Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-12 · Civilinė byla Nr. e2A-597-934/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
e2A-597-934/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10237-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eglė Surgailienė, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sarteksas“
Ieškovas
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro
Kategorijos
  • 2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-597-934/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10237-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.; 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės, Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sarteksas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sarteksas“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras (toliau – FTMC ir/ar ieškovas) kreipėsi į teismą, su vėlesniais patikslinimais, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Sarteksas“ (toliau – ir atsakovė) 16 725,50 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 089,00 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys ir dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. 2021-12-29 pastate (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – PAGD) 2021-01-12 rašte Nr. 9.4-2-24, nurodyta, kad 2020-12-29 buvo gesinamas gaisras, kabinete 307A, esančiame (duomenys neskelbtini). Gaisro metu degė 3-iajame pastato aukšte esančios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB ,,Sarteksas“. Kitą didžiąją pastato dalį patikėjimo teise valdo ieškovas, kurio valdomos patalpos, esančio 2 ir 4 pastato aukštuose, bei pastato išorė gaisro metu buvo apgadinti, taip pat gaisro gesinimo metu užpiltos vandeniu dalis 1 aukšto patalpų. Gaisro metu FTMC buvo padaryta turtinė žala: 2 aukšto kabinetuose Nr. 233 ir 232 sulietos lubos, sienos, grindys, kiliminė danga, biuro įranga. Ketvirtame pastato aukšte esančiame kabinete Nr. 410 nuo karščio deformavosi langų rėmai, 2 vnt. (2,60x2,00), vieno lango stiklo paketas išdužo, kito lango suskilo. Gaisro metu sprogo ir sudegė patalpos išorinis kondicionieriaus blokas (1 vnt.), nudegė kondicionieriaus maitinimo kabelis, aprūko patalpos sienos, apdegė 409 kabineto išorinio kondicionavimo bloko (1 vnt.) elektros instaliacija ir freono vamzdeliai. Gaisro metu stipriai apgadinta išorinė pastato siena: jos apie 50 m2 aprūko ir pajuodo, tuo būdu nukentėjo pastato išorinis vaizdas;

1.2. 2021-01-07 buvo atliktas privalomasis turto vertinimas nuostolių nustatymo tikslu dėl 2021-12-29 kilusio gaisro ir 2021-02-05 buvo surašyta turto vertinimo ataskaita bei nustatyta ieškovui padaryta žala – negyvenamosios patalpos – patalpų (I-63(18,27 kv. m.), I-64 (17,39 kv. m), nuo I-65 iki I-71 WC patalpos, II-62 a (16,12 kv. m), II-1 (67,43 kv. m), nuo II-55 iki II-61 WC patalpos, II-54a (17,30 kv. m), II-54 (18,19 kv. m), IV-18 (63,61 kv. m) ir dalies fasado, adresu (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė (remonto kaštai) (iš viso su PVM) yra 16 998,802 Eur;

1.3. 2021-02-17 ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė geranoriškai nesutiko jos atlyginti;

1.4. PAGD rašte Nr. 9.4-2-24, 2021-01-12, nurodyta, kad 2020-12-29 buvo gesinamas gaisras, kabinete 307A, esančiame (duomenys neskelbtini). Labiausiai tikėtina gaisro priežastis pagal PAGD – elektros įrenginio (šildytuvo) gedimas. Akivaizdu, kad UAB „Sarteksas“ pažeidė priešgaisrinės apsaugos taisykles. Kaip matyti VĮ „Registrų centras“ patalpų sąrašo pastate, patalpos (butų) vidaus plotų eksplikacijos, išrašo iš 2021-03-30 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, patalpos esančios trečiajame pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) aukšte – 307A kabinetas priklauso UAB ,,Sarteksas“;

1.5. Asmens veiksmų neteisėtumui tokio pobūdžio bylose konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose (jo valdomose) patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Taigi atsakovė elgėsi nerūpestingai, nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, nesilaikė bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, dėl paminėto ieškovo patikėjimo teisė valdomos patalpos buvo apgadintos dėl gaisro, bei jį gesinant vandens užliejimo, tad atsakovė turi atlyginti padarytą žalą;

1.6. Patalpų, kurioms padaryta žala, kiekis yra užfiksuotas UAB „Asistavita“ „Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. KN210107“. Iš viso gaisro metu nukentėjusių patalpų skaičius pastato planuose yra 21 vnt., kurių bendras plotas yra 251,21 m2, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad keturiolika iš jų yra I ir II aukštų sanitariniai mazgai, kurių bendras plotas yra tik 32,9 m2. Nors dalis nukentėjusių patalpų – 9 patalpos (51,34 m2) yra ruošiamos perduoti VĮ „Turto bankas“, tačiau šis faktas nekeičia būtinybės šias patalpas išvalyti, išdžiovinti ir sutvarkyti;

1.7. Atsakovė skaičiuoja tik 3 patalpose atliktus remonto darbus, tačiau visiškai ignoruoja aplinkybę, kad ir kitos nuo gaisro nukentėjusios patalpos turėjo būti valomos, tvarkomos, džiovinamos dėl atsakovės kaltės sukelto gaisro;

1.8. Darbuotojams priemokos ir premijos sumokėtos už gaisro padarinių šalinimo darbus, kuriuos jie turėjo atlikti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Jeigu nebūtų buvę gaisro, nebūtų ir jo šalinimo padarinių, tad ieškovės patirtos išlaidos, turėtos apmokant darbuotojams už gaisro padarinių šalinimo darbus, yra tiesioginiai nuostoliai, priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl atsakovė juos privalo atlyginti;

1.9. Atsakovė UAB „Sarteksas“ siūlė 7 kW šaldymo galios oro kondicionierių, kurio šaldymo galia aiškiai neatitinka nei reikalingos patalpai vėsinti šaldymo galios, nei sudegusio oro kondicionieriaus šaldymo galios, taip pat neįvertino kondicionieriaus įrengimo darbų kainos;

Atsiliepimas

1.10. Atsakovė taip pat teigia, kad nurodė ieškovui plastikinius langus gaminančią įmonę, tačiau ieškovas iš atsakovės nėra gavęs jokio rašto dėl pasiūlymo langams, kurių spalva ir dizainas atitiktų buvusius iki gaisro;

1.11. Ieškovas yra biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), kurios dėl atsakovės kaltės kilusio gaisro buvo apgadintos. Turto patikėjimo teisė apima perduoto turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, todėl ieškovas privalo jam perduotu turtu rūpintis kaip nuosavu, užtikrinti, kad turtas būtų tinkamos būklės. Turto savininkui (šiuo atveju – valstybei) patyrus žalą dėl turto sugadinimo, ieškovas, įgyvendindamas savininko teises, turėjo teisę pareikšti ieškinį. Šiuo atveju materialinį teisinį suinteresuotumą turi valstybė, kuri patyrė žalą dėl jai priklausančio sugadinto turto.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-11-29 sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies, nutraukė civilinės bylos dalį dėl 1 268,15 Eur žalos atlyginimo, ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovui 16 546,35 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (16 546,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 285,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybei priteisė 348,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl gaisro priežasties, atitinkamai dėl atsakovės atsakomybės ir pareigos atlyginti ieškovo patirtą žalą, t. y. faktiškai byloje nekilo ginčo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, atsakovės kaltės. Iš esmės ginčas kilo tik dėl ieškovo nurodomos ir prašomos priteisti žalos dydžio;

2.2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje įrodyta, jog gaisro kilimo šaltinis (labiausiai tikėtina, elektros įrenginys) buvo atsakovei priklausančiose patalpose, kuri nesilaikė įstatymo nustatytos bendros pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, į tai, jog dėl šio gaisro nukentėjo ieškovo patikėjimo teise valdomos patalpos, į ieškovo pateiktus įrodymus dėl faktiškai patirtų išlaidų, t. y. dėl apgadintų ir suremontuotų patalpų (žymėjimai II-62a, IV-18 ir II-54a) remonto medžiagoms (įskaitant ir langus) išleistų sumų (1 320,10 Eur + 43,38 Eur + 2 404,17 Eur), šiukšlių išvežimui skirtų išlaidų (322,16 Eur), elektros, sunaudotos patalpų džiovinimui, išlaidų (214,18 Eur), sprendžia, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir nurodytos išlaidos, kaip žala, priteistinos ieškovui iš atsakovės;

