Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) 2012-01-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 245 straipsnį 20 MGL (2600 Lt) bauda;

2) 2018-07-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo. Nr. XII-1554 red.) ir paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2020-07-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas; 2023-07-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, pakeista 2023-08-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-12 nuosprendyje nustatyta R. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) į BK 182 straipsnio 3 dalį, paskiriant 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas šiomis aplinkybėmis:

jis nuo 2009-11-02 iki 2013-04-16 ir nuo 2013-11-08, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015-11-25 iki 2016-11-25, siekdamas išvengti turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 25 373 Eur mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), nepateikė dokumentų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyto analizatoriaus, skirto cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, naudojimą įmonės veikloje, bei nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. S. įrašyti žinomai neteisingus duomenis į dalį PVM deklaracijų (FR0600 forma) apie įmonės pajamas ir pateikti juos valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 14 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pažeidė PVM įstatymo 89 straipsnio nuostatą – apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kuri šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma, nes I. S., veikdama pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. J. jai suteiktą 2011-06-22 įgaliojimą sudaryti su Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija elektroninio deklaravimo sutartį ir atsiimti elektroninio prisijungimo slaptažodžius, 2011-06-23 atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos vyresniąja specialiste R. B. pasirašiusi dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojusi teikti teisingus duomenis teisės aktų nustatytais terminais, nežinodama apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas analizatorius, skirtas cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, nėra naudojamas įmonės veikloje, bei vykdydama R. J. žinomai neteisėtus nurodymus siekiant išvengti turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, susiję su apmokestinamaisiais sandoriais, mokėtinu į biudžetą PVM, t. y.:

- 2015-11-25 pateikė 2015 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 1190,70 Eur, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 250,05 Eur pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016-01-25 pateikė 2016 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 30 000 eurų, nors turėjo būti 88 000 eurų, nurodė 6300 eurų pardavimo PVM, nors turėjo būti nurodytas 18 480 eurų pardavimo PVM, nedeklaravo 12 180 eurų mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016-06-27 pateikė 2016 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 1350 eurų, nors turėjo būti 11750 eurų, nurodė 284 eurų pardavimo PVM, nors turėjo būti nurodytas 2467,50 euro, nedeklaravo 2184 eurų mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016-07-25 pateikė 2016 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 12577 eurus, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 2641 euro pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016-09-26 pateikė 2016 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 576 eurus, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 121 euro pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016-10-25 pateikė 2016 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 14 280 eurus, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 2999 eurų pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016-11-25 pateikė 2016 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 7150 eurų, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 1501 euro pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM.

Taip pat pažeidė PVM įstatymo 58 straipsnio nuostatas, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, nes Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, t. y.:

- 2016-03-23 pateikė patikslintą 2014 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė 948 Lt įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, tačiau sąskaitose faktūrose, kuriose išskirtas PVM, ir laikotarpio 2014-01-01 iki 2014-01-31 žiniaraštyje sąskaitai – 24311 gautino PVM 18 % apskaitė 402,23 Lt pirkimo PVM, tokiu būdu atskaitomą pirkimo PVM nepagrįstai padidino (948 Lt-402 Lt) 158 eurais (546 litais). Nedeklaravo mokėtino į biudžetą 456 Lt (158 eurų) PVM,

- 2015-12-23 pateikė 2015 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje neteisėtai įtraukė grąžintiną ir padidintą 3339 eurais iš biudžeto PVM nurodant 3510 eurų sumą, nes pagal 2015-11-19 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „X“ už 19 239 eurus (apmokestinamoji vertė 15900 Eur ir 3339 Eur pirkimo PVM) įsigytas analizatorius, skirtas cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, nenaudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje.

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpiu nuo 2015-11-25 iki 2016-11-25 pateikusi PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, išvengė prievolės valstybei – 25 373 pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Šiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. J. aplaidžiai tvarkė ir organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

R. J., nuo 2009-11-02 iki 2013-04-16 ir nuo 2013-11-08, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalies nuostatas – „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 netinkamai organizavo – aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y.:

- nevedė apskaitos politikos, kurioje būtų nurodyti apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę: finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai: apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9 straipsnio „Apskaitos politika“ 2 dalies nuostatas, kad: „Ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma: 1) ūkio subjekto apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę; 2) finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai; 3) apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus“,

- neišsaugojo 2012-2015, 2017 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiųjų knygų, kuriose būtų apskaityti suvestiniai duomenys iš registrų ir apskaičiuoti sąskaitų likučiai,

- neišsaugojo: laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2017-01-01 atsargų, skolų, kasos ir banko operacijų, pardavimų, įsipareigojimų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, išskyrus 2016 m. pelno ataskaitą, bei atsiskaitymų su kreditoriais ir debitoriais žiniaraščius; laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2017-12-21 atsargų, skolų, įsipareigojimų, pardavimo apskaitos dokumentų; laikotarpio nuo 2017-11-01 iki 2017-12-31 kasos operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, laikotarpio nuo 2017-12-01 iki 2017-12-31 banko operacijų apskaitos dokumentų,

- neišsaugojo gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų už 2012 m., 2015 m., 2016 m. Tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka 1 dalies reikalavimą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ ir 2 dalies reikalavimą, kad: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.

Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas šiomis aplinkybėmis:

juridinis asmuo – Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kurios naudai ir interesams, juridinio asmens vardu, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė R. J., nuo 2009-11-02 iki 2013-04-16 ir nuo 2013-11-08 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-11-26, siekdamas išvengti mokesčių – 25 373 Eur mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nepateikė dokumentų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyto analizatoriaus, skirto cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, naudojimą įmonės veikloje, bei nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. S. įrašyti žinomai neteisingus duomenis į dalį PVM deklaracijų (FR0600 forma) apie įmonės pajamas ir pateikti juos valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 14 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas šiame Įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos- faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pažeidė PVM įstatymo 89 straipsnio nuostatą – apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurią šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma, nes I. S., veikdama pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. J. jai suteiktą 2011-06-22 įgaliojimą sudaryti su Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija elektroninio deklaravimo sutartį ir atsiimti elektroninio prisijungimo slaptažodžius, 2011-06-23 atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos vyresniąja specialiste R. B. pasirašiusi dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojusi teikti teisingus duomenis teisės aktų nustatytais terminais, pasitikėdama direktoriumi R. J., kad privalomi sumokėti mokesčiai bus sumokėti vėliau, bei nežinodama apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas analizatorius, skirtas cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, nėra naudojamas įmonės veikloje, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys susiję su apmokestinamaisiais sandoriais, mokėtinu į biudžetą PVM, t. y.:

- 2015-11-25 pateikė 2015 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 1190,70 euro, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 250,05 euro pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016-01-25 pateikė 2016 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 30 000 eurų, nors turėjo būti 88 000 eurų, nurodė 6300 eurų pardavimo PVM, nors turėjo būti nurodytas 18 480 eurų pardavimo PVM, nedeklaravo 12 180 eurų mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016-06-27 pateikė 2016 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė PVM apmokestinamuosius sandorius už 1350 eurų, nors turėjo būti 11750 eurų, nurodė 284 eurus pardavimo PVM, nors turėjo būti nurodytas 2467,50 euro, nedeklaravo 2184 eurų mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016-07-25 pateikė 2016 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 12577 eurus, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 2641 euro pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016-09-26 pateikė 2016 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 576 eurus, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 121 euro pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016-10-25 pateikė 2016 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 14280 eurų, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 2999 eurų pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM,

- 2016-11-25 pateikė 2016 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nenurodė apmokestinamojo sandorio už 7150 eurus, bei nuo šio sandorio apskaičiuoto 1501 euro pardavimo ir mokėtino į biudžetą PVM.

