- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-758-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00858-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- K. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2706-1084/2020 pagal ieškovės K. M. patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, tikslinės išmokos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. M., J. M., išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pakeisti 2015 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyto išlaikymo J. M. ir A. M. dydį ir priteisti iš atsakovo R. M. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nepilnamečių dukrų J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš visų rūšių pajamų, iki jos sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, nustatant, kad K. M. lėšas tvarkys uzufrukto teise; 2) priteisti iš atsakovo tikslinę vienkartinę išmoką – 840,00 Eur ortodontiniam J. M. gydymui; 3) priteisti iš atsakovo 9 602,56 Eur jam išmokėtas išmokas vaikams laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2019 m. liepos 8 d.; 4) pakeisti 2015 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti, kad atsakovas R. M. su nepilnametėmis dukromis J. M. ir A. M. praleidžia pirmą pusę numatytų mokyklinių rudens, žiemos, pavasario atostogų, paimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą pirmą ir paskutinę dieną, apie tikslų paėmimo laiką informuojant ieškovę prieš dvi savaites, taip pat su nepilnametėmis dukromis vasaros atostogų laikotarpiu bendrauja poriniais metais visą liepos mėnesį, neporiniais metais – visą rugpjūčio mėnesį, paimdamas ir parveždamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą ir paskutinę to mėnesio dieną, apie tikslų paėmimo laiką informuojant ieškovę prieš vieną mėnesį; 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė reikalavimą dėl atsakovui išmokėtų išmokų vaikams priteisimo tikslino, prašydama priteisti iš atsakovo 7 962,04 Eur sumą, išmokėtą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šalių santuoka nutraukta 2015 m. lapkričio 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriame teismas patvirtino šalių 2015 m. rugsėjo 17 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios sąlygas tėvas R. M. dukroms J. M. ir A. M. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki jų pilnametystės mokės po 160,00 Eur mėnesines periodines išmokas ir bendraus su dukromis J. M. ir A. M. kaip patogu dukroms ir tėvui, atsižvelgiant į dukrų norus, jų galimybes, užimtumą, apie numatomo lankymo datą, jo laikotarpį ir vietą informuojant ieškovę K. M..
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad 75 920,00 kronų šalių dukroms skirta išmoka buvo mokama tuomet, kai šalys dar nebuvo nutraukusios santuokos, šias išmokas gaudavo ieškovė, tačiau santuoką nutraukus, atsakovas susitvarkė dokumentus, kad pinigai būtų pervedami į jo asmeninę banko sąskaitą. Šalių dukra J. turi specialiųjų poreikių – jai yra nustatytas regos sutrikimas – trumparegystė, reikia nešioti akinius, periodiškai tikrinti akis, gerti papildus akims gerinti. J. turi ir ortodontinių problemų, nes, norint ištiesinti dantis ir sutvarkyti sąkandį, reikėjo nešioti breketus. Mama moka už mergaitės gydymą, periodiškai veža ją į patikrinimus, perka specialius šepetėlius dantų valymui, gumytes, vašką, skalavimo skystį. Atsakovas su dukterimis labai retai bendrauja, papildomai prie jų išlaikymo neprisideda visiškai, nesusitinka nei per atostogas, nei savaitgaliais, nei šventinėmis dienomis. Papildomai yra pervedęs pinigų tik per gimtadienius ir Kalėdų proga.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad dukroms teikiama išlaikymo suma būtų padidinta iki 200,00 Eur, o dėl kitų reikalavimų nesutinka, prašo ieškovės reikalavimus atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti tikslinę 840,00 Eur dydžio išmoką nepilnametės dukros J. M. dantų gydymui, kadangi gydymas yra baigtas, gydymo išlaidos nesiekė 1 680,00 Eur sumos, byloje nėra tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, juo labiau kad visos gydymo išlaidos buvo apmokėtos 2016 metais iš bendrų su ieškove skiriamų dukrai išlaikyti lėšų. Be to, atsakovas nurodė teikdavęs didesnį išlaikymą, nei kad buvo nustatyta teismo, ir šios pinigų permokos buvo naudojamos odontologo paslaugoms apmokėti. 7 962,04 Eur suma yra skiriama šeimai išlaikyti, yra tikslinė išmoka, tačiau nėra skirta tiesiogiai vaikams. Šių pinigų panaudojimo paskirtis įvairi, dėl panaudojimo sprendžia išmokos gavėjas. Kadangi santuoka su ieškove nutraukta 2015 m. lapkričio 24 d., laikytina, kad šalių santuoka yra iširusi, o Norvegijos valstybės skiriama išmoka mokama asmeniškai atsakovui, t. y. asmeninio pobūdžio išmoka. Atsakovas nesutiko su reikalavimu pakeisti jo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką, kadangi ieškovės prašomos nustatyti tvarkos atsakovas objektyviai negalės įvykdyti, nes atsakovo gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, jis augina du nepilnamečius vaikus, o dėl darbo pobūdžio jo atostogos yra atsitiktinės ir trumpos. Atsakovas su dukromis bendrauja telefonu, įvairių pokalbių programų pakalba, per socialinius tinklus, atsakovui būnant Lietuvoje susitinka ir bendrauja tiesiogiai. Atsakovas nėra įpareigotas bendrauti su dukromis, todėl jis turi tik teisę, bet ne pareigą su jomis bendrauti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1969-840/2015 patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą atsakovo R. M. teikiamą materialinio išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms J. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš 160,00 Eur kiekvienai dukrai į 220,00 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos (2019 m. liepos 9 d.) iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į ieškovės K. M. sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė ieškovei K. M. iš atsakovo R. M. 740,50 Eur tikslinę vienkartinę išmoką už ortodontinį J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gydymą; priteisė ieškovei K. M. iš atsakovo R. M. 7 962,04 Eur vaiko pinigų, išmokėtų atsakovui už nepilnametes dukras J. M. ir A. M. Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę K. M.; išdėstė 7 962,04 Eur vaiko pinigų sumos išmokėjimą 12 (dvylikos mėnesių laikotarpiui), nurodant, kad atsakovas R. M. kas mėnesį turi mokėti ieškovei K. M. po 663,50 Eur, o paskutinįjį mėnesį – 663,54 Eur; priteisė iš atsakovo R. M. ieškovei K. M. 1 088,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo R. M. 233,14 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
6. Teismas pakeitė 2015 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1969-840/2015 patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą atsakovo R. M. bendravimo su nepilnametėmis dukromis J. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatė, kad:
6.1. atsakovas R. M. su nepilnametėmis dukromis J. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusia (duomenys neskelbtini), praleidžia pirmą pusę numatytų mokyklinių žiemos (Kalėdų) atostogų, paimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą pirmą ir paskutinę dieną, apie tikslų paėmimo laiką informuojant ieškovę K. M. prieš dvi savaites;
6.2. atsakovas R. M. su nepilnametėmis dukromis J. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusia (duomenys neskelbtini), vasaros atostogų laikotarpiu bendrauja poriniais metais – liepos mėnesį dvi savaites, neporiniais metais – rugpjūčio mėnesį dvi savaites, paimdamas ir parveždamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą ir paskutinę dieną, apie tikslų paėmimo laiką informuojant ieškovę K. M. prieš vieną mėnesį.
7. Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 22 d. J. M. odontologijos klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas gydymo planas, nurodyta preliminari viso gydymo kaina 1 440,00 Eur (priklausomai nuo gydymo eigos). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (kvitus), patvirtinančius, kad už ortodontinio gydymo paslaugas ji yra sumokėjusi iš viso 1 481,00 Eur. Ieškovė pripažino, kad nurodyta 1 680,00 Eur išlaidų suma nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais, įrodymais pagrįsta suma yra 1 434,00 Eur (teismo skaičiavimais, rašytiniais įrodymais pagrįsta didesnė nei kad nurodyta suma), tačiau susidariusį išlaidų skirtumą (išlaidų dalį, nepagrįstą rašytiniais įrodymais, – 247,00 Eur), ieškovė skyrė dukros gydymui. Rašytiniais įrodymais nepagrįstos išlaidos šepetėliams, siūlui, skalavimo skysčiui, vaškui, kurui vykti į konsultacijas, papildomos apžiūros išlaidos, tačiau minėtos išlaidos, įvertinus gydymo veiksmus, buvo būtinos ir objektyviai pagrįstos.
8. Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės turėtų išlaidų dukros J. gydymui dalį yra pagrįstas. Teismas nesutiko su atsakovo ir jo atstovo prieštaravimu, kad prašoma vienkartinė tikslinė išmoka negali būti priteista, nes atsakovas, kaip teigia atsiliepime, visas išlaidas 2016 metais apmokėjo iš bendrai su ieškove skiriamų lėšų bei mokėdamas priteistą išlaikymą, nes visada pervesdavo didesnę sumą nei teismo sprendime nurodyta priteistina suma. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra apmokėjęs J. gydymo išlaidas ar jų dalį, taip pat neįrodė tarp šalių egzistavus kitokį susitarimą dėl šių išlaidų apmokėjimo. Atsakovo pateiktais skaičiavimais, jis nuo 2015 m lapkričio 27 d. iki 2019 m. birželio 26 d. ieškovei yra pervedęs 2 185,00 Eur daugiau dukrų išlaikymui skirtų lėšų, nei kad yra nustatyta teismo sprendimu. Tačiau teismo vertinimu, atsakovo pateikti paskaičiavimai yra padaryti neatsižvelgus į išlaikymo sumos indeksavimą. Teismo vertinimu, didesnės materialinio išlaikymo sumos nei teismo sprendimu priteistina suma dukroms skyrimas, dėl ko susidarė išmokų permoka, neleidžia daryti išvados, kad ši permoka turi būti įskaitoma į ieškovės turėtas išlaidas dukros ortodontinėms paslaugoms apmokėti. Teismas nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių 1 680,00 Eur išlaidas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais dėl ieškovės turėtų išlaidų dukros ortodontiniam gydymui – 1 481,00 Eur, sprendė, kad iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 1/2 dalis jos turėtų išlaidų šalių dukros J. ortodontiniam gydymui – 740,50 Eur.
9. Teismas nustatė, kad atsakovui už vaikus nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. išmokėta iš viso 75 920,00 NOK išmokų vaikams (ieškovės skaičiavimais nurodyta suma eurais yra 7 962,04 Eur). Minėtos išmokos atsakovui buvo pradėtos mokėti tik nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo. 2016 metais atsakovui iš viso išmokėta 23 280,00 NOK suma, 2017 metais – 23 280,00 NOK, 2018 metais – 18 560,00 NOK, o 2019 metais, laikotarpiu nuo 2019 m sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 10 800,00 NOK. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, jog minėtos išmokos buvo mokamos atsakovui tik už jo nepilnametes dukras – J. ir A. M., nors atsakovas išmokų išmokėjimo metu turėjo ir kitų nepilnamečių vaikų. Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms atsiųstame paklausime Norvegijos institucija nurodė, kad R. M. gauna 1 940,00 NOK išmokų per mėnesį, nes vaiko išmokos bendra suma yra 970,00 NOK per mėnesį už vieną vaiką ir toks reglamentavimas galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėjus mokėti vaiko išmoką šalių dukroms Lietuvoje, dalis šių išmokų buvo įskaitytos tarpusavyje, todėl, tikėtina, atsakovui mokėtinos vaiko išmokos sumos sumažėjo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos išmokėtos išmokos šeimai buvo skirtos ir mokamos už jo nepilnametes dukras J. M. ir A. M.. Duomenų apie tai, kad šios išmokos galėjo būti mokamos kitiems vaikams, byloje nėra. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo reikalavimu, teigė, kad minėtos išmokos yra asmeninio pobūdžio, skirtos būtent Norvegijoje gyvenančiam ir mokesčius mokančiam asmeniui – atsakovui, jo šeimos poreikiams tenkinti, todėl būtent jis turi teisę spręsti dėl šių išlaidų panaudojimo (pavyzdžiui, išmokas išleisti dabar ar jas taupyti ir ateityje skirti vaikų mokslams), taip pat nurodydamas, kad jis gautas išmokas jau yra panaudojęs savo dukrų poreikiams tenkinti, kadangi dukros buvo atvykusios pas jį į Norvegiją, jam kainavo bilietai, jie daug keliavo, buvo įvairiuose muziejuose, taip pat išlaidų turėjo ir atostogaudamas su dukromis Lietuvoje, pirko joms rūbus, kitus brangius daiktus, davė asmeninėms išlaidoms. Teismas laikė, kad atsakovo pozicija dėl jam išmokėtų išmokų bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuosekli, kas sudaro pagrindą teismui abejoti atsakovo nurodytų argumentų pagrįstumu. 2019 m. gruodžio 3 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovas iš esmės pripažino, kad šios išmokos yra analogiškos Lietuvos Respublikos Vyriausybės mokamoms išmokoms vaikams, o tai, teismo vertinimu, paneigia atsakovo poziciją, jog minėta išmoka yra skirta jam ir kad jis gali disponuoti šiomis išmokomis savo nuožiūra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, teigdamas, jog jis gautomis išmokomis prisidėjo prie dukrų poreikių tenkinimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo turimas ir (ar) turėtas papildomas išlaidas, susijusias su dukrų mityba, laisvalaikiu, ugdymu, lavinimu. Nors atsakovas pateikė fotonuotraukas kaip įrodymą, kad atsakovas atostogaudamas su šalių dukromis turėjo tam tikrų išlaidų, tačiau, teismo vertinimu, šie įrodymai nelaikytini galinčiais patvirtinti atsakovo turėtas išlaidas, juo labiau kad atsakovas nepateikė jokių konkrečių duomenų apie jo turėtas išlaidas dukrų poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, vien atsakovo abstraktaus pobūdžio argumentai, kad jis šias išlaidas turėjo, nenurodant nei konkretaus išlaidų dydžio, nei jų panaudojimo tikslo, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui išmokėtos išmokos dukroms buvo panaudotos pagal paskirtį – jų išlaidoms padengti. Šie įrodymai negali patvirtinti, kiek, jei atsakovas tokių išlaidų ir būtų turėjęs, atsakovas iš šių pinigų skyrė dukrų poreikiams tenkinti. Be to, teismo vertinimu, atsakovo pirminė byloje išsakyta pozicija dėl šių išmokų pobūdžio, priešingai, nei nurodo atsakovas, leidžia spręsti, jog nurodytas išlaidas atsakovas naudojo ne savo dukrų, bet savo šeimos poreikiams tenkinti, ir tik vėliau, siekdamas išvengti ieškovės pareikšto reikalavimo, nurodė, kad šias išmokas skyrė savo dukrų poreikiams – atostogų su jomis metu, rūbams, dovanoms nupirkti. Jokių kitų įrodymų apie atsakovo galimai turėtas išlaidas dukrų poreikiams tenkinti teismui atsakovas nepateikė.
