- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1687-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00254-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas
- Atsakovas
- N. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Urmilos Valiukienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo N. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Neostatyba“ ieškinį atsakovui N. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl žalos atlyginimą bankrutuojančiai bendrovei reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė BUAB „Neostatyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Nemokumas ir teisė“, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo N. J. 61 915 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje nurodė, kad juridinių asmenų registre ieškovė buvo įregistruota 2007-05-28. Atsakovas laikotarpiu nuo 2021-01-11 iki 2022-05-26 ėjo ieškovės vadovo pareigas (likus mažiau nei 6 mėn. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, galimai siekiant išvengti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (JANĮ) įtvirtintų pareigų vykdymo, bendrovės vadovo pareigos per itin trumpą laikotarpį neaiškiomis aplinkybėmis buvo perleistos kitiems asmenims). Bankroto byla ieškovei Vilniaus apygardos teisme iškelta 2022-11-24 nutartimi, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemokumas ir teisė“. Nemokumo administratoriui vykdant JANĮ įtvirtintas pareigas, analizuojant ieškovės banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021-01-31 iki 2021-12-26, kuomet atsakovas ėjo ieškovės vadovo pareigas, iš ieškovės banko sąskaitų išgryninta iš viso 66 983 Eur, iš kurių grąžinta tik 5 068 Eur. Nemokumo administratorius negali nustatyti, kokiais tikslais buvo panaudotos, negrąžintos, iš ieškovės banko sąskaitų išgryninti 61 915 Eur (66 983- 5 068= 61 915 Eur). Būdamas ieškovės vadovu atsakovas turėjo žinoti, kad iš bendrovės gautas (paimtas) lėšas privalėjo naudoti išimtinai ieškovės interesais arba jas grąžinti. Atsakovui einant ieškovės vadovo pareigas iš ieškovės banko sąskaitų išgryninta ir ieškovei negrąžinta iš viso 61 915 Eur dydžio suma, kuri CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintina ieškovei patirta žala.
Atsiliepimas
4. Atsakovas N. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019 m. pabaigoje atsakovas įsigijo UAB „Neostatyba“ akcijas, pradėjo eiti ieškovės vadovo pareigas ir planavo, kad UAB „Neostatyba“ vykdys statybų veiklą. 2021 m. UAB „Neostatyba“ įdarbino darbuotojų statybų darbams atlikti (atsižvelgiant į darbų apimtis skirtingais laikotarpiais bendrovė turėjo 3-8 darbuotojus vienu metu) ir atliko statybos darbus viename projekte. Iš gautų veiklos pajamų buvo mokami atlyginimai darbuotojams bei dengiamos kitos veiklos išlaidos. Visos operacijos su UAB „Neostatyba“ piniginėmis lėšomis pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie buvo teikiami UAB „Neostatyba“ buhalterinės apskaitos paslaugas teikusiai įmonei apskaitos tvarkymui. 2022 m. pradžioje UAB „Neostatyba“ nebeturėjo naujų užsakymų statybos darbams, vyko pasikeitimai nekilnojamojo turto rinkoje, dėl ko sumažėjo statybos veiklos perspektyvumas, ir atsakovas, kaip akcininkas, apsisprendė perleisti UAB „Neostatyba“ akcijas ir pats Ieškovės veikloje nebedalyvauti. Per tarpininkus, kurie atlygintinai parengė akcijų perleidimo dokumentus, atsakovas 2022 m. gegužės mėn. perleido visas turėtas akcijas naujam akcininkui - G. P.. Naujasis akcininkas 2022-05-26 sprendimu atšaukė atsakovą iš ieškovės direktoriaus pareigų ir pats perėmė vadovavimą UAB „Neostatyba“. Tą pačią 2022-05-26 dokumentų perdavimo-priėmimo