Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M., Č. T., D. G., A. S., A. L., A. J., A. S. gynėjo advokato Dariaus Stalionio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 3 389,40 eurų (90 MGL) dydžio baudą.

A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 3 766 eurų (100 MGL) dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 1 883 eurų (50 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, A. S. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant jam 4 707,50 eurų (125 MGL) dydžio baudą.

A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 2 636,20 eurų (70 MGL) dydžio baudą.

A. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jai 3 012,80 eurų (80 MGL) dydžio baudą.

D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 1 883 eurų (50 MGL) dydžio baudą.

A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 1 129,80 eurų (30 MGL) dydžio baudą.

A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 15 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, A. M. paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, paskiriant jam 15 parų areštą ir 1 129,80 eurų (30 MGL) dydžio baudą.

A. J., A. S., A. S., Č. T. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinių ieškovų ieškiniai tenkinti visiškai, o G. Ž. ieškinys tenkintas iš dalies. Solidariai iš kaltinamųjų A. L., A. S., A. J., A. S., V. G., S. V., A. M., D. G. ir Č. T. K. E. naudai priteista 65,74 Eur, A. J. naudai – 1 448 Eur, Š. J. naudai – 1 737,72 Eur, N. L. naudai – 424,69 Eur, R. M. naudai – 1 447 Eur, V. V. naudai – 5 601 Eur, G. Ž. naudai – 3 340,50 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis konfiskuota: iš D. G. 20 782,72 Eur, iš A. J. – 12 496,89 Eur, iš A. S. – 42 232,03 Eur, iš A. L. – 12 258,11 Eur, iš A. M. – 702,54 Eur, iš Č. T. – 588,57 Eur, iš A. S. – 11 104,42 Eur, iš S. V. – 1 023,19 Eur.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti S. V. (S. V.) ir V. G., tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. L., A. S., A. S., A. J., V. G., S. V., buvo pripažinti kaltais dėl to, kad veikdami organizuota grupe, kartu su D. G. ir Č. T., veikusiais bendrininkų grupe, versliškai, o A. S. ir stambiu mastu, ėmėsi finansinės veiklos neturėdami licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, o būtent:

1.1. A. L. laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 01 d. iki 2012 m. gegužės 15 d., A. S. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 24 d. iki 2012 m. birželio 4 d., A. S. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio pabaigos iki 2012 m. birželio 4 d., A. J. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 12 d. iki 2012 m. birželio 4 d., V. G. laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2012 m. birželio 4 d., S. V. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. birželio 4 d., veikdami organizuota grupe, kartu su bendrininku grupe veikusiais D. G., kuris nusikalstamą veiką darė laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2012 m. gegužės 10 d. ir Č. T., kuris nusikalstamą veiką darė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 11 d. iki 2012 m. birželio 4 d., bei A. A., D. B.-Ž., V. T., E. M., D. S., A. G., L. M., M. B., V. S., A. J., A. S., E. Š., D. O., M. B., R. R., A. M., J. L., pažeisdami Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą (2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-554 (įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 28 d.) (Žin., 2009, Nr. 153-6892) redakcija), kad tik kredito įstaiga turi išimtinę teisę priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 1 punktą (2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-551 (nuo 2009 m. gruodžio 28 d.) (Žin., 2009, Nr. 153-6889) redakcija), kad licencinės finansinės paslaugos – tai indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, neturėdami kredito įstaigos statuso ir Lietuvos banko nustatyta tvarka išduoto leidimo priėmė indėlius. Šia veikla nuteistieji užsiėmė versliškai, nes:

1.2. naudojo daug tinklalapių: www.2011-mmm.lt, www.i-mmm.eu, www.i-mmm.co.uk, www.mmm-2011.lt, www.mmm-2011.eu, www.e-mmm.lt, www.e-mmm.eu, www.i-mmm.lt, www.2011mmm.eu, www.2011mmm.lt, www.mmm-2011.eu, www.sergey-mavrodi.lt ir www.sergey-mavrodi.com ir nemokamų pokalbių ir susirašinėjimų programoje „Skype“ sukurtų viešų grupių „info-mmm-2011“ ir „mmm-2011-lietuva“, kuriuose buvo pristatomos finansinės sistemos „MMM-2011“ veiklos taisyklės ir metodai;

