Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei R. G. – A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), buvusio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), vadovo, atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31, nustatyta, kad D. I. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tame tarpe -(duomenys neskelbtini) 2023-03-29 pervesta 76 860,00 Eur (mokestinė nepriemoka 8 538,01 Eur), (duomenys neskelbtini) 2023-03-29 pervesta 79 920,00 Eur (mokestinė nepriemoka 8 538,01 Eur), (duomenys neskelbtini) 2023-04-04 pervesta 73 090,00 Eur (mokestinė nepriemoka 8 433,58 Eur), (duomenys neskelbtini) 2023-04-04 pervesta 65 620,00 Eur (mokestinė nepriemoka 8 433,58 Eur), (duomenys neskelbtini) 2023-05-18 pervesta 29450,00 (mokestinė nepriemoka 84 31,92 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-05-18 pervesta 101 519,00 Eur (mokestinė nepriemoka 8 431,92 Eur), Š. V. 2023-08-07 pervesta 20 000,00 Eur (mokestinė nepriemoka 22 287,77 Eur) bei patikrinus piniginių lėšų judėjimą (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2024-05-14, nustatyta, kad D. I. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, tame tarpe - (duomenys neskelbtini) 2023-10-23 pervesta 60 000,00 Eur (mokestinė nepriemoka 72 678,32 Eur), (duomenys neskelbtini) 2023-11-06 pervesta 12 850,00 Eur (mokestinė nepriemoka 71 418,53 Eur), o ne su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Liudytoja R. G. – A. teisme parodė, kad yra susipažinusi su asmens paaiškinimais. Kreipėsi dėl bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei palaiko pareiškimą. Rašytiniuose paaiškinimuose matė, kad šiai dienai nepriemoka 48 366,39 Eur. Ji sumažėjusi. Kai teikė pareiškimą, nepriemoka buvo didesnė, sumokėjo birželio 7 d. Kai buvo pateiktos deklaracijos, buvo įskaitytas PVM ir padengta dalis skolos. Nuo 2023-09-19 iki 2024-08-25 sudaryta sutartis mokėjimo sumai – 19 698,31 Eur. Sutartis nutraukta kovo 7 dieną, nes buvo nesilaikoma sutarties sąlygų. Banko sąskaitos išraše pateikta informacija, iš kurios matyti, kad bendrovė pirmenybę teikia atsiskaitymui kitiems kreditoriams. Sutartis nuo 2023-09-19 iki 2024-08-25, bet ji buvo nutraukta. Buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pirmas mokėjimas turėjo būti padarytas 2023-10-25, 1 790,75 Eur sumai. Buvo atliktas mokėjimas spalio 27 dieną. Tolimesnis mokėjimas numatytas lapkričio 25 dienai, bet jis nebuvo įvykdytas. Jos duomenimis, daugiau mokėjimų nebuvo įvykdyta. VMI pati atlieka išieškojimus. Pagal 2023-09-19 sutartį buvo padarytas vienas mokėjimas. Kadangi ta mokestinė nepriemoka buvo, mokestinės sutarties sudarymas neatleidžia nuo ankstesnių nepriemokų, tai šiuo metu nepriemoka išaugusi, nes yra susidariusių kitų nepriemokų. Yra nustatytas atsiskaitymo grynaisiais bei negrynaisiais eiliškumas ir VMI yra pirmoje vietoje nei kiti kreditoriai. Tai yra pažeidimas. Jeigu būtų pripažinta, kad asmuo padarė pažeidimą, laikosi savo pozicijos ir prašo nustatyti baudos vidurkį. Šiuo atveju atsižvelgiant į asmens pajamas, gali būti ir mažesnė nei minimali bauda. Negali išskirti konkrečios sumos.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930? straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, jog, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930? straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930? straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930? straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.). Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo padarymo motyvai, tikslai, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė nustatyto atsikaitymų eiliškumo ir tvarkos, nėra būtini asmens kaltei nustatyti, nes tai yra atskiri veikos subjektyvieji požymiai, kurie nagrinėjamu atveju nedaro įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui (Vilniaus apygardos teismo 2024-05-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-140-806/2024).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. I. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir iš piniginių lėšų judėjimo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. I. pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su VMI, o su kitais Bendrovės kreditoriais, tame tarpe - (duomenys neskelbtini) 2023-03-29 pervesta 76 860,00 Eur (mokestinė nepriemoka 8 538,01 Eur), (duomenys neskelbtini) 2023-03-29 pervesta 79920,00 Eur (mokestinė nepriemoka 8 538,01 Eur), (duomenys neskelbtini) 2023-04-04 pervesta 73 090,00 Eur (mokestinė nepriemoka 8 433,58 Eur), (duomenys neskelbtini) 2023-04-04 pervesta 65 620,00 Eur (mokestinė nepriemoka 8 433,58 Eur), (duomenys neskelbtini) 2023-05-18 pervesta 29 450,00 Eur (mokestinė nepriemoka 8 431,92 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-05-18 pervesta 101 519,00 Eur (mokestinė nepriemoka 84 31,92 Eur), Š. V. 2023-08-07 pervesta 20 000,00 Eur (mokestinė nepriemoka 22 287,77 Eur) bei iš piniginių lėšų judėjimo (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. I. pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su VMI, o su kitais Bendrovės kreditoriais, tame tarpe - (duomenys neskelbtini) 2023-10-23 pervesta 60 000,00 Eur (mokestinė nepriemoka 72 678,32 Eur), (duomenys neskelbtini) 2023-11-06 pervesta 128 50,00 Eur (mokestinė nepriemoka 71 418,53 Eur).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930? straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės yra nustatytos. Byloje nustatyti objektyvūs bylos duomenys rodo ANK 120 straipsnio 1 dalies kontekste D. I. veikus tyčia, t. y. D. I., kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Kaip jau buvo minėta, CK 6.930? straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Todėl D. I., neužtikrindamas, kad Bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930? straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Kaip jau minėta, įstatymų reikalavimų neatitinkančio prievolių vykdymo motyvai ir tikslai kaltės ir atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina, dėl ko D. I. nurodytas argumentas, kad atsiskaitydamas su kitais kreditoriais galimai siekė Bendrovės veiklos tęstinumo, siekė Bendrovę išsaugoti, kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo nepaneigia.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai nurodyti ANK 32 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ANK 34, 35, 36 straipsniuose.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nustatyta D. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo jį išsiaiškinti (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.) nenustatyta.

Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Teismas, skirdamas bausmę, visų pirma pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų (nagrinėjamu atveju – CK) reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamu atveju įrodytas. Nors, kaip akcentuojama teismų praktikoje, įmonės buvimas sudėtingoje finansinėje padėtyje nėra pagrindas atsakomybės išvengimui ir pareiga įmonės vadovui vykdyti atsiskaitymus CK 6.930? nustatyta tvarka kyla bet kokiu atveju, t. y. imperatyviai nustatytos pareigos nevykdymas yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo sąlyga, visgi, atsižvelgtina į tai, kad D. I. dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina itin kritiškai, supranta, kad pasielgė nesilaikydamas įstatyme reglamentuotos tvarkos, bet elgėsi taip tik, jo supratimu, vedamas vienintelio tikslo – išlaikyti įmonės funkcionalumą, nes priešingu atveju, kaip nuosekliai nurodė D. I., jeigu būtų teikęs pirmenybę atsiskaitymui į valstybės biudžetą, būtų negalėjęs įvykdyti įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nuo kurių teikiamų paslaugų priklausė įmonės gyvavimas ir nepertraukiamas darbas, tame tarpe - ir darbuotojų išlaikymas, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, skola valstybės biudžetui yra ženkliai sumažėjusi, vadinasi, iš įmonės vykdytos veiklos mokestinė nepriemoka buvo sumažinta daugiau kaip 4 kartus, kas rodo, jog Bendrovės vadovo pastangos siekiant išlaikyti įmonės funkcionalumą nebuvo visiškai bevaisės, nepaisant to, kad įmonės išgelbėti ir nepavyko, be to, iš administracinių baustumų pažymos matyti, kad tokio pobūdžio administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe - ir nurodytą D. I. finansinę padėtį, net ir minimalios baudos paskyrimas nebūtų laikytinas proporcingu, teisingu ir tinkamu administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-02-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-03-18 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021)