2.3. Ieškovo patirtos išlaidos namo fasado valymui – 1 512,50 Eur, ir kondicionieriaus įsigijimui bei montavimui – 2 550,00 Eur, yra neabejotinai susijusios su gaisro padarinių pašalinimu; be to, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog šios išlaidos nepagrįstai didelės ir minėtus darbus buvo galimybė atlikti pigiau. Vien tai, jog ieškovo pateiktoje UAB „Asistavita“ ataskaitoje (lokalinėje sąmatoje), be kita ko, buvo nurodyta, jog fasado valymo darbai kainuotų 688,02 Eur (neįskaitant privalomų mokesčių), savaime nepaneigia ieškovo faktiškai patirtų išlaidų tokių darbų atlikimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Asistavita“ lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų išlaidos nurodytos preliminariai, t. y. kiek teoriškai tokie darbai galėtų kainuoti, tačiau reali kaina visada nustatoma jau gavus konkrečių tiekėjų pasiūlymus. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė nepaneigė ieškovo teiginių, jog optimaliausias būdas išvalyti fasadą buvo būtent sausuoju ledu, kurį ir pasiūlė mažiausią kainą pasiūliusi UAB „Srauta“;

2.4. Atsakovė neįrodė, jog ieškovas pasirinko akivaizdžiai per galingą ir atitinkamai per brangų kondicionierių. Atsakovės siūlyto kondicionieriaus (galingiausio) galia siekė tik 7 kW, t. y. buvo dvigubai mažesnė už sudegusio kondicionieriaus; be to, atsakovė neįrodė, jog tokio galingumo kondicionieriaus užtektų ieškovo nurodytoms patalpoms, apsiribodama tik viešoje erdvėje pateiktais preliminariais skaičiavimais (dėl kondicionieriaus galingumo), nes kiekvienas atvejis (patalpos plotas, tūris, kitos savybės) turėtų būti vertinamas individualiai. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog jos siūlomas tiekėjas, anot atsakovės, siūlė pritaikyti 30 proc. nuolaidą kondicionieriaus įsigijimui, o montavimo darbus atlikti už 300,00-400,00 Eur, vėlgi apsiribodama tik savo deklaratyviais paaiškinimais;

Atsiliepimas

2.5. Atsakovė pati savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, jog remonto darbus atlieka patys ieškovo darbuotojai. Ieškovo darbuotojams (įskaitant ir valytojas) tokių darbų atlikimas nebuvo įprastas, t. y. neįėjo į jų įprasto kasdienio darbo pareigas; be to, net jeigu dalis tokių darbų (pavyzdžiui, patalpų valymas, kompiuterinės technikos tikrinimas ir pan.) ir pateko į tam tikrų darbuotojų įprasto darbo funkcijas, tačiau tokių darbų mastas (šalinant gaisro padarinius) neabejotinai neatitiko įprasto darbo, jų apimties, todėl už tokių papildomų darbų atlikimą ieškovas pagrįstai nusprendė mokėti ir faktiškai išmokėjo šiems darbuotojams nurodyto dydžio priemokas ir premijas;

2.6. Apskaičiuojant darbo užmokestį gaisro padarinių šalinimo darbams atlikti, preliminariai buvo apskaičiuotas 5 450,18 Eur (neįskaitant privalomų mokesčių) darbo užmokesčio dydis, kuris faktiškai yra panašus/atitinka ieškovo faktiškai sumokėtų priemokų ir premijų dydį (7 090,86 Eur), kurios faktiškai ir kompensavo ieškovo darbuotojams jų atliktus ginčo patalpų remonto ir kitų padarinių pašalinimo darbus;

2.7. Gaisro kilimo metu būtent ieškovas kontroliavo valstybei priklausančių patalpų panaudojimą ir tvarkymą (be to, nors ieškovas ir nurodė, jog dalį patalpų ketina artimiausiu metu perleisti VĮ Turto bankui, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės tokie veiksmai nebuvo atlikti), dėl to jis yra tinkamas ieškovas nagrinėjamoje byloje dėl žalos, atsiradusios po gaisro jo patikėjimo teise valdomose patalpose, atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė prijungti prie bylos teikiamus kartu su šiuo apeliaciniu skundu įrodymus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-29 sprendimą dalyje dėl priteisimo iš atsakovės ieškovui 10 177,44 Eur žalos atlyginimo bei perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, ieškovo ieškinį dalyje dėl priteisimo iš atsakovės 10 177,44 Eur žalos atlyginimo atmesti ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovo atsakovės UAB „Sarteksas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas viso 929,00 Eur. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą dalyje dėl priteisimo iš atsakovės UAB „Sarteksas“ ieškovui FTMC 10 177,44 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priėmė pagrįstai neatmetęs atsakovės įrodinėtų aplinkybių, neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, neleistinai tendencingai (išskirtinai ieškovės naudai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kas turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto procesinio sprendimo priėmimui;

3.2. 2021-05-27 ieškovas pateikė teismui „Pareiškimą dėl dokumentų dėl dokumentų pateikimo ir ieškinio reikalavimų patikslinimo“, kuriuo, visų pirma, pakeitė ieškinio dalyką – reikalavimo dydį (pareikalavo priteisti 16 725,50 Eur žalos atlyginimą vietoje ieškiniu prašyto 16 998,82 Eur žalos atlyginimo), o antra, pakeitė ir ieškinio pagrindą, reikalaujamą priteisti sumą grįsdamas ne prie ieškinio pridėta vertinimo ataskaita, kurioje paskaičiuota atkuriamoji vertė (remonto kaštai), kurie neva reikalingi sugadintoms patalpos atkurti, o savo reikalavimą grįsdamas visiškai kitu pagrindu – neva realiai patirtomis išlaidomis, kurių didžiąją dalį (net 8 359,01 Eur) sudaro ieškovo savo darbuotojams išmokėtos priemokos bei premijos, dalis kurių ne tik buvo išmokėtos jau po ieškinio pateikimo, bet ir įsakymai dėl jų išmokėjimo buvo priimti po ieškinio pateikimo. Teikiant ieškinį šis pagrindas, kuriuo ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimus, net neegzistavo. FTMC direktoriaus 2021-03-30 įsakymas P-229.1 „Dėl pareiginės algos pastovios dalies priemokų“, 2021-04-29 įsakymas P-304.1 „Dėl pareiginės algos pastovios dalies priemokų“, 2021-05-06 įsakymas P-337.1 „Dėl pareiginės algos pastovios dalies priemokų“, 2021-05-06 įsakymas P-337.2 „Dėl premijų skyrimo“ visi yra priimti jau po ieškovo ieškinio pateikimo teismui;

3.3. Ieškovas pirminiu ieškiniu prašė priteisti jam išlaidas fasado valymui pagal paties ieškovo užsakytą ir pateiktą į bylą UAB „Asistavita“ lokalinę sąmatą, į kurią įtrauktas fasado valymas konkrečiu būdu – naudojant aukšto slėgio plovimo įrangą. Tačiau pateikęs 2021-05-27 pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, ieškovas kardinaliai pakeitė savo poziciją ir jau nuosekliai įrodinėjo, kad jo pirminiame ieškinyje nurodytas fasado valymo būdas yra netinkamas. Todėl teko keisti ir ieškinio dalyką – reikalavimą, nes kitas ieškovo pasirinktas fasado būdas buvo ženkliai brangesnis;

3.4. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio pažeidimą, nes leido ieškovui pakeisti ir ieškinio pagrindą, ir ieškinio dalyką kartu, o ne išimtinai vieną iš šių ieškinio elementų, kai tuo tarpu CPK 141 straipsnio nuostatos nenustato galimybės ieškovui keisti abu ieškinio elementus (ir ieškinio dalyką, ir ieškinio pagrindą) kartu;

3.5. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – Atlygio už darbą įstatymo)10 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatytos priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė. Vienas iš ieškovo darbuotojų, kuriems buvo išmokėti ir priedai prie atlyginimo, ir premija, yra R. B. – IT (informacinių technologijų) specialistas. Akivaizdu, kad tokie darbai, kaip pakabinamų lubų montavimas, grindų aukščio išlyginimas, montuojant OSB plokštes, radiatorių demontavimas, išdužusių langų sandarinimas, kaip ir daugelis kitų aukščiau įvardintų, tikrai neįeina į informacinių technologijų specialisto pareigybės funkcijas. Tai yra, už tokius darbus jam apskritai negalėjo būti skirtos priemokos vadovaujantis teisės norma, numatančia priemokų skyrimą už papildomą darbo krūvį, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Be to, net jeigu R. B. ir atliko ieškovo nurodytus ir aukščiau įvardintus darbus, visiškai nesusijusius su jo tiesioginėmis funkcijomis, laikotarpiu, kuriuo jis šiuos darbus atliko, jis negalėjo tuo pat metu atlikti savo tiesioginių (informacinių technologijų specialisto) funkcijų, tačiau gavo pilną darbo užmokestį už savo tiesioginį darbą, kurio neatlikinėjo. Visiškai analogiška situacija yra ir su kitais ieškovo darbuotojais – technikų pareigose įdarbintais V. G., E. K., D. Š.;