1.3. sistema buvo paremta vadovų pozicijų ir jiems priskirtų užduočių pasiskirstymu bei tvirta hierarchine – „dešimttūkstantininko“, „tūkstantininkų“, „šimtininkų“ ir „dešimtininkų“ – valdymo struktūra bei vidine organizacija;

1.4. dėl užimamų sistemoje pareigų nuteistieji sprendė pagrindinius su sistemos veikla Lietuvoje susijusius klausimus: davė privalomus nurodymus kitiems sistemos vadovams ir dalyviams dėl finansinių srautų, investuojamų į sistemą „MMM-2011“ Lietuvoje panaudojimo, jų kontrolės, sistemos buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos bei ataskaitų pateikimo, bendradarbiavimo tarp atskirų sistemos vadovų, rengė ir tobulino sistemos veiklos metodus ir naujų narių įtraukimo ir pinigų išviliojimo būdus, reklamos panaudojimo galimybes, rengė nusikalstamos veikos maskavimosi, konspiracijos planus ir būdus;

1.5. A. L. ir A. S. 2011 m. gruodžio mėnesį įsigytos ir nuo 2011 m. gruodžio 12 d. A. S. vadovaujamos UAB „Atumas“ pagalba per Lietuvos reklamos agentūras, masines visuomenės informavimo priemones (TV laidose, spaudiniuose), lankstinukuose, ant automobilių klijuojamuose reklaminiuose lipdukuose, lauko reklamos stenduose automagistralėje, Nacionalinio operos ir baleto teatro fasado dalyje įrengtuose ekranuose ir prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ Vilniuje, kino teatre „Forum Cinemas“ prieš seansą, reklamavo finansinę sistemą „MMM-2011“, organizuotų seminarų, susirinkimų, konferencijų metu pristatė finansinės sistemos „MMM-2011“ veiklą;

1.6. A. L., A. S., A. S., A. J., V. G., S. V. į sistemą įtraukė ne mažiau kaip 781 asmenį, iš jų priėmė ne mažiau kaip 1 969 711,83 litų (o tai atitinka 611 390,84 eurų), 40 922,90eurų, 16 613,25 JAV dolerių, 22 490 GBP (Didžiosios Britanijos svarų) indėlių;

1.7. D. G. priėmė indėlius iš ne mažiau kaip 84 jam priskirtų narių ir disponavo ne mažiau kaip 387 811,52 Lt ir 19 000 eurų (bendra suma eurais yra 131 317,98 eurų); Č. T. priėmė indėlius iš ne mažiau kaip 39 jam priskirtų narių ir disponavo ne mažiau kaip 7 482 Lt (2 151,30 eurų).

1.8. Šią veiklą A. S. vykdė ir stambiu mastu, nes iš šios veiklos gavo 33 658,06 eurus pajamų.

1.9. Šiuos veiksmus nuteistieji padarė padedant A. M., kuris laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. birželio 4 d., koordinavo ir plėtojo „MMM-2011“ sistemos rinkodarą ir komunikaciją, nes kūrė ir įgyvendino reklaminę „MMM-2011“ koncepciją: pirko ir užsakė reklamos paslaugas socialiniame tinkle „Facebook“, prižiūrėjo ir tobulino domenų, internetinių tinklapių, kuriuose pristatoma finansinė sistema „MMM-2011“ (www.2011-mmm.lt, www.i-mmm.eu, www.i-mmm.co.uk, www.mmm-2011.lt, www.mmm-2011.eu, www.e-mmm.lt, www.e-mmm.eu, www.i-mmm.lt, www.2011mmm.eu, www.2011mmm.lt, www.mmm-2011.eu, www.sergey-mavrodi.lt ir www.sergey-mavrodi.com) veiklą, kartu su A. L. kaip „MMM-2011“ atstovas pristatė ir reklamavo sistemos „MMM-2011“ veiklą televizijos „TV3“ programos „Akistata“ laidoje.