Ir pažeidė PVM įstatymo 58 straipsnio nuostatas, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, nes Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, t. y.:

- 2016-03-23 pateikė patikslintą 2014 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje nurodė 948 Lt įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, tačiau sąskaitose faktūrose, kuriose išskirtas PVM, ir laikotarpio 2014-01-01 iki 2014-01-31 žiniaraštyje sąskaitai – 24311 gautino PVM 18 % apskaitė 402,23 Lt pirkimo PVM, tokiu būdu atskaitomą pirkimo PVM nepagrįstai padidino (948 Lt - 402 Lt) 158 eurais (546 litais). Nedeklaravo mokėtino į biudžetą 456 Lt (158 eurų) PVM,

- 2015-12-23 pateikė 2015 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (FR0600 forma), kurioje neteisėtai įtraukė grąžintiną ir padidintą 3339 eurais iš biudžeto PVM nurodant 3510 eurų sumą, nes pagal 2015-11-19 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „X“ už 19 239 eurus (apmokestinamoji vertė 15900 Eur ir 3339 Eur pirkimo PVM) įsigytas analizatorius, skirtas cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, nenaudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje.

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpiu nuo 2015-11-25 iki 2016-11-26 pateikusi PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti neteisingi duomenys, nesumokėjo į Lietuvos Respublikos biudžetą 25 373 pridėtinės vertės mokesčio. Šiais veiksmais juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. J. kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis pripažįsta tik tai, kad nepakankamai kontroliavo įmonės buhalterės darbą. Visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama buhalterės I. S. Ji nuo 2011 metų turėjo įgaliojimus veikti ir tvarkė buhalterinę apskaitą. Bet kažkodėl jam yra teikiamas kaltinimas dėl neteisingo duomenų apie įmonės pajamas pateikimo. Jis asmeniškai jokių ataskaitų ir duomenų apie įmonės pajamas neteikė, jokių jo parašų ant šių ataskaitų nėra. Jis kaltinamas, kad nepateikė 2015 m. UAB „H“ PVM sąskaitos-faktūros buhalterei. Tačiau Šiaulių mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje kaip priedas Nr. 9 yra nurodyta UAB „H“ sąskaita. Ji išrašyta I. S. ir yra byloje. Ji buvo sukurta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriu, dokumentas turi įmonės registracijos numerį. Buhalterė ne tik turėjo šias sąskaitas, ji matė ir įmonės banko sąskaitą. Šito kontrahento mokėjimas pagal PVM sąskaitą-faktūrą buvo atliktas. Buhalterė ne tik turėjo tas sąskaitas ir neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą, bet netgi nepamatė, kad banko duomenyse figūruoja mokėtojas UAB „H“. Tai akivaizdus buhalterės aplaidumas. Minėta sąskaita minima kaltinamajame akte, ūkinės finansinės veiklos tyrimo ataskaitoje, specialisto išvadoje, ji yra įmonės kompiuteryje, figūruoja įmonės finansiniuose dokumentuose, pinigai įmonei pagal ją sumokėti, o jis atseit jos nepateikė finansininkei. Kaltinime minimas įmonės buhalterinėje apskaitoje dėl PVM grąžinimo nepagrįstai įtrauktas analizatorius, skirtas cheminei sudėčiai metaluose nustatyti, kuris įmonei kainavo labai didelius pinigus (virš 19 000 Eur). Šie analizatoriai gaminami ne tik metalų cheminei sudėties, bet ir dirvožemių tyrimams. Jie gaminami tik didelėms Lietuvos įmonėms. Įmonė keletą kartų importavo krienų šaknis, kurios kartais būna užterštos sunkiaisiais metalais. Siekiant to išvengti, darė dirvožemio tyrimus. Tam ir buvo nupirktas prietaisas. Bendrovė iš prietaiso pardavėjo UAB „T“ paprašė patvirtinimo, kad analizatorius gali atlikti ir dirvožemio tyrimus. Raštiškas patvirtinimas buvo atsiųstas ir jis yra prijungtas prie bylos. 3339 Eur pirkimo PVM buvo pagrįstai nurodyti įmonės ataskaitoje. Nei prokuratūra, nei VMI nesigilino į prietaiso turimas programas ir nesuprato jo paskirties, o kaltinamojo paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu niekas nesiklausė. Iš civilinio ieškinio reikia minusuoti 3339 Eur. VMI specialistė nepamatė, kaip gali būti naudojamas tas prietaisas įmonės veikloje. Pavadino jį metalų detektoriumi. Bet jis turi daug panaudojimo programų. Su tuo prietaisu buvo atliekami grunto tyrimai, siekiant nustatyti sunkiųjų metalų užterštumą. Jo vadovaujama įmonė iš Ukrainos tiekėjų pirko ir Lietuvos rinkai tiekė krienų šaknis. Buvo tikrinama jų kokybė. Buvo tikrinamas dirvožemio užterštumas sunkiaisiais metalais. Tas prietaisas šiuo metu yra užsienyje. Jis išvežtas tyrimų pagrindu. Įsakymų tuo klausimu nėra, nes jų nereikia. Yra muitinės deklaracijos apie prekių importą. Aparatas yra laisvo judėjimo. Jis dabar nėra Lietuvoje, įmonės turtas gali būti ir užsienyje. Tas aparatas dabar yra Ukrainoje. Aparatas ten paliktas, nes planuoja toliau vykdyti įmonės veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Tuo metu kaip liudytoja apklausta I. S. nurodė, kad ji rasdavo įmonės apskaitos dokumentus jai padėtus ant stalo ir juos turėdavo suvesti į programą Konto. Suprasdavo, kad tai dokumentai, kuriuos reikia apskaityti. Jei jų nerasdavo, vadinasi, kaltinamasis jų nepalikdavo. Taip pat turėjo pateikti finansines ataskaitas VMI bei Sodrai. Taisyklių darbui nebuvo, susipažinti nieko nedavė pasirašyti. Ji visada kaltinamajam sakydavo, ko trūksta dokumentuose. Būdavo, kad jis ištaiso, būdavo, kad ir ne. Apskaičiusi ji palikdavo ofise tuos dokumentus. Buvo segtuvai ir ten būdavo sudėti tie visi apskaitos popieriai. Vykti į VMI jai nereikėdavo. Vyko tik į vieną įmonę, kai kaltinamasis buvo komandiruotėje. PVM deklaracijos buvo paruoštos teisingos, bet įmonė neturėjo pinigų. R. J. liepė palaukti, kai atsiras pinigų, tada jis sumokės mokesčius. Ji patikėjo, jų santykiai buvo normalūs. Jos kaltė, kad nedeklaravo. Ji dirbo pagal darbo sutartį, bet jokios naudos iš to negavo. Galvojo kitą mėnesį deklaruos jau su delspinigiais. Sakė kaltinamajam, kad sumokėtų tuos mokesčius, nes tai nebuvo dideli pinigai. Jam ir elektroniniu paštu rašė, primindavo. Registrų centrui ji nieko neteikdavo, kol nebuvo vadovo parašo. Buvo ir vėlavimų, bet niekada tikrai neteikdavo duomenų, jeigu nebuvo vadovo pasirašyta. Buvo klientas ,,H“. Visi sandėriai buvo deklaruoti, išskyrus tą vieną, už kurį ji buvo nuteista. Jos vestoje apskaitoje niekas nerado jokių klaidų. Nepripažįsta, kad nebuvo įtraukti kokie nors dokumentai į apskaitą. Ji neturėjo įgaliojimo pati rinkti trūkstamus pirminius apskaitos dokumentus. Pardavėjams jie tikrai nerašė sąskaitų, o pirkėjams rašė kartu. Neatsimena, ar turėjo banko prisijungimą. Pavedimo nedarė. PVM deklaracijos visos buvo padarytos, tik nepateiktos. Jas rado tyrėjai. Ji pateikė šiuos dokumentus, nes pati juos buvo padariusi. Rodė direktoriui tą lapą, kad jis pažiūrėtų, kiek jam mokesčių reikės mokėti. Ji nepateikė deklaracijų, nes patikėjo tuo žmogumi. Dabar jis nori suversti viską jai, apsimesdamas, kad nieko nežinojo. Jai jokios nebuvo naudos iš to, kad deklaruos mažesnes sumas. Jeigu tai būtų buvęs tik jos aplaidumas, tai ji nebūtų apskritai deklaracijų užpildžiusi.

