Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja K. L.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (trečiojo asmens) LTL Kredito unija atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos (toliau BTŪB) „Energija“ pareikštą ieškinį atsakovams A. M., uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Projekto administratorius“, antstolei V. M. dėl teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Villa Monis“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“, LTL Kredito unija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolės V. M. atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234, uždraudžiant surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą iki sprendimo pagal šį skundą įsiteisėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip byloje yra reiškiamas ieškininis reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pats pareikšto reikalavimo pobūdis lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Tokio pobūdžio bylose itin svarbus yra status quo (esamos situacijos) išsaugojimas – užtikrinimas, kad ginčo objektu esantis nekilnojamasis ar kitokio pobūdžio turtas nebūtų perleistas ar kaip nors apsunkintas iki ginčo galutinio išsprendimo, nes priešingu atveju, šio turto grąžinimas natūra, t. y. pareikšto reikalavimo, jeigu jis būtų tenkintas, įvykdymas faktiškai taptų arba itin sudėtingu (tenka traukti naujus asmenis į bylą, ginčyti jų sudarytus sandorius) arba net neįmanomu.

8. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo tarp atsakovų A. M. ir UAB „Projekto administratorius“ sudarytą teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, t. y. ieškovė būdama BUAB „Villa Monis“, kurios nekilnojamasis turtas yra parduodamas iš varžytinių, kreditorė, pateiktu ieškiniu siekia, kad sandoris, kurio pagrindu turtas gali būti perleistas atsakovei UAB „Projekto administratorius“, būtų pripažintas negaliojančiu ir ginčo objektas restitucijos būdu būtų grąžintas, nusprendė, jog siekiant išsaugoti status quo situaciją nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, bei kad ginčo objektas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ir byloje ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų neįmanomas, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9. Teismas, įvertinęs tai, jog sumokėjus varžytinių kainą, pasibaigus terminui, antstolei kyla pareiga surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, įpareigojo antstolę V. M. sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234, uždraudžiant surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą iki sprendimo pagal šį ieškinį įsiteisėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Trečiasis asmuo LTL Kredito unija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pagal suformuotą teismų praktiką laikinoji apsaugos priemonė - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų, arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar kai prašoma atnaujinti procesą. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip skolininko kreditorė ginčija 2021 m. lapkričio 25 d. teisių (įsigyti varžytynėse perleidžiamą turtą) perleidimo sutarties galiojimą. Akivaizdu, kad šioje byloje nėra ginčijami antstolio atlikti veiksmai ar dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, todėl taikyti laikinąsias priemones — sustabdyti antstolės V. M. atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234, uždraudžiant surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą iki sprendimo pagal šį skundą įsiteisėjimo, nebuvo jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo.

10.2. Pagrindas išieškojimui vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234 yra 2021 m. liepos 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1691-803/2021, kuria nuspręsta tenkinti antstolės V. M. prašymą ir leisti antstolei V. M. baigti vykdyti UAB „Villa Monis“ nuosavybės teise priklausančio, įkeisto nekilnojamojo turto — poilsio bazės, esančios (duomenys neskelbtini). — pardavimą CPK nustatyta tvarka (vykdomosios bylos Nr. 0015/17/01234, varžytynių Nr. 210748) ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą. Taigi, ieškovė prašo minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo laikino sustabdymo, kas visiškai neatitinka tiek prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės paskirties, tiek teismų formuojamos praktikos.

10.3. Teismas visiškai nevertino ir to fakto, kad ieškovė negali ginčyti sutarties galiojimo, nes ši sutartis nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu nesiekia apginti kokių nors savo pažeistų teisių (nenurodo nei kaip jos teisės buvo pažeistos, nei kaip tas pažeidimas bus atstatytas net ir ieškinio tenkinimo atveju), bet siekia eilinį kartą vilkinti išieškojimo procesą pasitelkiant teisines priemones, dėl ko tiek ji kaip hipotekos kreditorius, tiek ir pirkėjas patiria didelius nuostolius.

