Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. ir nuteistosios A. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 metus laisvės atėmimo ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 5 mėnesius laisvės atėmimo ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas nuteistojo S. M. suėmime pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį išbūtas laikas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

A. Č. pripažintas kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

- pagal 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės metu neatlygintinai išdirbti 150 valandų per 10 mėnesių sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

- pagal 215 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 150 valandų per 10 mėnesių, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo S. M. priteista 3 431,84 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. gegužės 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš A. L. mobiliojo telefono dėklo, be A. L. žinios, paėmė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. L. priklausančią AB „S.“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. L. vardu, su naudotojo patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN kodu, apgaulės būdu savo naudai atliko grynųjų pinigų išgryninimą bei bekontaktes finansines operacijas: o būtent:

2023 m. gegužės 10 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku UAB „E.“ priklausančioje parduotuvėje „Š.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 9,60 Eur;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačia dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „E.“ priklausančioje parduotuvėje „Š.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 7,04 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačia dieną, 07.06 val., degalinėje „C. K.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 8,50 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 50 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 100 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 100 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini) įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 100 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje „I. L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 4,25 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje „I. S.“, esančioje, (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 2,05 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje „I. S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 31,16 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje „I. S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 8,50 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje UAB „S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 8,90 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje UAB „S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 0,20 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 12.34 val., parduotuvėje UAB „K. I.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 1,64 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. gegužės 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur, jų A. L. neperdavė ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimus A. L. priklausančius 3 431,84 Eur.

2. Be to, jis pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. gegužės 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš A. L. mobiliojo telefono dėklo, be A. L. žinios, paėmė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. L. priklausančią AB „S.“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. L. vardu, su naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN kodu bei bekontakčiu būdu neteisėtai inicijavo bei atliko įvairiose prekybos vietose devynias finansines operacijas, bei dešimt pinigų išgryninimų, o būtent:

2023 m. gegužės 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „E.“ priklausančioje parduotuvėje „Š.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 9,60 Eur;

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „E.“ priklausančioje parduotuvėje „Š.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 7,04 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 07.06 val., degalinėje „C. K.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 8,50 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 50 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 100 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 100 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 100 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje „I. L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 4,25 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje „I. S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 2,05 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje „I. S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 31,16 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje „I. S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 8,50 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje UAB „S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 8,90 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje UAB „S.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 0,20 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 12.34 val., parduotuvėje UAB „K. I.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už pirkinius, kurių suma 1,64 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. gegužės 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į bankomatą UAB „W. L.“, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur ir tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą, A. L. vardu išduotą, AB „S.“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiam 3 431,84 Eur turtinę žalą.

3. Be to, jis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo iš A. L. mobiliojo telefono dėklo, be A. L. žinios, paėmė elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. L. vardu, t. y. įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

4. Be to, jis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad 2023 m. gegužės 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė A. L. priklausantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė savo piniginėje, iki kol 2023 m. gegužės 11 d. ją rado ir kratos metu paėmė Pravieniškių 1 – ojo kalėjimo pareigūnai.

5. A. Č. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2023 m. gegužės 10 d. 15.54 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „M.“, iš A. L. paėmė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. L. priklausančią AB „S.“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. L. vardu, su naudotojo patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN kodu, apgaulės būdu atliko grynųjų pinigų išgryninimą, o būtent: 2023 m. gegužės 10 d. 15.53 val. prekybos centre „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), į AB „S.“ bankomatą įdėjo banko kortelę ir išgrynino 500 Eur, jų A. L. neperdavė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimus A. L. priklausančius 500 Eur.

6. Be to, ji pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteista ir už tai, kad 2023 m. gegužės 10 d. 15.54 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „M.“, iš A. L. paėmė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. L. priklausančią AB „S.“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. L. vardu, su naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN kodu, neteisėtai atliko finansines operacijas – pinigų išgryninimą: 2023 m. gegužės 10 d. 15.53 val. prekybos centre „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), į AB „S.“ bankomatą įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur, ir tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą, A. L. vardu išduotą, AB „S.“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiam 500 Eur turtinę žalą.

7. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina S. M. ir A. Č. kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patikimai įrodo, kad A. Č., po to, kai iš nukentėjusiojo banko sąskaitos bankomate išgrynino 100 Eur, kuriuos nukentėjusysis nuimti leido, 500 Eur išgrynino be nukentėjusiojo sutikimo, neteisėtai panaudojusi nukentėjusiajam išduotą banko mokėjimo kortelę ir asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą. Teismo vertinimu, atlikdama šiuos veiksmus, t. y. surinkdama PIN kodą ir be nukentėjusiojo leidimo (žinios) duodama nurodymą iš nukentėjusiojo sąskaitos išgryninti 500 Eur, A. Č. elektroninei sistemai save pristatė kaip asmenį, turintį teisę disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir tokie veiksmai vertinami kaip tyčinis teisėto kortelės turėtojo piniginių lėšų užvaldymas apgaule, kuris kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Kadangi A. Č. nukentėjusiojo vardu išduotą banko kortelę, išgrynindama 500 Eur, panaudojo neteisėtai, suprasdama, kad kortelė jai nepriklauso, o nukentėjusysis sutikimo pasinaudoti kortele nuimant 500 Eur nebuvo išreiškęs, šie jos veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. M., atsižvelgė į tai, kad jis padarė keturis tyčinius baigtus nusikaltimus, teistas 17 kartų, nedirba, konsultuotas/gydytas nuo 2014 m. gruodžio 29 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje buvo teiktos paslaugos nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d., 2022 m. du kartus, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. M. nusikalstamais veiksmais A. L. buvo padaryta turtinė žala, kurios jis neatlygino, dėl jos atlyginimo su nukentėjusiuoju nesitarė, jo neatsiprašė.

8. Apeliaciniame skunde S. M. iš esmės prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba skirti švelnesnę bausmę.

8.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su paskirta bausme ir mano, kad jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė arba bausmės vykdymo atidėjimas. Šiuo metu jo statusas yra suimtojo, tačiau teismas, bendrindamas bausmes, paminėjo, kad jis yra laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, kurią faktiškai yra atlikęs 2024 m. spalio 30 d. Bendrinant bausmes jam negalėjo įskaičiuoti ir sudėti dalies bausmės, kurią yra atlikęs visiškai. Prašo bylą peržiūrėti iš esmės, kadangi nuosprendyje yra daug neatitikimų.

8.2. Skunde pažymima, kad nemažai laiko praleido įkalinimo įstaigoje, socialiniai ryšiai labai silpsta. Dėl patiriamų išgyvenimų bei priverstinio gyvenimo besilaikant subkultūros, yra žlugdomas ir jo asmenybė nyksta. Būdamas laisvėje su paskirtais apribojimais, galės sėkmingai dirbti ir dengti civilinį ieškinį. Laisvės atėmimo vietoje dėl savo statuso tarp subkultūrą valdančių asmenų, dirbti negalės, bus priverstas atlikinėti bausmę izoliuotame būryje. To pasėkoje sutriks jo psichika bei žlugs darbiniai įgūdžiai. Laisvėje vėl turi priklausantį stacionarinį gydymą ,,Minesotos“ programoje, kuris padeda išlikti blaiviam, siekti savo tikslų ir norų teisėtais veiksmais ir priemonėmis. Nuteistojo vertinimu, nėra tikslinga teisti už praeitį, prašoma atsižvelgti į humanizmo principą.

