imti paskolos namo pirkimui. Pradinis įnašas namo pirkimui buvo atsakovo, tai buvo 10 000 Eur suma. Prie namo pirkimo pinigais neprisidėjo. Nuo namo nupirkimo 2015 m. birželio mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio intensyviai investavo į namo įrengimą. Rūpinosi medžiagų, baldų, buitinės technikos pirkimu, meistrų paieška, interjero kūrimu. Namo įrengimas kainavo apie 70000 Eur – 80000 Eur. Į ginčo turtą iš viso investavo apie 50000 Eur. Atsakovas taip pat šiek tiek investavo į namo įrengimą. Namas buvo įrenginėjamas ūkio būdu, kiekvieną kartą su tikslu atsiskaityti su darbininkais, iš savo banko sąskaitos per bankomatą išimdavo pinigines sumas. Nuimtos lėšos buvo naudodamos tik namo įrengimo darbams, atsiskaitymui su apdailininkais, elektrikais, santechnikais. Į namą įsikėlė 2016 m. balandžio mėn., kai jis jau buvo įrengtas. Namo aplinkai buvo užsakyta žemių, aplinka buvo apsėta žolyte, susodinti augalai, gėlės, į tai ieškovė taip pat investavo ir darbu, ir pinigais. Žolę užsėjo tie patys žmonės, kurie atvežė žemę, tačiau nekokybiškai, dėl to su atsakovu kartu vyko pirko žolę ir ją užsėjo kartu. Atsakovas samdė įmonę, kuri įrenginėjo terasą. Žemės sklypas nebuvo aptvertas, tvorą tvėrė patys. Sistemą oras-vanduo pirko atsakovas. Virtuvės namų apyvokos prekes, kaip šaldytuvas, orkaitė, gartraukis, indaplovė, sanitarinis mazgas pirmame ir antrame aukštuose, laminatas, stalas, kėdės, lauko baldai lauko terasoje, miegamojo baldai, durys, vonios-tualeto plytelės buvo pirkta iš ieškovės lėšų. Laiptai įrengti iš ieškovės lėšų. Gal atsakovas mokėjo už sofą. Elektriko darbai buvo apmokami tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo lėšų, tačiau negali pasakyti, kokiomis dalimis. Namo įrenginėjimo metu ji nedirbo, tačiau turėjo santaupų, be to tėvas visada jai padėdavo. Gyvenant su atsakovu, tėvas pervedė 30 000 Eur, tie pinigai taip pat buvo naudojami tiek namo įrengimui, tiek atsakovo įmonės steigimui. 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovas neteko darbo ir įsidarbino kitoje įmonėje su ženkliai mažesniu - apie 400 Eur atlyginimu. Atsakovas 2016 m. per Kalėdas padovanojo jai brangų sužadėtuvių žiedą. Atsakovu pasitikėjo, manė su juo sukursianti darnią šeimą. Iš esmės viskas vyko sklandžiai iki kol ji griežtai pareikalavo įteisinti jos nuosavybę. Už 50000 Eur įgyto turto vertė dabar yra apie 150000 Eur. Prašo priteisti ½ turto, kadangi viską su atsakovu darė kartu, buvo vedamas bendras ūkis, viskas bendrai sukurta. Paskolos už būstą nemokėjo. Kol gyveno jos bute, komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė, kai persikėlė gyventi į namą, komunalinius mokesčius mokėjo atsakovas. Taip pat iš savo lėšų pirko maistą, buities, namų apyvokos daiktus.

Liudytojas A. M., ieškovės brolis, parodė, kad 2014 m. pabaigoje jo sesuo K. pradėjo bendrauti su atsakovu E. M.. Kiek jam žinoma, santykiai tarp jų buvo pakankamai tvarūs, jie daug laiko praleisdavo kartu. Po kurio laiko jie pradėjo gyventi kartu. Iš pradžių pas K. B. gatvėje, (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į E. M. tėvų vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po kurio laiko jie nusprendė įsigyti erdvesnį būstą. Būstas buvo nupirktas su daline apdaila, jame nebuvo nei laiptų, nei grindų. K. labai rūpinosi būsto įrengimu, ieškojo medžiagų, meistrų ir pan. Tarėsi su juo apie statybos darbus. Šiek tiek pagelbėjo ir jis, darė lysves, pasodino pušeles, padarė metalines konstrukcijas šildymo agregatui. Taip pat rekomendavo statybininkus tvorai tverti. Atsakovas pats name jokių darbų neatliko. Kiek jam žinoma už darbus atsiskaitydavo K. Nežino, ar buvo mokama iš bendrų pinigų. Jo manymu, K. į kotedžą investavo apie 65000 Eur, gautų už parduotą butą bei tėvo pervestų pinigų. Jis taip pat K. paskolino 3000 Eur virtuvės baldų komplektui pirkti.