10.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas kitoje ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2YT-18756-608/2022 atmetė ieškovės (minėtoje byloje pareiškėjos) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234 iki sprendimo dėl skundo įsiteisėjimo) taikymo atsižvelgdamas į šią aplinkybę ir nurodydamas, kad: „<...> įstatymas nenumato draudimo perleisti teisę įsigyti varžytinėse parduotą turtą. Minėtoje byloje teismas taip pat nurodė, jog pareiškėja (nagrinėjamu atveju ieškovė) taip pat nenurodė ir nepagrindė, kaip skundžiami antstolės veiksmai pažeidžia pareiškėjos interesus, t. y. kokią įtaką pareiškėjos kaip skolininko vykdymo procese teisėms turės varžytinėse turtą įgijęs asmuo.

10.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešus apie tai suinteresuotam asmeniui LTL Kredito unijai, tokio sprendimo motyvų nenurodė skundžiamoje nutartyje. Tokiu būdu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones apie tai iš anksto neinformavus kitų proceso dalyvių ir nesudarius galimybės jiems pareikšti nuomonę dėl šio pateikto prašymo pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgęs į visas esmines susiklosčiusias aplinkybes, tai lėmė neteisėtą laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą nesant visų būtinųjų sąlygų šios instituto taikymui. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir šiuo pagrindu.

10.6. Ieškovė šiuo metu inicijavo eilę teisminių ginčų, siekdama bet kokia kaina sustabdyti varžytynes, tačiau teismai laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-18756-608/2022 2022 m. birželio 30 d. nutartimi atmetė ieškovės (minėtoje byloje pareiškėjos) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234 iki sprendimo dėl skundo įsiteisėjimo) taikymo. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas kitoje civilinėje byloje Nr. e2YT-19261-1094/2022 atsisakė tenkinti ieškovės (nurodytoje byloje pareiškėjos) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo — sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234 iki sprendimo dėl patekto skundo įsiteisėjimo nurodydamas, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties priėmimo pakartotinai kreipdamasi nenurodė naujų motyvų ir nepateikė įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių (vykdomosios bylos Nr. 0015/17/01234 stabdymo) taikymo.

10.7. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė visos informacijos pirmosios instancijos teismui apie kitose bylose atsisakytas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovei inicijuojant eilę teisminių ginčų, ieškovė ne siekia apginti kokias nors savo pažeistas teises, o tik vilkinti turto pardavimą varžytynėse, tokiu būdu suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija patiria labai didelius nuostolius negalėdamas išsiieškoti iš viso 519 406,41 Eur skolos, todėl ieškovė piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

11. Ieškovė BTŪB „Energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Priešingai negu atskirajame skunde nurodo trečiasis asmuo LTL kredito unija, ieškinys yra prima facie pagrįstas, o trečiojo asmens LTL Kredito unija nurodomi argumentai dėl ieškinio tariamo nepagrįstumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

11.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvertino ir padarė išvadą, kad BTŪB „Energija“ pateiktas ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl atitinka pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, ir nors trečiasis asmuo LTL kredito unija su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir nesutinka, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

11.3. Priešingai negu atskirajame skunde nurodo trečiasis asmuo LTL Kredito unija, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje egzistavo grėsmė galimai ieškovei BTŪB „Energija“ palankaus teismo sprendimo vykdymui. Pažymi, kad priešingai negu teigia trečiasis asmuo, dėl restitucijos taikymo ji yra pasisakiusi ieškinyje – nurodydama, kad konkretaus restitucijos būdo ieškinio teikimo metu ieškovė nurodyti negali, kadangi neturi teisių perleidimo sutarties, kad galėtų ją įvertinti. Be to, teismui pateiktame ieškinyje yra nurodyta, kad „taikant restituciją atsakovui A. M. turėtų būti grąžinta neteisėtai perleista teisė į varžytynėse parduotą turtą, o atsakovei UAB „Projekto administratorius“ kaina, kurią ji sumokėjo A. M. už teisių perleidimo sutartį“.

11.4. Byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė UAB „Projekto administratorius“ turėtų galimybę laisvai disponuoti varžytynėse įgytu turtu, netgi perleisti tretiesiems asmenims, ko pasėkoje teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą tektų inicijuoti papildomus teisminius procesus ir bandyti sugrąžinti turtą iš sąžiningų įgijėjų. Taigi trečiojo asmens LTL kredito unija dėstomi argumentai dėl neva neegzistuojančios realios grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui yra nepagrįsti, todėl atmestini, o nutartis paliktina nepakeista.