Iš kaltinamojo ir liudytojos parodymų matyti, kad jie visiškai priešingai nurodo aplinkybes. R. J. neginčija, kad į aptariamas pateiktas PVM deklaracijas buvo įrašytos neteisingos sumos, taip sumažinant mokėtinas į biudžetą sumas, tačiau tvirtina, kad tai padaryta be jo žinios; taip pat teigia, kad analizatorių jis įmonės veikloje naudojo, tirdamas dirvožemį, iš kurio buvo tiekiami krienai Lietuvos įmonėms. I. S. pripažįsta įrašiusi neteisingus duomenis, tačiau teigia, kad tai padaryti jai nurodė direktorius R. J., motyvuodamas, kad nėra pinigų mokesčiams sumokėti. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos I. S. parodymais, nes pagal bylos duomenis ji buvo paprasta įmonės darbuotoja, neatliko vadovaujamo darbo, neturėjo įmonės akcijų, o su R. J. buvo susijusi tik tarnybiniais pavaldumo santykiais. I. S. parodymai, jos paaiškinimai VMI, teiktų 2018 m. Operatyvaus patikrinimo metu (1 t., b. l. 2-7), elektroninis susirašinėjimas su R. J. (5 t., b. l. 42-53) patvirtina, kad be jo leidimo ji pati neatlikinėjo jokių veiksmų, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji savo nuožiūra koregavo PVM deklaracijas, sprendė, kokią PVM sąskaitą faktūrą įtraukti į apskaitą ir atitinkamai į apskaitos registrus. Duomenų apie tai, kad ji gavo papildomą atlygį už neteisėtus veiksmus, byloje nėra, pats R. J. to irgi nenurodė. Nors atlygis nėra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, vis tik jis reikšmingas vertinant parodymų teisingumą. Pažymėtina, kad 2019 m. bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-01-01 vedė banko operacijų apskaitos dokumentus – sąskaitų žiniaraščius, visas kasos ir banko operacijas atvaizdavo tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, grynųjų pinigų gavimą ir išmokėjimą apskaitė kasos knygose ir grynųjų pinigų sąskaitose bei bankų sąskaitose. Taip pat ji parengė patikslintas PVM deklaracijas, kas patvirtina, jog ji nuoširdžiai tikėjosi ištaisyti susiklosčiusią situaciją. Tai rodo, kad I. S. iš esmės stropiai atlikinėjo savo kaip buhalterės pareigas, jai nebuvo būdingas atsainus požiūris į darbą. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad I. S. be direktoriaus žinios ir paliepimo neturėjo jokio pagrindo teikti valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingas PVM deklaracijas.

BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. I. S. kaip vyr. buhalterė neabejotinai suprato, kad teikia neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, todėl ir buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, tačiau pagal byloje surinktus duomenis jos veikoje nenustatyta jokio savarankiško motyvo teikti neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, taip pat nenustatyta, kad taip išvengiant privalomų mokesčių ar jų dalies ji turėjo naudos. Tokią naudą neabejotinai turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atitinkamai ir R. J. kaip bendrovės akcininkas. Visa tai sudaro pagrindą jo parodymus vertinti kritiškai, kaip gynybinę versiją, nepagrįstą objektyviais duomenimis. Atlikus ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose (FR0600 forma) sumažino mokėtinas į biudžetą PVM sumas 25 373 Eur: 2014 m. sausio mėn. – 546 Lt (158 Eur) (pagal 2016-03-13 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją), 2015 m. spalio mėn. – 250 Eur (pagal 2015-12-23 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją), 2015 m. lapkričio mėn. – 3 339 Eur (pagal 2015-12-23 pateiktą PVM deklaraciją), 2015 m. gruodžio mėn. – 12 180 Eur (pagal 2016-01-25 pateiktą PVM deklaraciją), 2016 m. gegužės mėn. – 2 184 Eur (pagal 2016-06-27 pateiktą PVM deklaraciją), 2016 m. birželio mėn. – 2 641 Eur (pagal 2016-07-25 pateiktą PVM deklaraciją), 2016 m. rugpjūčio mėn. – 121 Eur (pagal 2016-09-26 pateiktą PVM deklaraciją), 2016 m. rugsėjo mėn. – 2 999 Eur (pagal 2016-10-25 pateiktą PVM deklaraciją), 2016 m. spalio mėn. – 1 501 Eur (pagal 2016-l l-25 pateiktą PVM deklaraciją). R. J. argumentavimas, kad nėra jokių rašytinių ar kitų įrodymų apie jo neteisėtus nurodymus I. S., taip pat vertintinas kritiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad nei anksčiau, nei aptariamu laikotarpiu bendrovėje nebuvo patvirtinta, o ir faktiškai nebuvo nusistovėjusi tvarka dėl privalomų rašytinių nurodymų buhalterei dėl PVM deklaracijų pildymo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nesant konkrečių rašytinių nurodymų kokias sumas įrašyti, R. J. ir bendrovės suinteresuotumas neįrodytas. Abejotina, kad protingas asmuo raštu pateikinėtų pavaldiniams nurodymus į PVM deklaracijas įrašyti sumažintas sumas ar kitus tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje nustatyta, kad tarp R. J. ir I. S. buvo normalūs draugiški santykiai, ji pasitikėjo juo, tikėjo, kad ateityje pateiks patikslintas deklaracijas ir privalomi mokesčiai bus sumokėti, todėl, nors ir jos nenaudai, ji pokalbių neįrašinėjo. Dabar dėl to kaltinti vien ją pagrindo nėra, juolab įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad I. S. buvo suinteresuota pakenkti R. J., specialiai be jo žinios teikdama neteisingus duomenis. Ji pati irgi atsakinga už neteisingų duomenų pateikimą, todėl nesuvokiama, kodėl būtent tokiu būdu jam kenktų.