2. Be to, A. S. buvo pripažintas kaltu už tai, kad siekdamas įteisinti savo paties turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, sudarė su tuo turtu sandorį, t. y. siekdamas įteisinti savo paties iš neteisėtai vykdomos finansinės veiklos gautas pinigines lėšas, 2012 m. gegužės 3 d. sudarė automobilio „Toyota Land Cruiser“ pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėjo pardavėjui iš nusikalstamos veikos gautus 35 000 litų (10 136,70 Eur) grynaisiais pinigais ir taip juos įteisino, o siekdamas nuslėpti save kaip faktinį transporto priemonės valdytoją, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, kad automobilio pirkėjas yra J. S..

3. A. M. taip pat buvo pripažintas kaltu už tai, kad neteisėtai disponavo savadarbiais šaudmenimis, t. y. jis, nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2012 m. birželio 04 d., 20.50 val., savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 14 vienetų C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtų savadarbių šaudmenų, pagamintų perdirbant pramoninės gamybos 6 mm (.22) kalibro žiedinio įskėlimo „FLOBERT CB“ šovinius.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo

14. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas veikė suvokdamas vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla neteisėtumą ir norėjo taip veikti, t. y. tiesioginę jo tyčią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2013, 2K-262-697/2016). Taigi, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju yra svarbus kaltininkų jų pačių veiksmų vertinimas ir suvokimas, nes traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal aptariamą straipsnį, būtina konstatuoti, kad jis suvokė, jog neteisėtai (nagrinėjamu atveju – neturėdamas leidimo (licencijos)), ėmėsi finansinės veiklos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje šis būtinasis apeliantams inkriminuoto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymis nėra atskleistas. Išsamiai pasisakydamas dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų pusės požymių (veiklos pobūdžio, versliškumo, stambaus masto) buvimo nuteistųjų veiksmuose, pirmosios instancijos teismas nenurodė kuo pasireiškė jų kaltė, kuri nagrinėjamu atveju sietina ne su pačios vykdytos veiklos draudžiamumo, bet su būtinumo gauti jos vykdymui reikalingą leidimą suvokimu.

15. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek prokuroro baigiamojoje kalboje (93 t., b. l. 166, 95 t., b. l. 20), kalbant apie apeliantų kaltę padarius jiems inkriminuojamą veiką, akcentuojamas tik jų vykdytos veiklos neteisėtumas a priori (nuo pat pradžių; iš anksto). Antai skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nuteistieji suprato, jog finansinė sistema MMM-2011 <...> veikė finansinės piramidės principu. O apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu prokuroras pažymėjo, kad šiuo atveju neteisėta finansinė veikla buvo vykdoma Rusijos piliečio M. M. sukurtos finansinės sistemos MMM-2011, veikiančios finansinės piramidės principu, pagrindu, todėl visi nuteistieji žinojo ir suprato, jog Lietuvos banko leidimo užsiimti šia veikla jie tikrai negaus, t. y. kad toks leidimas jiems negali būti išduotas.

16. Akcentuotina, kad pastarieji teiginiai visiškai atitinka teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus dėl BK 202 straipsnio 2 dalies taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal šią teisės normą vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla yra pripažįstamas neteisėtu, kai verčiamasi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Būtent BK 202 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi tokiomis ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos rūšimis, kuriomis apskritai draudžiama verstis Lietuvoje. Užsiimti šiomis veiklos rūšimis nei licencijos, nei kitokie leidimai neišduodami. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal šią teisės normą kvalifikuojami asmenų veiksmai, nustačius ne tik, kad jų veikla buvo vykdoma neteisėtai, bet ir tai, kad jos vykdyti teisėtai apskritai neįmanoma – teisės aktų ir tvarkos, kuria remiantis tokią veiklą būtų galima vykdyti teisėtai, Lietuvos Respublikoje nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-358-303/2015).