3.6. Technikui E. K. net 5 mėnesius ieškovas mokėjo kas mėnesį po 175,00 Eur priemoką prie darbo užmokesčio, o jau paminėtame 2021-05-27 pareiškimo dėl dokumentų pateikimo ir ieškinio reikalavimo patikslinimo“ 4 priede – lentelėje „papildomų išlaidų darbuotojams suvestinė“, yra įvardinti visi E. K. atlikti darbai. Iš šios lentelės matyti, kad E. K. atliko tik šiuos darbus: dokumentų, baldų ir įrangos išnešimas iš užlietų ir apdūmintų patalpų, laikinų darbo vietų įrengimas; patalpų, baldų, įrangos valymas, džiovinimas. Tai yra, ieškovas net penkis mėnesius mokėjo 175,00 Eur dydžio priedą E. K. už tai, kad jis iš vienos patalpos pernešė daiktus į kitą patalpą, o patalpų džiovinimas pasireiškia tuo, kad į patalpoje pastatomo džiovintuvai, įjungiami, ir paliekami veikti. Net iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis prašo priteisti patalpų džiovinimui sunaudotos elektros energijos išlaidas – 2021-05-27 ieškovo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo 4 priede – lentelėje „papildomų išlaidų darbuotojams suvestinė“ aiškiai įvardijama, kad patalpų džiovinimui ,/../Naudoti 3 šildytuvai po 1 kW, 3 po šildytuvai po 2 kW, kiekvienas po 160 val. /.../“. Akivaizdu, kad už šiuos darbus net 5 mėnesius mokėti po 175,00 Eur priedą yra visiškai nepagrįstas ir nesąžiningas atsakovės atžvilgiu ieškovo sprendimas, kurį priimdamas ieškovas žinojo, kad reikalaus priteisti jo naudai visas E. K. sumokėtas sumas iš atsakovės;

3.7. Jeigu E. K. iš tiesų dar ir valė patalpas bei dulkes nuo baldų ir įrangos, tuomet visiškai neaišku, už ką ieškovas paskyrė ir išmokėjo premijas savo valytojoms, kurias taip pat reikalauja priteisti iš atsakovės;

3.8. Iš atsakovės buvo priteista ieškovo naudai net ir premija, kuri buvo paskirta ir išmokėta valytojai A. M., kuri nė vienos iš remontuotų patalpų po jų remonto net nevalė;

3.9. Jeigu A. M. ir valė šias patalpas, tai tik vykdydama savo tiesiogines valytojos funkcijas. O premija jai buvo paskirta tik ieškovui siekiant praturtėti atsakovės sąskaita, nes premiją A. M. skiriant 2021-05-27 įsakymu, ieškovo ieškinys jau buvo pateiktas teismui ir ieškovas tikrai žinojo, kad šią premiją jis reikalaus priteisti iš atsakovės;

3.10. Ieškovo užsakymu UAB „Asistavita“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodomas toks paskaičiuotas darbo užmokestis: už drėgmės surinkimą, patalpų džiovinimą (10 patalpų) – 24,79 Eur; už baldų išnešimą ir sunešimą – 55,44 Eur; už paviršių valymą po remonto – 195,62 Eur. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pilnai patenkino ieškovo ieškinį, kuriuo už aukščiau įvardintus darbus ne tik buvo sumokėtos premijos dviem ieškovo valytojoms, bet taip pat net 5 mėnesius paeiliui buvo mokami priedai prie atlyginimų, o vėliau ir premijos, kitiems ieškovo darbuotojams;

3.11. Iš 2021-05-27 ieškovo pareiškimo dėl dokumentų pateikimo ir ieškinio reikalavimo patikslinimo 4 priedo – lentelės „papildomų išlaidų darbuotojams suvestinė“, matyti, kad už dokumentų, baldų ir įrangos išnešimą iš patalpų priedai prie atlyginimų buvo mokami R. B., V. G., E. K., kuriems vėliau buvo išmokėtos ir premijos. O už patalpų bei įrangos valymą ir džiovinimą priedai prie atlyginimų buvo mokami E. K.. Ieškovo darbuotojai atliko darbus, kurie nėra susiję su jų darbo funkcijomis. Taigi, už tokius darbus negali būti skiriama premija kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis;

3.12. Atlygio už darbą įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad premijos gali būti skiriamos atlikus vienkartines biudžetinės įstaigos veiklai ypač svarbias užduotis. Tačiau ieškovas į šią bylą nėra pateikęs jokių įsakymų, jokių pavedimų kita forma savo darbuotojams atlikti konkrečiai suformuluotas užduotis, nenustatytas jų pareigybių aprašymuose, įvardinant šias užduotis ypač svarbiomis. 2021-11-09 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė vienareikšmiai pripažino faktinę aplinkybę, jog premijas savo darbuotojams ieškovas išmokėjo vieninteliu tikslu – kad išmokėti jiems didesnę sumą pinigų, negu įstatymas leidžia išmokėti priedų prie atlyginimo forma. Tai yra, ieškovo išmokėtos premijos šiuo atveju negali būti vertinamos kitaip kaip priedų prie atlyginimo, viršijančių įstatymų nustatytą ribą, išmokėjimas darbuotojams, apeinant imperatyvius įstatymo, numatančio šių priedų ribas, reikalavimus. Tai yra akivaizdžiai neteisėtas veiksmas;

3.13. Teisėjos nušalinimas nuo bylos net ir nesant jokių objektyvių jos šališkumo požymių, galėjo daryti įtaką kito paskirto teisėjo šios bylos nagrinėjimui užimtą poziciją siekiant išvengti tokio pat nušalinimo nesigilinti į bylos aplinkybes, į kurias gilinosi teisėja E. Z., visų pirma – į ieškovo paskirtų ir išmokėtų savo darbuotojams premijų jau po ieškinio pateikimo teismui aplinkybes ir pagrįstumą;

3.14. Byloje, kuria remiasi ieškovas, Nr.2A-777-186/2008, darbuotojai nuolat atlikinėjo tarnybinių automobilių techninę priežiūrą, tuo tikslu naudojo ieškovo įsigyjamas medžiagas ir automobilių detales. Civilinėje byloje Nr.2A-777-186/2008 nekilo ginčas dėl ieškovo darbuotojų kompetencijos atlikti tarnybinio automobilio remonto darbus, o atsakovė ginčijo tik tą aplinkybę, jog ieškovas neturėjo licencijos automobilių remonto darbams, neginčydamas darbuotojų kvalifikacijos, sugebėjimų tokius darbus atlikti, bei faktinių aplinkybių, jog šie darbuotojai nuolat atlikinėjo tarnybinių automobilių techninės priežiūros darbus, panaudodami ieškovo būtent tuo tikslu nuolat įsigyjamas automobilių detales, tai yra iš esmės tarnybinių automobilių einamo remonto darbus. Taigi, šioje byloje ir civilinėje byloje Nr.2A-777-l86/2008 nustatytos faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios;

3.15. Į UAB „Asistavita“ lokalinėje sąmatoje nurodytą sumą 5 450,18 Eur yra įtraukti privalomi mokesčiai – ieškovo socialinio draudimo išlaidos (95,84 Eur). Ieškovo faktiškai sumokėtų priemokų ir premijų dydis yra ne 7 090,86 Eur, o 8 359,01 Eur. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas tiesiog pamiršo pagrįsti vienam iš savo darbuotojų išmokėtų priedų prie atlyginimo, dėl ko buvo priverstas atsisakyti dalies ieškinio, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas išmokėjo mažiau priedų prie atlyginimų ir premijų;

3.16. Ieškovas labai aiškiai suformulavo užduotį – ne nuvalyti pastato fasado dalį, o nuvalyti ją būtent konkrečiu ieškovo pasirinktu būdu – sausuoju ledu. Akivaizdu, kad pagal taip suformuluotą užduotį jokie kiti fasado valymo būdai net negalėjo būti siūlomi. Kaip matyti iš tos pačios tiekėjų apklausos pažymos, pigiausias pateiktas fasado valymo sausuoju ledu pasiūlymas buvo 1 250,00 Eur. Tačiau paties ieškovo užsakytoje UAB „Asistavita“ lokalinėje sąmatoje yra nurodoma, kad pasirinkus namo fasado valymą kitu būdu – naudojant aukšto slėgio plovimo įrangą, ieškovo išlaidos pastato fasado valymui sudarytų viso 688,02 Eur, į šią sumą įskaičiuojant ir patį fasado valymą, ir fasado skardinių detalių permontavimą, ir fasadinių paviršių aptaisymą dailylentėmis. Ieškovas šiuo konkrečiu atveju elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai – sąmoningai tiekėjams pateikė pasiūlymą nuvalyti pastato fasadą brangiausiu iš įmanomų būdu, tokiu būdu jau pačioje pradinėje viešųjų pirkimų stadijoje eliminuodamas bet kokią galimybę teikti pasiūlymus atlikti šiuos darbus pigesniais būdais, tame tarpe ir UAB „Asistavita“ lokalinėje sąmatoje nurodytu būdu – naudojant aukšto slėgio plovimo įrangą;