9. Nuteistoji A. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir ją išteisinti arba iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nuosprendį ir sumažinti skirtą baudą ir privalomų išdirbti valandų trukmę.

9.1. Skunde nurodoma, kad teismas nevisapusiškai, netinkamai, ne visai objektyviai vertino faktinę bylos medžiagą, nesivadovavo nukentėjusiojo teisme duotais parodymais. Pripažįsta, kad visi nesusipratimai dėl nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelės kilo dėl alkoholio. Nukentėjusysis buvo stipriai išgėręs, norėjo visi išgerti. Nukentėjusiojo banko kortele naudojosi nukentėjusiajam matant, žinant, o, išgryninant pinigus, jam kartu ir dalyvaujant. Tą jis teigė ir teisme, duodamas parodymus. Teismas į nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes neatsižvelgė ir niekaip jų nevertino. Po įvykių apeliantė nutarė pakeist savo gyvenimo būdą – nevartoti alkoholio, kad neprisidaryti problemų.

9.2. Skunde pažymima, kad yra neteista, neįgali, registruota Užimtumo tarnyboje. Slaugo neįgalų vyrą, jos pajamos yra 415 Eur. Panašios pajamos yra ir jos vyro. Paskirta bauda yra nepaprastai didelė, jos dėl sunkios materialinės padėties nesugebės sumokėti. Nors pinigus išgrynino dalyvaujant nukentėjusiajam, jam žinant, tačiau jam atidavė 500 Eur. Teisme jis teigė, kad jokių pretenzijų jai neturi. Išdirbti 150 valandų nėra galimybės, nes ilgai palikti vyrą vieną dėl jo sveikatos būklės negali. Pati yra neįgali ir nepajėgs tiek išdirbti ir prižiūrėti sergantį vyrą.

10. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Gintaras Andrijauskas prašė tenkinti ginamojo apeliacinį skundą. Nuteistoji A. Č. ir jos gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą. Prokuroras Nerijus Brundza prašė apeliacinius skundus atmesti.

11. Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistosios A. Č. apeliacinis skundas tenkinamas.

12. Nuteistojo S. M. apeliaciniame skunde kaltės ar nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai nėra keliami, nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašoma ją sušvelninti arba atidėti bausmės vykdymą. Nuteistosios A. Č. apeliaciniame skunde keliamas kaltės, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose.

Dėl nuteistojo S. M. apeliacinio skundo

13. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam S. M. bausmės rūšį ir dydį už pavienes nusikalstamas veikas, įsigilino į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis S. M. padarė keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kiti trys – apysunkių. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis S. M. iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 15 kartų, nuo 2023 m. balandžio 7 d. nedirbo, nuo 2014 m. gruodžio 29 d. konsultuotas/gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje teiktos paslaugos nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d., o 2022 m. – 2 kartus. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Bendrindamas bausmes, paskirtas už pavienes nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimą reglamentuojančias nuostatas ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

15. Nors, nuteistojo S. M. vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, tačiau su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad nuteistasis S. M. inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė praeityje būdamas keturiolika kartų teistas, iš jų vieną kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą (2 t., b. l. 129-147). Taigi, S. M. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir tai jį charakterizuoja itin neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, kadangi nusikalstamas nuteistojo elgesys nesikeičia, periodiškai vykdomos naujos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam S. M. skyrė griežčiausią inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas artimą vidurkiui. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė bausmė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinga, proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikos ir nuteistojo asmenybei, ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai, bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei nėra nepagrįstai apsunkinanti jo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurie sudarytų pagrindą paskirti švelnesnę bausmę nuteistajam S. M. ir tenkinti jo apeliacinį skundą.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad šiuo metu jis suimtas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas netinkamai subendrino bausmes, kadangi ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs visiškai 2024 m. spalio 30 d. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, už pavienes nusikalstamas veikas paskirta ir subendrinta bausmė (3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo) dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartį išbūtas laikas ir bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. M. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko 2024 m. spalio 30 d. (3 t., b. l. 164). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, Nr. 2K-133/2012, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-7-3/2014, Nr. 2K-151-489/2019, Nr. 2A-6-495/2022 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir pagrįstai į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendį.

17. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsniu ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060.

18. Nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 302 straipsnio 1 dalies 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 302 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta nauja bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, taip pat sumažintas maksimalus straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis nuo šešerių iki ketverių metų. Atsižvelgiant į tai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas lengvinančiu nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Taigi, S. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) perkvalifikuojama į BK 302 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Be to, inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 214 straipsnio 1 dalies 2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija bei BK 215 straipsnio 1 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinama nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, šios normos, lyginant su BK 214 straipsnio 1 dalimi (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija) bei BK 215 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), švelnina nuteistojo S. M. teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai, S. M. padaryta nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), o nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Perkvalifikavus nusikalstamas veikas bei atsižvelgus į aukščiau aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nuteistajam S. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už pavienes nusikalstamas veikas, nekeičiamos. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes, nei numatytos straipsnių sankcijose, bausmes, o tai atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį, tačiau nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam S. M. skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta įstatyme.

19. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai. Be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

20. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, taisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo S. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kadangi nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau nėra kitų aplinkybių, turinčių reikšmės šio instituto taikymui. Skundžiamu nuosprendžiu S. M. yra pripažintas kaltu už vieno nesunkaus nusikaltimo ir trijų apysunkių nusikaltimų padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padarytomis nusikalstamomis veikomis, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Praeities teistumai rodo neigiamą asmens požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų. Minėta, S. M. iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo buvo net keturiolika kartų teistas, nusikalstamos veikos padarytos praėjus mažiau, nei vienam mėnesiui nuo paskutiniojo apkaltinamojo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas S. M. pradėjo daryti dar atliekant du ikiteisminius tyrimus ankstesnėse bylose (Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiai), iš kurių vienoje jam jau buvo pareikšti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės jau vyko teisme. Įvertinus visas šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam S. M. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde nurodomos aplinkybės apie socialinių ryšių, darbinių įgūdžių susilpnėjimą, asmenybės žlugdymą, būnant suimtam, kadangi nuteistojo asmeniniai poreikiai negali būti aukščiau iškeliami bausmės paskirties ir visuomenės intereso. Be to, nusikalstamas veikas vykdantis asmuo privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, kurios yra natūralus nusikaltimo įvykdymo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas bausmes, todėl dėl patiriamų neigiamų savo elgesio pasekmių šiuo atveju kaltas tiks pats nuteistasis. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims sudaromos sąlygos dirbti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, padėsiančioms kovotu su turimomis priklausomybėmis alkoholiniams gėrimams ar narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms, todėl savo tikslus ir norus (atlyginti žalą, dirbti, gydytis nuo turimos priklausomybės) nuteistasis galės įgyvendinti ir bausmės atlikimo metu.

22. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis S. M. neįrodė, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų, taikytų bausmių ir esmingai pakeitė savo elgesį teigiama linkme. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau skirtos bausmės nepakeitė S. M. elgesio teigiama linkme, todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie nusikalstamo elgesio užkardymo. Neabejotina, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus nuteistojo S. M. gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys, todėl bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sudarytų kaltininkui klaidingą nebaudžiamumo iliuziją.