aktu atsakovas perdavė naujam ieškovės akcininkui bei vadovui visus turėtus UAB „Neostatyba“ dokumentus bei įmonės antspaudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė: priteisti iš atsakovo N. J. ieškovei BUAB „Neostatyba 61 915 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (61 915 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 907,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės banko sąskaitų išrašuose bei ieškovės nemokumo administratoriaus parengtoje išgrynintų piniginių lėšų suvestinėje (ieškinio priedai Nr. 3-4) užfiksuota tiksli atsakovo paimtų ir negrąžintų lėšų suma, kurios panaudojimo ieškovės interesais ir naudai nepagrindžia jokie buhalterinės apskaitos dokumentai - 61 915 Eur. Taigi, ieškovės patirtos žalos suma sudaro būtent 61 915 Eur. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir teisme teigė, kad visas iš bendrovės sąskaitos išgrynintas lėšas (ieškovės nurodytos sumos dydžio neginčijo) panaudojo vien tik bendrovės interesais – atlyginimų darbuotojams mokėjimui, atsiskaitymui su tiekėjais ir pan., tačiau tai patvirtinančių jokių įrodymų į bylą nepateikė. Be to, kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad iš bendrovės sąskaitos nuimtų visų pinigų (66 983 Eur) tik dalis buvo sugrąžinta (5 068 Eur ), o dėl likusios sumos dalies panaudojimo bendrovės interesais duomenų nėra. Atsakovas nagrinėjamu atveju, išskyrus deklaratyvius teiginius, jokių objektyviais įrodomais pagrįstų paaiškinimų dėl šių lėšų panaudojimo nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliantas (atsakovas) N. J. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; iš ieškovės BUAB „Neostatyba“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad:
7.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas išimtinai rėmėsi ieškovės byloje dėstyta pozicija ir tinkamai neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
7.2. Atsakovas 2019 m. pabaigoje įsigijo UAB „Neostatyba“ akcijas, 2021 m. sausio 11 d. pradėjo eiti ieškovės vadovo pareigas ir planavo, kad UAB „Neostatyba“ vykdys statybų veiklą.
7.3. 2021 m. UAB „Neostatyba“ įdarbino darbuotojų statybų darbams atlikti ir vykdė statybos darbus viename projekte Palangoje. Iš gautų veiklos pajamų buvo mokami atlyginimai darbuotojams bei dengiamos kitos įmonės veiklos išlaidos. Visos operacijos su UAB „Neostatyba“ piniginėmis lėšomis buvo pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais - kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, paslaugų teikėjų sąskaitos faktūros, darbo užmokesčio žiniaraščiai ir pan., kurie buvo teikiami UAB „Neostatyba“ buhalterinės apskaitos paslaugas teikusiai įmonei – MB „Didika buhalterinės apskaitos“ (konkrečiai buhalterei M. B.) apskaitos tvarkymui, tai patvirtino liudytoja teisme apklausta M. B..
7.4. Atsakovas UAB „Neostatyba“ darbuotojams – nekvalifikuotiems statybininkams paprastai atlyginimus mokėdavo grynaisiais pinigais jų pačių pageidavimu, nes dalis iš jų nesinaudojo banko kortelėmis ar jų banko sąskaitoms buvo taikomi areštai.
7.5. 2022 m. pradžioje vykdytame projekte reikalingi nekvalifikuotų statybininkų darbai buvo baigti, UAB „Neostatyba“ naujų užsakymų neturėjo, vyko pasikeitimai nekilnojamojo turto rinkoje (visuotinai žinomos ir viešojoje erdvėje plačiai aptartos aplinkybės, kad dėl 2022 m. vasario mėn. prasidėjusio karo Ukrainoje išaugo tam tikrų iš karinio konflikto šalių anksčiau tiektų statybinių medžiagų kainos), dėl ko sumažėjo statybos veiklos perspektyvumas, ir Atsakovas, kaip akcininkas, apsisprendė naujų projektų nebeieškoti, perleisti UAB „Neostatyba“ akcijas ir pats Ieškovės veikloje nebedalyvauti.