10. Teismas nustatė, kad atsakovas su savo šeima šiuo metu gyvena užsienio valstybėje – Norvegijoje, iš kurios į Lietuvą grįžta kartą per metus, Lietuvoje būna apie 3 savaites. Būtent tada atsakovas susitinka su dukromis ir praleidžia laiką kartu. Daugiausiai su jomis bendrauja socialinių tinklų pagalba. Atsakovas jam priimtinos bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nepasiūlė viso bylos nagrinėjimo teisme metu, nenurodė kada ir kokiu intensyvumu galėtų bendrauti su savo dukromis, tokios tvarkos nesiūlė ir jo atstovas. Teismas sprendė, jog dukrų žiemos (Kalėdų) atostogų metu, kurios, ieškovės pateiktais duomenimis, tęsiasi 12 dienų, prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis tvarka, atsakovui praleidžiant su dukromis pirmą pusę numatytų šių mokyklinių atostogų, yra galima, atitiktų šalių dukrų interesus ir būtų objektyviai įgyvendinama. Tokios trukmės atostogų dalis leistų užtikrinti atsakovui pakankamos trukmės bendravimą su dukromis, net ir įvertinus galimai kelionei skirtiną laiką. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma nustatyti maksimali vasaros atostogų bendravimo su vaikais tvarka, atsakovui su dukromis praleidžiant vieną iš vasaros mėnesių, negali būti laikoma labiausiai atitinkančia šalių dukrų interesus. Teismas nurodė, jog A. yra tik 8 metai, o tokio amžiaus vaikams itin ilgas atskyrimas nuo jų įprastos gyvenamosios aplinkos, taip pat nuo jiems artimiausio ir su jais nuolat gyvenančio asmens – mamos, gali turėti neigiamų pasekmių, nepriklausomai nuo to, kad jie tuo metu būtų su savo tėvu. Todėl teismas sprendė, kad šiuo metu pakankama, labiausiai atitinkanti šalių dukrų interesus būtų atsakovo bendravimo su jomis tvarka, pagal kurią atsakovas su nepilnametėmis dukromis vasaros atostogų laikotarpiu bendrautų taip – poriniais metais liepos mėnesį dvi savaites, neporiniais metais – rugpjūčio mėnesį dvi savaites, paimdamas ir parveždamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą ir paskutinę dieną, apie tikslų paėmimo laiką informuojant ieškovę prieš vieną mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, tikslinės vienkartinės 740,50 Eur dydžio išmokos už ortodontinį gydymą bei 7 962,04 Eur dydžio vaiko pinigų išmokėtų Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos apeliantui už nepilnametes dukras priteisimo bei 1 321,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, tikslinės vienkartinės 840,00 Eur dydžio išmokos už ortodontinį gydymą bei 7 962,04 Eur dydžio vaiko pinigų išmokėtų Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos apeliantui už nepilnametes dukras priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nepilnametės dukros J. M. ortodontinis dantų gydymas jau yra pabaigtas. 2019 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nepilnametei dukrai J. M. visos suteiktos paslaugos, susijusios su ortodontiniu dantų gydymu, sudaro tik 1 231,00 Eur dydžio, o ne 1 680,00 Eur. 2019 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, jog 2019 m. sausio 21 d. šalių nepilnametei dukrai J. M. buvo nuimti viršutinio žandikaulio breketai ir pagaminta retencinė plokštelė, už kurią ieškovė yra sumokėjusi 170,00 Eur. Tačiau ieškovė į nagrinėjamą civilinę bylą nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių šios sumos apmokėjimą. Recentinės plokštelės nešiojimas nereikalauja papildomų išlaidų odontologo paslaugoms, nes po jos pagaminimo daugiau joks gydymas viršutiniam žandikauliui ir/ar gydymas, susijęs su plokštelės nešiojimui, nepilnametei nebuvo suteiktas. Paskutinė nepilnametei dukrai J. M. suteikta gydytojo ortodonto paslauga buvo atlikta po pusės metų nuo 2019 m. sausio 21 d. viršutinio žandikaulio breketų nuėmimo ir pagamintos retencinės plokštelės, t. y. 2019 m. birželio 14 d. atliktas apatinio žandikaulio breketų nuėmimas ir retencinės vielos uždėjimas, už kurią ieškovė yra sumokėjusi 81,00 Eur. Daugiau jokios paslaugos, susijusios su ortodontinių dantų gydymu, suteiktos nebuvo. Ieškovės teiginiai, kad dukros ortodontinis gydymas dar nėra baigtas, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Ieškovė galėjo pateikti į bylą naują ortodontinio gydymo planą ir/ar būsimų išlaidų, susijusių su ortodontiniu dantų gydymu, paskaičiavimą (sąmatą), tačiau tokių duomenų nepateikė. Ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys jos patirtas išlaidas dantų pastoms, susiję su vaikų higienos poreikių tenkinimu ir galimai su specialiųjų poreikių išlaidomis, kurios nurodytos vaikų poreikių lentelėje, tačiau nėra priskirtos išlaidoms, patirtoms ortodontinio gydymo metu. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės turėtų išlaidų dukros ortodontiniam gydymui 1 481,00 Eur sumą. Teismas neteisingai paskaičiavo bendrą išlaidų sumą pagal pateiktus kvitus. Apeliantas laiko, kad ieškovės pagrįsta ir įrodyta patirtų išlaidų suma yra 1 021,00 Eur (81,00+220,00+30,00+440,00+250,00). Byloje pateiktas UAB „duomenys neskelbtini“ vizito lapelis, kuriame ranka padaryti prierašai apie vizitą spalio 19 d. 14:00 val. ir sumų paskaičiavimas 460,00 Eur sumai, nelaikytinas tinkamu įrodymu. Ieškovė nepateikė nei mokėjimo nurodymo, nei pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio ieškovės realiai apmokėtas 460,00 Eur dydžio paslaugas.