Liudytoja I. B., ieškovės draugė, parodė, kad E. M. pažįsta ilgiau negu K. M., nes su juo dirbo. 2014 m. rudenį ji ir jos draugas supažindino K. su E. Netrukus jie apsigyveno K. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Vėliau K. tą butą pardavė ir jie persikraustė į (duomenys neskelbtini) tėvų butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji ten atvykdavo, kartu vakarodavo, leisdavo laiką. Kadangi tame bute vietos buvo labai nedaug, K. su E. nusprendė įsigyti bendrą nekilnojamąjį turtą, t.y. kotedžą. Taip pat jie planavo susituokti, apie tai jai 2017 m. pavasarį paskambinusi pranešė pati K. Jos kartu sudarinėjo svečių sąrašą, ieškojo tinkamos šventei vietos. Įsigijus kotedžą, jo įrenginėjimo darbais rūpinosi K., pradedant grindų, santechnikos, plytelių įrengimu, baigiant buitinės technikos ir baldų įsigijimu. Kai kuriuos baldus išsirinkti padėjo ir ji, nes tuo metu dirbo įmonėje susijusioje su baldais. Prie kotedžo įrengimo darbų šiek tiek prisidėjo ir K. brolis. Kad E. atliktų kokius nors įrengimo darbus – nematė. Iš K. žodžių žino, kad į būsto įrengimą ji investavo visus už parduotą butą ir automobilį gautus pinigus. Kiek pinigų investavo E. nežino, žino tik tiek, kad buvo paėmęs paskolą. Kai K. su E. apsigyveno kotedže, prasidėjo kalbos apie būsto nuosavybės teisės įforminimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Ieškovė ir atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio gyveno kartu. Iš pradžių gyveno ieškovei priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė pagal 2014-11-20 pirkimo pardavimo sutartį pardavė už 46339,20 Eur (160000 Lt). Tuomet ieškovė, kartu su savo sūnumi ir atsakovu apsigyveno atsakovo tėvams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas 2015-06-18 pagal pirkimo–pardavimo sutartį už 50000 Eur nupirko nebaigtą statyti (VĮ Registrų centre 2015-02-26 įregistruotas 88 procentų baigtumas) 135,69 kv.m bendro ploto 5 kambarių butą (kaina 38000 Eur), unikalus Nr. 4400-3099-4106:7726, ir 652/1187 dalis (6,52 a.) žemės sklypo (kaina 12000 Eur), unikalus Nr. 4400-0800-3576, (duomenys neskelbtini). Atsakovas už turtą 2015-06-23 iš savo sąskaitos banke Swedbank, AB pervedė pardavėjams 10000 Eur, o likusią 40000 Eur sumą pardavėjams sumokėjo iš banko Nordea Bank AB (dabar Luminor bank, AB) pagal 2015-07-10 kredito sutartį Nr. BK 15/07/439S gavęs 40000,00 Eur kreditą nurodytam butui su žemės sklypu įsigyti. Butas įkeistas bankui. Turtas VĮ Registrų centre nuo 2015-06-23 įregistruotas atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Būsto kreditą ir palūkanas mokėjo ir šiuo metu moka tik atsakovas. Atsakovas pagal 2015-07-10 Būsto kreditavimo sutartį 2020-03-25 yra sugrąžinęs 10864,66 Eur kredito, negrąžinto kredito likutis sudaro 29135,34 Eur.

Luminor bank AS Lietuvos skyrius atsakovui 2016-05-06 suteikė 5500,00 Eur vartojimo kreditą. Atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2015-04-22 iki 2015-04-23 patvirtina, jog atsakovas gavo iš buvusios sutuoktinės 8688,60 Eur kompensaciją, laikotarpiu 2015-06-16 iki 2015-06-16 į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 20273,40 Eur. VSDFV pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-08-30 patvirtina, jog atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniškai sudarė 2144,94 Eur. VSDFV pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-09-01 patvirtina, jog atsakovas iki 2016-09-30 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2016-10-01 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), nuo 2017-06-12 (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį neatskaičius mokesčių sudarė 490,05 Eur.