11.5. Nesutinka su trečiojo asmens nurodytais argumentais dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Paaiškina, jog aktyviai dalyvauja vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234, kadangi yra suinteresuota kuo didesne apimtimi padengti savo reikalavimą realizavus UAB „Villa Monis“ nekilnojamąjį turtą. Todėl natūralu, kad įsivertinusi, jog minėtoje vykdomojoje byloje priimti antstolės patvarkymai neatitinka tiek CPK, tiek ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, pasinaudodama įstatymo nustatyta teise pateikti skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti, tokia teise ir naudojasi.

11.6. Pažymi, jog laiko, kad laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymui niekaip negali daryti įtakos kitos ieškovės BTŪB „Energija“ inicijuotos civilinės bylos ir jose priimti galutiniai teismo sprendimai.

12. Atsakovė antstolė V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens LTL Kredito unija atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį, o ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teisių pažeidimą dėl sutarties sudarymo, kuria buvo perleistos varžytynių laimėtojo teisės įsigyti varžytynėse perleidžiamą turtą. Nei turtinių teisių perleidimą, nei vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra įtvirtintas draudimas varžytynių laimėtojui perleisti turtinę teisę, todėl mano, jog teismas netinkamai įvertino ir ieškinio pagrįstumą.

12.2. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą privalu vadovautis ir teisingumo principu, o tai reiškia, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) nurodomam pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus ir neturi varžyti asmens (asmenų) labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl nagrinėjamu atveju jokio tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nebuvo.

13. Atsakovė UAB „Projekto administratorius“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens LTL Kredito unija atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį, o ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Vykdymo proceso sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tik tam tikrais įstatyme bei pagal suformuotą teismų praktiką nurodytais atvejais. Akivaizdu, kad šioje byloje nėra ginčijami antstolio atlikti veiksmai ar dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas. Taigi skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu.

13.2. Skundžiamoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nepagristai sprendė, kad įvertinus ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visumą, nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas t. y. teismo išvada pateikta tik itin formaliai įvertinus ieškovo teiginius, tačiau neįsigilinus į reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą.

13.3. Ieškovė BTŪB „Energija“ nėra ginčijamos teisių perleidimo sutarties šalimi, be to, ir pati sutartis nėra susijusi su ieškovės teisėmis ar pareigomis, taip pat nesukelia ieškovei BTŪB „Energija“ jokių teisinių pasekmių, todėl mano, kad ieškovė apskritai neturi jokios teisės reikšti ieškinį dėl teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

13.4. Ieškovei pareikštu ieškiniu nereiškiant reikalavimo dėl restitucijos taikymo, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra svarbus status quo (esamos situacijos) išsaugojimas - užtikrinimas, kad ginčo objektu esantis nekilnojamasis ar kitokio pobūdžio turtas nebūtų perleistas ar kaip nors apsunkintas iki ginčo galutinio išsprendimo, nes priešingu atveju, šio turto grąžinimas natūra, t. y. pareikšto reikalavimo, jeigu jis būtų tenkintas, įvykdymas faktiškai taptų arba itin sudėtingu (tenka traukti naujus asmenis į bylą, ginčyti jų sudarytus sandorius) arba net neįmanomu.

14. Trečiasis asmuo BUAB „Villa Monis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl trečiojo asmens LTL Kredito unija reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo spręsti savo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais bei į bylą pateiktais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19830-994/2022, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti antstolę V. M. sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234, uždraudžiant surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą iki sprendimo pagal šį ieškinį įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

18. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

19. Taigi CPK nuostatos neįpareigoja teismo pranešti šalims apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėjo pareigos apie prašymo nagrinėjimo laiką ir vietą pranešti šalims, tačiau turėjo pareigą prašymą išspręsti nedelsiant (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių atmetamas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai neinformavo šalių apie ieškovės pateiktą prašymą ir nesuteikė galimybės pateikti šiuo klausimu savo pozicijos.

20. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-522-381/2015). Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai.

21. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).

22. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinąsias apsaugos priemones, tiesiogiai nesusijusias su ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikyti galima tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu esančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jam vykdyti) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė plačiąja prasme yra susijusi su byloje pareikštais reikalavimais, kadangi byloje pripažinus negaliojančia tarp atsakovo A. M. ir atsakovo UAB „Projekto administratorius“ sudarytą teisių perleidimo sutartį, ieškovė, kaip viena iš UAB „Villa Monis“ kreditorių, turėtų galimybę atgauti dalį skolos padalinus sumokėtą varžytinių dalyvio mokestį tuo atveju, jeigu pradinis pirkėjas neturėtų galimybės sumokėti likusios sumos už varžytinių metu įgytą turtą.

24. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ieškovės reiškiamo ieškinio reikalavimus, šioje byloje taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą antstolei V. M. sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234, uždraudžiant surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą iki sprendimo pagal šį ieškinį įsiteisėjimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y. laikinąją apsaugos priemonę, kuria ne tik siekiama bylos nagrinėjamu metu užtikrinti status quo padėties išsaugojimą, tačiau ir užkirsti kelią neigiamiems padariniams atsirasti – kad ginčo objektas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ir šioje byloje ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų neįmanomas.

26. Trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi neegzistuoja sąlygos, būtinos jų taikymui, t. y. iš ieškovės reiškiamų reikalavimų, pateiktų argumentų, negalima daryti išvados, jog byloje gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, be to, pasak trečiojo asmens ieškovė nenurodo nei kaip jo teisės buvo pažeistos, nei kaip tas pažeidimas bus atstatytas net ir ieškinio tenkinimo atveju, bet siekia eilinį kartą vilkinti išieškojimo procesą pasitelkiant teisines priemones, dėl ko tiek LTL Kredito unija, tiek ir pirkėjas patiria didelius nuostolius.

27. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl trečiojo asmens atskirojo skundo ir šalių pateiktų atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.

28. Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra, galbūt, nepagrįsti ir ieškovams palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-577-516/2021).

29. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovų reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2021).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, susipažinęs su prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, darė išvadą, jog nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės ieškinio reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

31. Pažymėtina tai, kad esami byloje įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, dėl to darytina išvada, jog egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.

32. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atliekamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas, bet neįrodinėjamas paties ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumas, todėl šioje stadijoje nustatytas ieškinio tikėtinas pagrįstumas savaime nelemia to, jog bylą išnagrinėjus iš esmės bus padaryta tapati išvada dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

33. Tai pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas dėl ginčo reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo; taip pat pagal CK 6.277 straipsnio 1 dalį teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar interesus tokia sutartis pažeidė. Atitinkamai atskirajame skunde nurodoma aplinkybė apie tai, jog ieškovė nėra ginčijamo dvišalio sandorio šalis, a priori nereiškia, kad ieškovė negali ginčyti tokio sandorio galiojimo, taip pat to, jog tokio sandorio nuginčijimas nesukels ieškovei jokių materialinių pasekmių. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertino ieškovės materialinio suinteresuotumo byloje, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas.

34. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui nustatymu. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-133-370/2021). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis egzistuoja, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).

35. Trečiasis asmuo nurodo, kad neegzistuoja grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi, ieškinio patenkinimo atveju teismo priimtas sprendimas nereikalautų jokio priverstinio įvykdymo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurių paskirtis užtikrinti būsimą teismo sprendimą, taikymas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio, kadangi jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebūtų. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

36. Nagrinėjamu atveju teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstolė surašytų turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą (CPK 715 straipsnis) t. y. pirkėjas įgyja nuosavybę, kuria gali laisvai disponuoti. Atitinkamai ieškinio tenkinimo atveju nepritaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtas galėtų būti perleistas ar apsunkintas ir tai atitinkamai apsunkintų galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymą. Taigi, nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti išvados, kad neegzistuoja grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.

37. Pažymėtina tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad yra tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą antstolei V. M. sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/17/01234, uždraudžiant surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą iki sprendimo pagal šį ieškinį įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai ir esmei bei atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

39. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės, apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų šalių argumentų, kurie susiję su ginčo esme ir ieškinio reikalavimų pagrįstumu, ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pasisakys galutiniu teismo sprendimu.

40. Tačiau atskirai pažymėtina, jog apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, apie didelių nuostolių patyrimą dėl byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro pagrindo tokias priemones naikinti (tuo labiau, jog apeliantė tokio savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais), tačiau remiantis CPK 146 straipsniu apeliantė gali kreiptis į šalių ginčą nagrinėjanti teismą ir prašyti užtikrinti jos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

trečiojo asmens LTL Kredito unija atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.