- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-136-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00544-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. K., R. V.
- Trečiasis asmuo
- Z. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5048-477/2020 pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams A. K. ir R. V., trečiajam asmeniui – Z. K., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir kitų reikalavimų, ir
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą bei prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams A. K. ir R. V. jų nepilnametės dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnametei duktai E. K., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovės R. V. išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnametės E. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti kartu su laikinąja rūpintoja Z. K..
2. Nurodo, jog atsakovų šeima iki 2018-07-01 buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018-07-01 buvo tęsiamas darbas su šeima. Atsakovų šeima buvo žinoma dėl smurto artimojoje aplinkoje, alkoholio vartojimo. Šeimai buvo inicijuotas socialinių paslaugų poreikio vertinimas bei socialinių paslaugų teikimas. 2019-03-07 darbui su šeima buvo parengtas pagalbos planas. 2019-04-19 Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė apsilankė atsakovo A. K. šeimoje. Apsilankymo metu aplinkybės, dėl kurių vaiko interesai tėvo gyvenamojoje aplinkoje nebūtų užtikrinami, nenustatytos. E. K. paaiškino, jog mama dažnai būdavo girta. Tėtis, pasak vaiko, irgi išgeria. Mergaitė suvokia, kad mama turi problemų ir negali tinkamai ja pasirūpinti, tačiau, kai mama „pasveiktų“, ji norėtų gyventi su ja. 2019-05-08 Skyrius gavo Z. K. (atsakovo motinos) pranešimą, jog Vaiko tėvas dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs būna priekabus, trukdo vaikui miegoti, dėl to kyla konfliktai. Tuo pagrindu, 2019-05-09 E. K. buvo nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis. 2019-05-17 Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktu E. K. buvo paimta iš jai nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta pas Z. K..
3. Atlikus laikinosios globos peržiūrą buvo nustatyta, kad atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos dėl jo girtavimo šeimoje kyla konfliktai, prieš dukterį ir senelius naudojamas psichologinis smurtas. Atsakovai prie dukros išlaikymo neprisideda. Savo gyvenimo būdo atsakovai nekeičia, nuo laikinosios globos vaikui nustatymo savo elgesio nepakeitė. Priežastys, dėl kurių atsakovų nepilnametei dukrai buvo nustatyta laikinoji globa, neišnyko, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams.
II. Pirmosios instantancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino bei neterminuotai apribojo atsakovui A. K. tėvo valdžią jo nepilnametės dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei priteisė iš atsakovo A. K. nepilnametės dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat teismas neterminuotai apribojo atsakovei R. V. motinos valdžią nepilnametės dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei priteisė iš atsakovės R. V. nepilnametės dukters išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės E. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatė kartu su laikinąja globėja Z. K., paskiriant laikinąją globėją išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismo sprendimui įsiteisėjus, nusprendė nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį. Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo leista vykdyti skubiai.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti savo tėvų valdžią ir dėjo pastangas įgyti socialinius įgūdžius, dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese, užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Pažymėjo, kad atsakovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas susigrąžinti vaiką, sustiprinti tarpusavio ryšį.
6. Nurodė, kad atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nededa pastangų pakeisti esamą situaciją. Teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovų gyvenimo būdas ir elgesys ( neveikimas) sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovų valios. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę. Nurodė, kad atsakovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas susigrąžinti vaiką. Pažymėjo, kad atsakovai su vaiku palaiko tik epizodinį bendravimą, todėl darė išvadą, kad atsakovai nededa jokių pastangų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.
7. Nurodė, jog atsakovai vengia rūpintis savo nepilnamete dukta dėl abejingumo savo pareigoms vaiko atžvilgiu. Pažymėjo, jog teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovai negalėtų gyventi kartu su savo dukra, ją auklėti ir rūpintis, todėl konstatavo, kad atsakovai yra kalti dėl tėvų valdžios neįgyvendinimo savo dukters atžvilgiu. Kadangi atsakovai dėl savo kaltės vengia atlikti savo pareigą auklėti savo nepilnametę dukrą, teismas taikė neterminuotą tėvų valdžios apribojimą atsakovams jų nepilnametės dukters atžvilgiu.
8. Pažymėjo, kad atsakovai yra nepilnametės E. K. tėvai, todėl turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką apribojus tėvų valdžią išlieka. Nurodė, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jie teikia išlaikymą nepilnametei dukrai gera valia, todėl teismas priteisė išlaikymą iš abiejų atsakovų nepilnametės dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
9. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas sprendė, kad šiuo atveju vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas yra prioritetinis, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio yra vertinamos vaiko interesais. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė jokių įrodymų dėl savo turtinės padėties, gaunamų pajamų, turimų išlaikytinių. Nustatydamas išlaikymo dydį,teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovai yra darbingo amžiaus, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra protingas ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise teismas paskyrė laikinąją globėją Z. K..