7.6. Per tarpininkus (konkrečiai – V. Š. ir UAB „Alonza“), kurie atlygintinai parengė akcijų perleidimo dokumentus, Atsakovas 2022 m. gegužės mėn. perleido visas turėtas ieškovės akcijas naujam akcininkui – G. P.. Naujasis akcininkas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu atšaukė Atsakovą iš Ieškovės direktoriaus pareigų ir pats perėmė vadovavimą UAB „Neostatyba“. Tą pačią 2022 m. gegužės 26 d. dokumentų perdavimo - priėmimo aktu Atsakovas perdavė naujam Ieškovės akcininkui bei vadovui visus turėtus UAB „Neostatyba“ dokumentus bei įmonės antspaudą. Po akcijų perleidimo ir dokumentų perdavimo Atsakovas Ieškovės veikloje nebedalyvavo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė BUAB „Neostatyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pareiškė ieškinį atsakovui, kaip buvusiam ieškovės vadovui, dėl 61915 Eur (toliau – ir Ginčo lėšos), kurios paimtos iš ieškovės banko sąskaitos (išgryninant kortelės pagalba ar pan.) ir negrąžintos ieškovei, priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad: atsakovas iš ieškovės sąskaitos paėmė (išgrynino) 66 983 Eur, o grąžino tik 5068 Eur; Ginčo lėšos buvo paimtos (išgrynintos) Atsakovui einant Ieškovės vadovo pareigas. Esminė byloje tirtina aplinkybė - ar atsakovas ginčo lėšas panaudojo ieškovės interesais ar ne. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą. Teismų praktikoje analogiškose bylose yra nuosekliai laikomasi nuomonės, kad jei lėšas gavęs asmuo mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Dėl to būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą. Atsakovas į bylą nėra pateikęs nė vieno finansinės apskaitos dokumento, kuris pagrįstų mokėjimus Ieškovės darbuotojams ir/ar tiekėjams, todėl teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino neįrodytomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Šioje byloje ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, iš atsakovo, kaip buvusio UAB „Neostatyba“ vadovo, reikalavo priteisti 61915 Eur, kurie buvo išgryninti iš ieškovės banko sąskaitos, tačiau, ieškovės teigimu, negrąžintos ieškovei. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas iš ieškovės sąskaitos paėmė (išgrynino) 66 983 Eur, o grąžino tik 5068 Eur bei, kad ginčo lėšos buvo išgrynintos atsakovui einant ieškovės vadovo pareigas. Šiuo atveju viena esminių įrodinėtinų aplinkybių yra, ar atsakovas ginčo lėšas panaudojo ieškovės interesais.
Dėl atsakomybės vadovui už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą taikymo sąlygų ir įrodinėjimo naštos paskirstymo
11. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę.
12. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme bei detalizuota kituose įstatymuose. Bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas; 2009 m. rugpjūčio 4 d. – 2010 m. sausio 5 d. laikotarpiu galiojusios įstatymo redakcijos 37 straipsnio 10 dalies 2 punktas). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, kurių sąrašą patvirtina ūkio subjekto vadovas (1 dalis). Nuo 2013 m. sausio 1 d. nurodyta teisės norma papildyta nuostata, pagal kurią ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Šio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. liepos 1 d.) 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatose įtvirtinta įmonės vadovo atsakomybė už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, o pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją – ir už apskaitos registrų išsaugojimą bei įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą – nepateikė pateisinančių buhalterinių dokumentų apie išleistus iš įmonės kasos gautus pinigus. Teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, tačiau žalos atlyginimo prievolė dėl to vadovui kyla, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti nustatyta tik jei dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra prarastas bendrovės turtas arba atsiranda kitų turtinių neigiamų pasekmių.