Vertinant ginčo turtą 2015-05-25 apžiūros metu nustatytas pastato baigtumas 75 procentai. Butas nebaigtas statyti - be apdailos, aplinka bei žemės sklypas nesutvarkytas. Butas ir žemės sklypas įvertintas 75 000 Eur. 2018-05-17 Registrų centro išrašo duomenimis gyvenamojo namo baigtumas 88 procentai. 2019-09-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F19-29 patvirtina, jog ginčo turtas, t. y. žemės sklypas bei butas yra visiškai įrengtas, apstatytas baldais, buitine technika, taip pat sutvarkyta namo aplinka, kiemas. Teismo ekspertizės aktas patvirtina, jog ginčo turto vertė 2016 m. balandžio mėnesį (kai ginčo šalys įsikėlė į butą gyventi), 2017 m. rugsėjo mėnesį (kai šalys nutraukė bendrą gyvenimą) buvo 144 400,00 Eur (žemės -13 300 Eur, namo 131 100,00 Eur). 2019 m. gruodžio mėnesį ginčo turto vertė - 155 200,00 Eur (žemės 14 700 Eur, 140 500 Eur - namo). Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto ginčo turtas - butas yra visiškai įrengtas, apstatytas baldais ir buitine technika, žemės sklypas apželdintas, gerbūvis sutvarkytas, aptvertas medine tvora su automatiniais vartais.

Ieškovė darbu ir savo lėšomis, gautomis už parduotą jai priklausiusį butą bei šalių bendro gyvenimo metu jai tėvo J. M. suteiktomis ir brolio A. M. paskolintomis lėšomis, prisidėjo prie atsakovo vardu įregistruoto buto statybos užbaigimo - apdailos atlikimo, įrengimo, interjero sukūrimo, apstatymo, taip pat žemės sklypo sutvarkymo bei gerbūvio sukūrimo. Šalys, kartu su ieškovės mažamečiu vaiku, ginčo bute apsigyveno 2016 m. balandžio mėnesį. Šalių santykiai pašlijo 2017 m. rugpjūčio mėnesį dėl neišspręstų turtinių klausimų - ieškovės dalies atsakovo vardu registruotame turte. Šalių bendras gyvenimas baigėsi 2017-09-27, kai atsakovas nebeįsileido ieškovės ir jos sūnaus į ginčo turtą.

Nutrūkus šalių santykiams, ieškovė iš esmės reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo jos į ginčo butą ir žemės sklypą įdėtas lėšas tuo pagrindu, kad ginčo butas įgytas tarp šalių egzistavusio susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, ginčo turtą natūrą paliekant atsakovui, o jai priteisinat kompensaciją, t. y. ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovo vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas 652/1187 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0800-3576, ir butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, kiekvienam priklauso po ½ dalis šio turto ir kadangi su atsakovu jokių ryšių nebepalaiko, ginčo turto nesinaudoja, gyvena atskirai, prašo ginčo turtą palikti atsakovui, o jai priteisti 77 600,00 Eur kompensaciją už jos atsakovui atitenkančią turto dalį. Atsakovas teigia, jog turtas yra jo asmeninė nuosavybė, jokio susitarimo dėl jungtinės veiklos sukuriant turtą nebuvo, niekada nesiekė turto įgyti bendrąja daline nuosavybe, o ieškovė tik prisidėjo prie jo turto įrengimo piniginėmis lėšomis apie 10 000,00 Eur -15 000,00 Eur.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nesusituokusių asmenų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu kartu gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atidalinimo.

Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisė nereglamentuoja. Šiuo atveju taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios bendrosios nuosavybės sukūrimą jungtinės veiklos pagrindu. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1, 4 dalys).

Ieškovė teigia, jog ji su atsakovu buvo sudariusi žodinę jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią su atsakovu sutarė, jog atsakovas nuperka namą su žemės sklypu, o ji iš savo lėšų šį namą įrengs bei sutvarkys žemės sklypą, aplinką ir tokiu būdu jie kartu sukurs turtą. Atsakovas neigia apie tokio susitarimo buvimą, teigia, jog butą su žemės sklypu įsigijo savo asmeninės nuosavybės teise ir yra vienintelis teisėtas šio turto savininkas.

Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas, sukurtas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, nebuvo sudarę. Kasacinio teismo išaiškinta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai savaime nedaro šios sutarties negaliojančios. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Byloje šalių teikti paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, kaip nesusituokę asmenys, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, juos siejo artimi šeimyniniai santykiai, t. y. kartu gyveno bute ir vedė bendrą ūkį, kartu keitė gyvenamąją vietą, rūpinosi bendra buitimi, kartu dalyvavo ginčo turto įsigijime, atliko ginčo turto įrengimą, priežiūrą, kartu gyveno ginčo turte, taip pat kartu įsteigė bendrovę, kurios pavadinimas yra jų abiejų vardų junginys.

Šalių teikti paaiškinimai dėl ginčo turto įsigijimo bei jų veiksmai įsigijus ginčo turtą, patvirtina, jog abu nusprendė keisti gyvenimo sąlygas ir abu ieškojo tinkamo gyvenamojo būsto, ieškovė surado nebaigtą statyti (neįrengtą) butą su žeme, abi ginčo šalys iš esmės įrenginėjo ginčo butą, tvarkė aplinką, gerbūvį, o tai rodo, jog jie abu bendrai veikė siekdami vienodo tikslo - įsigyti bei įrengti butą su žemės sklypu, kuriame galėtų gyventi kaip šeima. Teismas sprendžia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas, gyvendami pas atsakovo tėvus, kartu priėmė sprendimą dėl ginčo turto suradimo, įsigijimo ir įsigydami ginčo turtą turėjo bendrą tikslą – įsigyti ir įrengti butą bei sutvarkyti žemės sklypą, kad galėtų gyventi jų šeima.

Bylos duomenys patvirtina, jog abiejų šalių surastas ir įrengtas ginčo turtas - žemės sklypas ir butas buvo naudojami ieškovės, jos sūnaus ir atsakovo bendram gyvenimui. Ieškovė rūpinosi buto įrengimu, interjero kūrimu, pirko ir savo asmeninėmis lėšomis (gautomis pardavus jai priklausiusį butą, tėvo pervestomis lėšomis bei brolio skolintomis lėšomis) mokėjo už buto įrengimui reikalingas statybines bei apdailos (plyteles, parketlentes, dažus ir kt.) medžiagas, ieškojo meistrų ir mokėjo jiems už darbą, pirko laiptus, duris, vidaus ir lauko baldus. Iš savo sąskaitos sumokėjo už plyteles UAB „Vaineta ir partneriai“ 3760,50 Eur, už parketlentes UAB „Vikonda“ 3708,42 Eur, už lauko duris UAB „Statytojas“ 750 Eur. Užsakė ir apmokėjo integruotų ir konkrečiam būstui pritaikytų baldų gamybą – virtuvinį komplektą (2540 Eur) ir sienines spintas (2060 Eur). Supirko santechniką, buitinę techniką (2205 Eur, integruota į baldus), kitus namų interjero daiktus. Ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašus ir suvestines, kad ginčo turto įrengimo laikotarpiu nuo 2015-06-25 iki 2016-12-16 iš savo sąskaitos išgrynino bei išleido 23790 Eur ir laikotarpiu nuo 2015-06-04 iki 2017-07-03 pavedimais apmokėjo 24331 Eur, t.y. išleido 48121 Eur. Aplinkos sutvarkymui išleido 1800 Eur, t. y. buvo užvežta žemė, užsėta veja, pasodintos gėlės ir pušelės. Nors ieškovė teigia, jog visus pinigus gautus už parduotą butą, naudojo namo įrengimui, kitoms reikmėms pinigai nebuvo naudojami, tačiau neabejotina, jog ginčo šalys, gyvendamos kartu, patyrė ir kitų būtinų išlaidų, t. y. maistui, paslaugoms, pramogoms, be to ieškovė tuo metu nedirbo, todėl teismo vertinimu dalis išgrynintų lėšų buvo panaudota ne tik ginčo turto įrengimui bei aplinkos sutvarkymui, bet ir kitų šalių bei ieškovės vaiko interesų ir poreikių tenkinimui.