Dėl grąžintinų iš biudžeto PVM 3339 eurų pagal PVM sąskaitą faktūrą VAT invoice serija (duomenys neskelbtini) I. S. paaiškino, kad jai buvo pateikta ši PVM sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „T“ už 19239 eurų (apmokestinamoji vertė 15900 eurų ir 3339 eurų pirkimo PVM) įsigijo analizatorių NITON XL3t 800 SN 94072. Prie pateiktos faktūros nebuvo jokio prierašo ar kito dokumento, kad šis aparatas nebus naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Todėl ji ramia sąžine įtraukė į PVM deklaraciją grąžintiną iš biudžeto PVM. Be to jai buvo žinoma, kad R. J. ieškojo naudodamasis tuo aparatu tauriųjų metalų Afrikos žemyne (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo netikėti šiais I. S. paaiškinimais. Nors R. J. teigė, kad analizatorių įsigijo dirvožemiui tirti, vis tik bendrovės dokumentuose nėra duomenų apie nustatinėtą ar nustatytą pirktų ar parduotų prekių ar medžiagų cheminę sudėtį, t. y. jokios informacijos apie šio prietaiso naudojimą bendrovės vykdomoje PVM apmokestinamoje veikloje. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei krienus pirkusio ūkininko dokumentuose nėra jokios informacijos apie tai, kad dirvožemis, kuriame auginti krienai, buvo papildomai patikrintas analizatoriumi, nors jei tai būtų išties padaryta, logiška, kad pardavėjui būtų naudinga nurodyti tokią informaciją. Taip pat nėra dokumentų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu tikrino dirvožemį perkant ir parduodant kokią nors kitą produkciją. Be to, pagal bylos duomenis R. J. iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu išvyko į (duomenys neskelbtini), ten 2018-06-18 įkūrė savo įmonę ir jos filialą (duomenys neskelbtini), pagrindinė įmonės veikla nurodyta mineralinių iškasenų chemijos pramonei ir trąšoms gaminti kasyba (7 t., b. l. 186-200). Tokia veiklos rūšis suponuoja išvadą, kad minėtas analizatorius tokioje veikloje turi pridėtinę vertę, o apie jo panaudojimą Lietuvos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje duomenų nėra. R. J. teisingai nurodo, kad prietaisas gali būti naudojamas ir dirvožemio tyrimams, tačiau jo taikymo sritis – metalai, metalų lydiniai ir kalnakasybos analizės (10 t., b. l. 189), kas neatitinka bendrovės vykdytos PVM apmokestinamos veiklos. Aplinkybių apie analizatoriaus naudojimą nenurodė nė vienas iš liudytojų (T. Č., D. K., A. J.). I. S. parodė, kad R. J. buvo atsinešęs į ofisą dirvožemio, tačiau ši aplinkybė gali patvirtinti tik tiek, kad tai padaryta tik su tikslu patikrinti analizatoriaus veikimą. Be to Juridinių asmenų registro duomenimis, jau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą. Esant šioms aplinkybėms, kadangi nenustatyta, kad minėtas analizatorius buvo skirtas naudoti bendrovės veikloje PVM apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, PVM mokėtojas neturėjo teisės įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už minėtą analizatorių, tokiu būdu nepagrįstai padidino grąžintiną iš biudžeto PVM 3339 eurais ir pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58, 89, 94 straipsnių nuostatas. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir aplinkybė, kad ir po tiriamojo laikotarpio nėra jokių duomenų, kad analizatorius buvo naudojamas bendrovės PVM apmokestinamoje veikloje, o pasak R. J., prietaiso net nėra Lietuvoje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. prisipažino, kad neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pranešime apie įtarimą nurodytos 2015-10-16 UAB „H“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų dokumentų. Tai padarė, nes buhalterė I. S. išėjo iš darbo, o kitos buhalterės nerado ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės neturėjo iki šiol, o jis pats neturi specialių buhalterinių žinių. Vėliau jis minėtos PVM sąskaitos neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes šio ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratas buvo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai apskaitos dokumentai, tame tarpe ir minėta PVM sąskaita faktūra. Teisme R. J. nurodė nesutinkantis su kaltinimu, kad jis nepateikė buhalterei 2015-10-16 PVM sąskaitos faktūros 2015 Nr. (duomenys neskelbtini), nes šią sąskaitą išrašė pati I. S. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais R. J. argumentais. Byloje pateikta minėta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad ją išrašė vyr. buhalterė I. S. (3 t., b. l. 122). Nurodytu laikotarpiu I. S. dar dirbo bendrovėje (3 t., b. l. 86), be to ikiteisminis tyrimas inicijuotas tik 2018 metais, todėl darytina išvada, kad R. J. ikiteisminio tyrimo metu suklydo nurodydamas, kad I. S. buvo išėjusi iš darbo, kad neįtraukė sąskaitos faktūros į apskaitos registrus, nes buvo atliktos kratos ir paimti dokumentai. Nors ši sąskaita faktūra tik atspausdinta, nėra pasirašyta nei pačios I. S. ar kitų asmenų, vis tik nenustatyta, kad šis dokumentas neteisingas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad R. J. nepateikė šios sąskaitos faktūros buhalterei ir dėl to dokumentas nebuvo įtrauktas į apskaitos registrus. Ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta.

Pagal BK 20 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nustatyta juridinio asmens atsakomybė. BK 220 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už aplaidų apskaitos tvarkymą atsako ir juridinis asmuo. BK 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui ar priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka yra platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali sutapti ar iš dalies sutapti su pastarąja. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti.

Teismui nekyla abejonių, jog šiuo atveju R. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, laikotarpiu nuo 2015-11-25 iki 2016-11-25 atlikdamas neteisėtus aptartus veiksmus, veikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Kaip nustatyta, neteisėtus nurodymus I. S. R. J. argumentavo tuo, kad nėra pinigų mokesčiams sumokėti, sunki bendrovės padėtis. Akivaizdu, kad toks R. J. veikimas yra naudingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes bendrovė sumažino savo mokestinę prievolę dėl mokėtino PVM gaudama PVM atskaitą. Taigi neteisingų duomenų nurodymas PVM deklaracijose sietinas su siekiu išvengti mokesčių, tokiu būdu įgyvendinant tiek bendrovės, tiek R. J., kaip vadovo ir akcininko, interesus.

Už aplaidų apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėtus straipsnius kyla tik tuo atveju, kai būtent dėl šio straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-123-1073/2020). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K- 414- 693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-33-303/2017). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014).

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje aktualioje bylai BK 223 straipsnio 1 dalies straipsnio redakcijoje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. Buhalterinė apskaita BK 222, 223 straipsnių prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 4 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo.??? ???