3.17. Proceso eigoje pareikšdamas ženkliai didesnį reikalavimą (1 250,00 Eur) už to paties fasado valymą, ieškovas turėjo pagrįsti, kodėl jis pasirinko kitą – ženkliai brangesnį pastato fasado valymo būdą;

3.18. Ieškovo į bylą pateiktoje „Tiekėjų apklausos pažymoje“ aiškiai matyti, kad potencialiems tiekėjams buvo suformuluota užduotis ne įrengti kondicionavimo sistemą konkretaus ploto patalpoje, o pasiūlyti konkrečios galios kondicionierių (10,0 kW). Tokiu būdu ieškovas iš anksto eliminavo tiekėjų galimybę pasiūlyti kondicionierių mažesnės galios, tačiau kurios būtų pakakę konkrečios patalpos kondicionavimui;

3.19. Ieškovas neneigia ir neginčija, kad jis gavo atsakovės pasiūlymą dėl kondicionieriaus, kurį gali tiekti ir sumontuoti UAB „Termo broliai“. Ieškovas neginčija ir kitos faktinės aplinkybės – atsakovė įsipareigojo kompensuoti UAB „Termo broliai“ paskaičiuotą paties kondicionieriaus ir jo montavimo kainą. Tačiau ieškovas, vykdydamas viešuosius pirkimus neskelbiamos apklausos žodžiu tvarka, bei matydamas, kad kiti tiekėjai pasiūlė ženkliai didesnę kainą, UAB „Termo broliai“ net neįtraukė į apklausiamų potencialių tiekėjų ratą, nors ieškovo į bylą pateikta „Tiekėjų apklausos pažyma“ dėl kondicionavimo sistemos įrengimo yra surašyta 2021-03-17, tai yra praėjus daugiau nei mėnesiui po 2021-01-27 atsakovės rašto su UAB „Termo broliai“ pasiūlymu gavimo;

3.20. Nė vieno iš ieškovo skelbtus viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės MB „Aircon LT“ siūlomų patalpoms iki 65 m2 ploto patalpoms kondicionieriaus galingumas neviršija 6,3 kW, o paties brangiausio iš jų kaina yra 1 563,00 Eur jau su PVM. Šios aplinkybės aiškiai rodo, kad net ieškovo skelbtus viešuosius pirkimus laimėjusi įmonė galėjo pasiūlyti ieškovui ženkliai pigesnį nei jis pirko kondicionierių, kurio galingumas yra iki 7 kW, bei kurio pakanka patalpos iki 65 m2 kondicionavimui. Tačiau tik dėl ieškovo nesąžiningai suformuluotų viešųjų pirkimų užduoties sąlygų, nurodant jose konkretaus galingumo kondicionierių, o ne patalpos plotą, kurios kondicionavimui reikalingas kondicionierius, mažesnės galios kondicionierių pasiūlymas buvo eliminuotas paties ieškovo. 7 kw šaldymo galios kondicionieriaus pilnai pakanka 63,61 m2 ploto patalpos vėsinimui. Reikalaudamas atlyginti jo išlaidas, patirtas dėl konkretaus galingumo (10 kW) kondicionieriaus įsigijimo, nors atsakovė dar prieš įsigyjant šį kondicionierių informavo ieškovą, kad šios srities specialistai ieškovo konkrečios patalpos kondicionavimui rekomenduoja mažesnio galingumo kondicionierių kaip pakankamą tokiai patalpai kondicionuoti, ieškovas vienareikšmiai turi įrodyti būtinybę įsigyti būtent jo vienasmeniškai pasirinkto galingumo kondicionierių;

3.21. Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų nei dėl būtinybės pastato fasadą nuvalyti sausuoju ledu, o ne kitais – ženkliai pigesniais būdais, nei dėl būtinybės įsigyti konkretaus galingumo (10 kW) kondicionierių, nors atsakovė viso proceso pirmosios instancijos teisme metu kvestionavo tokius ieškovo pasirinkimus, bei teikė įrodymus, kad ir pastato fasadas galėjo būti nuvalytas pigesniu būdu, ir kad kondicionieriaus ieškovui būtų pilnai pakakę mažesnio galingumo bei taip pat pigesnio. Viešieji pirkimai buvo atlikti neskelbiamos apklausos žodžiu būdu, tai yra ieškovas pats pasirinko kam skambinti;

3.22. Kadangi patalpos buvo apžiūrėtos ir patalpų apžiūros aktas buvo surašytas ne tik atsakovės UAB „Sarteksas“ atstovams nedalyvaujant, bet ir nuslepiant nuo jų tokios apžiūros faktą, atsakovei nedalyvaujant atliktos patalpų apžiūros negalima laikyti objektyvia ir nešališka. Net pačioje ataskaitoje yra aiškiai nurodoma, kad ji yra parengta tik už jos surašymą sumokėjusio FTMC naudojimuisi, yra tik informacinio pobūdžio ir ataskaita surašyta net negarantuojant panaudotų duomenų tikslumo. Ataskaitos 2.2 punkte yra pateikta tik deklaratyvi ir visiškai nekonkretizuota patalpų būklė, nurodant, kad visos vertintos patalpos buvo apdegusios ir aplietos, su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka ir būtų prieštaravusi tokiai išvadai, jeigu ieškovas būtų informavęs atsakovės atstovus apie patalpų apžiūrą;

3.23. Užfiksuotas pelėsis akivaizdžiai rodo, kad dėl visiškai nesusijusių su gaisru ar jo gesinimu priežasčių daugelyje ieškovo patalpų pastoviai kaupiasi didelė drėgmė, dėl ko ne tik susidaro pelėsis, bet ir atsiranda būtinybė kas kažkiek laiko atlikti būtinus remonto darbus. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė UAB „Sarteksas“ turi padengti remonto darbų, kurių neįtakojo kilęs gaisras, išlaidas;

3.24. Ataskaitoje taip pat visiškai neaptarta ir nedetalizuota, kuo grindžiami šioje ataskaitoje esančioje lokalinėje sąmatoje nurodytų medžiagų kiekis, medžiagų ir darbų kainos. Pateiktoje lokalinėje sąmatoje apskritai yra įvardinti net tokie visiškai nesusiję su gaisro pasekmių šalinimu darbai, kaip radiatorių permontavimas, durų apvadų permontavimas, sienų glaistymas ir dažymas. Be to, šioje lokalinėje sąmatoje aiškiai įvardinta, kad visi sąmatoje minimi darbai su medžiagomis yra įkainuoti 10 509,03 Eur. Visos kitos sumos yra papildomos. Todėl ieškinio teiginys, kad prašoma priteisti suma – 16 998,82 Eur yra remonto kaštai, kurie reikalingi sugadintoms patalpos atkurti akivaizdžiai neatitinka tikrovės;

3.25. Šioje byloje net nekyla ginčas, kad gaisras kilo atsakovės patalpose ir degė būtent atsakovės, o ne ieškovo patalpos. Teismo posėdyje atsakovės atstovas įvardino faktinę aplinkybę, kad atsakovės patalpų, degusių atvira liepsna, kuriose sudegė ir sienos, ir grindys, ir pakabinamos lubos, remontas kainavo tik apie 3 000,00 Eur. Tai yra nesulyginama suma su ta suma, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui už remontą patalpų, kurių gaisras net nepalietė;

3.26. Šiame skunde įvardintos aplinkybės apie ieškovo veiksmus jau po ieškinio pateikimo paskiriant ir išmokant savo darbuotojams priedus prie atlyginimų, o vėliau ir premijas vien tik tikslu „apeiti“ imperatyvius įstatymų reikalavimus dėl galimų skirti priedų prie atlyginimo dydžių, ieškovo atliktos viešųjų pirkimų procedūros, formuluojant užduotis taip, kad būtų perkamos ne optimalios, o kuo brangesnės paslaugos ir kad viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys asmenys net negalėtų siūlyti kitų, pigesnių paslaugų, iš anksto žinant, kad visas patirtas išlaidas ieškovas perkels ant atsakovės, rodo ieškovo piktnaudžiavimą ir nesąžiningumą, siekiant pasipelnyti gaisro metu nukentėjusios atsakovės sąskaita;