Atsakovas neneigia, kad ieškovė rūpinosi ginčo buto įrengimu, interjero kūrimu, pirko statybines medžiagas, baldus, buitinę techniką, iš dalies mokėjo darbininkams už atliktus darbus, ir patyrė suvestinėse nurodytas išlaidas, tačiau neigia, kad visos jos susijusios su jo būsto įrengimu. Atsakovas teigdamas, kad namo įrengimo bei aplinkos sutvarkymo darbus organizavo bei apmokėjo pats grynais, savo skaičiavimų bei atliktų atsiskaitymų su statybininkais, pardavėjais, nepateikė. Atsakovo pateikti vienos dienos banko sąskaitos išrašai, patvirtina tik tai, jog atsakovas 2015-04-22 gavo 5792,40 Eur, 2015-04-23 - 2896,20 Eur, 2015-06-16 - 20273,40 Eur, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, kur gautas lėšas išleido bei kiek konkrečiai lėšų išleido ginčo turto įrengimui bei aplinkos sutvarkymui. Kita vertus, ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas taip pat mokėjo darbininkams už darbus, aplinkos tvarkymo darbus, tvorą, terasą, šildymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas panaudojo savo asmenines žinias, įgūdžius ir pinigines lėšas ginčo turto įrengimui bei jo tinkamam pritaikymui šeimai.

Teismo vertinimu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog įsigyti būstą buvo abiejų šalių sprendimas, ieškovė surado būstą, abi šalys prisidėjo prie jo įrengimo bei abi šalys, kartu įrengusios ir sutvarkiusios ginčo turtą, įsikėlė į jį gyventi. Tokie šalių veiksmai patvirtina apie šalių ketinimą įgyti bendrus namus, t. y. šalys ketino ir toliau vesti bendrą ūkį, bendrai prisidėti prie jo išlaikymo ir šalių tarpusavio pasiskirstymą, kuri iš šalių už kurią bendro ūkio dalį atsakinga. Ieškovė prižiūrėjo namus, pirko maistą, atsakovas mokėjo komunalinius patarnavimus, abi šalys toliau puoselėjo aplinką ir siekė namus padaryti kuo jaukesnius šeimai.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, abi ginčo šalys kooperavo savo turimas pinigines lėšas, darbą ir žinias, veikdamos bendru tikslu - turėti savo namus, šalys gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, siekiant bendrų šeimyninių tikslų, sukūrė ginčo turtą - butą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), kurį gyvendamos kartu naudojo ir valdė dalinės nuosavybės teise.

Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šalys kryptingai kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendromis pastangomis, kas teikia pagrindą konstatuoti buvus bylos šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), patvirtintą žodiniais bei konkliudentiniais veiksmais, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, todėl atsakovo vardu registruotas turas: 652/1187 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. 1, unikalus Nr. 4400-3099-4106:7726, esantys (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovės ir atsakovo bendra daline nuosavybe (CK 6.969 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Ieškovė teigė, jog jos dalis ginčo turte yra 1/2 ir prašo šį turtą atidalinti, jai priteisiant už atsakovui atitenkančią turto dalį, piniginę kompensaciją - 77600,00 Eur, kompensacijos dydį skaičiuoja pagal teismo eksperto nustatytą vertę 2019 m. gruodžio mėnesį.

Teismas nurodo, jog nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams.

Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016).

Bylos duomenys patvirtina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ginčo turto įrengimo, sutvarkymo bei jo pritaikymo tinkamam gyvenimui, tačiau, kaip byloje nustatyta, ieškovė prie ginčo turto pirkimo neprisidėjo, ginčo turtas – žemės sklypo dalis ir butas - įgytas už 50000 Eur, tam panaudotos atsakovo asmeninės lėšos - 10000,00 Eur ir 40000,00 Eur atsakovui suteikta banko paskola, ieškovė kredito bankui nedengė, kreditas dar nėra grąžintas, ginčo turtas įkeistas bankui, toliau įmokas bankui už dalintiną ginčo turtą moka ir įsipareigojimus yra prisėmęs atsakovas, ieškovė nurodė, jog paskolos su banku nenorėjo sudaryti, taigi įsipareigojimų jokių prieš banką dėl ginčo turto neturi. Šiuo metu negrąžinto kredito dalis 29135,34 Eur, taip pat atsakovas turi mokėti ir palūkanas.

