Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-381-730/2016

Teisėja Kristina Serdiukienė (Proceso Nr. 2-06-3-13635-2015-7) Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.; 3.3.2.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. I. (P. I.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. I. ieškinį atsakovui P. I. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo įsipareigojimų teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui nevykdymą.Ieškovė nepateikė įrodymų apie kreipimąsi į atsakovą dėl su prašymu teikti didesnį išlaikymą vaikui.Pirmosios instancijos teismas neturėdamos jokių duomenų apie tariamą atsakovo pareigų teikti išlaikymą nevykdymą bei duomenų apie šalių turtinę padėtį ir realius vaiko poreikius, be pagrindo nusprendė priteisti 200,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą, taip iš dalies patenkindamas ieškovės reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas iš dalies ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1800-512/2015 dalį, kurioje patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 4 punktą – padidinti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui K. I. teikiamą išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 600,00 Eur nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 600,00 Eur dydžio išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą iš dalies, priteisė laikiną 200,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos 2015-10-28 iki teismo sprendimo priėmimo, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę S. I..

Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturėdamos jokių duomenų apie tariamą atsakovo pareigų teikti išlaikymą nevykdymą bei duomenų apie šalių turtinę padėtį ir realius vaiko poreikius, be pagrindo nusprendė priteisti 200,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą, taip iš dalies patenkindamas ieškovės reikalavimą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas - apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus - yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

CK 3.65 straipsnyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias turi teisę taikyti teismas iki teismo sprendimo priėmimo, iš kurių viena - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Teismas, kol bus išnagrinėta byla, gali nutartimi įpareigoti tėvą, nevykdantį pareigos išlaikyti savo vaikus, mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiui vaikui, iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė argumentus, jog atsakovas nevykdo pareigos teikti priteisto 144,81 Eur nepilnamečiam sūnui išlaikymo, todėl buvo priversta kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo. Atsakovas teigia, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas netinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantis įrodymas, jog ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, patvirtina, jog atsakovas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog teismo priteistas 144,81 Eur išlaikymas vaikui yra teikiamas (CPK 178 straipsnis). Ieškovės teigimu, atsakovo mėnesinės pajamos siekia 3200,00 Eur per mėnesį ir ženkliai skiriasi nuo ieškovės pajamų, kurios nuo 2015 metų sumažėjo ir sudaro apie 660,00 Eur. Ieškovė pateikė savo pajamas pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, jog atsakovas teigdamas atskirajame skunde, jog jo pajamos pasikeitė nuo santuokos nutraukimo ir pasikeitimas yra esminis, tai patvirtinančių įrodymų neteikia. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys neturi nekilnojamojo turto. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė Audi A4, 1998 m., atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad esant 325,00 Eur minimaliai mėnesinei algai, pirmosios instancijos teismo priteisto 144,81 Eur išlaikymo nepakanka būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir teikti bent pusės minimalios algos dydžio išlaikymą, kas sudaro 162,50 Eur, atsižvelgiant į ieškovės nurodytą vaiko poreikiams patenkinti būtiną sumą (953,00 Eur), preliminariai įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, 200,00 Eur laikino išlaikymo vaikui suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra protinga ir būtina. Tokia išvada darytina dar ir todėl, kad šalių nepilnametis sūnus – yra sportininkas (Graikų – Romėnų kovų Lietuvos čempionas), demonstruoja puikius rezultatus, jo pasiekimai sporto srityje įpareigoja rūpintis atitinkama profesionalia apranga, kelionėmis į varžybas, dėl tos priežasties vaikui išlaikyti reikalinga papildomai lėšų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, taip pat kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Kadangi skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su turtu, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui netaikytinas 14 dienų terminas. Esant tokioms aplinkybėms, iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies šalintinas išaiškinimas „nesikreipus į antstolį, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos“.

Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį.

Pašalinti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. rezoliucinės dalies išaiškinimą „nesikreipus į antstolį, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos“.