2019-09-12 Specialisto išvadoje NR. TO1-1 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio sąskaitų plano; apskaitos politikos, kurioje būtų nurodyti apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę; finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėmis ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai; apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus; apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų, susijusių su vykdyta ekonomine veikla: 2012 m. – 2016 m. didžiųjų knygų, kuriose būtų apskaityti suvestiniai duomenys iš registrų ir apskaičiuoti sąskaitų likučiai; analitinių ir sintetinių sąskaitų; atsargų, skolų, kasos ir banko operacijų, pardavimų, įsipareigojimų, darbo užmokesčio, savininkų nuosavybės, apskaitos dokumentų. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateiktų suvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų ir, jeigu pateiktuose suvestiniuose išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose iš viso neapskaityti arba apskaityti ne visi įvykę prekybiniai sandoriai, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-01 – 2017-01-01 laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė tiriamuoju laikotarpiu galiojusios vadovo nustatytos apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo; 2014 m. 08 ir 09 mėn. 20945 Eur sumažino pardavimo PVM pagal UAB „S“, kodas (duomenys neskelbtini), dėl grąžinimo impregnuotus kietmedžio tašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas debetines PVM sąskaitas faktūras: 2014-08-27 serija (duomenys neskelbtini), suma be PVM 5983162 Eur ir PVM suma 12565,06 Eur; 2014-08-29 serija (duomenys neskelbtini) suma be PVM 3091858 ir PVM 6492,90 Eur bei 2014-09-22 serija (duomenys neskelbtini) suma be PVM 898436 Eur ir PVM l886,72 Eur (UAB „S“ išrašytose debetinėse PVM sąskaitose faktūrose nebuvo nurodyti apskaitos dokumentai, pagal kuriuos grąžinamos prekės buvo įsigytos, išrašymo data, serija ir numeris); taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų už 2012 m., 2015 m., 2016 m., analitinės ir sintetinės apskaitos dokumentų už visą tiriamąjį laikotarpį ir Didžiųjų knygų už 2015 m., 2016 m., dėl to iš dalies negalima nustatyti 2012 m. – 2016 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui už visą tiriamąjį laikotarpį nepateikė analitinės ir sintetinės apskaitos dokumentų, kuriuose būtų detalūs ir išsamūs duomenys. Be analitinių ir sintetinių sąskaitų yra sunku sudaryti (patikrinti) finansines ataskaitas, kurių reikia įmonės finansinei būklei įvertinti. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų apskaitos dokumentų ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti nustatyti pavieniai atvejai, kai ištaisant įrašus apskaitos dokumentuose nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio nuostatų: pateikta 2016-10-24 PVM sąskaita faktūra 2016 Nr. (duomenys neskelbtini) (21 priedas), išrašyta pirkėjui UAB „V“, kodas (duomenys neskelbtini). PVM sąskaitos faktūros 2016 Nr. (duomenys neskelbtini) data ištaisyta ranka (iš 2016-09-28), tačiau šalia ištaisyto įrašo nėra nurodyta taisymo data ir taisyto dokumento pasirašiusio asmens parašo (2016-10-24 PVM sąskaita faktūra 2016 Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirašyta, nors nurodytos direktoriaus pareigos ir pavardė R. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-10-01 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) (28 priedas), išrašytoje pirkėjui UAB „S“, kodas (duomenys neskelbtini), ranka ištaisytas numeris iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau šalia ištaisyto įrašo nėra nurodyta taisymo data ir taisyto dokumento pasirašiusio asmens parašo (2013-10-01 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) nepasirašyta, nors nurodytos vyr. buhalterės pareigos ir pavardė I. S.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė: tiriamuoju laikotarpiu galiojusios vadovo nustatytos apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo; tiriamuoju laikotarpiu galiojusios vadovo nustatytos tvarkos už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Nepateikė nustatytos apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo bei tvarkos už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apskaitos organizavimo, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimo ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų duomenų teikimo bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimo tvarkos. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-01 – 2017-01-01 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą įtraukti duomenys apie prekių pardavimus, gautas pajamas, pelną, turtą, jų panaudojimą privalomose mokestinėse (PVM ir kitas) deklaracijose yra nurodyti neteisingai už 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. Dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų PVM įstatymo pažeidimų už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-01-01, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose (FR0600 forma) sumažino mokėtinas į biudžetą PVM sumas 25373 Eur, atitinkamai: iš jų: 2014 m. sausio mėn. – 546 Lt (158 Eur) (pagal 2016-03-13 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją), 2015 m. spalio mėn. – 250 Eur (pagal 2015-12-23 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją), 2015 m. lapkričio mėn. – 3 339 Eur (pagal 2015-12-23 pateiktą PVM deklaraciją), 2015 m. gruodžio mėn. – 12 180 Eur (pagal 2016-01-25 pateiktą PVM deklaraciją), 2016 m. gegužės mėn. – 2 184 Eur (pagal 2016-06-27 pateiktą PVM deklaraciją), 2016 m. birželio mėn. – 2 641 Eur (pagal 2016-07-25 pateiktą PVM deklaraciją), 2016 m. rugpjūčio mėn. – 121 Eur (pagal 2016-09-26 pateiktą PVM deklaraciją), 2016 m. rugsėjo mėn. – 2 999 Eur (pagal 2016-10-25 pateiktą PVM deklaraciją), 2016 m. spalio mėn. – 1 501 Eur (pagal 2016-11-25 pateiktą PVM deklaraciją). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2016 metus, pateikimo terminas 2017-06-15. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-01-01 nesumokėtų mokesčių padaryta 25 373 Eur PVM žala Lietuvos Respublikos biudžetui.

2020-03-12 poėmio aktu iš AB „B“ tarp paimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų rasti atspausdinti šie suvestiniai dokumentai, kurie nebuvo pateikti, surašant 2019-09-12 specialisto išvadą: didžioji knyga (suvestiniai balansinių sąskaitų duomenys) 2016-01-01 – 2016-12-31 laikotarpiu; pelno ataskaita 2016-01-01 – 2016-12-31 laikotarpiu; atsiskaitymų su kreditoriais žiniaraštis 2016-01-01 – 2016-12-31 laikotarpiu (suvestiniai duomenys); atsiskaitymų su debitoriais žiniaraštis 2016-01-01 – 2016-12-31 laikotarpiu (suvestiniai duomenys) ir įvairūs kiti dokumentai, kurie buvo įvertinti 2020-11-19 specialisto išvadoje Nr. TO1-2 Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, ir konstatuota, kad jie nekeičia 2019-09-12 specialisto išvados Nr. TO1-1 ir nekeičia nustatytos nedeklaruotos ir nesumokėtos 25373 Eur PVM žalos Lietuvos Respublikos biudžetui rezultato.

Taip pat 2020-12-22 Specialisto išvadoje NR. TO1-3 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2017-01-02 iki 2017-12-31 nurodyta, jog buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos nustatytų galiojančių norminių aktų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio sąskaitų plano, apskaitos politikos, kurioje būtų nurodyti apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę; finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai; apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus; nepateikė tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų, susijusių su vykdyta ekonomine veikla: 2017 m. didžiųjų knygų, kuriose būtų apskaityti suvestiniai duomenys iš registrų ir apsk: sąskaitų likučiai; analitinių ir sintetinių sąskaitų: atsargų, skolų. pardavimų, įsipareigojimų už 2017 m., kasos operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2017-12-31, banko operacijų už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2017-12-31. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateiktų suvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų ir, jeigu pateiktuose suvestiniuose išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose iš viso neapskaityti arba apskaityti ne visi įvykę prekybiniai sandoriai, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) 2017-01-02 – 2017-12-31 laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė analitinės ir sintetinės apskaitos dokumentų už visą tiriamąjį laikotarpį, Didžiosios knygos už 2017 m., dėl to iš dalies negalima nustatyti 2017 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio; analitinės ir sintetinės apskaitos dokumentų, kuriuose būtų detalūs ir išsamūs duomenys. Iš analitinių ir sintetinių sąskaitų yra sunku sudaryti (patikrinti) finansines ataskaitas, kurių reikia įmonės finansinei būklei įvertinti. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-02 – 2017-12-31 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedė banko operacijų apskaitos dokumentus – sąskaitų žiniaraščius, kasos ir banko operacijas atvaizdavo tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, grynųjų pinigų gavimą ir išmokėjimą apskaitė kasos knygose už laikotarpį nuo 2017-01-02 iki 2017-10-31 bei bankų sąskaitose už laikotarpį nuo 2017-01-02 iki 2017-11-30, Didžioji knyga už 2017 metų laikotarpį nepateikta, todėl negalima nustatyti, ar visos operacijos atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje. Už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2017-03-22 (pateikimo terminas 2017-04-11) nedeklaravo 1421 Eur mokėtinos į biudžetų PVM sumos. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino pardavimus pagal 2017-03-22 PVM sąskaitą faktūrą UAB „N“ už 7020 Eur, pagal 6 išrašytas sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2017-07-13 iki 2017-11-27 Latvijos įmonei SIA „M“ už 35546,10 Eur ir 2017-10-03 UAB „E“ už 4520 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pardavimai už 2017 m. sudarė 47086,10 Eur (7020 Eur +35546,10 Eur+4520 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2017 m. apskaita nesuvesta. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti pajamų ir sąnaudų, todėl negalima nustatyti pelno mokesčio bazės už 2017 metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2017 metus, pateikimo terminas 2018-06-15. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-01-02 iki 2017-12-31 nesumokėtų mokesčių padaryta 1421 Eur PVM žala Lietuvos Respublikos biudžetui.