Buto su žemės sklypu pirkimo metu VĮ Registrų centre baigtumas buvo įregistruotas 88 procentai, nekilnojamojo ginčo turto vertė 63438,00 Eur (buto vidutinė rinkos vertė 50200 Eur, žemės sklypo 13238 Eur). Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad buto su žemės sklypu rinkos vertė 2015-05-25 yra 75000 Eur (buto - 62000 Eur, žemės sklypo 13000,00 Eur). Ieškovė pateikė duomenis apie toje pačioje vietovėje parduodamų trijų gyvenamųjų namų su nedideliais 4-6 arų sklypais rinkos kainas – 170 000 Eur, 142000 Eur, 150000 Eur. Atsakovas jokių duomenų apie turto vertę nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo turto vertė yra apie 120000 -130000 Eur. Atlikus ginčo turto vertės nustatymo teismo ekspertizę teismo ekspertas nustatė, jog ginčo turto vertė 2016 m. balandžio mėnesį (kai šalys įsikėlė gyventi), 2017 m. rugsėjo mėnesį (kai šalys nutraukė santykius) nesikeitė ir buvo 144400,00 Eur (žemės -13 300 Eur, namo 131100,00 Eur), o 2019 m. gruodžio mėnesį vertė buvo 155200,00 Eur (žemės 14700 Eur, namo - 140500 Eur). Ekspertas, nustatydamas ginčo turto vertę, nurodė, jog bute esantis kitas turtas, t. y. integruotas kilnojamasis turtas: šildymo sistema, vandens filtrai, virtuviniai baldai su integruota buitine technika, santechnikos prietaisai, elektros prietaisai, krosnelė, integruotos sieninės spintos, išorinės ir vidaus durys, įtrauktos į ekspertizės objekto vertę. Teismo ekspertas, nustatydamas ginčo turto vertę, atsižvelgė į tai, jog butas ir žemės sklypas turi visus sublokuoto gyvenamojo namo požymius: dvibutis gyvenamasis namas, atskiras įėjimas, nėra bendro naudojimosi patalpų, atskira žemės sklypo dalis ir vertės nustatytos tik naudojant nekilnojamąjį turtą kartu, o ne atskirais turtiniais vienetais. Teismas, nustatydamas dalintino turto vertę, remiasi ginčo turto verte, šalims nutraukus jų bendrą gyvenimą 2017 m. rugsėjo mėnesį, nes tuo metu buvo nutraukta ir jų jungtinė veikla, ir ginčo turto vertę laiko 144 400,00 Eur (žemės -13300 Eur, namo 131100,00 Eur).

Abiejų šalių paaiškinimais, ginčo turto įrengimui išleista apie 70000 Eur, abi ginčo šalys tuo metu turėjo pakankamai piniginių lėšų ir abi iš esmės prisidėjo prie ginčo turto įrengimo savo lėšomis, darbu, žiniomis. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad šalims bendru darbu ir lėšomis įrengus butą nuo 88 procentų iki 100 procentų baigtumo, buto ir žemės sklypo vertė padidėjo nuo 75 000,00 Eur (13000 Eur žemės sklypo dalis ir 62000 Eur butas) iki 144 400,00 Eur (žemės -13 300 Eur, namo 131 100,00 Eur). Taigi abiejų šalių darbu, žiniomis bei laiku ginčo turto vertė pakilo 69400,00 Eur, tačiau šiame kontekste svarbu įvertinti tai, jog sukurto ginčo turto vertė pakilo ne tik dėl šalių investuotų lėšų, darbo bei laiko, bet ir dėl nekilnojamojo turto rinkos ekonominio kilimo.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, įvertinęs ieškovės ir atsakovo dalyvavimą bendro turto kūrimo procese, jų asmeninių lėšų panaudojimą, ginčo turto vertės padidėjimo mastą, tai jog ieškovė neprisidėjo prie ginčo turto pirkimo, kreditas už būsto įsigijimą nėra grąžintas, prievolė grąžinti kreditą yra atsakovo asmeninė, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažintina, kad nekilnojamojo turto - buto Nr. 1, unikalus Nr. 4400-3099-4106:7726, ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje sudaro 1/3, atsakovo – 2/3.