11.2. Apeliantas nuo 2015 m lapkričio 27 d. iki 2019 m. birželio 26 d. ieškovei yra pervedęs 2 185,00 Eur daugiau nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų, nei kad yra nustatyta 2015 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, todėl laikytina, kad visos šalių nepilnametės dukros J. M. dantų ortodontinio gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš bendrų apelianto ir ieškovės skiriamų dukrai išlaikyti piniginių lėšų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2 185,00 Eur negali būti laikoma permoka, todėl kad apelianto pateikti paskaičiavimai yra padaryti neatsižvelgus į išlaikymo sumos indeksavimą. Apelianto nuomone, net pritaikius indeksaciją, apelianto pervestos sumos nurodytu laikotarpiu yra atliktos su akivaizdžia permoka. Net laikant, kad ieškovei, atsižvelgiant į indeksaciją, yra pervesta daugiau ne 2 185,00 Eur dydžio suma, kaip nurodė apeliantas, o 1 457,62 Eur dydžio suma, kaip nurodė ieškovės atstovė, ieškovė gavo ženkliai daugiau piniginių lėšų šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui, negu buvo priteista 2015 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, todėl neabejotinai šią sumą panaudojo šalių nepilnametės dukros J. M. ortodontiniam dantų gydymui, kuri yra ieškovės pagrįsta ir įrodyta tik 1 021,00 Eur dydžio sumai.
11.3. Ieškovės patirtos išlaidos šalių nepilnametės dukros J. M. ortodontiniam gydymui privalo būti vertinamos kaip įrodymas apie šalių nepilnametės dukros padidėjusius poreikius, dėl ko apeliantui skundžiamu sprendimu ir buvo padidintas išlaikymo dydis nepilnametėms dukroms, o ne vertinamos kaip tikslinės vienkartinės išmokos priteisimas už ieškovės turimas papildomas išlaidas už šalių dukros J. M. ortodontinį dantų gydymą.
11.4. Ieškovė, tenkinusi šalių nepilnamečių vaikų poreikius, tuo pačiu šalių dukros J. M. padidėjusius poreikius dėl ortodontinio dantų gydymo iš apelianto skiriamo periodinėmis išmokomis išlaikymo, kuris kiekvieną mėnesį buvo didesnis, nei jam nustatyta mokėti teismo, ir dabar šias išlaidas dar kartą bandant išieškoti iš apelianto, akivaizdžiai lemia ieškovės piktnaudžiavimą ir nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.237 straipsnis).
11.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės. Apelianto šeimos išlaidos akivaizdžiai viršija gaunamas pajamas, apeliantas turi daugiau išlaikytinių, iš viso net keturis - šalių nepilnametės dukros J. ir A. M., dukra G. M. ir T. R., neturi nekilnojamojo turto, nuomojasi būstą, už kurį moka didelį nuomos mokestį, šeimoje turi tris transporto priemones, už kurias moka lizingo sumas. Ieškovė turi tik du išlaikytinius, gauna reguliarų darbo užmokestį atskaičiavus mokesčius - 521,36 Eur, gauna papildomas pajamas už komandiruotes, kurios vyksta savaitgaliais, tai sudaro apie 100,00 Eur kas kartą, gauna išmoką už vaikus, kuri sudaro po 60,00 Eur už kiekvieną dukrą, gauna finansinę paramą iš savo motinos, turi įsigijusi nuosavą būstą, turi vieną transporto priemonę ir vieną kreditorinį įsipareigojimą - būsto paskolą. Ieškovė 2019 m. gruodžio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad jos turtinė padėtis yra pagerėjusi. Teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 740,50 Eur išlaidų dukros ortodontiniam dantų gydymui pažeidžia apelianto kitų nepilnamečių išlaikytinių teises ir teisėtus interesus.