15. Aplinkybė, kad bendrovei padaryta žala dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę, reiškiant reikalavimą vadovui taikyti civilinę atsakomybę už tinkamai neapskaitytą ir prarastą turtą, ieškovas turi pareigą įrodyti žalos faktą ir dydį, kad konkretus turtas prarastas dėl vadovo neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta išimtis, kada dėl vadovo netinkamo finansinės apskaitos organizavimo negalima nustatyti, dėl kieno kaltės turtas prarastas, įrodinėjimo našta, kad turtas prarastas ne dėl vadovo kaltės, perkeliama vadovui. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas).
17. Kadangi įrodinėjimo pareigos perkėlimas atsakovui civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo procese yra išimtis, ji turėtų būti taikoma, tik kai neabejotinai nustatomos sąlygos perkelti įrodinėjimo naštą. Tokios sąlygos pripažintinos nustatytomis, jei vadovas netinkamai organizavo finansinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti, kur yra turtas, ir nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad turtas prarastas dėl kitų asmenų veiksmų. Teismų praktikoje analogiškose bylose yra nuosekliai laikomasi nuomonės, kad jei lėšas gavęs asmuo mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Dėl to būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Nustačius įmonės lėšų išmokėjimo bendrovės vadovei faktą, pareiga įrodyti pinigų gavimo pagrindą bei jų panaudojimo pagrindą tenka įmonės lėšas gavusiam asmeniui. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-586-381/2015). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir procesinių pažeidimų nepadarė.
Dėl lėšų panaudojimo įmonės reikmėms
18. Atsakovas įrodinėja, kad ginčo lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui su tiekėjais bei darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimui.
19. Finansinės apskaitos įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais. CPK 177 str. 3 d. nustato, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis — finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis-faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004;ir kt.).
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs nė vieno finansinės apskaitos dokumento, kuris pagrįstų mokėjimus ieškovės darbuotojams ir/ar tiekėjams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino neįrodytomis. Be to, atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad ginčo lėšos buvo panaudotos ieškovės interesais paneigia ir kitos aplinkybės. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nėra nurodomas nė vieno tiekėjo, su kuriuo, tariamai, buvo atsiskaitinėjama grynaisiais pinigais, pavadinimas. Tiekėjų pavadinimų Atsakovas nenurodė ir teismo posėdžio metu, nors pažymėjo, kad „jų buvo nemažai“ (2023-04-11 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:18:36 iki 00:18:52).
21. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad visiems įmonės darbuotojams darbo užmokestis pagal jų prašymus buvo mokamas grynaisiais pinigais (2023-04-11 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:19:30 iki 00:20:15), negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl, kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo (1 tomas, b.l. 29), darbuotojams M. B., J. V. darbo užmokestis buvo pervedamas į sąskaitą.
22. Bylos nagrinėjimo metu apklausta ieškovės apskaitą tvarkiusi buhalterė M. B. nurodė, kad darbo užmokestis buvo mokamas tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniais pavedimais (2023-04-11 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:43:40 iki 00:43:51) ir ji nėra mačiusi darbuotojų prašymų mokėti darbo užmokestį tik grynaisiais pinigais (2023-04-11 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:43:54 iki 00:44:32).
23. Negalima sutikti su apeliacinio skundo 42.1. p. argumentais, kad Ginčo lėšų dalies panaudojimą darbo užmokesčiui mokėti patvirtina byloje esanti VSDFV pažyma apie apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-05-26. VSDFV gali pateikti tik duomenis apie deklaruotą darbo užmokestį ir gautas socialinio draudimo įmokas. Duomenimis apie faktinį darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojui VSDFV nedisponuoja ir tokių duomenų pateikti negali.
24. Taigi nurodytos aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina išvadą, kad atsakovo teiginiai apie Ginčo lėšų panaudojimą ieškovės interesais neatitinka tikrovės.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
25. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-563-186/2015). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Taigi, bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012, 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481/2014).
26. Pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą.
27. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).