Dėl nuteistosios A. Č. apeliacinio skundo

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Č. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, nors ir išsamiai tyrė baudžiamosios bylos medžiagą, tačiau netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, nuteistosios A. Č. apeliacinis skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Č. nuteista dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, yra naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

24. Pažymėtina, kad būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

25. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. Č. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2023 m. gegužės 10 d. 15.54 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „M.“, iš A. L. paėmė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. L. priklausančią AB „S.“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. L. vardu, su naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN kodu, neteisėtai atliko finansines operacijas – pinigų išgryninimą: 2023 m. gegužės 10 d. 15.53 val. prekybos centre „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), į AB „S.“ bankomatą įdėjo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą, iš A. L. banko sąskaitos išgrynino 500 Eur, ir tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą, A. L. vardu išduotą, AB „S.“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiam 500 Eur turtinę žalą.

26. Pirmosios instancijos teismas, A. Č. pripažindamas kalta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad ji, išgrynindama 500 Eur, nukentėjusiojo vardu išduotą banko kortelę panaudojo neteisėtai, suprasdama, kad kortelė jai nepriklauso, o nukentėjusysis sutikimo pasinaudoti kortele nuimant 500 Eur nebuvo išreiškęs. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, nes baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. L. leido savo banko kortele naudotis nuteistajai A. Č., išgryninant pinigus ir 500 Eur jai paskolino.

27. Apklausta pirmosios instancijos teisme nuteistoji A. Č. parodė, kad A. L. pažįsta iš matymo. Galimai 2023 m. gegužės 10 d. ryte pas ją su vyru užėjo S. M. ir A. L. su alumi. Ryte pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, o pritrūkus alkoholio nuvažiavo su taksi į PC „M.“ išsigryninti pinigų. Ji buvo neblaivi, kartu su A. L. nuėjo į PC „M.“. Nukentėjusysis prie bankomato padavė banko kortelę, pasakė jos PIN kodą, ir ji (kaltinamoji) bankomate iš banko sąskaitos išgrynino 100 Eur, A. L. prašymu. Tuomet A. L. paklausė, ar galėtų pasiskolinti pinigų savoms reikmėms, jis atsakė, kad taip, todėl išgrynino dar 500 Eur. A. L. stovėjo šalia ir viską matė. Tarėsi, kad 500 Eur jis jai paskolina. Ji A. L. pasakė, kad 500 Eur po truputį atiduos. Išgryninusi pinigus, banko kortelę iškart gražino A. L.. A. L. nepasinaudojo, abu buvo neblaivūs, jam sakė, kad pinigus skolinasi. A. L. grąžino visą sumą, kas mėnesį pervedė po 100 Eur.

28. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis A. L. parodė, kad galimai 2023 m. gegužės 10 d. ėjo iš parduotuvės ir jį užkalbino vaikinas, kuris pasiūlė išgerti alkoholio. Jis sutiko ir kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį butą. Ten keturiese – jis, S. M., A. Č. ir jos vyras gėrė stiprų alų. Apie vidurdienį A. Č. vyras liko namuose, o jis, S. M. ir A. Č. nuvažiavo į PC „M.“. A. Č. pasiūlė iš jo (nukentėjusiojo) banko sąskaitos išgryninti 100 Eur ir už juos nusipirkti alkoholio, dėl to jis (nukentėjusysis) nesipriešino, sutiko. Jis (nukentėjusysis) įdėjo banko kortelę, tačiau pamiršo jos PIN kodą. A. Č. stovėjo jam už nugaros. Banko kortelės PIN kodą 2 kartus suvedė klaidingai, teisingai suvedė tik trečiąjį kartą. Tuomet išgrynino minėtus 100 Eur. Neatsimena, ar antrą kartą banko kortelę į bankomatą įdėjo jis pats, ar A. Č.. Tada A. Č. paprašė pasiskolinti pinigų, o kadangi buvo neblaivus, visko nesuprato – sutiko, ir A. Č. antrą kartą išgrynintus pinigus įsidėjo sau į kišenę. Nematė, kiek A. Č. išgrynino pinigų. Jei iš nuotraukų matyti, kad A. Č. atliko bankines operacijas, tada jis (nukentėjusysis) klysta, tiksliai neprisimena. A. Č. pretenzijų neturi, kadangi ji grąžino visus pinigus. Anksčiau prisiminė ne visas aplinkybes, dabartiniai parodymai yra teisingi. A. Č. sako teisybę.

28.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2023 m. gegužės 10 d. jis eidamas Kaune, sutiko iš matymo pažįstamą S. (M.), kurio pavardės nežino, žino, kad seniau jis bendravo su jo dukra. S. M. jį pakvietė pas pažįstamą A. Č. išgerti alkoholio, jis sutiko. Tą pačią dieną su S. M. nuvyko į A. Č. namus, kuriuose buvo ji pati, jos draugas, kuris yra neįgalus ir S. M.. Visi vartojo alkoholį, jis (nukentėjusysis) buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vartojant alkoholinius gėrimus, A. Č. paprašė banko kortelės, kurią padavė, tačiau neatsimena, ar banko kortelę padavė jai ar kažkam kitam. Pasakė banko kortelės slaptažodį, A. Č. pasakė: „Nu va, dar pagersim“. Duodamas kortelę, manė, kad duoda ją tam, kad būtų nupirkta daugiau alkoholio, tačiau jie tiksliai neaptarė ir nekalbėjo, kokia apimtimi bus naudojama jo kortelė, kiek pinigų iš jos bus išleista ar išgryninta, jis manė, kad apie 50-100 Eur. Padavus kortelę, jis (nukentėjusysis), A. Č. ir S. M. nuėjo į bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame A. Č., pasinaudodama banko kortele, išgrynino pinigus. Kokią sumą ji išgrynino, nematė, buvo neblaivus ir neįtarė, kad ji piktnaudžiaus turima kortele. A. Č. gryninant pinigus, S. M. stovėjo šalia. A. Č. pasinaudojus kortele, jie nusipirko alkoholio ir sugrįžo į jos namus, kuriuose toliau vartojo alkoholį. 2023 m. gegužės 11 d. sugrįžo į namus, būdamas labai apsvaigęs. Banko kortelė ir asmens dokumentas nebuvo sugrąžinti, o dėl didelio neblaivumo ir neprašė jų atiduoti. 2023 m. gegužės 12 d. pabudęs savo namuose, savo mobilaus ryšio telefone pamatė pranešimus iš „S.“ banko, kuriuose buvo nurodyta, kad 2023 m. gegužės 10 d. iš jo banko sąskaitos buvo išgryninti 1 350 Eur. Jis pats tokios sumos negrynino ir tą dieną finansinių operacijų neatliko. Perskaitęs šiuos pranešimus, paskambino A. Č., tačiau ji neigė, kad tai ji išgrynino pinigus ir juos pasisavino, teigė, kad kortelė ir dokumentas yra pas S. M.. 2023 m. gegužės 13 d. gavo daugiau pranešimų iš „S.“ banko, kuriuose buvo nurodyta, kad 2023 m. gegužės 11 d. iš tos pačios banko sąskaitos buvo išgryninti dar 2 000 Eur. Vėl paskambino A. Č., tačiau ji ir toliau neigė, jog pasinaudodama banko kortele, pasisavino jam priklausančius 3 350 Eur, o galiausiai ji išvis nebeatsakė į skambučius (1 t., b. l. 59-62).