11.6. Apeliantas aiškiai pažymėjo, kad 7 962,04 Eur dydžio gauta vaikų išmokų suma iš Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos buvo panaudota išimtinai šalių nepilnamečių vaikų J. ir A. interesams ir poreikiams tenkinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog išmokos buvo panaudotos jo dukrų poreikiams tenkinti. Ieškovė, dar prieš nutraukiant šalių santuoką, žinojo apie apelianto gaunamas vaikų išmokas iš Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos. Tačiau, nutraukiant santuoką, ieškovė neprašė, kad Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos skiriamų išmokų vaikams valdymą uzufrukto teisėmis pavesti tvarkyti ieškovei, įpareigojant apeliantą pervesti ieškovei apelianto dispozicijoje gautas iš Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos išmokas už vaikus. Taigi, pati ieškovė sutiko, kad būtent apeliantas gautų vaikų išmokas iš Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos į savo asmeninę sąskaitą ir naudotų šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, kas patvirtina, kad ieškovė nuo pat santuokos nutraukimo, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 24 d., iki pat ieškinio pateikimo dienos - 2019 m. liepos 8 d., t. y. visus keturis metus, jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos mokamų vaikų išmokų, apeliantui pateikusi nebuvo, o būtent todėl, jog gerai žinojo, kad minėtos išmokos buvo naudojamos išimtinai šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti bei pagal šalių susitarimą galimai bus kaupiamos šalių dukrų mokslams aukštosiose mokyklose. Apeliantas į bylą pateikė įrodymus - fotonuotraukas, patvirtinančias, kad apelianto gautos Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos vaikų išmokos buvo naudojamos išimtinai šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, tiek jiems atvykus pas apeliantą į Norvegiją, tiek apeliantui būnant su nepilnametėmis Lietuvoje. 2016 metais šalių nepilnametė dukra J. M. atostogavo pas apeliantą Norvegijoje keturiolika dienų, kurių metu buvo aplankytas atrakcionų parkas, Vikingų muziejus bei šalių nepilnametei dukrai buvo pirkta daug drabužių. 2016 m. abi šalių nepilnametės dukros atostogavo su apeliantu ir Lietuvoje. Atostogų metu Lietuvoje apeliantas kartu su šalių nepilnametėmis dukromis keturias dienas poilsiavo Karklėje prie jūros, aplankė delfinariumą, A. B. zoologijos sodą, Jūrų muziejų ir kitaip pramogavo bei leido laisvalaikį. 2017 m. abi šalių nepilnametės dukros dešimt dienų atostogavo pas apeliantą Norvegijoje - aplankė atrakcionų parkus Tussendfryd ir Totanbaden miestuose, aplankė vaikų pramogų parką Leos Lakeland. Tais pačiais metais (2017 m.) apeliantas kartu su šalių nepilnametėmis dukromis taip pat atostogavo Lietuvoje, Anykščių mieste - aplankė Lajų taką, apverstą namą, pramogavo labirintų/kukurūzų parke, išbandė vasaros rogutes ir kitaip smagiai leido laiką kartu. 2018 m. apeliantas kartu su šalių nepilnametėmis dukromis atostogavo Lietuvoje, Trakų mieste - plaukiojo nuomotu kateriu, skaniai valgė kavinėse, pirko dukroms brangias dovanas ir kitaip poilsiavo bei pramogavo. Apeliantas atostogų metu pramogavo su šalių nepilnametėmis dukromis bei tenkino ir kitus vaikų poreikius - pirko drabužius vaikams, dovanas, maistą, apmokėdavo apgyvendinimą, kas be jokios abejonės paneigia ieškovės teiginius, kad apeliantas papildomai neprisidėdavo prie šalių nepilnamečių vaikų poreikių, bei patvirtina, kad viskas buvo apmokama iš apelianto gaunamų Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos vaikų išmokų. Apelianto šeimos išlaidos akivaizdžiai viršija gaunamas pajamas, apeliantas turi iš viso 4 išlaikytinius, todėl, nepasinaudojęs gaunamomis pajamomis - Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos vaikų išmokomis, apeliantas nebūtų galėjęs patenkinti nepilnamečių poreikių atostogų metu. Ieškovė neneigė, jog nurodytos išlaidos buvo patirtos. Apeliantas nematė poreikio rinkti kitų įrodymų, nes išmokos buvo naudojamos su ieškovės pritarimu, ieškovė net ketverius metus nereiškė apeliantui jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl minėtų išmokų.
11.7. Apeliantas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais ir motyvais dėl apelianto ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo bei pirmosios instancijos teismo pakeista apelianto ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Teismas apelianto ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pakeitė remdamasis išimtinai deklaratyviais ieškovės argumentais. Apeliantas bendrauja su nepilnametėmis dukromis, kada atvyksta į Lietuvą, taip pat bendrauja per socialinius tinklus, šias aplinkybes patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu, bei dukra pokalbio metu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialiste. 2015 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta apelianto ir šalių nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka yra optimali, pakankamai aiški ir apeliantui realiai įgyvendinama, nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ar teisėtų interesų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendravimo tvarką pakeitė. Apeliantas neturi galimybės bendrauti pagal nustatytą tvarką dėl darbo pobūdžio (nereguliarus ir sezoninis, atostogos atsitiktinės ir trumpos) ir dėl gyvenamosios vietos, kuri yra Norvegijoje. Vykdant teismo sprendimu pakeistą bendravimo tvarką, pasikeistų apelianto gyvenimo ir darbo sąlygos, apeliantas turėtų dukrų atostogų metu skristi jų pasiimti, skirti joms pakankamai laiko ir lėšų bei atgal grąžinti į Lietuvą, kas nulemtų mažesnį darbo užmokestį, o galbūt ir darbo praradimą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atsakovo R. M. apeliacinį skundą ieškovė K. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
12.1. Reikalavimas priteisti tikslinę išmoką yra savalaikis, prašoma priteisti suma yra už jau atliktą gydymą. Jeigu gydymas ir būtų baigtas, tai nepaneigtų aplinkybės, kad ieškovė turėjo išlaidų arba, kad patirtos išlaidos galėtų būti vertinamos, kaip nesusijusios su tikslinėmis išlaidomis vaiko poreikių tenkinimui. Gydymas yra tęsiamas iki šiol. Šio proceso baigtumas neturi teisinės reikšmės, kuomet prašoma priteisti konkreti išleista pinigų suma. Ieškovė neprašė priteisti būsimų išlaidų. Prašoma priteisti suma nėra dukros J. M. kasdieninis poreikis, tai vienkartinio pobūdžio būtinosios išlaidos. Apeliantas, matydamas gydymo procese savo dukrą, pastabų, net klausimų dėl taikomo gydymo neturėjo, paprašytas prisidėti prie akivaizdaus gydymo pinigais, nuolat žadėjo prisidėti, ką dabar taktiškai neigia, neprašė pateikti jokių dokumentų, todėl darytina išvada, kad su parinktu gydymo planu sutiko. Ieškovė pagal galimybes pateikė teismui visus jos turimus ir gydymo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal susitarimą savo paslaugas teikia kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra Kaišiadoryse. Pirmosios instancijos teismui abejonių dokumentų tikrumas nesukėlė ir negalėjo sukelti.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Apeliantas niekada iki šios bylos iškėlimo nereikalavo, kad išlaikymui pervedamais pinigais būtų atliekamos užskaitos, kaip tik priešingai, žadėjo prisidėti prie gydymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai ir pagrįstai nurodė, kad apelianto padaryti skaičiavimai neatitinka tikrovės, nes paskaičiavimai nurodyti be indeksacijos. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantas ir ieškovė būtų taręsi, jog atsakovo mokamos didesnės sumos ar jų dalis bus skiriamos apmokėti šalių dukros J. ortodontiniam gydymui. Tokios aplinkybės apeliantas neįrodė, o ieškovė tokio susitarimo egzistavimą neigė.