Teismas neturi pagrindo netikėti R. J. nebendradarbiavimu, nes ir ikiteisminio tyrimo metu iš R. J. ne kartą buvo reikalaujama pateikti įmonės veiklos dokumentus, tačiau atsakyta bendro pobūdžio frazėmis, kad jis nepagrįstai kaltinamas, kad jis sunkiai sirgo ir nepamena visų aplinkybių, ir pan.; atitinkamai ir dėl bendrovės dokumentų poėmio jis teisme teigė, kad 2018 m. atvažiavus Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jis buvo uždarytas į areštinę, ir jis negali garantuoti, kas be jo buvo daroma įmonės patalpose, jie išsivežė visus įmonės dokumentus. 2019 m. dėl įsiskolinimo jį iškeldino iš gyvenamųjų patalpų, 2020 m. jis nebegalėjo pasiimti jokių dokumentų, nes vyko iškeldinimo procedūra, policija nedavė nieko pasiimti. Tik po kelių dienų kreipėsi į UAB „B“, kad leistų pasiimti bent įmonės dokumentus, tačiau ir vėl nebuvo leista pasiimti dokumentų. Jis rašė tyrėjai, kad kompiuteris ir visi dokumentai likę namuose, ten yra keli šimtai dėžių su prekėmis, daiktais ir dokumentais, iš tų dėžių ji pati atsirinko ir ENTT perdavė kažkokius dokumentus, bet tai vyko jam nedalyvaujant. Pažymėtina, kad jei R. J. turi aktualių bylai dokumentų, jis galėjo juos pateikti tyrimui, tačiau to nepadarė. Be to, priešingai nei nurodo R. J., iš bylos medžiagos matyti, kad jam ne kartą buvo siūloma atvykti atsiimti savo daiktus iš namo (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis taip ir neatvyko, dėl ko daiktai buvo perkelti į „Kraustymo komanda“ patalpas, apie ką R. J. taip pat buvo informuotas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai apžiūrėjo saugomus dokumentus ir poėmio metu juos paėmė, paimti dokumentai užfiksuoti poėmio protokole (4 t., b. l. 53-64). Galų gale, jam neatvykstant, neatsakant į laiškus, antstolio R. Kamarausko 2022-01-10 patvarkymu turtas perduotas R. J. motinai R. J. BAĮ 19 straipsnis nustatė, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (1 dalis); patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (2 dalis). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad rasti aktualūs dokumentai buvo paimti ir įvertinti specialistų, o kitų įstatyme nustatytų dokumentų, jei jie ir yra, R. J. nepateikė; įmonėje nebuvo nustatyta tvarka, numatanti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nebuvo saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. J. teigė, jog už viską atsakinga I. S., tačiau, kaip ne kartą minėta, už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų saugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, o ne buhalteris. Juolab, pakartotinai pabrėžtina, kaip matyti iš I. S. parodymų, jos paaiškinimų VMI, netgi elektroninio susirašinėjimo su R. J. (5 t., b. l. 42-53), be jo leidimo ji pati neatlikinėjo jokių veiksmų, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji savo nuožiūra koregavo PVM deklaracijas, sprendė, kokią PVM sąskaitą faktūrą įtraukti į apskaitą ir atitinkamai į apskaitos registrus. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Kritiškai vertintini ir kaltinamojo argumentai, kad įmonės veiklą galima patikrinti iš kitų šaltinių, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazės, įmonės kontrahentų dokumentų ir pan. Minėta, pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.

Teismas jau pasisakė dėl kaltinimo nepagrįstumo dėl nepateikimo bendrovės buhalterei I. S. 2015-10-16 UAB „H“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir neįtraukimo į bendrovės apskaitą. Teismas argumentų nekartoja, tuo pačiu pagrindu ši aplinkybė ir iš šio kaltinimo šalintina.

Dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo ir senaties termino

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1-2 dalys).

Atitinkamai ir dėl BK 223 straipsnio 1 dalies pakeitimų nenustatyta pagrindo spręsti, kad šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija švelnina kaltinamojo teisinę padėtį. Tiek dabartinė, tiek ir nusikalstamos veikos padarymo (viso laikotarpio) metu galiojo 2011-06-21 įstatymu patvirtinta redakcija (galiojo nuo 2011-07-05 iki 2022-05-01), kuri nustatė, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nuo to laiko buvo du straipsnio pakeitimai, kuriais už šį nusikaltimą numatytos analogiškos bausmės, tačiau šiek tiek keitėsi dispozicija – straipsnis nuo 2022-05-01 papildytas kriterijumi „organizavo“, „neorganizavo“, o nuo 2023-06-01 – papildomas kriterijus „didelė turtinė žala fiziniam arba juridiniam asmeniui“. Kadangi R. J. kaltinamas tuo, kad negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o baudžiamoji atsakomybė už tai nėra panaikinta, darytina išvada, kad nuo 2023-06-01 galiojanti straipsnio redakcija nešvelnina R. J. teisinės padėties. Kaip jau buvo paminėta, pagal teismų praktiką vadovas atsako už aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos tvarkymą, pasireiškusį netinkamu šios veiklos organizavimu, todėl R. J. teisinės padėties nešvelnina ir nuo 2022-05-01 galiojusi straipsnio redakcija. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taikytina BK 223 straipsnio 2011-06-21 redakcija.

Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui apima laikotarpį nuo 2015-11-25 iki 2016-11-25; kaltinimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kaltinamajam apima laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31.

Analizuojamų veikų padarymo metu šios abi nusikalstamos veikos buvo priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai pagal BK 11 straipsnį, o BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje buvo numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jei suėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos; o 4 dalyje – jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be kita ko, pagal straipsnio 6 dalies 1 punktą bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo; ir kt.