28.2. Papildomai apklaustas 2023 m. gegužės 25 d. nurodė, kad po minėto įvykio 2023 m. gegužės 10 d. daugiau, nei vieno iš asmenų nematė. Mobiliuoju telefonu bendravo su A. Č., kuri pasakė, kad nuimtus pinigus grąžins dalimis, prašė, jog nesikreiptų į policiją. Ji pasakė, kad 2023 m. gegužės 10 d. nuo jo (nukentėjusiojo) banko sąskaitos nuėmė 100 Eur, tada iš karto 500 Eur, daugiau ji pati nuo jo banko sąskaitos pinigų nenuėmė. Pasakė, kad perdavė banko kortelę S. M., jam pasakė banko kortelės PIN kodą, kuris nuėmė kitus pinigus. Neprisimena, jog būtų pasakęs savo kortelės PIN kodą S. M.. Telefoninio pokalbio metu A. Č. paklausė, kur jo banko kortelė, ji pasakė, kad banko kortelė pas S. M.. Savo banko sąskaitą užblokavo 2023 m. gegužės 18 d. apie 19.00 val., nuo to laiko anksčiau minėti asmenys, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus, negalėjo pasinaudoti jo banko kortele. Nuo to laiko, kai A. Č. 2023 m. gegužės 10 d. nuo banko sąskaitos nuėmė 100 Eur ir 500 Eur, savo banko sąskaita ir banko kortele nesinaudojo, kadangi banko kortelės neturėjo. Pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą, buvo nuimti bei išleisti be jo sutikimo 4 153,89 Eur (1 t., b. l. 65-68, 71-73).

28.3. Papildomai apklaustas 2023 m. birželio 9 d. nurodė, kad „S.“ bankomato, adresu (duomenys neskelbtini), kameros nuotraukoje yra užfiksuotas jis (nukentėjusysis) ir A. Č. viršugalvis. Atpažįsta, kad tai A. Č. viršugalvis, kadangi prisimena, kokie buvo jos plaukai, taip pat prisimena, kad tuo momentu jis su A. Č. dviese stovėjo prie bankomato, ji buvo jį užstojusi šonu ir, pasinaudodama banko kortele, nuo banko sąskaitos nuėmė 100 Eur ir 500 Eur (1 t., b. l. 76-79).

28.4. Papildomai apklaustas 2023 m. spalio 18 d. nurodė, kad kai netikėtai susitiko su iš matymo pažįstamu S. (M.), jo pavardės nežino iki šiol, S. M. jam pasiūlė išgerti alkoholinių gėrimų, jis sutiko. S. M. buvo labai draugiškas ir malonus. 2023 m. gegužės 10 d. galimai apie 13.00 val. jis (nukentėjusysis) su S. M. nuvyko į A. Č. namus, S. M. ten gyveno laikinai. Jis (nukentėjusysis) nuėjo blaivus. Jis, S. M., A. Č. ir jos vyras gėrė tik alų. Alaus gėrė daug. Gėrė pūslėmis. Kai gėrė alų, tiek A. Č., tiek S. M. buvo labai draugiški, jautėsi kaip geriausias jų draugas. Kažkuriam iš jų, S. M. arba A. Č., kilo idėja nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Kiek prisimena, būnant A. Č. namuose, lyg buvo minėjęs, kad gali nupirkti alaus ir juos pavaišinti. S. M. arba A. Č. iškvietė „Bolt“ automobilį, su kuriuo vyko į PC „M.“. Sunkiai prisimena aplinkybes, nes buvo išgėręs daug alaus, atsimena tik „protarpiais“. Jis (nukentėjusysis) kartu su A. Č. nuėjo iki „S.“ bankomato, kartu kalbėjo, kad iš jo banko kortelės nuims 100 Eur pirkti alui. Kai jis su A. Č. PC „M.“ stovėjo prie „S.“ bankomato, netoliese buvo ir S. M., kuris jų laukė, tačiau jis stovėjo šiek tiek toliau. Prisimena, kad A. Č. nuėmė 100 Eur alui, o ar pinigus jam (nukentėjusiajam) padavė, neatsimena. Neprisimena, ar A. Č. grąžino jam priklausančią „S.“ banko kortelę. Neprisimena, kad A. Č., kai nuėmė 100 Eur, dar nuimtų ir 500 Eur. Prisimena, kad ji skundėsi, kad reikia vaistų vyrui. Ar ji prašė paskolinti pinigų, neprisimena, mano, kad 500 Eur jis tikrai neleido nuimti, ji tai padarė savo nuožiūra. Tikrai neleistų tokios pinigų sumos jai nusiimti, nes ji jam svetimas žmogus. Tą dieną su A. Č. bendravo ir ją matė pirmą kartą. A. Č. banko kortelės PIN kodą pamatė galimai tada, kai jis norėjo pats nusiimti pinigus. Kai, kiek žinojo, buvo nuimti 100 Eur, jie visi trys grįžo atgal į A. Č. namus „Bolt“ automobiliu. Neprisimena, kad būtų stoję pirkti alaus. Vėl visi gėrė alkoholinius gėrimus. Kas vyko toliau, neatsimena. Jis (nukentėjusysis) su drabužiais kartu su S. M. miegojo vienoje lovoje. Kai pabudo, S. M. miegojo šalia. Pabudęs apie 7.00 val. ryto, pasigedo savo telefono. A. Č. klausė, kur yra telefonas, ji galimai ėjo jo ieškoti. Pabudęs ryte, vėl su S. M. ir A. Č. vyru gėrė alų. Jiems geriant A. Č. po pusvalandžio atnešė telefoną ir pasakė, kad telefonas buvo užkritęs už lovos. Telefone buvo visko prijunginėta, t. y. buvo įjungtas skrydžio rėžimas, išjungtas garsas. Buvo keista, nes jis tokių dalykų niekada nedaro, to niekada neprireikdavo. Kas vyko toliau, jis neatsimena. Prisimena, kad pabudo savo namuose. Kaip ir kada grįžo į savo namus, neatsimena. Pabudęs savo namuose, jis jautėsi labai blogai, skaudėjo galvą, jautėsi nesavas, buvo labai silpna. Nors kartais ir išgeria alaus, tačiau taip blogai niekada nebūdavo. Pats nesuprato, kodėl taip blogai jaučiasi. 2023 m. gegužės 12 d. telefone gavo žinutes iš „S.“, kuriose nurodyta, kad iš banko sąskaitos nuimami pinigai po 100 Eur ir po 500 Eur. Tuo metu išsigando, nesuprato, kas darosi, nes tokių sumų šiomis dienomis jis nenuiminėjo. Apie pinigų nuėminėjimą jis informavo savo dukrą, kuri jam užblokavo kortelę. Kai gėrė A. Č. namuose, savo banko kortelės S. M. tikrai nedavė, PIN kodo jam nei rašė, nei sakė. Tikrai jam neliepė nuimti jam (nukentėjusiajam) priklausančių pinigų, o ypač tokiomis sumomis. Su S. M. nebuvo pokalbio apie pinigus ir jų nuėmimą. S. M. taip pat jokių pinigų su čekiais neperdavė. S. M. nebuvo prašęs nueiti ir nupirkti kažkokių prekių. Kai buvo savo namuose, t. y. 2023 m. gegužės 11 d., galimai apie 13.00 val., pasigedo banko kortelės. Kur ji dingo, nežino, tačiau tikrai niekam jos nedavė. Banko kortelę visuomet laikydavo savo telefone. Pretenzijų turi A. Č. tik dėl 500 Eur. Jei A. Č. jam grąžintų 500 Eur, pretenzijų nebeturėtų. Dėl kitų iš jo banko sąskaitos nuimtų pinigų bei įvairių atsiskaitymų degalinėje ir parduotuvėse, jis turi pretenzijų S. M., nes mano, kad tai jis paėmė iš jo banko kortelę, jam nežinant. Kortelės S. M. tikrai nedavė, o PIN kodą jis galėjo sužinoti iš A. Č.. Pinigai iš jo banko sąskaitos jam nežinant buvo nuiminėjami nuo 2023 m. gegužės 10 d. 15.54 val. iki 2023 m. gegužės 11 d. jam nežinomos valandos. Kai jis buvo pas A. Č., su jais kartu buvo tik PC „M.“, daugiau kartu po parduotuves jie nevaikščiojo ir neapsipirkinėjo (1 t., b. l. 82-86).