10. Dėl nepilnametės E. K. gyvenamosios vietos teismas sprendė, kad nepilnametei, kuri šiuo metu gyvena kartu su laikinaja globėja, yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, todėl teismas nepilnametės gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos, nuatatė kartu su laikinąja globėja.
11. Nurodė, kad abiems atsakovams bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jie buvo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisė.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovas A. K. ( toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta neterminuotai apriboti atsakovui A. K. tėvų valdžią nepilnametės dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametytsės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria nepilnametės E. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisės, nustatyti kartu su laikinąja globėja ( rūpintoja ) Z. K. bei skirti laikinąją globėją lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
13. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikimas reiškia ieškinio pripažinimą. Atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Galimybės pripažinti ieškinį tylėjimu, t.y. nepateikiant atsiliepimo į ieškinį, įstatymas nenumato. Pažymi, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka.
14. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, jam atlikus paskirtąją penkiasdešimties parų arešto bausmę, išnyko laikinosios globos pagrindai, todėl nepilnametė dukra turėjo būti gražinama nedelsiant. Tolimesnis laikinosios globos tęsimas buvo neteisėtas, nes teismas neleido paimti dukros motyvuodamas piktnaudžiavimu tėvo valdžia. CK 3.253 str. 2 d. numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Šis terminas yra pasibaigęs.
15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl ko atsakovo gyvenimo būdas yra netinkamas ir kodėl jį reikėtų keisti. Atsakovo ir laikinosios globėjos Z. K. santykiai nėra susiję su nepilnametės dukters teisėtais interesais. Sprendžiant dėl tėvo valdžios apribojimo, yra svarbu koks yra atsakovo santykis su nepilnamete dukra, o ne su laikinąja globėja. Nesutinka su teismo išvada, kad su dukra bendrauja tik epizodiškai.
16. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišklausė nepilnametės E. K. nuomonės, nors ji pagal savo amžių gali savo nuomonę išreikšti. Teismas priėmė sprendimą, neatsižvelgdamas į paties vaiko nuomonę. Vaiko apklausos metu būtų buvę galimai išsiaiškinti, kaip pats vaikas suvokia bendravimą, gyvenamosios vietos nustatymą ir pan. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, E. K. yra davusi tam tikrus paaiškinimus, tačiau jie buvo susiję tik su atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, o ne dėl tėvų valdžios apribojimo.
17. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra išvestinė iš sprendimo dalies riboti neterminuotai tėvų valdžią. Vaikui priteisiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Pirmos instancijos teismas neanalizavo nei vaiko poreikių, nei atsakovo galimybių teikti išlaikymą. Teismas taip pat nevertino, kokią dalį vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų apima valstybės teikiama parama, nors pagal CPK 376 straipsnio 1 dalį, pirmos instancijos teismas privalėjo pats savo iniciatyva surinkti reikiamus įrodymus. Nurodo, kad jis yra socialiai remtinas asmuo, pragyvena tik iš valstybės paramos, vertingo turto neturi, todėl neturi galimybių teikti išlaikymo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Priteisto išlaikymo suma yra nepagrįstai didelė ir turėtų būti sumažinta.
18. Pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 2-353-620/2017. Nurodyta nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai, šių lėšų tvarkytoja paskiriant bendraatsakovę R. V.. Pažymi, kad išlaikymo išieškojimo nutraukimas yra teisėtas, nors ir nutrauktas kitais motyvais, todėl išlaikymo išieškojimo nutraukimo atsakovas neskundžia.
Atsiliepimas
19. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktame atsiliepime į skundą nurodo, kad prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
20. Nurodo, jog atsakovas dėl sistemingo alkoholio vartojimo, darbo ir pastovios gyvenamosios vietos neturėjimo, yra nepajėgus pasirūpinti ne tik vaiko, bet ir savo poreikiais. Mano, kad atsakovas vengia rūpintis savo nepilnamečiu vaiku dėl abejingumo savo pareigoms vaiko atžvilgiu. Dėl visiško nesirūpinimo savo vaiku, visiško nusišalinimo nuo tėvų pareigų vykdymo, yra atsakovo kaltė. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinais jų kaltais veiksmais.
21. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui, vadovavosi formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t.y. kad vaiko išlaikymas turi užtikrinti ne tik jo būtinus poreikius ( maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys be lėšos vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams ir kt. Pažymi, kad remiantis nusistovėjusia teismų praktika, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis yra viena minimali mėnesio alga ( nuo 2020 m. sausio 1 d. – 468,41 Eur). Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenustatinėjo vaiko poreikių ir tam reikalingų lėšų, nes teismo nuomone, atsakovas bylos nagrinėjimo metu teisme nepateikė jokių įrodymų dėl turtinės padėties, gaunamų pajamų, turimų išlaikytinių ( CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė po 200 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui. Tokiu atveju, jei prašoma priteisti suma neviršija pusės minimalios algos - papildomų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti įrodinėti nereikia. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš atsakovų priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, nes nepilnametei skiriamos lėšos nevertintinos kaip perteklinės, reikalaujančios ypatingo, išsamaus pagrindimo, pateikiant išlaidas pateisinančius dokumentus.
Šalies argumentai
22. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 380 str. 1 d. nuostatas, reikalaujančias išklausyti vaiką, su kuriuo susiję klausimas yra sprendžiamas ir atsižvelgti į jo nuomonę, jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams. Pažymi, kad nepilnametė ne kartą buvo lankyta jos gyvenamojoje vietoje. Vaiko nuomonė išklausyta buvo lankantis specialistams namuose. Teismui neiškilo būtinybės išklausyti vaiko nuomonę per skyriaus specialistą ar teismo psichologą, nes vykstant bylos nagrinėjimo procesui, tiek ieškovas, tiek Zarasų socialinių paslaugų centro atstovė patvirtino, jog mergaitė nori gyventi su seneliais. Nagrinėjamu atveju nekilo jokių abejonių dėl vaiko nuomonės. Be to, pats atsakovas neišreiškė nuomonės dėl vaiko nuomonės išklausymo. Mano, kad vaiko įtraukimas į procesą padarytų daugiau žalos jo raidai ir psichinei būsenai.
23. Pažymi, kad apeliaciniame skunde yra nurodomi deklaratyvaus pobūdžio argumentai, kuriais remiantis nėra jokio pagrindo daryti priešingas išvadas dėl tėvų valdžios apribojimo pagrįstumo, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
24. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimį į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
26. Apeliacijos dalykas teismo sprendimas, kurio neterminuotai apribota tėvo valdžia atsakovui A. K. jo nepilnametės dukters atžvilgiu.
27. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. K. ir R. V. yra nepilnametės E. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Atsakovų šeima iki 2018-07-01 buvo įrašyti į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018-07-01 tęsiamas darbas su atsakovų šeima pagal 2018-03-29 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. AI-141 patvirtintą Atvejo vadybos tvarkos aprašą. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019-02-02 E. K. nelankė jokios ugdymo įstaigos. Šeimai buvo inicijuotas socialinių paslaugų poreikio vertinimas bei socialinių paslaugų teikimas. 2019-05-17 nepilnametei E. K. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, kadangi atsakovas A. K. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs būna priekabus, dėl ko dažnai kyla konfliktai. 2019-05-17 Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktu nepilnametė buvo paimta iš jai nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta pas Z. K.. 2019-07-04 E. K. buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Skyrius, įvertinęs atsakovo šeimoje susidariusią padėtį dėl girtavimo, atsižvelgęs į kylančią psichologinę ir socialinę grėsmę vaikui 2019-07-04 Vaiko laikino apgyvendinimo aktu, E. K. laikinai apgyvendino pas Z. K.. 2019-07-10 Utenos apylinkės teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr.eS2-4488-477/2019) buvo išduotas leidimas paimti nepilnametę E. K. iš jos tėvų A. K. ir R. V.. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-15 įsakymu Nr. 12(6.71 E)-124 E. K. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta Z. K.. 2019-08-28 atlikus laikinosios globos peržiūrą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nustatė, kad atsakovas turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, dėl ko kyla konfliktai. Atsakovas nekeičia savo gyvenimo būdo, t.y. neprisideda prie vaiko išlaikymo, neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, turi įsiskolinimų antstoliams, nededa jokių pastangų vykdant atvejo vadybos posėdžio metu sudarytą pagalbos planą, nelinkęs bendradarbiauti.
28. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo, kodėl atsakovo gyvenimo būdas yra netinkamas ir kodėl jį reikėtų keisti. Be to, apelianto nuomone, šiuo atveju yra svarbu atsakovo santykis su dukra. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 380 straipsnio nuostatas, kadangi nebuvo išklausyta nepilnametės nuomonė.
29. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.
30. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės ( gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).
31. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
32. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.
33. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma,- per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašytas į teismo posėdžio protokolą.
34. Vaiko teisių apsauos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t.y. vaiko nuomonės išklausymas ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisė būti išklausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje.