Pagal bylos duomenis 2018-10-12 buvo priimtas prokuroro nutarimas skelbti įtariamojo paiešką (7 t., b. l. 66-67), R. J. sulaikytas 2018-10-23 (7 t., b. l. 68); po to 2021-04-19 priimti prokuroro nutarimai skelbti įtariamojo R. J. paiešką, pripažinti įtariamuoju (7 t., b. l. 111-119) ir tik 2023-08-29 apie 9.48 val. įtariamasis R. J. atvyko į Druskininkų PK Migracijos skyrių, kur apie 10.00 val. buvo sulaikytas (8 t., b. l. 3). Taigi R. J. apkaltinamojo nuosprendžio senaties eiga sustojo nuo 2018-10-12 ir atsinaujino 2018-10-23; taip pat senaties eiga sustojo 2021-04-29 ir atsinaujino 2023-10-12. Vadinasi, vien dėl šių aplinkybių senaties terminas buvo sustojęs 2 metams 4 mėnesiams 20 dienų. Taigi net nevertinant kitų straipsnyje numatytų senaties eigos sustabdymo laikotarpių, nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio už BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą senaties terminas sueina 2027-04-15, o už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 2028-05-20. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas.

Dėl bausmių skyrimo

Bylai aktualiu laikotarpiu galiojusi 220 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų; BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę R. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti 2 baigti nesunkūs nusikaltimai), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nusikalstamų veikų padarymo metu buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn 2012 metais už BK 245 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, kas teistumo nesukelia; taip pat teistas 2018 metais už sukčiavimą, bausmę atlikęs (9 t., b. l. 53-123), Sodros informacinės sistemos duomenimis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleistas 2020-01-28, duomenų apie vėlesnius įdarbinimus nėra; Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (9 t., b. l. 125), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (9 t., b. l. 128), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metus nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (9 t., b. l. 132).

Teismas, įvertinęs bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. J. paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant didesnius nei šios bausmės rūšies minimalus dydis, nustatytas už nesunkius nusikaltimus, tačiau nesiekiančius jos vidurkio.

Bausmės BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu bendrintinos griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Bausmė BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindu apėmimo būdu bendrintina su 2023-08-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi už apysunkį nusikaltimą paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, kuri, įskaičius vieną laikinojo sulaikymo dieną, nustatyta 398 MGL (19 900 Eur).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-10-23 10.32 val. iki 2018-10-24 14.43 val. (dvi dienos) ir suėmime nuo 2023-08-29 iki 2023-09-07 (10 dienų), BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindu (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 (nuo 2025-02-01) red.) vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 6 MGL baudai.

Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad bendrovės vardu veikęs R. J. padarė du nesunkius nusikaltimus, juridinis asmuo padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Juridinis asmuo yra neteistas, nebaustas administracine tvarka. Nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta itin didelė žala valstybės biudžetui. Įvertintina ir tai, kad viešai prieinamais Juridinių asmenų registro duomenimis, juridinis asmuo ilgą laiką neteikia duomenų apie veiklą, ilgiau nei 12 mėnesių Registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bendrovei nėra pradėta nemokumo procedūrų. Esant tokioms aplinkybėms paskyrus BK 43 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte įtvirtintas bausmes (juridinio asmens veiklos apribojimas ar juridinio asmens likvidavimas) (2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 (nuo 2017-10-06) red.), iš esmės bus tik apsunkintas nuosprendžiu civiliniam ieškovui priteistos sumos išieškojimas. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrus BK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį parenkant mažesnį nei BK 47 straipsnio 4 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.

Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal BK 3 straipsnio nuostatas veikos nusikalstamumą ir asmens baustumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, taigi ir minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydis taikomas tas, kuris galiojo nusikaltimų padarymo metu. Kaip matyti iš byloje nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas nuo 2015-11-25 iki 2016-11-25, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas tęstinis nusikaltimas padarytas nuo 2012-01-01, baigtas 2017-12-31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo nuo 2015-01-01 ir galiojo iki 2018-01-01, patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur, todėl būtent šis dydis taikytinas nagrinėjamu atveju.

Taip pat atsižvelgtina, kad BK 220 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos baigtumo momentu (2016-11-25) galiojusi BK 47 straipsnio redakcija (2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1871 (nuo 2016-04-01) numatė, kad fiziniam asmeniui už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda – iki 500 MGL dydžio, juridiniam asmeniui – iki 50 000 MGL; o BK 223 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos baigtumo momentu (2017-12-31) galiojusi BK 47 straipsnio redakcija (2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653 (nuo 2017-10-06)) numatė, kad fiziniam asmeniui už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.

Dėl kardomųjų priemonių

R. J. buvo laikinai sulaikytas 2018-10-23 10.32 val., paleistas iš sulaikymo 2018-10-24 14.43 val.; 2018-10-24 nutarimu kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

2021-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi dėl kardomosios priemonės nevykdymo R. J. paskirtas suėmimas, nenustatant jo termino.

Sulaikius R. J. 2023-08-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo palikta galioti kardomoji priemonė suėmimas, jo terminą nustatant nuo 2023-08-29 iki 2023-09-29.

2023-09-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomoji priemonė suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, nustatant 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo 2023-09-07, ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą (8 t., b. l. 79-87).

2023-12-07, 2024-03-06, 2024-06-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nutartimis kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo tęsiamas nuo 2023-12-07 iki 2024-08-07 (10 t., b. l. 81-86; 11 t., b. l. 42-47, 121-126).

2024-07-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta 2024-06-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl intensyvios priežiūros termino pratęsimo ir R. J. paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (11 t., b. l. 144-151).

Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nors kardomoji priemonė dokumentų paėmimas iš dalies nebuvo realizuota – paimtas tik Lietuvos Respublikos piliečio pasas, nes R. J. nurodė nežinantis, kur yra asmens tapatybės kortelė (8 t., b. l. 96-103), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos visos kardomosios priemonės.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kardomoji priemonė nepaskirta, ją skirti pagrindo nenustatyta.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civiliniams atsakovams R. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė ieškinį dėl nusikalstama veika Lietuvos Respublikos valstybei padarytos 25 373 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2021-11-15 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu buvo pripažinta civiliniu ieškovu. Ieškinyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM deklaracijose (FR0600 forma) įrašė neteisingus duomenis, t. y, nepagrįstai sumažino mokėtinas į biudžetą PVM sumas 25 373 Eur, iš jų: 2014 m. sausio mėn. – 158 Eur (546 Lt) (pagal 2016-03-13 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją), 2015 m. spalio mėn. – 250 Eur (pagal 2015-12-23 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją), 2015 m. lapkričio mėn. – 3 339 Eur (pagal 2015-12-23 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją), 2015 m. gruodžio mėn. – 12 180 Eur (pagal 2016-01-25 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją), 2016 m. gegužės mėn. – 2 184 Eur (pagal 2016-06-27 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją), 2016 m. birželio mėn. – 2 641 Eur (pagal 2016-07-25 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją), 2016 m. rugpjūčio mėn. – 121 Eur (pagal 2016-09-26 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją), 2016 m. rugsėjo mėn. – 2 999 Eur (pagal 2016-10-25 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją), 2016 m. spalio mėn. – 1 501 Eur (pagal 2016-11-25 pateiktą patikslintą PVM deklaraciją). VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, civilinio ieškinio pateikimo dienai 25 373 Eur turtinė žala valstybės biudžetui nėra atlyginta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, pasisakė, kad kaltininkui padarius asmeniui, įmonei ar organizacijai nusikalstamais veiksmais materialinę žalą pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami realiai padarytos materialinės žalos dydžio. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad žala valstybės biudžetui buvo padaryta juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios bendrovės direktoriaus R. J. neteisėtais (nusikalstamais) veiksmais, kurių pasėkoje valstybės biudžetas patyrė 25 373 Eur dydžio turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnį privalo visiškai atlyginti atsakingi asmenys. Civilinės atsakomybės pagrindas yra neteisėti veiksmai. Atsakovų ir įtariamųjų šiame ikiteisminiame tyrime veiksmai buvo nesąžiningi valstybės, kaip ieškovo, atžvilgiu ir sąlygojo žalos valstybės biudžetui atsiradimą, todėl bendrovės ir jos direktoriaus R. J. nesąžiningą veikimą bei turtinės žalos valstybei atsiradimą sieja priežastinis ryšys.