17. Taigi aukščiau nurodyti pirmosios instancijos teismo ir prokuroro argumentai būtų aktualūs, jei reikėtų spręsti apeliantų kaltės klausimą dėl BK 202 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos padarymo, tačiau nagrinėjamoje byloje jiems yra pareikšti kaltinimai pagal kitą – pirmą – to paties straipsnio dalį. Dėl pastarosios priežasties, traukiant juos baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti ne tai, kad jie žinojo, jog jų veikla yra neteisėta ir negali būti įteisinta, bet tai, kad jie suvokė, jog vykdo licencijuojamą, t. y. neuždraustą, veiklą neturėdami tam atitinkamo leidimo, šiais savo veiksmais pažeisdami įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytą tvarką. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir šiame procesiniame sprendime jau minėta aptariamu klausimu formuojama teismų praktika, kurioje pažymima, kad pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama, t. y . iš esmės leidžiama, veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Pagal šią teisės normą kvalifikuojami kaltininkų veiksmai, kai vykdoma veikla, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-37-689/2018, 2K-130-976/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu nuteistųjų veiksmai ir jų teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakyti argumentai, susiję su apeliantų vykdytos veiklos esmės suvokimu, pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinami.

18. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikti įgaliojimai, ištyrus naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu tas pakeitimas lemtų nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, taip pat nesuteikti įgaliojimai pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu dėl to nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis būtų pabloginta labiau, nei to prašoma prokuroro, <...> ar nukentėjusiojo apeliaciniame skunde. Teismas, ištyręs naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, savo iniciatyva gali pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis tik jeigu toks pakeitimas lemia nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pagerinimą arba jeigu dėl to pakeitimo jų padėtis nepasikeičia (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra paduoti tik nuteistųjų apeliaciniai skundai, o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo nustatytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas (BPK 320 straipsnio 4 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis), teisėjų kolegija sprendžia apeliantų kaltės klausimą jiems pareikšto kaltinimo ribose.

19. Ištyrus bylos medžiagą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. kad jie suvokė, jog neteisėtai – neturėdami reikiamo leidimo – verčiasi finansine veikla ir norėjo taip veikti. Apklausiami tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose apeliantai parodė, kad nežinojo, jog jų vykdytai veiklai reikėjo leidimo. Jų teigimu, jie konsultavosi su Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) darbuotojais, kurie jiems į šį klausimą atsakė neigiamai. Antai A. J., jo apklausos pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad jam atvykus į VMI, niekas nieko konkrečiai pasakyti negalėjo. Žmonės keitėsi gauta informacija apie tai, kad jokių leidimų nereikia, todėl jų vykdyta veikla nebuvo traktuojama kaip verslas ir joks juridinis vienetas nebuvo įregistruotas (91 t., b. l. 132, 135). Apklausiamas A. L. paaiškino, kad prašydamas suteikti teisinę konsultaciją dėl vykdytos veiklos, buvo kreipęsis ne tik į VMI, bet ir į advokatą, tačiau niekas nieko jam konkrečiai taip ir nepasakė (92 t., b. l. 88–89). Pastaruosius nuteistojo žodžius patvirtino ir A. S., nurodęs, kad kartu su A. L. važiavo pas advokatę. Kreipėsi į ją norėdami sužinoti, ką daro nelegaliai, kas grėstų, jei kažkas atsitiktų. Anot A. S., advokatė paaiškino, kad jis neturėjo teisės savo sąskaitoje laikyti pinigų, nes tai yra neteisėta. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad jeigu anksčiau valstybės institucijos būtų įspėjusios, kad jų veikla yra neteisėta, viskas būtų sustoję. Vėliau savo veiklos negalėjo nutraukti, nes labai daug žmonių neatgautų pinigų (92 t., b. l. 94, 95). Analogiškas aplinkybes jos apklausos metu nurodė ir A. S., paaiškinusi, kad buvo nuvykusi į VMI, gavo individualios veiklos pažymą, planavo sumokėti mokesčius. Pasak nuteistosios, ji yra pasiruošusi sumokėti juos ir šiandien. Apeliantės teigimu, ji nemanė, kad verčiasi finansine veikla neteisėtai. Nesupranta, kodėl priešingu atveju jai nebuvo paskambinta ir paaiškinta, jog jai išduota pažyma negalioja, o ji pati negali verstis Mavro pirkimu ‑ pardavimu (92 t., b. l. 107). Apklausiamas A. M. nurodė neturėjęs net minties, kad dalyvauja nelegalioje veikloje. Pasak jo, viskas atrodė atvira ir legalu. Veikla vyko viešoje erdvėje. Jokios informacijos apie tai, kad MMM-2011 veikla yra nelegali, skelbiama nebuvo (92 t., b. l. 118–119). Atsakydamas į pirmosios instancijos teismo klausimus, D. G. nurodė supratęs, kad už gaunamas pajamas turi mokėti mokesčius, todėl kreipėsi į VMI ir gavo individualios veiklos (finansinio tarpininkavimo) pažymą. Stengėsi nepažeisti įstatymų ir laikytis nustatytos tvarkos (92 t., b. l. 138). Č. T. teigimu, MMM-2011 veikloje jis nusprendė dalyvauti norėdamas prisidurti prie pensijos. Matė viešai iškabintas reklamas, ofisą, todėl dėl vertimosi šia veikla teisėtumo jokių klausimų ir abejonių jam nekilo. Pasak apelianto, jam nebuvo žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Atsakydamas į prokuroro klausimus, nuteistasis pripažino, kad jam tapus MMM-2011 nariu, reklamos virš Operos ir baleto teatro jau nebuvo, bet nežinojo, kad ją uždraudė. Gerai prisiminė matęs ją anksčiau, todėl nesuabejojo vertimosi šia veikla teisėtumu. Sužinojęs apie tai, kad tokios veiklos vykdymui reikia individualios veiklos pažymos, kreipėsi į VMI. Jo prašymas buvo tenkintas, tačiau pažyma jau pasinaudoti nespėjo, nes MMM-2011 veikla buvo nutraukta (92 t., b. l. 146–148). Savo paaiškinimus nuteistieji patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (95 t., b. l. 2–9).