Kadangi šalių jungtinė veikla yra pasibaigusi, ieškovė prašo šalių bendrai įgytą bei sukurtą turtą palikti atsakovui, o jai priteisti atsakovui atitenkančią jos turto dalį pinigais. Taigi ieškovė siekia atidalinti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą turtą tokiu būdu – atsakovui priteisti visą butą su žemės sklypu natūra, o jai iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją (CK 6.978 straipsnio 4 dalis). Ieškinio reikalavimas atidalyti turtą tokiu būdu grindžiamas tuo, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio ieškovė ginčo turte negyvena ir juo nesinaudoja, jame gyvena atsakovas, jų santykiai įtempti.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normoje yra nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinės nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Bylos duomenys patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški ir įtemti, todėl akivaizdu, jog šalys toliau kartu gyventi viename bute bei naudotis ginčo turtu (butu ir žemės sklypu) negali, ieškovė ginčo turtu nesinaudoja nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio, juo naudojasi atsakovas, nėra realios galimybės atidalyti buto bei žemės natūra, ieškovei tenkanti ginčo turto dalis mažesnė, nei atsakovui tenkanti dalis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsakovui priteistinas visas ginčo turtas natūra, o ieškovei iš atsakovo priteistina 48 133,33 Eur kompensacija už jai priklausančią ir atsakovui atitenkančią buto ir žemės sklypo dalį, kompensacijos dydį nustatant pagal ginčo turto vertę (144400,00 Eur, kuri buvo jungtinės veiklos sutarties nutraukimo metu) (CK 4.80 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumas išmokėtos ekspertams, liudytojams, su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei kitos pagrįstos ir būtinos išlaidos (CPK 88 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, t. y. 38,00 Eur žyminis mokestis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 224 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus (2017-09-25 ir 2017-10-05 po 112 Eur), nuo likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 582 Eur buvo atleista, 38,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių netenkintas, skundas buvo atmestas, todėl šios išlaidos neatlygintinos; 4410,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1500,00 Eur, 1700,00 Eur, 1210,00 Eur už advokato pagalbą), 600,00 Eur už teismo ekspertizę. Taigi ieškovė patyrė 5272,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovė taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 100,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 250,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 200,00 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas pateikė įrodymus, jog šioje byloje patyrė 1750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. 250,00 Eur, 1500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas, įvertinęs šalių atstovų atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovų darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų nuostatas. Teismas pripažįsta, jog ieškovės patirtos išlaidos dėl teismo ekspertizės atlikimo yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu ir buvo būtinos, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Įvertinus tai, jog ieškinys tenkintinas iš dalies (62 procentus), šalims paskirstytinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė turėjo sumokėti 1389,00 Eur žyminio, sumokėjo 224,00 Eur, atleista 582,00 Eur, teismas 2020-03-02 nutartimi atidėjo 583,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 138,88 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo priteistina 360,84 Eur žyminio mokesčio valstybei, iš ieškovės priteistina 221,54 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Ieškovė už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 701,00 Eur, o sumokėjo 100,00 Eur, nuo 601 Eur mokėjimo buvo atleistas. Atsakovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 844,00 Eur, žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki procesinio sprendimo priėmimo, todėl iš atsakovo priteistina valstybei 523,28 Eur žyminio mokesčio už atsakovo apeliacinį skundą ir 372,62 Eur už ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistina 62,00 Eur.

Ieškovei iš atsakovo priteistina 3385,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbos ir teismo ekspertizės).

Atsakovui iš ieškovės priteistina 665,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas: 652/1187 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieškovės K. M. ir atsakovo E. M. nuosavybė.

Nustatyti, kad ieškovei K. M. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o atsakovui E. M. 2/3 dalis nekilnojamojo turto: 652/1187 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Atidalyti atsakovui E. M. ir ieškovei K. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 652/1187 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui E. M. visą nekilnojamąjį turtą 652/1187 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. 1, unikalus Nr. 4400-3099-4106:7726, adresu (duomenys neskelbtini), natūra, o ieškovei K. M. priteisiant iš atsakovo E. M. 48 133,00 Eur kompensaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. M. 3586,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei K. M..

Priteisti iš ieškovės K. M. 665,00 Eut bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. M..

Priteisti iš atsakovo E. M. 1256,74 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės K. M. 221,54 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.