28.5. Papildomai apklaustas 2024 m. balandžio 9 d. nurodė, kad 2023 m. spalio 18 d. apklausos metu minėjo, kad kai pas A. Č. gėrė alkoholinius gėrimus, pas ją liko miegoti. Pas A. Č. miegojo pirmą kartą, nes ją matė pirmą kartą. Atsibudęs ryte, pasigedo savo mobilaus ryšio telefono, kuris buvo įdėtas į užverčiamą įdėklą. Telefono dėkle buvo įdėta jo AB „S.“ banko kortelė ir asmens tapatybės kortelė. Šias dvi korteles visuomet laikydavo telefono dėkle. Kai pabudęs pasigedo telefono, A. Č. paklausė, kur yra jo telefonas. A. Č. sakė, kad nežino. Tuomet paprašė jos paskambinti, nes tikrai žinojo, kad telefonas suskambės, tikrai jis negalėjo būti išsikrovęs. Telefonas nesuskambėjo, nes, kaip vėliau paaiškėjo, buvo išjungtas garsas. Buvo labai keista, nes telefone buvo visko prispaudinėta. Ryte, būnant A. Č. namuose, toliau su S. M. ir neįgaliu A. Č. vyru geriant alų, pakeltu tonu reikalaujant mobilaus ryšio telefono, A. Č. jam atnešė telefoną. Jį paėmęs ir atvertęs telefono dėkliuką, pastebėjo, kad nėra tapatybės kortelės. Pagalvojo, kad keista, jog nėra tapatybės kortelės, manė, gal kažkas ją paėmė, bet nejaugi, būnant svečiuose, su juo taip gali pasielgti. Tikėjosi, kad, kaip atsirado telefonas, taip atsiras ir kortelė. Banko kortelės pasigedo tik grįžęs į namus, t. y. 2023 m. gegužės 11 d. apie 13.00 val. A. Č. per du kartus pervedė 300 Eur, dėl to jos padaryta žala sudaro jau ne 500 Eur, o 200 Eur, kuriuos ji žada grąžinti, tačiau iki šiol likusių 200 Eur negrąžino. Reiškia civilinį ieškinį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 10 d. 15.54 val. iki 2023 m. gegužės 11 d. nežinomos valandos iš jo, jam nežinant, buvo paimta jam priklausanti AB „S.“ banko kortelė ir atlikti grynųjų pinigų išgryninimai bei bekontaktinės finansines operacijas, bei dėl per didelio pinigų išgryninimo sumos jam buvo pritaikytas mokestis, dėl ko iš jo kortelės, jam nežinant, buvo nuskaičiuota bendra 4 005,40 Eur pinigų suma. A. Č. grąžinus 300 Eur, reiškia galutinį 3 705,40 Eur civilinį ieškinį. Dėl pagrobtos jam priklausančios banko kortelės jam jokia žala nepadaryta, nes jis kelių dienų bėgyje užsisakė naują tapatybės kortelę (1 t., b. l. 89-92).

29. Pirmosios instancijos teisme apklausta V. M. parodė, kad 2023 m. gegužės 10 d. atėjo į A. Č. namus, matė nepabaigtos degtinės butelius, norėjo susigrąžinti skolą iš A. Č.. Bute sėdėjo A. Č., jos vyras ir A. L.. S. M. piniginė buvo pas ją namuose, kadangi jis prašė ją susiūti. Aplinkybės dėl nukentėjusiojo banko kortelės ir nuimtų pinigų nežinomos. „(duomenys neskelbtini)“ yra A. L. pravardė. Su A. Č. ir S. M. apie pinigus nekalbėjo.

29.1. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. paaiškino, kad ji su S. M. yra draugai, jį pažįsta apie 12 metų. Jis pas ją namuose nesilankydavo, su juo kartais bendrauja SMS žinutėmis ir susiskambina. Apie tai, kad iš „(duomenys neskelbtini)“, kurio vardas A. L., buvo paimta banko kortelė, kuria vėliau naudojosi S. M. su A. Č., ji sužinojo tik po kelių dienų. Apie tai truputį pasakojo pati A. Č.. Ji sakė, kad ji kartu su S. M. prisidirbo, sakė, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ nuiminėjo pinigus. A. Č. dar kažką pasakojo, tačiau ką, neatsimena, atsakė, kad jai yra neįdomu. Apie „(duomenys neskelbtini)“ nuimtus pinigus daugiau nieko nežino. Tą dieną, kuri tai buvo diena, neatsimena, bet prisimena, kad ji pas A. Č. buvo namuose apie valandą laiko, pietų metu. Tą dieną S. M. susiuvo piniginę, kadangi jis buvo prašęs. S. M. namuose dar nebuvo. Prieš išeinant iš A. Č. namų, S. M. grįžo. Kas vyko toliau, ji nežino. Kad S. M. rašė SMS žinutes, neatsimena, taip pat neatsimena, ką rašė. Kai buvo A. Č. namuose, nebuvo planuotas joks pinigų nuėmimas, apie tai nieko nežino ir negirdėjo. S. M. dar kartais paskambina, paprašo paskolinti pinigų. Ji jam nuolat perveda pinigų, jam padeda (1 t., b. l. 109-112).

29.2. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojos V. M. parodymus, liudytoja juos patvirtino, papildomai nurodydama, kad su S. M. yra kaimynai, o su A. Č. susipažino per S. M.. Pas A. Č. atėjo 2023 m. gegužės 10 d. prieš pietus, vyko išgertuvės, pati jose nedalyvavo. A. Č. vyras tuo metu sėdėjo virtuvėje. Kai atėjo S. M., paliko jo piniginę ir išėjo. SMS pranešimą galimai siuntė ryte, 2023 m. gegužės 10 d. Žinute S. M. prašė pasakyti, kada A. Č. bus išsigryninus pinigus, kadangi jai buvo skolinga 10-15 Eur. A. Č. jai sakė, kad 2023 m. gegužės 10 d. atiduos skolą. Jie norėjo užvažiuoti pas ją (liudytoją) atiduoti skolą, todėl parašė žinutę, kad nevažiuotų, skolos ateis pasiimti pati. Apie pinigus sužinojo apie 2023 m. gegužės 12 d., A. Č. telefoninio pokalbio metu sakė, kad „prisidirbo“, „prisibaliavojo“, daugiau nieko nepasakojo.

30. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja J. Š. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresnioji tyrėja. Galimai dvi ar keturios nukentėjusiojo apklausos buvo atliktos iki jai gaunant ikiteisminio tyrimo medžiagą. Atliko dvi apklausas dėl aplinkybių išsiaiškinimo ir dėl civilinio ieškinio patikslinimo. Nukentėjusio apklausa nebuvo išskirtinė. Kai gavo bylą, jau buvo atliktos nukentėjusiojo trumpos apklausos, galimai dėl sąskaitų patikslinimo. Įtarimus abiem kaltinamiesiems rašė ji (liudytoja). Banko sąskaitų išrašuose nebuvo įrašyta valandų, kada buvo atliktos finansinės operacijos. Dėl banko išrašų domėjosi – kai išgryninami pinigai kitame bankomate, valandų gali nerodyti, fiksuojamos tik dienos. Tiksliai neprisimena visų aplinkybių dėl atsiskaitymo banko kortele. Jie vartojo alkoholinius gėrimus per naktį, o kitą dieną, po pietų, S. M. buvo sulaikytas.

31. 2023 m. gegužės 15 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. L. nurodė, kad 2023 m. gegužės 10 d. jis laiką leido mažai pažįstamos A., kurios pavardės nežino, namuose, Kaune, tikslių namo ir buto numerių nežino. Minėtuose namuose jis, A. ir jos draugai S. ir dar vienas draugas, kurio vardo ir pavardės nežino, vartojo alkoholį. Jis būdamas stipriai apsvaigęs nuo išgerto alkoholio kiekio, vienam iš jų, t. y. A., S. arba A. draugui, kurio duomenų neatsimena, padavė savo ,,S.“ banko kortelę, pasakė jos slaptažodį. Atsimena, kad A. jo paprašė banko kortelės sakydama: ,,Nu va, dar pagersim“, apie tai kokia apimtimi jis leidžia naudotis jo banko kortele jie nekalbėjo, jis net neturėjo tokios minties, kad iš jo kortelės bus išgryninta didžioji dalis jo santaupų. Kuomet jis padavė kortelę, kaip sakė, neatsimena kam į rankas ją perdavė, tai jis, A. ir S. nuėjo į bankomatą, esantį Kaune, prekybos centre ,,M.“, eidami į bankomatą kalbėjo, kad pinigai bus išgryninti nusipirkti daugiau alkoholio, tikslios sumos neaptarė, bet jis tiesiog manė, kad bus išgryninta apie 50-100 eurų. Nuėjus prie bankomato, pinigus iš jo sąskaitos, pasinaudodama jo kortele, išgrynino A., ji jam nesakė ir jis pats nematė kiek pinigų ji paėmė iš bankomato. Išgryninusi pinigus, A. jam kortelės negrąžino, o jis buvo toks apsvaigęs, kad jos to neprašė. Žino, kad išgryninus pinigus, jie nusipirko daugiau alkoholio, tačiau jis neatsimena kur jie jį pirko, tik atsimena tai, kad ir vėl grįžo į A. namus, kur ir toliau vartojo alkoholį. 2023 m. gegužės 11 d. jis sugrįžo į savo namus ir miegojo iki 2023 m. gegužės 12 d. 2023 m. gegužės 12 d. savo mobilaus ryšio telefone pamatė pranešimus iš ,,S.“ banko apie tai, kad iš jo banko sąskaitos, kurios kortele naudojosi A., 2023 m. gegužės 10 d. buvo išgryninta 1350 eurų. Jo savijauta buvo labai prasta, buvo apsinuodijęs alkoholiu, tačiau jis paskambino A. ir pasakė, kad iš jo kortelės dingo pinigai, ji jam atsakė, kad nieko apie tai nežino ir neatsimena, nes jie buvo girti, ji jam sakė, kad jo banko kortelė yra pas S., kurį, pasak jos, sulaikė policijos pareigūnai. Kadangi jautėsi labai prastai, tai daugiau nieko nebesiaiškino apie pinigų dingimą. 2023 m. gegužės 13 d. jis gavo daugiau pranešimų iš ,,S.“ banko, kuriuose buvo nurodyta, kad 2023 m. gegužės 11 d. iš tos pačios jo banko sąskaitos buvo išgryninti dar 2000 eurų. Jis ir vėl skambino A., tačiau ji ir toliau neigė, jog ji pasinaudodama jo banko kortele, pasisavino jam priklausančius 3350 eurų. Prašo nustatyti kaltus asmenis, kurie neteisėtai pasinaudodami jo banko kortele, pasisavino jam priklausančius pinigus (1 t. b. l.29-30).

32. Iš 2023 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, t. y. „S.“ bankomatas, esantis PC „M.“, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į pastato vidų ir paėjus į priekį, matomas įėjimas į banką „S.“. Šalia banko įrengti du „S.“ bankomatai. Teritorija stebima vaizdo kameromis. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (1 t., b. l. 40–47).

33. Iš 2023 m. birželio 6 d. AB „S.“ pateikto A. L. sąskaitos išrašo matyti, kad 2023 m. gegužės 10 d. 15.54 val. (duomenys neskelbtini), išgryninta 500 Eur (1 t., b. l. 118).

34. Iš 2023 m. gegužės 24 d. AB „S.“ bankomato atliktų operacijų nuotraukos matyti, kad pinigų išgryninimus atlieka du asmenys. Tyrimo metu paaiškėjo, šie asmenys yra: nukentėjusysis A. L. ir įtariamoji A. Č. (1 t., b. l. 121–125).

35. Iš 2023 m. birželio 22 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas PC „M.“ pateiktas vaizdo įrašas. Matyti, kad prie „S.“ bankomato stovi vyras ir moteris. Vyras – trumpai kirptų žilų plaukų, vilkintis oranžinės spalvos striukę. Moteris – juodų plaukų, vilkinti juodos spalvos striukę. Vyras suspaudo bankomate esančius mygtukus, paspaudžia ant ekrano. Moteris iš bankomato išima banko kortelę, ją įdeda atgal ir suspaudo bankomate esančius mygtukus. Vyras stovi šalia moters. Moteris iš bankomato išima banko kortelę ir ją paduoda šalia stovinčiam vyrui. Vyras banko kortelę įsideda į telefono dėklą, o telefoną įsideda į kišenę ir kartu su moterimi nueina. Toliau matyti, kad vyras iš kišenės išsitraukia telefoną, iš jo dėklo išima banko kortelę ir ją paduoda moteriai. Abu vėl prieina prie bankomato. Moteris į bankomatą įdeda kortelę ir suspaudo ten esančius mygtukus. Vyras stovi šalia. Moteris pirštu spaudinėja ekraną. Moteris iš bankomato išima banko kortelę, o iš bankomato paima viena kupiūrą – 100 Eur. Rankoje laikydama vieną kupiūrą, moteris vėl į bankomatą įdeda banko kortelę. Suspaudo bankomate esančius mygtukus, 100 Eur kupiūrą paduoda šalia stovinčiam vyrui. Moteris iš bankomato išima banko kortelę, kurią paduoda vyrui, jis banko kortelę įsideda į telefono dėklą. Moteris iš bankomato tuo metu pasiima pinigus, juos iš karto perlenkia ir įsideda į striukės kišenę. Vyras ir moteris nuo bankomato nueina (1 t., b. l. 129–130).