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nėra esmingai išskirtinės, tačiau, teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į aplinkybes, apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog D. I. vadovaujamos bendrovės mokestinė nepriemoka, kuri minima VMI pareiškime, atsirado 2023 m., patikrinus piniginių lėšų judėjimą ir nustačius, kad užuot, kaip nustatyta teisiniame reguliavime, pirmenybę atsiskaitymams teikus ne valstybės biudžetui (VMI), o kitiems Bendrovės kreditoriams (tiekėjams ir pan.). Pats D. I., nurodo, kad taip elgdamasis ketino užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir išgelbėti ją nuo bankroto. Teismas neįžvelgia pagrindo netikėti, jog D. I. veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai, jais mėginta atsiskaityti su didžiausiais klientais, nuo kurių iš esmės priklausė įmonės veikla. Kaip nurodė D. I., įmonė turėjo projektus, kuriuos tik įvykdžiusi galėjo atsiskaityti su VMI, o tų projektų vykdymui neišvengiamai buvo reikalingi ir įmonės darbuotojai bei kiti kreditoriai, su kuriais atsiskaityti buvo būtina, antraip įmonės veikla būtų sustojusi. Buvo imamos paskolos (tą įrodo prie bylos pridėti dokumentai) projektams užbaigti, o projektų neužbaigus, nebuvo galima atsiskaityti. Duomenų, paneigiančių tokius D. I. teiginius, byloje nėra. Kaip įmonės vadovas, D. I. buvo suinteresuotas įmonės veiklos tęstinumu ir nebankrutavimu, nepaisant, kad įdėtos pastangos nepasiteisino ir įmonės išgelbėti nepavyko. Tačiau, nors šiai dienai Bendrovė yra bankrutuojanti, tačiau bankroto administratorius vykdo privalomus atsiskaitymus su VMI ir 2024-06-06 nustatytas įsiskolinimas valstybės biudžetui sumažėjo, kaip nurodė teismo posėdžio metu VMI atstovė, iki 48 366,39 Eur (nuo 227 092,32 Eur sumos), duomenų, kad nėra galimybių išieškoti likusios visos nesumokėtos nepriemokos, byloje nėra, todėl pagrindo abejoti, jog su valstybės biudžetu nebus atsiskaityta iki galo, pagrindo nėra. Kitos išeities D. I., norėdamas išlaikyti veikiančią bendrovę, kaip tik pirmenybę teikdamas atsiskaitymams su kitais kreditoriais, nematė. Jeigu, kaip nurodo D. I., būtų tekę nutraukti projektą viduryje, būtų reikėję apmokėti gautą avansą ir įmonės veikla būtų pasibaigusi. Nors nurodytus veiksmus D. I. atliko savo rizika ir kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytus veiksmus lėmė siekis išsaugoti Bendrovę ir joje dirbančius žmones. Kitokių, asmeninių, ne su Bendrovės veikla susijusių paskatų darant šį nusižengimą iš surinktų byloje duomenų teismas neįžvelgia. Iš byloje esančių paskolos sutarčių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. ir 2023 m. pasiskolino 280 000 Eur lėšų, kurių grąžinimą laidavo pats D. I. asmeniškai (administracinio nusižengimo byla, b. l. 126-133). Teismo posėdžio metu D. I. paaiškino, jog buvo sudaryta sutartis dėl skolos išdėstymo per tam tikrą laikotarpį. Tačiau VMI atstovė teisme nurodė, jog laikotarpiu 2023-09-19 - 2024-08-25 sudaryta sutartis buvo nutraukta, kadangi nebuvo laikomasi sudaryto mokėjimo grafiko, pirmas mokėjimas turėjo būti padarytas 2023-10-25, 1 790,75 Eur sumai, tačiau mokėjimas buvo atliktas tik spalio 27 dieną. Tolimesnis mokėjimas buvo numatytas lapkričio 25 dienai, bet jis įvykdytas nebuvo. VMI atstovės duomenimis, daugiau mokėjimų įvykdyta nebuvo.

Atitinkamai, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (tame tarpe – nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių), aukščiau aptartas D. I. charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali baudą, būtent 700 Eur dydžio, t. y. pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. Skiriant baudą teismas įvertina ir duomenis iš administracinių baustumų pažymos, iš kurios matyti, kad nors nusižengimas, numatytas ANK 120 str. 1 d., penkerių metų laikotarpyje padaromas pirmą kartą, tačiau D. I. 5 metų laikotarpyje visgi buvo baustas už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus, transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatytų reikalavimų nevykdymą, leistino greičio viršijimą, naudojimąsi telefonu vairuojant ir kt. Asmens baustumo pažyma susideda iš 18 lapų. Tokia gana gausi baustumų istorija iš esmės eliminuoja galimybę dar labiau mažinti skirtinos baudos dydį.

Pastebėtina, kad dėl mažesnės nei minimalios baudos skyrimo teisminio nagrinėjimo metu neprieštaravo ir VMI atstovė, nurodydama, kad atsižvelgiant į asmens pajamas, bauda gali būti ir mažesnė nei minimali, neišskiriant konkrečios sumos.

Atsižvelgiant į asmens finansinę padėtį, nustatytinas 6 mėnesių terminas baudai, jį skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. I., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.