35. Esant šiam minėtam teisiniam reglamentavimui dėl nepilnamečio vaiko nuomonės išklausymo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 380 straipsnį, nesuteikdamas galimybės nepilnametei išreikšti savo nuomonės nagrinėjamu klausimu. Pažymėtina, kad nepilnametė E. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Bylos nagrinėjimo metu jai buvo suėję keturiolika metų. Byloje duomenų, kad mergaitė negebėtų reikšti savo nuomonės ar formuluoti pažiūras nėra. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nei tiesiogiai, nei per atstovą neišklausė vaiko, taigi priimdamas sprendimą visiškai nevertino paties vaiko nuomonės, neatkreipė dėmesio į mergaitės ir jos tėvo tarpusavio ryšius, jų bendravimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, neišklausydamas nepilnametės nuomonės ir nesiaiškindamas jos tarpusavio santykių su atsakovu, nepilnai atskleidė bylos esmę, kiek tai liečia pačio vaiko požiūrį į susiklosčiusią situaciją, tėvo ir dukros santykį bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios apribojimo.
36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo apriboti atsakovui tėvų valdžios jo nepilnametės dukros atžvilgiu. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
37. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuris neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sarąšas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pažymėtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).
38. Nagrinėjamoje byloje yra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ne itin rūpestingai rūpinosi savo nepilnamete dukra ir tinkamai įgyvendino savo kaip tėvo pareigas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo kuo pasireiškė netinkamas atsakovo elgesys. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone yra svarbu išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonę ir tik po to vertinti, ar atsakovo gebėjimas rūpintis savo nepilnamete dukra ir jos poreikių identifikavimas yra pakankamas užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, o jei atsakovo veiksmai nėra pakankamai rūpestingi, spręsti dėl tėvų valdžios apribojimo.
39. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo nei vaiko poreikių, nei atsakovo galimybių teikti išlaikymą. Teismas nevertino, kokią dalį vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų apima valstybės parama. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais.
40. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas ( CK 3.195 straipsnis).
41. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-209/2013).
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo, turėtų būti vertinami nepilnamečio vaiko poreikiai, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę ir pan. Be to, nustatant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią Išmokų vaikams įstatymo pagrindu valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė parama jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo ( motinos) priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesiaiškino aplinkybių kokio dydžio išmoka yra mokama nepilnametei ir šios išmokos dydžiu nemažino priteistino išlaikymo dydžio.
43. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį ir vertindamas atsakovų turtinę padėtį, nepagrįstai vertino tik tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.
44. Pažymėtina, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ( CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus ( CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų būdą ( CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl savo esamos turtinės padėties ir nesiaiškindamas atsakovo turtinės padėties bent jau pagal esamus registrų duomenis ( VĮ Registrų centro, VĮ “ Regitra”, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir t.t.), pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, kadangi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, privalo pašalinti visas faktinių duomenų pagrindu atsirandančiais abejones.
45. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo, neišklausė nepilnamečio vaiko nuomonės nagrinėjimu klausimu, nevisapusiškai ištyrė visas aplinkybes dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, kas lėmė nevisapusišką ginčo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo išnagrinėjimą, materialiosios ir proceso teisės normų netinkamą taikymą ir pažeidimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo CPK 376 straipsnyje teismui suteikta teise siekiant teisingai išspręsti bylą įpareogoti šalis teikti papildomus įrodymus nurodytoms faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti.
46. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas - neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes - jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
47. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl naujų reikalautinų įrodymų, tirtinų aplinkybių pobūdžio byla apeliacinės instancijos teismas turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai nevertino vaiko nuomonės, neišsamiai vertino vaiko poreikius ir tėvo galimybes juos tenkinti. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės, nepagrįstai prisiimtų pirmosios instancijos teismo funkciją ir paneigtų šalių teisę į apeliacinį procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi neatskleista bylos esmės, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria neterminuotai apribota tėvų valdžia atsakovui, naikintina ir šioje dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
48. Atsakovas taip pat prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepilnametės E. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisės nustatyta su laikinąja globėja Z. K.. Pagal CPK 407 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos ( rūpybos ) nustatymo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra neterminuotai apribota motinos valdžia atsakovei R. V.. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad egzistuoja pagrindas riboti tėvų valdžią ir atsakovui. Tačiau kokio pobūdžio šie ribojimai gali būti, turėtų būti sprendžiama iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnametės gyvenamoji vieta iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos – nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui A. K. neterminuotai apribota tėvų valdžia jo nepilnametės dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteistas iš atsakovo A. K. išlaikymas nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir perduoti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria nepilnametės E. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyta su laikinąja globėja Z. K., palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.