3.27. Pirminiu ieškiniu ieškovas prašė priteisti jo naudai 16 998,82 Eur žalos atlyginimo ir 1 089,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ieškinį patikslinus ieškovo reikalavimas sumažėjo iki 16 725,50 Eur žalos atlyginimo ir 1 089 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (viso 17 814,50 Eur). O skundžiamu sprendimu teismas ieškovui priteisė 16 546,35 Eur žalos atlyginimo, į šią sumą įtraukdamas ir 1 089,00 Eur dydžio išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Tai yra, ieškovo ieškinys nebuvo patenkintas pilna apimtimi, todėl ieškovui negalėjo būti priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-29 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

4.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad 2021-05-27 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ieškovas keitė ieškinio dalyką bei pagrindą. Visų pirma, teismas šio pareiškimo priėmimo klausimą jau yra išsprendęs. Antra, toks teiginys rodo, kad atsakovė neskiria ieškinio reikalavimų sumažinimo nuo ieškinio elementų keitimo instituto. Ieškinio dalykas tiek ieškinyje, tiek pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo – nuostolių atlyginimas už gaisro metu, kuris kilo dėl atsakovės kaltės, padarytą žalą ieškovo patalpoms. Tuo tarpu dokumentus, kuriuos pats atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti ir ieškovas vykdydamas teismo įpareigojimą pateikė juos nurodydamas pareiškime, atsakovė vertina kaip ieškinio pagrindo keitimą;

4.2. Nors ieškinį dalyje dėl 6 368,91 Eur žalos atlyginimo atsakovė pripažino, tačiau iki šiol pripažintos žalos dalies ieškovui geranoriškai neatlygino;

4.3. Apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė prašo prijungti naujus įrodymus, kuriuos galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, dar kaltindamas ieškovą nesąžiningumu, nors būtent ieškovas yra nukentėjęs nuo atsakovės kaltų veiksmu. Dėl paminėto akivaizdu, jog pats atsakovė yra nesąžininga ir piktnaudžiaujanti procesu šalis;

4.4. Už papildomą darbo krūvį atliekant gaisro šalinimo darbus bei vienkartinio pobūdžio užduočių atlikimą ieškovas galėjo skirti priemokas bei premijas remdamasis Atlygio už darbą įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Įsakymais nustatyta, už kokios užduoties vykdymą buvo skiriami priedai ir premijos, nurodytas jų dydis bei skyrimo pagrindas, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad priemokų bei premijų dydis neviršijo įstatyme nurodyto dydžio;

4.5. Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu atsakovė nenuginčijo ieškovo darbuotojų faktiškai atliktų konkrečių darbų bei jų masto, atsakovė neginčijo, kad tokių darbų atlikimas nebuvo kasdienės įprastos ieškovo darbuotojų darbo pareigos, tokių darbų mastas neatitiko įprasto darbo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme nekilo ginčo ir dėl aukščiau nurodyto priemokų bei premijų įstatyminio pagrindo. Atsakovė ginčija priemokos skyrimo pagrindą, ko nedarė pirmosios instancijos teisme. Visos aplinkybės, nurodytos apeliacinio skundo 1. 4 (nuo priešpaskutinės pastraipos) iki 7 lapo ketvirtos pastraipos laikytinos naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jos nenagrinėjamos. Jei apeliacinės instancijos teismas nutars vertinti šias naujai nurodomas atsakovės aplinkybes, paminėtina, kad jos yra nepagrįstos ir sprendimo dalyje dėl patirtų išlaidų priemokoms ir premijoms ieškovui priteisimo nepagrįstumo nepatvirtina. Teismui nutarus jas vertinti prie bylos turi būti prijungta ir atsižvelgta į atitinkamų asmenų, kurių priemokų (premijų) skyrimo pagrindą ginčija atsakovė, pareiginius nuostatus;

4.6. R. B. FTMC dirba dviejose pareigose – IT specialistu bei administratoriumi. R. B. papildomi darbai buvo atlikti tiek kaip IT specialisto, tiek kaip administratoriaus (ūkiniai darbai), todėl darbdavys už šiuos darbus atsiskaitė mokėdamas priemokas ir vienkartinę premiją. Priemokos R. B., kaip IT specialistui buvo mokamos už darbą neatsiejamai susijusį su jo pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis ir pareigomis, kadangi R. B. privalo užtikrinti sklandų vietinio kompiuterių tinkle darbą ir vykdo resursų priežiūrą (pareigybės aprašymo 3.1), prižiūrėti laboratorinius įrenginius ir matavimo priemones, taip pat juos remontuoti (pareigybės aprašymo 4.1.1, 4.1.3);

4.7. Kaip nurodyta technikų pareigybės aprašymuose, darbo funkcijas jie vykdo pagal gautas darbo užduotis, todėl apelianto teiginys, kad V. G. ir E. K. ūkiniai remonto darbai nėra papildomi darbai, viršijantys pareigybės aprašyme nurodytų pareigų, krūvį yra nepagrįsti;

4.8. Tiek dėl gaisro, tiek dėl vėliau vykusių remonto darbų, valymo darbų mastas buvo gerokai didesnis nei įprastas esant kasdieniam patalpų naudojimo režimui (ypač karantino metu, kai dalis darbuotojų tam tikrais laikotarpiais galėjo dirbti iš namų), iš pradžių buvo valomos ir tvarkomos aprūkusios ir sulietos patalpos, po to periodiškai valomos remontuojamos patalpos. Baigus darbus valytojoms išmokėta vienkartinė išmoka – premija už nuosekliai keletą mėnesių vykdytą darbą;

4.9. Atsakovė neginčijo, jog ieškovo darbuotojų gaisro pasekmių šalinimo darbų atlikimas nebuvo kasdienės įprastos ieškovo darbuotojų darbo pareigos, tokių darbų mastas neatitiko įprasto darbo. Konkretūs gaisro padarinių likvidavimo darbai neįtraukti, ir negalėjo būti įtraukti į darbuotojų pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas, kadangi pats gaisro faktas taip pat negalėjo būti numatytas, tad ir jo padarinių likvidavime dalyvavę darbuotojai atliko nenuolatinio pobūdžio darbus, kurie konkrečiai juos įvardinant negalėjo būti numatyti jų pareiginiuose nuostatuose;

4.10. Be kartu su ieškovo 2021-05-27 pareiškimu pateikto 4 priedo – lentelės „Papildomų išlaidų darbuotojams suvestinė“ byloje su 2021-07-01 dubliku ieškovas pateikė lentelę „Gaisro metu nukentėjusios patalpos“ bei lentelę atliktų tvarkymo darbų aprašymas, iš kurių matyti, kokios patalpos nukentėjo nuo gaisro, kaip buvo šalinami kiekvienos patalpos gaisro padariniai bei kas (įskaitant ir A. M.), kur ir kokius gaisro metu nukentėjusių patalpų tvarkymo darbus atliko. Darbuotoja tvarkė ne remontuotas, o kitas patalpas, kurios po gaisro gesinimo nebuvo remontuotos, tačiau valymo darbų reikalavo - reikėjo išsemti nuo grindų vandenį, jas išplauti ir iššluostyti, nuvalyti langus, palanges ir kt.;

4.11. Gesinant gaisrą buvo sulieta nemažai darbo patalpose buvusių daiktų ir dokumentų, kaip ir buvo nurodyta dokumente „Papildomų išlaidų darbuotojams suvestinė”, valytoja G. B. atliko ir jų džiovinimo darbus. Praktiškai dokumentų džiovinimas atrodo taip – reikia imti po vieną dokumento lapą ir laikyti prieš džiovintuvą arba lapus išdėlioti, vartyti kad tolygiai džiūtų ir „nesimestų“ pelėsis;

4.12. Nėra pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, kad už tokių darbų atlikimą negalėjo būti atsiskaitoma nurodytomis priemokomis ir premijomis. Priemokų dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į vykdytų darbų kiekį, jų pobūdį, sudėtingumą ir dirbtų valandų skaičių ir ieškovo finansinius resursus;

4.13. Gaisro padarinių šalinimo darbai truko laikotarpiu nuo 2021 m. sausio iki gegužės mėnesio. Už visų remonto, tvarkymo ir valymo papildomų darbų atlikimą su darbuotojais buvo sutartas papildomas atlygis periodinėmis išmokomis (priemokomis) arba vienkartine išmoka (premija) pasibaigus darbams. Pasibaigus remonto darbams, 2021-05-05 FTMC direktoriui buvo pateiktas direktoriaus pavaduotojos A. A. tarnybinis raštas dėl premijų gaisro padarinius šalinusiems darbuotojams. Šiuo pagrindu 2021-05-06 direktorius priėmė įsakymą dėl premijų. Priemokos yra kas mėnesį periodiškai mokamas dydis, todėl atsižvelgiant į darbų trukmę ieškovo direktorius įsakymus dėl priemokų priėmė nuo 2021-01 iki 2021-05, taigi atsakovės nurodyti teiginiai dėl premijų skyrimo tikslų yra absurdiški ir nepagrįsti jokiais įrodymais;