20. Nors apeliantai negalėjo pateikti jų nurodytas aplinkybes dėl kreipimosi į VMI pagrindžiančių dokumentų, teigdami, kad konsultacijos jiems buvo suteiktos žodžiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktais įrodymais nuteistųjų paaiškinimai nėra paneigti. Priešingai, jų visumos analizė iš esmės patvirtina A. S., A. S., A. J. ir kt. nuteistųjų aukščiau nurodytus teiginius.

22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas, išnagrinėjęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareiškimą dėl internetinio tinklapio www.mmm-2011.lt, priėmė 2011 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 10-At-00595-11, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtame procesiniame sprendime nurodoma, kad patikslinus pareiškime išdėstytus faktus, nebuvo nustatyta duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad internetinės svetainės www.mmm-2011.lt atsakingo asmens veiksmuose yra nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, arba kito nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK, požymių, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtinas (1 t., b. l. 19–20). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis nutarimas buvo panaikintas tik 2012 m. kovo 21 d., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui R. Žukauskui priėmus atitinkamą nutarimą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo, nustatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymius (1 t., b. l. 3–5). Taigi teisėsaugos institucijoms apie nuteistųjų vykdytą veiklą buvo žinoma nuo 2011 m. spalio mėnesio, tačiau buvo nuspręsta, kad jie veikia nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Kitos išvados teisėsaugos institucijos priėjo tik po penkių mėnesių, kuomet tie patys duomenys atsakingų pareigūnų buvo įvertinti priešingai, konstatavus, jog nagrinėjamu atveju turi būti pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt neteisėtai vykdomos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos.

23. Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apie nuteistųjų vykdytą veiklą buvo žinoma ir kitoms valstybės institucijoms, o būtent Vertybinių popierių komisijai ir VMI. Tačiau pirmoji, kuri iki 2012 m. sausio 1 d. vykdė vertybinių popierių rinkos priežiūrą, tik įspėjo investuotojus, kad MMM-2011 sistema nėra jos prižiūrima, jos atžvilgiu nėra taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo įtvirtinti investuotojų apsaugos ir jų teisių gynimo mechanizmai, tokiai veiklai nėra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, t. y. nurodė, kad visa rizika dėl investicijų tenka investuotojui. Ši Vertybinių popierių komisijos nuomonė buvo žinoma ir apeliantams, nes MMM-2011 tinklapyje, įspėjant asmenis apie jiems tenkančią riziką, buvo cituojamas aukščiau nurodytas pareiškimas (1 t., b. l. 45). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokių papildomų veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, jog valstybės institucijos vertina nuteistųjų veiksmus kaip neteisėtus (reklamos uždraudimo, aktyvesnio informacijos skleidimo dėl dalyvavimo MMM-2011 veikloje galimo neteisėtumo ar pan.) tuo metu imtasi nebuvo. Valstybės institucijų apeliantų veiksmų vertinimas iš esmės pasikeitė tik Lietuvos bankui perėmus visas Vertybinių popierių komisijos funkcijas. Tik tuomet – 2012 m. sausio 20 d. – buvo pakartotinai kreiptasi į teisėsaugos institucijas su prašymu dėl galimai nusikalstamos veikos užkardymo (1 t., b. l. 23). Tačiau ir tada gautas atsakymas, kad šiuo klausimu jau yra pasisakyta, priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Lietuvos bankui skirtame atsakyme taip pat buvo pažymėta, kad minėtas nutarimas yra patikrintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje ir yra galiojantis, o Lietuvos banko pareiškimas bus pridėtas prie medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 30). 2011 m. spalio 26 d. nutarimas buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas pradėtas tik tuomet, kai buvo tiesiogiai kreiptasi į Generalinę prokuratūrą 2012 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 1–2). MMM-2011 reklamos transliacijos virš Operos ir baleto tetaro buvo nutrauktos nuo 2012 m. sausio 27 d. (1 t., b. l. 32), o lauko reklamos stenduose eksponuojama MMM-2011 reklama buvo nuimta 2012 m. kovo 17 d. (1 t., b. l. 40).

25. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, kad valstybės institucijoms laiku nesiėmus jokių veiksmų dėl galbūt nusikalstamos veikos užkardymo, o netgi priešingai – viešai konstatavus, kad atlikus patikrinimą, jokios nusikaltimo sudėties požymių nustatyta nebuvo – nuteistieji turėjo pagrindą manyti ir tikėtis, kad verčiasi finansine veikla nepažeisdami galiojančiais teisės aktais nustatytos tvarkos.

27. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kalbėdamas apie apeliantų kaltę, padarius jiems inkriminuojamą veiką, prokuroras akcentavo, kad net ir po ikiteisminio tyrimo pradžios MMM-2011 veikla buvo tęsiama. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai nepatvirtina nuteistųjų veikimo tiesiogine tyčia. Ikiteisminio tyrimo pradžios faktas dar nereiškia, kad bus surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti konkretaus asmens veiksmus kaip nusikalstamus. Esant tokiai nenuosekliai valstybės, tarp jų ir teisėsaugos, institucijų pozicijai, apeliantai galėjo pagrįstai tikėtis, kad jiems pasikreipus į VMI, gavus atitinkamus dokumentus ir vėliau sumokėjus mokesčius, jų veiksmai nebus vertinami kaip neteisėti. Juo labiau, kad nusikaltimo, nustatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymas teismų praktikoje paprastai siejamas su kaltininko nenoru „būti matomu“ ir jo vengimu mokėti mokesčius. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantai niekada nesistengė slapstytis, patys nuvyko į VMI ir pateikė reikiamus dokumentus individualios veiklos pažymoms gauti.

30. Aukščiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad versdamiesi finansine veikla, nuteistieji nesuvokė darę tai neteisėtai, t. y. neturėdami reikiamo leidimo ir nesiekė taip veikti. Taigi jų veiksmuose nėra būtinojo BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Tokią teisėjų kolegijos išvadą suponuoja ne tik apeliantų paaiškinimai ir argumentai, bet šiame procesiniame sprendime aptartos ikiteisminio tyrimo pradžios aplinkybės bei atsakingų valstybės institucijų – teisėsaugos institucijų, Vertybinių popierių komisijos, VMI – veiksmų nenuoseklumas, sudaręs apeliantams pagrindą tikėtis, kad jų veiksmai yra teisėti.

33. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nuteistojo A. M. veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, o nuteistųjų D. G. ir Č. T. veiksmuose – nusikaltimo, nustatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, naikintina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalis dėl jų nuteisimo, priimant išteisinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

35. Išteisinus A. S., A. S., A. L., A. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl jų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, išnykus apeliacinių skundų pagrindui.

36. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, išteisinus A. L., A. S., A. S., A. J., S. V., V. G., A. M., D. G. ir Č. T., nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

37. Savo apeliaciniame skunde A. S. taip pat prašė išteisinti jį dėl nusikaltimo, nustatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodydamas, kad pripažindamas jį kaltu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo prašymas tenkintinas.

38. BK 216 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) nustatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. Pažymėtina, kad objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, visų pirma suponuoja būtinumą nustatyti pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-251/2014, Nr. 2K-7-330/2011).

39. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad A. S. nesivertė neteisėta finansine veikla, nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinime nurodytą turtą – automobilį „Toyota Land Cruiser“ – jis įgijo iš nusikalstamų būdų gautų pajamų. Nesant apelianto veiksmuose būtinojo BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymio, naikintina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalis dėl A. S. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, priimant jam išteisinamąjį nuosprendį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

40. Kreipdamasis su apeliaciniu skundu, A. M. prašė teismo, išteisinus jį dėl vertimosi neteisėta finansine veikla, taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 253 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pažymi, kad savo kaltę pripažįsta, supranta, kad pasielgė netinkamai, labai gailisi. Pasak A. M., jo veiksmais žala nepadaryta, jis pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, o teismo pasitikėjimo vertas asmuo – J. S. – prašo perduoti A. M. jo atsakomybei pagal laidavimą.

41. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepasisakė BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. M. klausimu, nes pastarąjį pripažino kaltu dėl dviejų tyčinių nusikaltimų padarymo, o tai eliminavo galimybę taikyti apeliantui aptariamą teisės institutą. Apeliacinės instancijos teismui išteisinus nuteistąjį pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, vertintinos jo prašyme nurodytos aplinkybės dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

42. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas gali būti su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalys). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-241/2012, 2K-150/2015, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-108-697/2017, 2K-274-693/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019).

43. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnio taikymui būtinos sąlygos. Byloje nustatyta, kad A. M. nusikalto pirmą kartą, įvykdė apysunkį nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, jo neteisėtais veiksmais žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai). Šioje situacijoje taip pat yra pagrindo manyti, kad ateityje apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis praeityje būtų padaręs kitokio pobūdžio pažeidimų. Po A. M. inkriminuotos veikos padarymo yra praėję daugiau nei septyneri metai. Teismo turimais duomenimis, per šį laikotarpį apeliantas taip pat nebuvo pažeidęs įstatymo reikalavimų, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad įvykdytas nusikaltimas buvo atsitiktinis ir nebūdingas nuteistojo elgesio pavyzdys.

44. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad priimant sprendimą dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo, vertintinas ir konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumas, kuris nagrinėjamu atveju yra mažesnis nei rūšinis A. M. inkriminuotos veikos pavojingumas. Bylos medžiaga patvirtina, kad kratos metu pas nuteistąjį buvo rasta 14 vienetų C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtų savadarbių šaudmenų. Pažymėtina, kad nei šaunamojo ginklo, kuriam galėtų būti skirti rasti šaudmenys, nei kitų sprogstamųjų ar pavojingų medžiagų, kurios galėtų kelti grėsmę visuomenei, apelianto gyvenamojoje vietoje rasta nebuvo. Nuteistojo neteisėtais veiksmais žala nepadaryta.

45. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas.

46. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

47. Byloje yra J. S. prašymas atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad nuteistąjį ir laiduotoją sieja ilgametė draugystė, jie dažnai bendrauja, draugauja šeimomis. Anot J. S., jam yra žinoma apie A. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pareikštą kaltinimą. Nuteistasis jam pasakojo apie tai, gailėjosi dėl savo neteisėto elgesio. Jų dažni pokalbiai privertė pastarąjį suvokti savo veiksmų neteisėtumą. A. M. prižadėjo, kad ateityje laikysies teisės aktų reikalavimų (92 t., b. l. 191–192). Prašyme nurodytas aplinkybes J. S. patvirtino jo apklausos pirmosios instancijos teisme metu. Papildomai laiduotojas parodė, kad jie ne tik draugauja su A. M., bet ir dirba kartu, vykdo įvairius projektus. J. S. teigimu, apeliantas yra labai įdomus žmogus, meniškas, apsiskaitęs, mąstantis nestandartiškai, rimtai žiūrintis tiek į savo šeimą, tiek į darbą. Jis iš karto papasakojo laiduotojui apie tai, kad pas jį surado šovinius. Labai gailėjosi. Pasak J. S., jų bendravimas labai teigiamai veikia A. M.. Be to, jis ir pats yra padaręs atitinkamas išvadas dėl savo elgesio ir susiklosčiusios situacijos, tad nekartos tų pačių klaidų (93 t., b. l. 5–6).

48. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. S. dirba UAB „P. I.“ (duomenys pakeisti) direktoriumi nuo pat šios bendrovės įsteigimo 2003 metais. Jo pajamos yra stabilios ir sudaro 1 370 Eur per mėnesį. J. S. neteistas, charakterizuojamas teigiamai (92 t., b. l. 193, 93 t., b. l. 19–21). Vertindama laiduotojo asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad jis yra žymiai vyresnis už A. M., didesnę gyvenimišką patirtį turintis žmogus, kurio nuomonė yra svarbi apeliantui ir kuriuo jis pasitiki. Šios išvados pagrįstumą patvirtina tai, kad A. M. netrukus po įvykio papasakojo J. S. apie pas jį rastus šovinius, prašė patarimo. Be to, būtent J. S. paprašė laiduoti už jį. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos nereikalauja, kad laiduotojas turėtų gyventi kartu su kaltininku, jo darbinė veikla turėtų būti panaši į kaltininko. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad J. S. ir A. M. sieja draugystės ryšiai, jie kartu dirba, dažnai bendrauja, darytina išvada, kad J. S. yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis laiduoti už A. M. ir prisiimti dėl jo atsakomybę.

49. Teisėjų kolegijai pripažinus J. S. tinkamu laiduotoju, esant BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį naikintina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

50. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – 7 MGL (350 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra proporcinga nuteistojo įvykdytai veikai ir užtikrins kitų teisės pažeidimų prevenciją.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti nuteistųjų A. M., A. S. gynėjo advokato Dariaus Stalionio, D. G., Č. T., A. S., A. L. (A. L.), A. J. apeliacinius skundus. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl D. G. ir Č. T. pripažinimo kaltais ir nubaudimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Išteisinti D. G. ir Č. T. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį.

Išteisinti A. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl A. L., A. S., A. J., A. S., V. G., S. V. (S. V.) pripažinimo kaltais ir nubaudimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį.

Išteisinti A. L. (A. L.), A. S., A. J., A. S., V. G., S. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl A. S. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

Išteisinti A. S. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti, ir perduoti jį J. S. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąjį procesą, pradėtą jam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu , 71 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 7 MGL ( 350 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus;

- jeigu jis, kaip atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, per 1 (vienerius) metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu jis, kaip atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, per 1 (vienerius) metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Panaikinti A. J., A. S., V. G., A. S., Č. T., S. V., A. L. paskirtas kardomąsias priemones.

Panaikinti D. G., A. J., A. S., A. L., A. M., Č. T., A. S. ir S. V. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių solidaraus priteisimo iš D. G., A. J., A. S., A. L., A. M., Č. T., A. S., S. V., V. G..

K. E., A. J., Š. J., N. L., R. M., V. V., G. Ž. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

į D. G. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini);

į V. G. pinigines lėšas 6000 litų (1738 eurų), esančias „D. B. A/S Lietuvos Filialas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kratos metu paimtus 3030 litų (877,55 eurų) (saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biure);

į A. J. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamąjį turtą – 1/3 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

į A. L. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini);

į A. M. pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

į A. S. pinigines lėšas, esančias Kredito unijos „Prienų taupa“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

į A. S. pinigines lėšas, esančias Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį SAAB 9000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

į UAB „Atumas“ pinigines lėšas, esančias Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Grąžinti A. J. 300 Eur, įneštus į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą.

Likusią Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.