36. Iš 2023 m. birželio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nusikalstamą veiką padarė A. Č., nuimdama nuo banko kortelės pinigus, adresu (duomenys neskelbtini), PC „M.“, bei S. M., pasinaudodamas banko kortele adresu (duomenys neskelbtini), degalinėje „C. K.“ (2 t., b. l. 50–51).

37. Pažymėtina, kad pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. BK 215 straipsnyje nustatyta veika yra kėsinamasi į įstatymu ir kitais teisės aktais saugomą finansų sistemą. Šia veika žala gali būti padaroma ne tik finansų sistemai, bet ir nuosavybei, verslo tvarkai. Pažymėtina, kad, sudarydamas banko sąskaitos sutartį bei gaudamas identifikavimo duomenis prieigai prie banko operacijų vykdymo su sąskaitoje esančiomis lėšomis, asmuo sutinka su nustatytomis sutarties sąlygomis ir taisyklėmis, kurių tikslas yra apsaugoti banko sąskaitoje laikomas lėšas. Mokėjimo kortelių naudojimo taisyklėse nustatyta, kad tais atvejais, kai kortelės turėtojas pats tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidė PIN kodą arba sudarė sąlygas jį sužinoti tretiesiems asmenims, visą atsakomybę už operacijas, atliktas naudojant PIN kodą, prisiima kortelės turėtojas. Todėl tik neteisėtas – vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieš elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valią būdu gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operaciją pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-697/2020).

38. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012).

39. Vertinant šio nuosprendžio 27-36 punktuose nurodytus, byloje esančius įrodymus, matyti, kad pirmosios instancijos teisme apklausta nuteistoji A. Č. teigė, kad, pritrūkus alkoholio, kartu su nukentėjusiuoju A. L. nuvažiavo į PC „M.“ išsigryninti pinigų. Prie bankomato nukentėjusysis jai padavė banko kortelę, pasakė jos PIN kodą, ir ji bankomate iš nukentėjusiojo banko sąskaitos išgrynino 100 Eur, A. L. prašymu. Tuomet A. L. paklausė, ar galėtų pasiskolinti pinigų savoms reikmėms. Nukentėjusiajam leidus, ji išgrynino dar 500 Eur. Išgryninusi pinigus, banko kortelę iškart gražino A. L.. Šiuos pinigus nukentėjusiajam grąžino.

40. Nuteistosios A. Č. parodymus, priešingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, iš dalies patvirtina nukentėjusiojo A. L. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme apie tai, kad, iš jo banko kortelės išgryninus 100 Eur alkoholinių gėrimų įsigijimui, nuteistoji A. Č. paprašė paskolinti pinigų, o šis sutiko, kadangi buvo neblaivus ir visko nesuprato. Teigė nematęs kiek pinigų antrą kartą bankomate išgrynino nuteistoji, pinigus ji įsidėjo sau į kišenę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo A. L. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusysis A. L. nurodė, kad, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nuteistosios A. Č. namuose, pastarajai arba jos vyrui, arba nuteistajam S. M. padavė savo ,,S.“ banko kortelę, pasakė PIN kodą. Eidami link bankomato, su A. ir S. kalbėjosi, kad pinigai bus išgryninti tikslu įsigyti daugiau alkoholio, tačiau tikslios sumos neaptarė, manė, kad bus išgryninta apie 50-100 Eur. Bankomate A. išgrynino iš jo banko kortelės pinigus, banko kortelės negrąžino, nežino kokia tai pinigų suma. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. nurodė kiek kitokias aplinkybes, t. y. kad vartojant alkoholinius gėrimus, nuteistosios A. Č. prašymu, padavė jai ar kažkuriam kitam asmeniui savo banko kortelę ir pasakė PIN kodą. Teigė, kad, duodamas banko kortelę, manęs, kad už jo pinigus bus nupirkta daugiau alkoholinių gėrimų už 50-100 Eur. Tuomet jis ir nuteistieji nuvyko į bankomatą, esantį PC ,,M.“, kuriame A. Č. iš jo banko kortelės išgrynino pinigų, kokią sumą ji išgrynino, nematė. Taip pat nurodė, kad pokalbio telefonu metu nuteistoji A. Č. pripažino, kad iš nukentėjusiojo banko kortelės išgrynino 100 Eur ir dar 500 Eur, kuriuos žadėjo grąžinti (1 t., b. l. 59-62, 65-68, 71-73). 2023 m. spalio 18 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. L. teigė, kad kartu su nuteistąja A. Č. nuvyko iki ,,S.“ bankomato ir su ja kalbėjosi, kad iš jo banko kortelės nuims 100 Eur pirkti alui. Prisimena, kad nuteistoji nuėmė 100 Eur, o ar pinigus ir banko kortelę atidavė, nepamena. Teigė prisimenantis, kad, stovint prie bankomato, nuteistoji jam skundėsi, kad reikia vaistų vyrui, tačiau nepamena, ar ji prašė paskolinti 500 Eur. Vis dėlto, iš nukentėjusiojo A. L. parodymų visumos matyti, kad jis laisva valia davė savo banko kortelę nuteistajai A. Č. ir leido ja naudotis, pasakydamas kortelės PIN kodą.

41. Pagal bylos aplinkybes nėra abejonės, kad A. Č. naudotojo tapatybės duomenys buvo svetimi, nes jie priklausė A. L.. A. Č. neabejotinai suprato, kad naudoja svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai inicijuoti, nes pati patvirtino išgryninusi pinigus iš nukentėjusiojo banko kortelės, t. y. kad į PC ,,M.“ esantį ,,S.“ bankomatą įdėjo nukentėjusiojo A. L. banko kortelę, suvedė PIN kodą ir iš nukentėjusiojo banko sąskaitos išgrynino 500 Eur. Šias aplinkybes patvirtina pačios nuteistosios A. Č. parodymai, nukentėjusiojo A. L. parodymai, AB ,,S.“ pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 121-125, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jose užfiksuoti A. Č. ir A. L.), tarnybinis pranešimas apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė A. Č., nuimdama nuo banko kortelės pinigus (2 t., b. l. 50-51). A. L. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2023 m. gegužės 10 d. 15.54 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate buvo išgryninta 500 Eur.

