Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. I. (P. I.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. I. ieškinį atsakovui P. I., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1800-512/2015 nustatytą nepilnamečiam sūnui K. I. išlaikymo dydį, jį padidinant iki 600 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad išlaikymas vaikui būtų pervedamas į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, ir paskirti ieškovę sūnui K. I. teikiamo išlaikymo tvarkytoja, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 400 EUR. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-03 nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir spendimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Sūnaus K. I. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė kas mėnesį po 144,88 EUR, pinigus kiekvieną mėnesį pervedant į ieškovės banke esančią sąskaitą. Šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas, be sutartyje numatytų pinigų, papildomai prisidės ir prie kitų vaiko išlaikymui skirtų išlaidų padengimo. Atsakovas po teismo sprendimo tik trumpą laiką geranoriškai teikė išlaikymą, po to atsakovas išlaikymą vaikui mokėjo nereguliariai ir ne visą sumą. Atsakovas neatsiklausdavo ieškovės, ko trūksta vaikui, kokie svarbesni pirkiniai turi būti nupirkti, siekiant užtikrinti vaiko poreikius, ir prie šių pirkinių neprisidėdavo, nors buvo sutarta, kad atsakovas tuo pasirūpins. Susiklostė situacija, jog tik ieškovė perka vaikui būtinus daiktus, maistą, padengia gydymo išlaidas, apmoka komunalinius patarnavimus, skiria dienpinigius, o atsakovas retsykiais nuperka vaikui dovanų, kurios skirtos išimtinai vaikui lepinti ir nėra būtinos. Ieškovė su sūnumi išsikėlė gyventi į nuomojamą būstą, visi daiktai, baldai, buities reikmenys liko pas atsakovą, todėl ieškovė turi pirkti daiktus ir papildomai padengti būsto nuomos išlaidas, komunalinius patarnavimus. Nuo 2015 m. pradžios atsakovė nebevykdo individualios veiklos, todėl jos pajamos sumažėjo 300 EUR. Šiuo metu ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį yra nestabilios, apie 660 EUR. Atsakovo mėnesio pajamos yra 3200 EUR. Nurodo, kad pastaruoju metu pablogėjo sūnaus mokymosi rezultatai, todėl būtina samdyti korepetitorius, be to, sūnus sportuoja, dalyvauja graikų-romėnų imtynėse, todėl dėl didesnio sportinio aktyvumo būtina užtikrinti tinkamą jo mitybą, sveikatos priežiūrą, pasirūpinti jo stovyklomis, profesionalia apranga, kelionėmis į varžybas, kas sudaro didesnes išlaidas, nei įprasta. Per mėnesį sūnui būtinos išlaidos: maistas – 300 EUR, komunalinių patarnavimų dalis – 100 EUR, drabužiai, avalynė – 60 EUR, stomatologas – 30 EUR, mokykla ir kanceliarinės prekės – 35 EUR, korepetitorius – 50 EUR, vitaminai, vaistai – 30 EUR, treniruotės – 5 EUR + 40 EUR varžyboms, higienos prekės – 50 EUR, viešasis transportas – 5 EUR, kirpykla – 8 EUR, stovyklos, baldai, buitinė technika – 150 EUR, telefonas – 10 EUR, dienpinigiai – 60 EUR (2 EUR x 30 d.), laisvalaikis – 20 EUR. Sūnui per mėnesį būtiniausiems poreikiams patenkinti reikia 953 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-24 sprendimu ieškinį patenkino. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1800-512/2015 priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo P. I. priteisė K. I. išlaikymą po 400 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2015-10-28) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatė, kad išlaikymas vaikui būtų pervedamas į ieškovės S. I. banko sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė iš dalies įrodė nepilnamečiam sūnui patiriamų išlaidų buvimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus maistui, komunalinių patarnavimų daliai, drabužiams, avalynei, stomatologui, kirpyklai, viešajam transportui, telefonui, dienpinigiams, treniruotėms, varžyboms, laisvalaikiui yra realios, kasdieninės šalių sūnaus gyvenime ir atitinka protingumo principą. Ieškovė neįrodė, kad patiria kas mėnesį 50 EUR išlaidų korepetitoriui (teismo posėdžio metu teigė, kad tik planuoja jį samdyti), taip pat išleidžia 30 EUR per mėnesį vitaminams ir vaistams, 50 EUR higienos prekėms, 35 EUR mokyklai ir kanceliarinėms prekėms, 150 EUR stovykloms, baldams, buitinei technikai. Todėl teismas padarė išvadą, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti yra reikalinga per mėnesį 638 EUR suma. Atsakovo gaunamos pajamos yra didelės, jo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, todėl teismas mano, kad jis turi pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi nei ieškovė. Nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, moka buto išlaikymo mokesčius, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Vertindamas tai, jog ieškovė teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimą iki 400 EUR, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, padidinant priteistą išlaikymo sumą iki 400 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2015-10-28) iki K. I. pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui buvo nustatytas šalių sutarimu 2015-02-03 nutraukiant santuoką bendru sutikimu, 9 mėnesių laikotarpis nuo santuokos nutraukimo iki ieškinio pateikimo teismui nėra pakankamai ilgas siekiant pagrįsti pakitusius vaiko poreikius. Ieškovės darbo užmokesčio sumažėjimas negali būti priežastis atsakovui teikti didesnio dydžio išlaikymą vaikui. Netinkamai paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi ieškovės ieškinys nebuvo visiškai patenkintas.