4.14. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2008-10-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-777-186/2008. Abiejų bylų faktinės aplinkybės yra iš esmės analogiškos, abiejose bylose ieškovai patyrė žalą, dalį patirtos žalos įrodinėjo patirtomis išlaidomis savo darbuotojams už padarytos žalos padarinių šalinimo darbus, paminėtoje byloje ieškovas patirtus nuostolius įrodinėjo dėl automobilio remonto turėtomis tiesioginėmis išlaidomis apmokant darbuotojams už automobilio remonto ir dažymo darbus, o ieškovas šioje byloje – atitinkamai už patalpų remonto ir kitų gaisro padarinių šalinimo darbus;

4.15. Nesuprantama, kodėl atsakovė nurodo, kad ieškovo faktiškai išmokėtų priemokų ir premijų dydis yra 8 359,01 Eur, o ne 7 090,86 Eur. Ieškovas 2021-11-09 teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad S. A. lentelėje, kur nurodytos priemokos, nurodytas dėl klaidos, faktiškai priemoka jam nesumokėta ir tokių duomenų į bylą nepateikta. Akivaizdu ir tai, kad skaičiuojant ataskaitoje būsimo remonto kaštų išlaidas neįtraukiami mokesčiai, kuriuos nuo premijų ir priemokų valstybei sumoka darbdavys. Pagaliau vertinant gaisro padarinių likvidavimo darbus, kuriuos atliko ieškovo darbuotojai matyti, jog ne visas darbų mastas bei pobūdis atsispindi „Asistavita“ ataskaitoje, tad išskirtinai remtis UAB „Asistavita“ ataskaita šiuo aspektu būtų neteisinga;

4.16. Jeigu nebūtų buvę gaisro, nebūtų ir jo šalinimo padarinių, tad ieškovo patirtos išlaidos, turėtos apmokant darbuotojams už gaisro padarinių šalinimo darbus yra tiesioginiai nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl atsakovė juos privalo atlyginti;

4.17. Tuo atveju, kai žala pasireiškia turto sugadinimu, jos dydis įrodinėjamas turtui pataisyti (suremontuoti) reikalingomis lėšos, kurios gali būti išreikštos išlaidų forma, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštų (sąnaudų) forma, jeigu remontas dar neatliktas. Pažymėtina, kad nustatant ieškovo patirtos žalos dydį, reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovas po ataskaitos parengimo yra atlikęs patalpų remontą, dėl ko ataskaita nerodo realios žalos dydžio;

4.18. Atsakovė neprašė skirti teismo ekspertizės žalos dydžiui įvertinti, nepateikė atitinkamos srities specialistų išvadų jo ginčijamais klausimais. Atsakovės teiginys, kad ieškovas pasirinko brangiausią valymo būdą yra nepagrįstas, nes nepateikė jokios papildomos informacijos apie valymo būdus ir jų kainas aukštyje, o rėmėsi ataskaita, su kuria atsiliepime į ieškinį apskritai nesutiko;

4.19. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog jo siūlomas tiekėjas, anot atsakovės, siūlė pritaikyti 30 proc. nuolaidą kondicionieriaus įsigijimui, o montavimo darbus atlikti už 300-400 Eur, vėlgi apsiribodama tik savo deklaratyviais paaiškinimais. Sudegusio kondicionieriaus šaldymo galia buvo 14kW, tuo tarpu atsakovė siūlė 7 kW šaldymo galios oro kondicionierių, kurio šaldymo galia aiškiai neatitinka nei reikalingos patalpai vėsinti šaldymo galios, nei sudegusio oro kondicionieriaus šaldymo galios, taip pat neįvertino kondicionieriaus įrengimo darbų kainos;

4.20. Duomenys nurodomi iš MB „Aircon LT“ laikoma naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl, taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jos nenagrinėjamosios nėra apeliacijos dalykas, nesant teismo išvadų dėl tam tikrų aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvados, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Net ir vertinant atsakovės naujai nurodomas aplinkybes, jos nepagrindžia atsakovės teiginių, kad ieškovas neva pasirinko per galingą kondicionierių, kadangi kiekvienas atvejis (patalpos plotas, tūris, kitos savybės) turėtų būti vertinamas individualiai;

4.21. Atsakovė neprašė skirti teismo ekspertizės žalos dydžiui įvertinti (CPK 212 str.), nenuginčijo ataskaitos teisme. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, UAB „Asistavita“ vertinimo ataskaita laikytina pagrįsta ir teisinga, nes nėra Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nurodytų pagrindų, jų neįrodinėjo ir pats atsakovė;

4.22. Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs, todėl apeliacinio skundo argumentas, dėl teismo šališkumo vertinant įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas;

4.23. Teismas neatmetė jokių ieškovo reikalavimų. Tik tokiu atveju, jeigu dalis ieškovo reikalavimų būtų atmesta, atsakovė įgytų teisę į proporcingą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį;

4.24. Kaip matyti iš atsakovės prašomų prijungti 2021-09-29 sutarties bei 2021-10-20 darbų perdavimo priėmimo akto, datų, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau jų atsakovė teismui nepateikė. Atsakovės prašomi prijungti duomenys neatitinka CPK 314 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl atsakovės prašymas nepagrįstas bei atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Atsakovė į bylą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašė priimti – 2021-09-29 sutartį Nr. STl-21, sudarytą atsakovės UAB „Sarteksas“ su individualią veiklą vykdančiu asmeniu R. M., bei 2021-10-20 Darbų perdavimo – priėmimo aktą (2 t., b. l. 37-38). Nurodė, jog darbų perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas likus vos 19 dienų iki paskutinio posėdžio šioje byloje, todėl anksčiau negalėjo būti pateiktas. Ieškovas į bylą taip pat pateikė naujus įrodymus – darbuotojų, kurių priemokų (premijų) skyrimo pagrindas ginčijamas, pareiginius nuostatus (2 t., b. l. 65-74). Nurodė, jog teismui vertinant atsakovės nurodomas aplinkybes dėl priemokos skyrimo pagrindo, turi būti prijungti teikiami įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nauji įrodymai yra priimtini.

8. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

9. Ieškovas ir atsakovė naujus įrodymus pateikė savo pozicijai pagrįsti, atsakovė nurodė, jog iš naujai teikiamų įrodymų matomos atsakovės patalpų remonto išlaidos, ieškovas nurodė, jog vertinant priemokų skyrimą, turi būti prijungti darbuotojų pareiginiai nuostatai. Viena vertus, šalys nepagrindė, jog į bylą teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai bei siekiant teisingai išspręsti ginčą, taip pat įvertinus prašomų prijunti duomenų teisinę reikšmę, taip pat nesant duomenų, jog šalys, pateikdamos naujus įrodymus, sąmoningai siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja teise, įrodymai priimtini ir vertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo pagrįstumo

10. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog 2021-05-27 ieškovas pateiktu teismui „Pareiškimą dėl dokumentų dėl dokumentų pateikimo ir ieškinio reikalavimų patikslinimo“ pakeitė ieškinio dalyką – reikalavimo dydį ir ieškinio pagrindą, reikalaujamą priteisti sumą grįsdamas ne prie ieškinio pridėta vertinimo ataskaita, kurioje paskaičiuota atkuriamoji vertė (remonto kaštai), o savo reikalavimą grįsdamas visiškai kitu pagrindu – neva realiai patirtomis išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas padarė esminį CPK 141 straipsnio pažeidimą, nes leido ieškovui pakeisti ir ieškinio pagrindą, ir ieškinio dalyką kartu. Su šiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

11. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškinio reikalavimo – ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovės procesinė teisė. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškovės teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, taip pat CPK nustatyta tvarka atsisakyti ieškinio; dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, tačiau atlikdamas šiuos veiksmus taip pat turi laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019). Naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovės procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytinumas. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas yra ne tas pats, kas ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2002; 2008 m sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-79-302/2022).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2021-03-25 ieškinyje prašė priteisti ieškovui iš atsakovės 16 998,82 Eur žalos atlyginimo. 16 998,82 Eur reikalavimo dydis grįstas 2021-02-05 turto vertinimo ataskaita, nurodyta suma pagal ataskaitą yra atkuriamoji vertė (remonto kaštai) (1 t., b. l. 1-6). 2021-05-27 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo ieškovas sumažino prašomos priteisti žalos dydį nuo 16 998,82 Eur iki 16 725,50 Eur, ši suma susideda iš 8 359,01 Eur priemokų ir premijų už vienkartinio pobūdžio svarbių užduočių atlikimą darbuotojams ir 8 366,49 Eur sumos, kurią sudaro statybinės medžiagos, šiukšlių išvežimas, papildomos išlaidos už elektrą dėl patalpų džiovinimo (1 t., b. l. 28-31).