Šalies argumentai
12.3. Apelianto skunde nurodyti argumentai dėl jo turtinės padėties yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teismas pilnai ir visapusiškai išanalizavo tiek ieškovės, tiek apelianto turtinę padėtį. Nors apeliantas teigia, kad išlaiko keturis vaikus, vieną iš jų savo žmonos R. M. sūnų, tačiau jis neturi pareigos išlaikyti sutuoktinės vaiko, tokią pareigą turi biologiniai tėvai, deklaruojama aplinkybė, kad jis prisideda prie šio vaiko išlaikymo tik patvirtina, kad apeliantas gali tinkamai rūpintis savo vaikais, sumokėti už gydymo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tarp šalių niekada nebuvo tokio susitarimo, kad apelianto mokamos didesnės materialinio išlaikymo sumos bus skiriamos dukters J. M. ortodontiniam gydymui. Didesnį išlaikymą teikęs tėvas neturi šalintis pareigos atlyginti ir tikslines išlaidas, kurios buvo skirtos ortodontiniams J. M. poreikiams patenkinti.
Šalies argumentai
12.5. Apeliantas nurodo, kad pinigai, pervesti iš Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos, buvo naudojami išimtinai šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, tiek jiems atvykus į Norvegiją, tiek apeliantui būnant su vaikais Lietuvoje, nekonkretizuojant sumų. Nei proceso metu, nei apeliaciniame skunde apeliantas savo teiginių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (pirkimo kvitais, gyvenamojo ploto užsakymo dokumentais ir pan.), kuriais remiantis būtų galima atlikti skaičiavimus. Kadangi apeliantas buvo itin nenuoseklus, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo pozicija dėl jam išmokėtų išmokų bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuosekli, kas sudaro pagrindą teismui abejoti atsakovo nurodytų argumentų pagrįstumu. 2019 m. gruodžio 3 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovas iš esmės pripažino, kad šios išmokos yra analogiškos Lietuvos Respublikos Vyriausybės mokamoms išmokoms vaikams, ir tai paneigia atsakovo poziciją, jog minėta išmoka yra skirta jam ir kad jis gali disponuoti šiomis išmokomis savo nuožiūra. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas visiškai neįrodė, kad patyrė dideles, išmokos dydžio išlaidas, dukrų poreikių tenkinimui atostogų metu ir, kad tos išlaidos buvo dengiamos būtent iš apelianto gaunamų Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos vaikų išmokų.
12.6. Ieškovė nenumanė, kad apeliantas toliau gaus minėtas išmokas. Apeliantas niekada net nebuvo užsiminęs ieškovei, kad gauna išmokas, juo labiau, kad jas naudoja dukrų nekasdieniniams poreikiams, jokio susitarimo tarp šalių niekada nebuvo. Tikėtina, kad informaciją apie gaunamas išmokas siekė nuslėpti, su tikslu pasipelnyti, tai patvirtina ir jo pozicija proceso pradžioje ir kategoriškas tvirtinimas, kad tai yra jo pinigai.
12.7. Apeliantas turi pareigą bendrauti su savo nepilnametėmis dukterimis, kad tinkamai galėtų įgyvendinti savo kaip tėvo valdžią jų atžvilgiu, tinkamai dalyvauti jų auklėjime. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog šalių dukros bendravimui su tėvu turėtų vykti į Norvegiją, bei įvertino kelionei skirtą laiką ir tai, kad bendravimas būtų produktyvus ir sudarantis sąlygas stiprinti apelianto kaip tėvo ryšį su dukromis bei priėmė abiem šalims tinkamą sprendimą dėl tolesnės bendravimo tvarkos. Apeliantas pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką iš anksto galės planuoti atostogas, kurias praleis su dukterimis. Apeliantas pats nurodo, kad vasarą grįžta į Lietuvą, todėl, tinkamai suplanavus laiką, galės su dukromis bendrauti ir Lietuvoje. Tik nustatyta konkreti bendravimo tvarka gali užtikrinti tėvo pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais ir vaikų teises bendrauti su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, priteistas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dalies konkrečia pinigų suma
15. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo tikslinę vienkartinę išmoką – 840,00 Eur ortodontiniam J. M. gydymui. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies.
16. Atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tuo, kad atsakovas dukters J. M. ortodontinio gydymo laikotarpiu teikė daugiau išlaikymo, nei buvo priteista, ir tokiu būdu suteikė išlaikymą dukrai.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog turėjo 1481 Eur išlaidų dukros ortodontiniam gydymui, todėl priteisė iš atsakovo ½ dalį šios sumos – 740,50 Eur.
18. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu nurodė, jog nuo 2015 m lapkričio 27 d. iki 2019 m. birželio 26 d. ieškovei yra pervedęs 2 185,00 Eur daugiau dukrų išlaikymui skirtų lėšų, nei kad yra nustatyta teismo sprendimu (1 t., e. b. l. 150). Ieškovė šios faktinės aplinkybės neginčijo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: 1) pateikti paskaičiavimai yra padaryti neatsižvelgus į išlaikymo sumos indeksavimą; 2) didesnės materialinio išlaikymo sumos nei teismo sprendimu priteistina suma dukroms skyrimas, dėl ko susidarė išmokų permoka, neleidžia daryti išvados, kad ši permoka turi būti įskaitoma į ieškovės turėtas išlaidas dukros ortodontinėms paslaugoms apmokėti.
19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl išlaikymo sumos indeksavimo, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neapskaičiavo, koks yra atsakovo sumokėtos išlaikymo sumos ir išlaikymo, pritaikius indeksavimą, skirtumas. Tarp šalių nėra ginčo, kad sudėjus visas sumokėtas sumas, atlikus indeksaciją, ieškovei daugiau yra pervesta 1 457,62 Eur. Tokias aplinkybes bylą nagrinėjant teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino ieškovės atstovė (garso įrašo laikas 00:46:28 min.), šio apskaičiavimo neginčija ir atsakovas apeliaciniame skunde. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nuo 2015 m lapkričio 27 d. iki 2019 m. birželio 26 d. ieškovei yra pervedęs 1457,62 Eur daugiau dukrų išlaikymui skirtų lėšų, nei kad yra nustatyta teismo sprendimu.
20. Spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog didesnės materialinio išlaikymo sumos nei teismo sprendimu priteistina suma dukroms skyrimas, dėl ko susidarė išmokų permoka, neleidžia daryti išvados, kad ši permoka turi būti įskaitoma į ieškovės turėtas išlaidas dukros ortodontinėms paslaugoms apmokėti, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turėjo vertinti ne tik atsakovo teisę teikti didesnį nei priteista išlaikymą, tačiau ir ieškovės pareigą tinkamai panaudoti išlaikymui skirtas lėšas.
21. CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. CK 3.203 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti.
22. Šioje byloje ieškovė teigė, kad po išlaikymo priteisimo atsirado nenumatyti būtinieji dukters J. M. poreikiai – ortodontinis gydymas, kuriems patenkinti reikalingos lėšos. Byloje nėra įrodymų, kad vaikams J. M. ir A. M. atsirado kitų būtinųjų nenumatytų poreikių. Ieškovė, būdama vaikų išlaikymo lėšų uzufruktore, turi pareigą tinkamai panaudoti vaikų išlaikymui skirtas lėšas, kurių visų pirma reikia vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui. Nustatyta, kad per laikotarpį, kai vaikui J. M. buvo reikalingas ortodontinis gydymas, atsakovas suteikė 1457,62 Eur daugiau dukrų išlaikymui skirtų lėšų, nei kad yra nustatyta teismo sprendimu. Taigi, šios lėšos visų pirma turėjo būti panaudotos vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimui. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog permoka neturi būti įskaitoma į ieškovės turėtas išlaidas dukros ortodontinėms paslaugoms apmokėti, nepagrįsta. Ieškovė visų pirma turėjo užtikrinti vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimą, o šiems atsiradus skirti papildomą atsakovo skiriamą išlaikymą būtent šiems poreikiams – ortodontiniam gydymui. Nustatyta, kad atsakovo suteiktų papildomų išlaikymo lėšų suma didesnė nei ieškovės patirtos išlaidos ortodontiniam gydymui, todėl darytina išvada, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą teikti vaikams išlaikymą, ir jam nekyla papildoma pareiga dar kartą šias išlaidas apmokėti.
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo šioje dalyje ieškinį tenkinti, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.
Dėl išmokos priteisimo
24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas R. M. gyvena ir dirba Norvegijoje. Iš į bylą pateiktos Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos (NAV) 2019 m. rugsėjo 30 d. asmeninės apžvalgos matyti, kad atsakovui už vaikus nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. išmokėta iš viso 75 920,00 NOK išmokų vaikams (2 t., e. b. l. 157). Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių šalys neginčija.
25. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista visa išmokų suma.
26. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatomis, reglamentuojančiomis išmokas šeimai, kai šeimos nariai gyvena kitoje valstybėje narėje (Reglamento 883/2004 67 straipsnis). Teismo vertinimu, minėtame reglamente įtvirtinta asmens teisė gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, taip pat ir už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, tartum jie gyventų pirmoje valstybėje narėje. Vadovaujantis minėto Reglamento 68a straipsnio, reglamentuojančio išmokų mokėjimą, nuostatomis, pagal kurias tuo atveju, jei išmokomis šeimai nesinaudoja asmuo, kuriam jos turėtų būti teikiamos šeimos nariams išlaikyti, kompetentinga įstaiga šias išmokas moka fiziniam ar juridiniam asmeniui, faktiškai išlaikančiam šeimos narius, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovui gaunant išmokas savo šeimos nariams – nepilnametėms dukroms išlaikyti, tačiau šių išmokų nenaudojant šiam tikslui, tokios išmokos turėtų būti mokamos faktiškai jas išlaikančiai ieškovei.
27. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Sutiktina, kad Išmoka šeimai minėtame Reglamente suprantama kaip visos išmokos natūra arba pinigais, skirtos padengti šeimos išlaidoms. Tačiau pažymėtina, kad Norvegijoje išmokų šeimai skyrimą reglamentuoja 2002 m. kovo 8 d. Išmokų vaikui įstatymas. Iš į bylą pateikto Norvegijos parlamento žemųjų rūmų pasiūlymo Nr. 57 (2000-2001) Apie Išmokos vaikui įstatymą, matyti, kad „išmokos vaikui tikslas tas, kad ji turi prisidėti padengiant vaiko auginimo išlaidas“. Be to, išmokoms, skiriamoms pagal Išmokų vaikui įstatymą, yra taikomas 1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje. Šio Reglamento prasme atsakovas R. M. atitinka sąvoką „darbuotojas“. Iš Reglamento 1 straipsnio f punkto matyti, kad atsakovo R. M. „šeimos narys reiškia bet kurį asmenį, kuris šeimos nariu arba namų ūkio nariu nustatomas ar pripažįstamas teisės aktais, pagal kuriuos mokamos išmokos, arba 22 straipsnio 1 dalies a punkte ir 39 straipsnyje nurodytais atvejais — pagal valstybės narės, kurios teritorijoje šis asmuo gyvena, teisės aktus; tačiau kai minėtuose teisės aktuose šeimos nariu arba namų ūkio nariu laikomas tik kartu (po vienu stogu) su darbuotoju gyvenantis asmuo, tai ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu atitinkamas asmuo iš esmės yra to darbuotojo išlaikomas“.
28. Taigi, abiejuose reglamentuose yra nustatoma, kad išmokos mokamos šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai kitus šeimos narius iš esmės išlaiko tik vienas šeimos narys. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad iš atsakovo R. M. yra priteistas išlaikymas, kuris yra mokamas, todėl spręstina, jog šiuo atveju vaikus išlaiko ne tik ieškovė, su kuria vaikai gyvena, tačiau ir atsakovas, kuris lygia dalimi prisideda prie vaikų išlaikymo. Tai reiškia, kad tokia išmoka Norvegija siekia pagerinti šeimos finansinę padėtį abiem tėvams padengdama vaiko auginimo išlaidas. Todėl darytina išvada, kad Norvegijos 2002 m. kovo 8 d. Išmokų vaikui įstatymu skiriamos išmokos tikslai atitinka Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatyme nustatytos išmokos vaikui tikslus.
29. Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Taigi, atsakovui gaunant vaiko išmoką, ji turi būti panaudojama vaiko poreikiams tenkinti ir šia suma mažėja tėvų pareiga teikti išlaikymą.
30. Konstatavus, kad šiuo atveju vaikus faktiškai išlaiko abu tėvai, spręstina, kad atsakovo gauta išmoka abiem tėvams turi palengvinti vaikų išlaikymo naštą. Ginčo laikotarpiu atsakovas išlaikymą mokėjo pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1969-840/2015, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kaip matyti iš sprendimo, šalys nebuvo susitarusios, jog išlaikymo vaikams dalyje nukrypsta nuo tėvų lygių pareigų vaikams principo. Darytina išvada, kad atsakovas savo dalį išmokos panaudojo teikdamas išlaikymą vaikams, tačiau ieškovė išmokos naudos negavo. Išmoka lygia dalimi turi palengvinti vaikų išlaikymo naštą ir ieškovei. Todėl atsakovas turi pareigą pusę gautos išmokos sumos, t.y. 3981,02 Eur, perduoti ieškovei.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
31. Ieškovė prašė pakeisti 2015 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti konkrečią atsakovo R. M. su nepilnametėmis dukromis J. M. ir A. M. bendravimo tvarką.
32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas R. M. su nepilnametėmis dukromis J. M. ir A. M. bendrauja pirmą pusę numatytų mokyklinių žiemos (Kalėdų) atostogų, vasaros atostogų laikotarpiu bendrauja poriniais metais – liepos mėnesį dvi savaites, neporiniais metais – rugpjūčio mėnesį dvi savaites.
33. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad jis tokios nustatytos tvarkos dėl objektyvių priežasčių negalės vykdyti. Atsakovas nurodo, kad jis gyvena Norvegijoje, dėl darbo pobūdžio jo atostogos yra atsitiktinės ir trumpos.
34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tėvo ir dukrų santykiai yra geri, dukros noriai bendrauja su tėvu ir joms trūksta tokio bendravimo (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 122-127). Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas gyvena Norvegijoje.
35. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog dėl jo darbo pobūdžio jis neturės objektyvios galimybės vykdyti teismo sprendimo. Pažymėtina, kad atsakovas be savo paaiškinimų nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių jo darbo grafiką, sezoniškumą, galimybių gauti atostogas teismo nustatytu bendravimo laiku ribojimą, atostogų trukmę ir pan. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi išaiškino šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau atsakovas savo įrodinėjamų aplinkybių nepagrindė.
37. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju, įvertinus gerus vaikų ir tėvo santykius, vaikų poreikį bendrauti su tėvu, darytina išvada, kad vaikų interesus labiausiai atitinka maksimalus bendravimas, o visos abejonės dėl tokio bendravimo objektyvaus įgyvendinimo vertintinos vaikų naudai.
38. Atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), netinkama nagrinėjant šią bylą, nes joje nagrinėta faktinė situacija pernelyg nutolusi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, o kasacinis teismas sprendė dėl „nuolatinio ir tiesioginio bendravimo”, kai, tuo tarpu, šioje byloje nustatyta bendravimo tvarka apima tik vieną savaitę per vaikų žiemos atostogas ir dvi savaites per vasaros atostogas.
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog negalės vykdyti pirmosios instancijos teismo nustatytos jo bendravimo su vaikais tvarkos, todėl šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
40. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį, kuria iš atsakovo buvo priteista tikslinė vienkartinė išmoka – 740,50 Eur ortodontiniam dukros gydymui, pakeitus sprendimo dalį, kuria iš atsakovo buvo priteista visa Išmoka, gauta pagal Norvegijos 2002 m. kovo 8 d. Išmokų vaikui įstatymą, ir iš atsakovo priteisus pusę išmokos, spręstina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 46,08 proc. (100 proc. patenkintas neturtinis reikalavimas, 42,86 proc. patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, 41,46 proc. patenkintas reikalavimas dėl Išmokos, gautos pagal Norvegijos 2002 m. kovo 8 d. Išmokų vaikui įstatymą, priteisimą, atmestas reikalavimas dėl tikslinės vienkartinės išmokos priteisimo (100 +42,86+41,46+0)/4 = 46,08.
41. Iš R. M. ieškovei priteistina proporcingai 34,56 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio bei 548,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 582,91 Eur.
42. Be to, iš R. M. valstybei priteistina 32,57 Eur žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 41,05 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieškovei buvo atidėtas, iš viso 73,62 Eur.
43. Iš ieškovės K. M. valstybei proporcingai priteistina 158,26 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.
44. Iš ieškovės K. M. atsakovui priteistina 609,43 Eur teisinės pagalbos ir vertimo išlaidų dalis.
45. Priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš K. M. atsakovui priteistina 26,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį, kuria iš atsakovo buvo priteista tikslinė vienkartinė išmoka – 740,50 Eur ortodontiniam dukros gydymui, pakeitus sprendimo dalį, kuria iš atsakovo buvo priteista visa Išmoka, gauta pagal Norvegijos 2002 m. kovo 8 d. Išmokų vaikui įstatymą, ir iš atsakovo priteisus pusę išmokos, bei atmetus apeliacinį skundą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, spręstina, kad apeliacinis skundas patenkintas 50 proc. dalimi.
47. Atsakovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 301 Eur žyminis mokestis, 1500 Eur išlaidos teisinei pagalbai (už apeliacinio skundo parengimą), 1270 Eur išlaidos teisinei pagalbai (už įrodymų surinkimą), 2000 Eur dokumentų vertimo išlaidos. Ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 560 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 2535,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, o iš atsakovo ieškovei priteistina 280 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis.
48. Priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš K. M. atsakovui priteistina 2255,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista 740,50 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt eurų 50 ct) tikslinė vienkartinė išmoka už ortodontinį J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gydymą.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista 7 962,04 Eur vaiko pinigų, išmokėtų atsakovui už nepilnametes dukras J. M. ir A. M. Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę K. M. ir priteisti ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3981,02 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 2 ct) išmokėtų atsakovui už nepilnametes dukras J. M. ir A. M. Norvegijos darbo ir socialinio aprūpinimo tarnybos valdybos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę K. M..
Priteisti iš ieškovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26,52 Eur (dvidešimt šešis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 73,62 Eur (septyniasdešimt tris eurus 62 ct) žyminį mokestį. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 158,26 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 26 ct) žyminį mokestį. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2255,50 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.