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atsakovas neteikė vaikui net tokio išlaikymo dydžio, koks buvo nustatytas nutraukiant santuoką bendru sutikimu. Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą pagrindžiantį sąrašą, tačiau kaupti čekių ieškovė neprivalo ir neturi galimybės, nes daržoves perka turguje, vaikui dienpinigius duoda į rankas, negali apskaičiuoti, kiek vaikas sunaudoja vandens ar suvalgo maisto. Nutraukiant santuoką bendru sutikimu 144,81 EUR suma buvo pasirinkta kaip simbolinė suma, kadangi atsakovas žadėjo papildomai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Šalių turtinė padėtis akivaizdžiai nelygi, todėl teismas pagrįsti nukrypo nuo lygių dalių principo, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė S. I. ir P. I. yra nepilnamečio K. I., gimusio 2001-04-30, tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1800-512/2015 nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką bendru sutikimu bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią nepilnamečio vaiko K. I. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, atsakovas iki nepilnamečio vaiko pilnametystės įsipareigojo mokėti išlaikymą – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 EUR).Pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams bei savo finansinei padėčiai, ieškovė prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimu priteistą nepilnamečiam vaikui 144,81 EUR išlaikymo dydį ir jį padidinti iki 600 EUR mokamų mėnesinių periodinių išmokų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė reikalavimą sumažino iki 400 EUR. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, padidino šalių nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą iki 400 EUR. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas nesutinka motyvuodamas tuo, kad išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui buvo nustatytas šalių sutarimu 2015-02-03 nutraukiant santuoką bendru sutikimu, 9 mėnesių laikotarpis nuo santuokos nutraukimo iki ieškinio pateikimo teismui nėra pakankamai ilgas siekiant pagrįsti pakitusius vaiko poreikius, o ieškovės darbo užmokesčio sumažėjimas negali būti priežastis atsakovui teikti didesnio dydžio išlaikymą vaikui. Nesutiktina su apelianto argumentais.

Dėl pagrindo padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais bei ieškovės finansine padėtimi. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad stipriai pablogėjo vaiko mokymosi rezultatai, todėl būtina samdyti korepetitorius mokymosi spragoms užpildyti. Vaiko puikūs sporto pasiekimai, jis yra graikų-romėnų imtynių Lietuvos čempionas, todėl dėl didelio aktyvumo būtina užtikrinti tinkamą mitybą, sveikatos priežiūrą, kitokį aprūpinimą. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka, kad nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga lėšų suma galėjo gerokai padidėti, tačiau neginčija vaiko poreikių sąrašo, neįrodinėja, kokia suma vaikui išlaikyti, jo manymu, yra pagrįsta. Nesutikimą su prašoma išlaikymo suma sieja pirmiausia su tuo, jog priteistas išlaikymo dydis faktiškai atitinka pusę bylos nagrinėjimo metu buvusios minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Su tokiu apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija atsižvelgia šalių nepilnamečio vaiko amžių (15 metų, lanko K. M. M. progimnaziją) bei tai, kad vaikas aktyviai sportuoja, dalyvauja graikų-romėnų imtynių varžybose, todėl daro išvadą, jog didesnę lėšų sumą reikia skirti vaiko mitybai, sveikatos priežiūrai, su sporto veikla susijusiems poreikiams patenkinti (treniruotės, varžybos, apranga). Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė išlaidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei ir su sportu bei varžybomis susijusių išlaidų dydį. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su nurodyta komunalinių patarnavimų išlaidų dalimi – 100 EUR, kadangi vaikas gyvena su mama, todėl jam tenka dalis lėšų, skirtų butui išlaikyti, su kitomis išlaidomis: 30 EUR stomatologui, 8 EUR kirpyklai, 5 EUR viešajam transportui, 10 EUR telefonui, 60 EUR dienpinigiams (po 2 EUR x 30 dienų), 20 EUR laisvalaikiui. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus (kvitus), jog vaikas lankėsi pas stomatologą, dalyvavo varžybose, komunalinių paslaugų dydį pagrindžiančius įrodymus, tačiau apeliantas neginčija tos aplinkybės, jog vaikas gyvena su mama, todėl jam tenka būsto išlaikymo išlaidų dalis, neginčija, kad sūnus yra puikių rezultatų pasiekęs sportininkas. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mėnesiui vaikui išlaikyti būtina 638 EUR suma, todėl iš atsakovo priteistos 144,81 EUR sumos nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Apeliantas nesutikimą su pasikeitusiais vaiko poreikiais taip pat argumentuoja tuo, kad 144,81 EUR išlaikymas buvo nustatytas abiejų tėvų bendru sutikimu, nutraukiant santuoką, nustatydamos tokį išlaikymo dydį šalys įvertino vaiko poreikius, o ieškovė dėl padidėjusių vaiko poreikių į apeliantą niekada nesikreipė. Išklausius 2016-03-10 teismo posėdžio garso įrašą, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nutraukiant santuoką bendru sutikimu, šalys susitarė, jog atsakovas mokės vaikui išlaikyti 144,81 EUR, tačiau papildomai padės vaiką išlaikyti. Ieškovė tikėjo, kad atsakovas savo pažadą įvykdys, kadangi santuoką nutraukė bendru sutikimu ir ginčo dėl vaiko išlaikymo nebuvo. Tačiau ieškovės teigimu, atsakovas savo pažadų nevykdė ir papildomai prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas papildomai skyrė lėšas vaikui išlaikyti nėra pateikta. Be to, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų matyti, jog atsakovas net 2015-02-03 teismo sprendimu priteistą išlaikymą teikė nereguliariai, ką patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašas. Iš jo nustatyta, kad atsakovas nuo teismo sprendimo priėmimo pervedė 145 EUR dydžio išlaikymą už 2014 m. gruodžio mėnesį, bei 5 įmokas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. spalio mėnesio. Atsakovas vaiko išlaikymui neteikė iš viso 4 mėnesius, tai sudaro 579,24 EUR. Dėl netinkamos pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką vykdymo ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolis Aleksandras Selezniovas išieškojo 579,05 EUR išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ne tik nesutinka teikti vaikui didesnio išlaikymo, bet ir apskritai nėra linkęs vykdyti savo kaip tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, kadangi geranoriškai neteikia net 144,81 EUR išlaikymo. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą vaikui grindė ir savo finansine padėtimi. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes apie šalių turtinę padėtį. Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad ieškovė turi 1998 m. gamybos automobilį „A. A4 A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota. Šalys registruojamo nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė dirba V. T. VšĮ, taip pat nuo 2015-09-01 iki 2017-01-31 mokosi VĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centre pagal Pėdos priežiūros paslaugos teikėjo mokymo programą, mokymo programos trukmė 1,5 metų. Ieškovė taip pat nurodoma kaip vykdanti individualią veiklą, tačiau matyti, kad pajamų iš šios veiklos negauna, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 660 EUR. Atsakovas dirba, jo mėnesinės pajamos – 3420 EUR. Kaip matyti iš surinktų byloje įrodymų, atsakovo pajamos yra penkis kartus didesnės nei ieškovės. Įrodymų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, sveikatos sutrikimų ar kitų specialiųjų poreikių, nėra. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, 144,81 EUR išlaikymas vaikui nėra pakankamas patenkinti padidėjusius poreikius, o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių vaiko poreikius visiškai patenkinti, darytina išvada, kad apeliantas yra pajėgus teikti 400,00 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį savo nepilnamečiam vaikui. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog priteistas didesnis išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis, pažeidžiantis atsakovo interesus.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.201 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės ieškinys patenkintas tik iš dalies, nes ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimą nuo 600 EUR iki 400 EUR, kadangi dėl dalies ieškinio reikalavimo pakeitimo nebuvo pateiktas rašytinės formos pareiškimas, kaip to reikalauja CPK 141 straipsnis. Dėl šių aplinkybių apeliantas turi teisę reikalauti dalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog ieškovė turėjo teismui pateikti prašymą raštu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, tai yra, reikalavimo sumažinimo iki 400 EUR. Teisėjų kolegijos vertinimu, sumažinus ieškinio sumą nuo 600 EUR iki 400 EUR ieškinio materialinis reikalavimas nebuvo pakeistas, išliko tas pats – pakeisti priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį ne visada tinkamai užtikrina bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą, ypač tada, kai ieškovo pradinė turtinių reikalavimų suma buvo labai didelė, palyginti su suma, kurią buvo reikalaujama priteisti, sumažinus pareikštus reikalavimus. Tokiu atveju atsakovas gali turėti daugiau atstovavimo ir kitų išlaidų, nei gindamasis nuo mažesnio reikalavimo. Dėl to teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Spręsdama, nuo kokios ieškinio sumos turėtų būti apskaičiuojamas priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškinį ieškovė teikė teismui ne tik dėl vaiko poreikių pasikeitimo, bet ir dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą teikti 2015-02-03 sprendimu priteistą išlaikymą vaikui, o ieškinio reikalavimą sumažino dėl to, kad siekė bendradarbiauti su apeliantu, geranoriškai susitarti su juo dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos lėšų sumos. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad šioje byloje šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į ieškovės pareikštą 400 EUR reikalavimo sumą, todėl ieškinį patenkinus visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai nepriteistos iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus apie 150 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už konsultacijas dėl apeliacinio skundo ir atskirojo skundo parengimą, todėl priteistina pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 75 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo P. I. 75 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. I..