13. Viena vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-31 rezoliucija priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, todėl šis procesinis klausimas jau yra išspręstas. Kita vertus, apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas, priimdamas pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ar dalyko, pažeidė CPK 141 straipsnio reikalavimus. Priešingai, ieškovas sumažino prašomos priteisti žalos dydį, tačiau ieškinio dalykas (reikalavimas dėl žalos atlyginimo) nebuvo pakeistas, buvo sumažinta tik reikalavimo apimtis (žr., 11 punktą). Be to, ieškovė patikslino faktinį pagrindą sumažinto reikalavimo apimtyje, t. y., pateikė duomenis apie sumokėtas sumas, kurių pagrindu yra susidariusi žalos dydžio suma, ir kurių pagrindu prašoma priteisti žalos dydžio suma buvo patikslinta (sumažinta). Taigi, vertinant nurodytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo, pažeidė CPK 141 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl procesinio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl darbuotojams išmokėtų priedų

14. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovo išmokėtos premijos šiuo atveju negali būti vertinamos kitaip kaip priedų prie atlyginimo, viršijančių įstatymų nustatytą ribą, išmokėjimas darbuotojams, apeinant imperatyvius įstatymo, numatančio šių priedų ribas, reikalavimus. Ieškovo darbuotojai atliko darbus, kurie nėra susiję su jų darbo funkcijomis, už tokius darbus negali būti skiriama premija kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis. Su šiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

16. Pagal CK tiesioginiai nuostoliai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas bei turėtos išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

17. Nagrinėjamu atveju byloje esančius duomenis nustatyta, jog 2020-12-29 kabinete 307A, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gesinamas kilęs gaisras. Gaisro metu nukentėjo 21 ieškovo valdoma patalpa (1 t., b. l. 52). UAB „Asistavita“ parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KN210107, kurioje pateikta atkuriamosios vertės (remonto kaštų) nustatymo detalizacija (lokalinė sąmata). Sąmatoje nurodyta bendra darbų vertė su PVM – 16 998,82 Eur („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-10227, b. l. 7). Patalpose buvo atlikti gaisro metu nukentėjusių patalpų tvarkymo darbai, kuriuos atliko ieškovo darbuotojai (1 t., b. l. 53-54).

18. Į bylą pateiktas 2021-01-29 įsakymas dėl pareiginės algos pastoviosios dalies priemokų, kuriuo 2021 m. sausio mėn. darbuotojui R. B. nustatyta 120,00 Eur priemoka, V. G. – 220,00 Eur priemoka, E. K. – 175,00 Eur priemoka, D. Š. – 250,00 Eur priemoka; 2021-02-26 įsakymas, kuriuo 2021 m. vasario mėn. darbuotojui R. B. nustatyta 120,00 Eur priemoka, V. G. – 220,00 Eur priemoka, E. K. – 175,00 Eur priemoka, D. Š. – 250,00 Eur priemoka; 2021-03-30 įsakymas, kuriuo 2021 m kovo mėn. darbuotojui R. B. nustatyta 120,00 Eur priemoka, V. G. – 220,00 Eur priemoka, E. K. – 175,00 Eur priemoka, D. Š. – 250,00 Eur priemoka; 2021-04-29 įsakymas, kuriuo 2021 m. balandžio mėn. darbuotojui R. B. nustatyta 120,00 Eur priemoka, V. G. – 220,00 Eur priemoka, E. K. – 175,00 Eur priemoka, D. Š. – 250,00 Eur priemoka; 2021-05-06 įsakymas, kuriuo 2021 m. gegužės mėn. darbuotojui R. B. nustatyta 120,00 Eur priemoka, V. G. – 220,00 Eur priemoka, E. K. – 175,00 Eur priemoka, D. Š. – 250,00 Eur priemoka. Priemokos darbuotojams skirtos už papildomus darbus. Taip pat pateiktas 2021-05-06 įsakymas dėl pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio premijas už vienkartinio pobūdžio svarbių užduočių atlikimą – kilusio gaisro metu apgadintų patalpų remonto darbus darbuotojams R. B., V. G., E. K., S. A., G. B. ir A. M.. Į bylą pateikti duomenys, kuriuose nurodyti kiekvieno darbuotojo konkrečioje patalpoje atliktų darbų aprašymai. Darbuotojai atliko tokius darbus kaip dokumentų, baldų ir įrangos išnešimas, laikinų darbo vietų įrengimas, patalpų, baldų, įrangos valymas, džiovinimas, šviestuvų valymas, permontavimas ir patikrinimas, elektros instaliacijos jungiklių, kištukinių lizdų permontavimas ir patikrinimas, plastikinių dailylenčių taisymas ir valymas ir pan. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-102853, b. l. 32) (1 t., b. l. 53-54). Į bylą pateikti duomenys, jog priemokos darbuotojams už darbus buvo išmokėtos (1 t., b. l. 55-73).

19. Remiantis pareigybių aprašymuose nurodytais duomenimis nustatyta, jog darbuotojai R. B., V. G. ir E. K. yra ūkio skyriaus darbuotojai, R. B. yra administratorius, kiti du darbuotojai – technikai (2 t., b. l. 67-72). Darbuotojos G. B. ir A. M. yra valytojos (2 t., b. l. 73-74). Pagal gaisro metu nukentėjusių patalpų tvarkymo darbų lenteles, darbuotojai R. B., V. G. ir E. K. iš esmės atliko įvairius darbus, tokius kaip dokumentų, baldų ir įrangos išnešimas iš užlietų ir apdūmintų patalpų, laikinų darbo vietų įrengimas, patalpų, baldų, įrangos valymas, džiovinimas, aplietų patalpų plastikinių dailylenčių valymas ir permontavimas, laboratorinės įrangos veikimo tikrinimas ir smulkus remontas po patalpų uždūminimo, kompiuterinės ir elektroninės įrangos ardymas, džiovinimas, veikimo tikrinimas elektros tiekimo atstatymas, išdužusių langų užsandarinimas. Darbuotojos G. B. ir A. M. atliko patalpų, baldų, įrangos valymą, džiovinimą, dokumentų džiovinimą (1 t., b. l. 53-54). Taigi, darbuotojai iš esmės atliko savo pareigybes atitinkančius, tačiau sudarančius papildomą darbo krūvį dėl kilusio gaisro, remonto darbus, t. y. ūkio ir valymo darbus. Iš dalies sutiktina su apeliantu, jog ne visi darbai atitiko darbuotojų pareigybes, tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad darbai buvo nukreipti gaisro pasekmėms pašalinti, t. y. ieškovės patirtos išlaidos (priemokos ir priedai) turi tiesioginį priežastinį ryšį su gaisro pasekmių šalinimu, o priemokų darbuotojams skyrimo procedūrinio pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovės pateiktas subjektyvus situacijos vertinimas bei samprotavimai, kad dalis priemokų ir premijų buvo išmokėtos po ieškinio pateikimo, savaime nepaneigia patirtų išlaidų realumo, būtinumo ir pagrįstumo, be to, byloje nėra duomenų, kad remonto darbai būtų atlikti trečiųjų asmenų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog darbuotojams išmokėtos priemokos ir premijos yra realios, pagrįstos, todėl pagrįstai iš atsakovės priteistos.

Dėl fasado valymo darbų išlaidų pagrįstumo

20. Atsakovė apeliaciniame skunde teigė, kad ieškovas šiuo konkrečiu atveju elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai – sąmoningai tiekėjams pateikė pasiūlymą nuvalyti pastato fasadą brangiausiu iš įmanomų būdu, tokiu būdu jau pačioje pradinėje viešųjų pirkimų stadijoje eliminuodamas bet kokią galimybę teikti pasiūlymus atlikti šiuos darbus pigesniais būdais. Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl būtinybės pastato fasadą nuvalyti sausuoju ledu, o ne kitais – ženkliai pigesniais būdais. Šie argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog perkant fasado valymo darbus, žodinės apklaustos būdu buvo apklausti 3 tiekėjai. Iš šių tiekėjų pasirinktas tiekėjas UAB „Srauta“, kuris pasiūlė geriausią kainą. Su tiekėju sudaryta paslaugų sutartis Nr. 21-03-26/SUT-42, kuria tiekėjas įsipareigojo nuvalyti gaisro metu aprūkusią pastato fasado dalį panaudojant valymą sausuoju ledu už sutartyje sutartą kainą (1 250,00 Eur be PVM). Ši suma, viso 1 512,50 Eur, tiekėjui buvo sumokėta („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-102853, b. l. 32). Ieškovas nurodė, jog kiti 2 tiekėjai siūlė didesnę kainą ir kitokį valymo būdą – UAB „Alpinus LT“ siūlė 1 742,40 Eur kainą, valymą atliekant pramoninio alpinizmo būdu valant sausu būdu ir tuomet plaunant aukštu slėgiu, suremontuoti ir atkurti piliastrų būklę. Kitas tiekėjas – UAB „Mariusta“ – siūlė 2 817,29 Eur kainą, valymą atliekant rankiniu būdu, gruntuoti ir nudažyti sienas, atkurti piliastrų būklę.