Pažymėjo, kad mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Be to, CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Vertinant mokesčių administratoriaus galimybes ikiteisminio tyrimo metu nustatytą turtinę žalą išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, pažymi, kad MAĮ 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „<...> mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos“. Atsižvelgiant į tai, kad Specialisto išvadoje turtinė žala nustatyta už 2012-01-01 – 2017-01-01 laikotarpį, todėl VMI prie FM, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties terminą, MAĮ nustatyta tvarka jau negali inicijuoti kontrolės veiksmų ir apskaičiuoti mokesčių.

Atsižvelgdami į išdėstytą, prašo teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį priteisti valstybės naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš R. J. subsidiariai 25 373 Eur.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotasis atstovas Jonas Želvys teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko 25 373 eurų dydžio civilinį ieškinį. Ruošdami ieškinį rėmėsi 2019 m. rugsėjo 12 d. surašyta specialisto išvada. Pačios specialisto išvados VMI netikrina, nes tai nėra jų funkcija. Ruošdamas ieškinį jis tik patikrina, ar visos deklaracijos yra pateiktos, ar įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu atlygino bent dalį žalos. Šiuo atveju iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo 2021-07-20 užklausą dėl civilinio ieškinio. Įvertinę visas aplinkybes padarė išvadą, kad civilinį ieškinį reikš. Jeigu sąskaita faktūra dėl ginčijamo prietaiso būtų pripažinta teisėta, tai VMI mažintų civilinį ieškinį. Jeigu teismas nuspręs, kad ta suma (3339 Eur grąžinto PVM) yra netinkama, VMI neprieštaraus dėl civilinio ieškinio sumažinimo šia dalimi. Šiuo metu ši suma lieka įtraukta į civilinį ieškinį. VMI siūlė įmonės skolą keisti į nekilnojamą turtą. VMI turi mokestinę paskolos sutartį. Pagal civilinio kodekso nuostatas galima susitarti, tačiau susitarti galima tada, kai tai tenkina abi šalis. VMI prašymas buvo keisti bendrovės skolą į nekilnojamą turtą, kurio rinkos vertė būtų skolą likvidavusi. Tam įsiskolinimui turto būtų užtekę padengti. Neatsimena, kad kažkas būtų nurodęs tą nekilnojamą turtą. Su antruoju atveju nesutiktų, nes nebūtų užtikrinimo. Jeigu nėra nekilnojamo turto, tai nebus ir susitarimo. VMI negali savavališkai padaryti kažkokio mokestinio atidėjimo. Teismas turi teisę tą skolos mokėjimą išdėlioti. VMI dažniausiai nesutinka, kad terminas būtų ilgesnis nei penkeri metai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad už neįvykdytą mokestinę prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, jam priklausančiu turtu, tačiau nustačius, kad: 1) valstybės patirta žala nesumokėtų mokesčių forma kilo iš vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamos veikos; 2) egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir kilusios žalos; 3) asmuo yra kaltas dėl mokesčių nesumokėjimo, žala atlyginama subsidiariai bendrovės ir šio asmens (bendrovės vadovo ar kito darbuotojo). Šioje byloje tokios aplinkybės ir buvo nustatytos. R. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir atsakingu už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, tyčia, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių sumokėjimo, pateikė PVM deklaracijas, kuriose įrašyti neteisingi duomenys, susiję su apmokestinamaisiais sandoriais, mokėtinu PVM, dėl to valstybės biudžetas patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma. R. J. nusikalstamus veiksmus ir šiais veiksmais padarytą žalą sieja priežastinis ryšis – nuteistojo veiksmai nulėmė įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir yra tiesioginė žalos valstybės finansų sistemai atsiradimo priežastis, nuteistajam tinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus, pareiga sumokėti mokesčius būtų kilusi. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip jau buvo paminėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo, neteikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad juridinis asmuo nėra pajėgus sumokėti ieškinį, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, juridiniam asmeniui nėra pradėtos bankroto, likvidavimo ar pan. procedūros. Todėl negalima daryti išvados, kad žala negalės būti atlyginta. Žalos išieškojimo procese nustačius, kad juridinio asmens turto nepakanka žalai atlyginti, ji subsidiariai išieškotina iš R. J. Taip pat šioje bylos stadijoje, atsižvelgus į tai, kad nėra duomenų apie realią turtinę juridinio asmens padėtį, nėra galimybės daryti išvadą, kad žalos atlyginimo mokėjimas turi būti išdėstytas dalimis. Tai nekliudo šį klausimą spręsti ateityje.

R. J. savo kaltę teisminio proceso metu neigė, nurodė, kad žala padaryta buhalterės veiksmais. Teismas pažymi, kad civiliniais atsakovais ieškinyje nurodyti tik R. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. I. S. statusas byloje – liudytoja. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti liudytojos civilinės atsakomybės klausimą.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu, valstybės naudai iš kaltinamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam antrinė teisinė pagalba buvo teikiama pagal 2023-12-05 sprendimą Nr. KTS-2023-07024, priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 1212,92 Eur (12 t., b. l. 65).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamo juridinio asmens būtų nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nešiojamasis kompiuteris „Acer“ serija 5610 Z, kuris perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą Buivydiškių g. 20, Vilnius (2021-04-13 kvitas B, serija BBB Nr. LS005769, 4 t., b. l. 75-76); bei buhalterinės apskaitos dokumentai, supakuoti į 7 dėžes, ir banko generatorius, supakuotas į voką, kurie perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlį (2023-09-07 nutarimas priduoti saugoti Nr. IBPS-V-2430662-23, 2023-10-04 patikslintas nutarimas Nr. IBPS-V-2702454-23, 4 t., b. l. 135-139). Kadangi nenustatyta, kad šie daiktai buvo panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011-07-05 red.), ir paskirti jam bausmę – baudą 40 MGL (1506,4 Eur) dydžio.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 red.), ir paskirti jam bausmę – baudą 60 MGL (2259,6 Eur) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – baudą 60 MGL (2259,6 Eur) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, šią subendrintą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2023-08-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta 398 MGL (19 900 Eur) dydžio bauda ir paskirti R. J. galutinę subendrintą bausmę – 398 MGL (19 900 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, R. J. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-10-23 10.32 val. iki 2018-10-24 14.43 val. (dvi dienas) ir suėmime nuo 2023-08-29 iki 2023-09-07 (10 dienų), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 6 MGL baudai, iš viso 72 MGL, ir nustatyti, kad galutinė nesumokėta bauda yra 326 MGL (16 300 Eur) dydžio.

Kaltinamajam R. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento – paso ir asmens tapatybės kortelės paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011-07-05 red.), ir paskirti jai bausmę – baudą 50 MGL (1883 Eur) dydžio.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti civiliniam ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš R. J. 25 373 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nešiojamąjį kompiuterį „Acer“, serija 5610 Z, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, bei buhalterinės apskaitos dokumentus, supakuotus į 7 dėžes, ir banko generatorių, supakuotą į voką, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.