42. Pažymėtina, kad kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – tokių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Minėta, kad neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis laisva valia davė savo banko kortelę nuteistajai A. Č., pasakė kortelės PIN kodą ir leido ja naudotis bei pasiskolinti pinigų. Šias aplinkybes patvirtina tiek nuteistosios A. Č., tiek ir nukentėjusiojo A. L. parodymai. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad prie „S.“ bankomato A. L. paduoda nuteistajai A. Č. banko kortelę. Tuomet pastaroji į bankomatą įdeda nukentėjusiojo duotą banko kortelę ir spaudžia bankomato mygtukus. Tuo tarpu nukentėjusysis stovi šalia. Tada A. Č. iš bankomato išima banko kortelę ir paima 100 Eur. Rankoje laikydama vieną 100 Eur kupiūrą, nuteistoji vėl į bankomatą įdeda banko kortelę, suspaudo bankomate esančius mygtukus ir 100 Eur kupiūrą paduoda nukentėjusiajam A. L.. Iš bankomato išėmusi banko kortelę, ją atiduoda nukentėjusiajam, kuris banko kortelę įsideda į telefono dėklą. Nuteistoji A. Č. iš bankomato tuo metu pasiima pinigus, juos iš karto perlenkia ir įsideda į striukės kišenę (1 t., b. l. 129-130). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį vaizdo įrašą, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nuteistosios A. Č. teiginius, kad po to, kai nuėmė 100 Eur, ji prašė nukentėjusiojo paskolinti pinigų ir, jam sutikus, nuėmė dar 500 Eur, paneigia jos elgesys prie bankomato, t. y. po to, kai ji iš bankomato išima banko kortelę ir paima vieną 100 Eur kupiūrą, kortelę iš karto vėl deda į bankomatą, suspaudo mygtukus, savo kūnu pastumia nukentėjusįjį, pasisuka šonu ir užstoja bankomatą, kitoje rankoje laikomą 100 Eur kupiūrą paduoda A. L., tada iš bankomato išima banko kortelę ir tuo metu, kai ją paduoda nukentėjusiajam, pinigus iš bankomato greitu judesiu perlenkia ir įsideda į striukės kišenę. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Byloje esančiame vaizdo įraše išties užfiksuoti veiksmai: nukentėjusysis A. L. paduoda nuteistajai savo banko kortelę; nuteistoji išgrynina 100 Eur; nuteistoji antrą kartą išgrynina pinigus (suma nėra aiški), kuriuos įsideda į savo kišenę; nuteistoji banko kortelę grąžina nukentėjusiajam. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, vaizdo įraše nėra matyti, kad nuteistoji A. Č. pastumtų A. L.. Be to, iš vaizdo kamera daryto įrašo matyti, kad pinigų išgryninimo metu nukentėjusysis A. L. stovi šalia nuteistosios, mato ir stebi bankomate atliekamus veiksmus. Taigi, kolegijos vertinimu, nuteistoji A. Č. savo elgesiu netrukdė nukentėjusiajam A. L. stebėti jo banko kortele atliekamų finansinių operacijų, nukentėjusysis dėl nuteistosios atliekamų veiksmų nepasitenkinimo neišreiškė. Taigi, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatytas būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, požymis – svetimos banko kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Akcentuotina, kad A. L. pats perdavė banko kortelę ir nurodė tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą) A. Č., stebėjo pinigų išgryninimo operacijas bankomate, šiems veiksmams nesipriešino, todėl daroma išvada, kad nuteistajai A. Č. inkriminuojamas 500 Eur išgryninimas iš nukentėjusiojo A. L. banko sąskaitos buvo atliktas su pastarojo sutikimu. Priešingos išvados neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo akcentuojami liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad A. Č. jai telefonu sakė, kad su S. M. prisidirbo, kadangi nuėminėjo pinigus iš nukentėjusiojo A. L. banko sąskaitos. Pažymėtina, kad šie liudytojos parodymai yra išvestiniai, abstraktūs, juose užfiksuotas tik subjektyvus pačios nuteistosios situacijos vertinimas. Atsižvelgiant į tai, A. Č. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį išteisinama, nesant jos veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.

43. A. Č. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteista už tai, kad 2023 m. gegužės 10 d. 15.54 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „M.“, iš A. L. paėmė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. L. priklausančią AB „S.“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. L. vardu, su naudotojo patvirtinimo priemonių duomenimis – PIN kodu, apgaulės būdu atliko grynųjų pinigų išgryninimą, o būtent: 2023 m. gegužės 10 d. 15.53 val. prekybos centre „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), į AB „S.“ bankomatą įdėjo banko kortelę ir išgrynino 500 Eur, jų A. L. neperdavė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimus A. L. priklausančius 500 Eur. Apylinkės teismas, pripažindamas A. Č. kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad A. Č., po to, kai iš nukentėjusiojo banko sąskaitos bankomate išgrynino 100 Eur, kuriuos nukentėjusysis nuimti leido, 500 Eur išgrynino be nukentėjusiojo sutikimo, neteisėtai panaudojusi nukentėjusiajam išduotą banko mokėjimo kortelę ir asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą. Atlikdama šiuos veiksmus, t. y. surinkdama PIN kodą ir be nukentėjusiojo leidimo (žinios) duodama nurodymą iš nukentėjusiojo sąskaitos išgryninti 500 Eur, A. Č. elektroninei sistemai save pristatė kaip asmenį, turintį teisę disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir tokie veiksmai vertinami kaip tyčinis teisėto kortelės turėtojo piniginių lėšų užvaldymas apgaule, kuris kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Vis dėlto, su šiuo vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

44. Šiame nuosprendyje jau yra pasisakyta dėl nukentėjusiojo sutikimo atlikti finansines operacijas (pinigų išgryninimo), disponuojant jo banko kortele, todėl teisėjų kolegija nesikartoja. Pažymėtina, kad esminis ir būtinas sukčiavimo požymis – apgaulė. Sukčiavimo atveju apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti. Apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019).

45. Nagrinėjamu atveju nenustatytas esminis sukčiavimo požymis – apgaulė. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad nukentėjusysis A. L. savo noru, nenaudojant jokios prievartos ar apgaulės, perdavė savo banko kortelę ir nurodė jos PIN kodą nuteistajai A. Č., tikslu išgryninti pinigus alkoholio įsigijimui. Po to nuteistoji paprašė nukentėjusiojo pasiskolinti pinigų, todėl, šiam leidus, išgrynino 500 Eur. Akcentuotina, kad šie veiksmai buvo atlikti su nukentėjusiojo žinia. Pinigų išgryninimo metu nukentėjusysis stovėjo šalia nuteistosios ir jos atliekamus veiksmus stebėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistosios A. Č. veiksmai – pinigų išgryninimas buvo vienkartinis (po 100 Eur išėmimo), banko kortelę nukentėjusiajam ji iškart grąžino, kas tik sustiprina jos keliamą versiją dėl pasiskolintų pinigų. Svarbu įvertinti ir tai, kad nukentėjusioji grąžino 500 Eur nukentėjusiajam, pastarasis teigė neturintis jai pretenzijų. Atsižvelgiant į tai, A. Č. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinama, nesant jos veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.

46. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad nuteistiesiems A. Č. ir S. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro: 191,67 Eur už A. Č. atstovavimą ir 217,37 Eur – už S. M.. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, gynėjų dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis S. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistosios A. Č. apeliacinis skundas tenkinamas ir ji išteisinama dėl visų jai pareikštų kaltinimų, iš jos taip pat nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), perkvalifikuoti į BK 302 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirtos bausmės nekeisti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija) perkvalifikuoti į BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirtos bausmės nekeisti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirtos bausmės nekeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. Č. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

A. Č. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo S. M. ir išteisintosios A. Č..

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.