22. Aptartų aplinkybių visuma (žr., 21 punktą) įrodo, jog atliekant fasado valymo darbus ieškovas žodinės apklausos metu apklausė 3 tiekėjus ir pasirinko efektyviausią siūlomą valymo būdą ir geriausią kainą, kurią pasiūlė tiekėjas UAB „Srauta“. Antra, fasado valymo darbai buvo skirti gaisro padariniams šalinti, o būtent – nuvalyti gaisro metu aprūkusią pastato fasado dalį (nuo 3 iki 6 aukšto), ties gaisro židinio vieta nuvalytas medines piliastrų detales, kurios neuždengtos skarda, nudažyti juodais dažais, atsipalaidavusius piliastrų elementus sutvirtinti tarpusavyje ir pritvirtinti prie betoninės sienos. Trečia, ginčo dėl darbų atlikimo bei apmokėjimo fakto tarp šalių nekilo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog aptartos fasado valymo išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio ir atitinka tiesioginių nuostolių, patirtų dėl kilusio gaisro, pobūdį, o vien apelianto subjektyvus situacijos vertinimas dėl pasirinkto fasado valymo būdo tikslingumo, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

Dėl kondicionieriaus įrengimo išlaidų pagrįstumo

23. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovo į bylą pateiktoje „Tiekėjų apklausos pažymoje“ aiškiai matyti, kad potencialiems tiekėjams buvo suformuluota užduotis ne įrengti kondicionavimo sistemą konkretaus ploto patalpoje, o pasiūlyti konkrečios galios kondicionierių (10,0 kW). Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl būtinybės įsigyti konkretaus galingumo (10 kW) kondicionierių. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.

24. Pagal byloje esančius duomenis, kondicionavimo sistemos įrengimas buvo pirktas atliekant žodinę tiekėjų apklausą. Apklausti 3 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 2 tiekėjai. Tinkamiausiu pripažintas tiekėjas MB „Airkon LT“. Su šiuo tiekėju sudaryta kondicionierių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2021-03-25/1/SUT-50. Oro kondicionavimo sistemos įrengimo darbų kaina (viso 2 550,00 Eur) tiekėjui sumokėta („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-102853, b. l. 32). Kaip nurodė ieškovas, sudegusio kondicionieriaus šaldymo galia buvo 14 kW, nupirkto kondicionieriaus galia – 10 kW. Tuo tarpu UAB „Sarteksas“ pasiūlymu siūlė kondicionierių, kurio galingumas yra 7 kW, o kaina – 1 448,00 Eur („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-89709, b. l. 26).

25. Aptartų aplinkybių visuma (žr., 24 punktą) įrodo, jog atsakovės siūlytas kondicionierius neatitinka sudegusio kondicionieriaus parametrų ir yra dvigubai mažesnės šaldymo galios, tačiau įsigytas kondicionierius artimesnis sudegusio kondicionieriaus šaldymo galiai. Todėl vien apelianto subjektyvūs samprotavimai dėl pasirinkto netinkamo kondicionieriaus, pateikiant nuorodą į internetinę svetainę, savaime neįrodo, jog ieškovas akivaizdžiai nepagrįstai, nesąžiningai ar dirbtinai būtų padidinęs išlaidų (nuostolių), skirtų gaisro padariniam šalinti, dydį. Be to, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. KN210107 lokalinėje sąmatoje įtraukti kondicionieriaus montavimo darbai, kurio šaldymo galia nurodyta nuo 10,1 iki 15 kW. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nurodyto kondicionieriaus kainą skaičiuoja pritaikydama 33 proc. nuolaidą, tačiau byloje duomenų, jog tokia nuolaida perkant kondicionierių realiai būtų buvusi suteikta. Todėl atsakovės atliktas kainų palyginimas, pritaikant nuolaidą, šiuo atveju nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl kondicionieriaus įrengimo išlaidų realumo yra pagrįstos ir teisėtos.

Dėl ataskaitos išlaidų pagrįstumo

26. Atsakovė ginčija 1 089,00 Eur sumos, sumokėtos už ataskaitos parengimą, pagrįstumą, nurodydama, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaidų, patirtų užsakius ir parengus UAB „Asistavita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su ataskaitos turiniu, nevertino, jog ataskaitoje nurodytos mažesnės darbų kainos, nei kad ieškovas prašo priteisti. Šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu.

27. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Turto vertinimo ataskaitai, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

28. Šiuo atveju į bylą pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. KN210107, kuria UAB „Asistavita“ atliko patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), privalomąjį turto vertinimą nuostolių nustatymo tikslu. Šia ataskaita buvo įvertinta patalpų atkuriamoji vertė (remonto kaštai). Už ataskaitos parengimą ieškovas UAB „Asistavita“ atliko 1 089,00 Eur mokėjimą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-10227, b. l. 7). Atsižvelgiant į ataskaitos turinį, darytina išvada, jog ji parengta siekiant įvertinti ir nustatyti dėl gaisro kilusius nuostolius, atkuriamąją vertę (remonto išlaidas), t. y. įvertinti žalą, todėl šios ataskaitos parengimo išlaidos laikytinos protingomis išlaidomis, susijusiomis su žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovės.

29. Atsakovė nurodė, jog darbuotojams išmokėtų premijų, priemokų sumos, fasado valymo darbų kaina, kondicionavimo sistemos įrengimo darbų kaina, realiai sumokėta vykdant remonto darbus, viršija kainą, kuri nurodyta UAB „Asistavita“ parengtoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje. Tačiau aplinkybė, jog realiai išmokėtos sumos už atliktus darbus yra didesnės nei kad buvo nurodytos turto vertinimo ataskaitoje, savaime nepaneigia patirtų išlaidų, kurios pagrįstos objektyviais duomenimis, realumo. Minėta (žr., 16 punktą), jog žalos dydį, kuomet remontas neatliktas, patvirtina būsimo remonto išlaidos, tuo tarpu jeigu remontas atliktas, ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos.

30. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog apeliantas neįrodo, o ir teismas nenustatė, jog ieškovo patirtos išlaidos, nukreiptos gaisro padarinių pašalinimui, yra nepagrįstai didelės, nebūtinos ar perteklinės. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo pagrįstumo

31. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog pirminiu ieškiniu ieškovas prašė priteisti jo naudai 16 998,82 Eur žalos atlyginimo ir 1 089,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ieškinį patikslinus ieškovo reikalavimas sumažėjo iki 16 725,50 Eur žalos atlyginimo ir 1 089,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (viso 17 814,50 Eur). Skundžiamu sprendimu teismas ieškovui priteisė 16 546,35 Eur žalos atlyginimo, į šią sumą įtraukdamas ir 1 089,00 Eur dydžio išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Tai yra, ieškovo ieškinys nebuvo patenkintas pilna apimtimi, todėl ieškovui negalėjo būti priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

32. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog teismas sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl 1 268,15 Eur priemokos ieškovo darbuotojui S. A. priteisimo ir į žalos dydį įtraukė išlaidas, patirtas dėl ataskaitos surašymo (16 725,50 + 1 089,00 – 1 268,15 = 16 546,35). Taigi, priešingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino pilna apimti, todėl pagrįstai iš atsakovės ieškovo naudai priteisė jo patirtas išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Apeliacinį skundą atmetus, nespręstinas atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo klausimas.

36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų rekomendacijoje. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

37. Ieškovas pateikė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su atsakovės apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į jį parengimą. Maksimalus užmokesčio dydis, priteistinas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pagal Rekomendacijas yra 2 077,53 Eur (1,3 koeficientas x 1 598,10 Eur 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis). Teismas, įvertinęs pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-29 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Sarteksas“, juridinio asmens kodas 134354829, ieškovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro, juridinio asmens kodas 302496128, naudai 1 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Eglė SurgailienėIrmantas ŠulcasŽilvinas Terebeiza