28. Šiuo atveju atsakovo neteisėtus veiksmus – įstatymuose numatytų juridinio asmens valdymo organo pareigų nevykdymą bei ieškovei padarytą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. atsakovui grąžinus ieškovei lėšas ar iš tiesų panaudojus ieškovės veiklos tikslais, žala nebūtų kilusi.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2022 m. gegužės mėn. atsakovas perleido ieškovės akcijas G. P. ir buvo atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų, perdavė naujai paskirtam vadovui visus įmonės dokumentus, todėl dokumentų, susijusių su Ginčo lėšų panaudojimu, atsakovas į bylą negalėjo pateikti. Su tokiais atsakovo teiginiais nesutiktina.
30. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų (CPK 179 str.) matyti, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3080-863/2022, kuria UAB „Neostatyba“ iškelta bankroto byla, (13 p.) konstatuota, kad 2022 m. ieškovė neturėjo ilgalaikio bei trumpalaikio turto, skolos tiekėjams sudarė 82 212,94 Eur, VSDFV — 332,06 Eur.
31. Iš byloje esančio ieškovės banko sąskaitos išrašo (žr. tomas 1, b. l. 18-36) matyti, jog 2022 m. nebuvo vykdomos jokios ieškovės bankinės operacijos, t.y. nebuvo nei įplaukų, nei išlaidų. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto Pirmajame policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24009-22 dėl UAB „Neostatyba“ įregistravimo Juridinių asmenų registre kito asmens vardu be pastarojo žinios ir sutikimo (žr. tomas Nr. 1, b. l. 85). Be to, atsakovas, nuolat akcentavęs finansinių dokumentų perdavimą G. P. ir galimybės juos pateikti teismui nebuvimą, bylos nagrinėjimo metu neteikė prašymo reikšmingus dokumentus iš G. P. išreikalauti ar išduoti teismo liudijimą jiems gauti.
32. Atsakovas teigia, kad atšaukimo iš vadovo pareigų bei dokumentų perdavimo metu jis, kaip atskaitingas asmuo, nebuvo skolingas ieškovei jokių lėšų, tačiau toks teiginys nėra įrodytas (CPK 178 str.). Atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie tai, kad prieš jam paliekant vadovo pareigas būtų buvusi atlikta pinginių lėšų inventorizacija. Atsakovas taip pat nėra pateikęs įrodymų, kad ginčo pinigai buvo grąžinti į kasą, ar perduoti naujam akcininkui. Pažymėtina, kad 2022-05-26 priėmimo – perdavimo akte (1 tomas, b. l. 94) tėra užfiksuota informacija, jog ieškovės sąskaitoje bei kasoje lėšų nėra, tačiau nieko nekalbama apie tai, kad lėšų nėra pas atsakovą, kaip atskaitingą asmenį. Šiame priėmimo – perdavimo akte yra pažymėta, kad naujasis akcininkas (G. P.) neturi pretenzijų ir reikalavimų dėl perduodamų dokumentų, tačiau ne dėl įmonės lėšų.
33. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2022-05-26 dokumentų perdavimo-priėmimo aktas yra pernelyg abstraktus, jame tik lakoniškai vienu sakiniu nurodoma, kad perduodami bendrovės veiklos dokumentai už 2021 ir 2022 metus bei įmonės antspaudas, todėl negalima padaryti išvados, kokie dokumentai buvo perduoti.
34. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, jog ginčo lėšas jis panaudojo „Neostatyba“ veikloje – atsiskaitydamas su tiekėjais ar mokėdamas atlyginimus darbuotojams, taigi, laikytina, kad atsakovas ginčo lėšas iš ieškovės pasisavino nepagrįstai, todėl šiais veiksmais padarė žalą ieškovei, kurią turi atlyginti.
Dėl bylos baigties
35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ieškovei klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, teismas ją laiko pagrįsta, todėl iš atsakovo priteisia ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Neostatyba“ (į. k. 300855689) 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.