- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2-82-637/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06719-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Hadrovska
- Ieškovas
- G. E.
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Karolis Gerbauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. E. ieškinį atsakovui R. B. dėl bendraturčio turto pagerinimo išlaidų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 7590 Eur gyvenamojo namo rekonstrukcijos išlaidų, 415,80 Eur gyvenamojo namo statybos registravimo išlaidų ir 264 Eur turto vertinimo darbų išlaidų, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad reikalavimas reiškiamas bendraturčiui vadovaujantis CK 4.76 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą yra paveldėjusi ir nuosavybės teise valdo 34/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas nuosavybės teise valdo 66/100 gyvenamojo namo. 2014 metais ieškovės užsakymu ir R. B. pritarimu buvo parengtas gyvenamojo namo rekonstravimo projektas. Stogo rekonstrukcija buvo būtina, nes namas statytas 1972 metais. Ieškovė gyvena antrame aukšte, dėl blogos stogo kokybės ir nusidėvėjimo į antrą aukštą pratekėdavo vanduo, kuris gadino gyvenamojo namo sienas, baldus. Ieškovė gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus atliko savo lėšomis. 2018-10-22 R. B., kaip gyvenamojo namo bendrasavininkas sutiko, kad ieškovė užsakytų ir parengtų visus reikiamus dokumentus gyvenamojo namo baigtos statybos (rekonstravimo) registravimui VĮ Registrų centras ir gautų deklaraciją apie statybos užbaigimą savo vardu. 2020-11-23 deklaracija apie statybos užbaigimą buvo įregistruota VĮ Registrų centras, įrašas įsigaliojo nuo 2021-09-09. Ieškinio kaina 11500 Eur grindžiama 2021-05-21 UAB „Lovertus“ konsultacine išvada dėl nekilnojamojo turto statybos (remonto) darbų vertės nustatymo dienai, t.y. 2021 m. gegužės 12 dienai. Prašo iš atsakovo priteisti jo nuosavybės daliai, t.y. 66/100 tenkančias stogo rekonstrukcijos išlaidas bei proporcingai atsakovo nuosavybės daliai paskaičiuotas gyvenamojo namo statybos registravimo išlaidas ir turto vertinimo darbų išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimu nesutiko. Visų pirma atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir CK 1.125 straipsnio 8 dalimi dėl sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties taikymo reikalavimams dėl patirtos žalos atlyginimo. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovė stogo remonto darbus atliko 2011 m. vasarą, todėl ieškovė yra praleidusi ir bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinti ir neprašo. Taip pat nesutikimo su ieškiniu motyvą nurodo ir tai, kad ieškovė nepagrindė reikalaujamos priteisti žalos dydžio. Atsiliepime nurodoma, kad stogo statybos darbai buvo atlikti ir užbaigti dar 2011 metais, todėl turėtos išlaidos negali būti grindžiamos 2014 metų duomenimis. Be to ieškovė atliko stogo remonto darbus tik todėl, kad norėjo pasididinti savo antrame aukšte naudojamą plotą. Ieškovė statybos darbus vykdė neturėdama statybą leidžiančio dokumento ir tik 2014 metais ieškovė ėmėsi veiksmų, kad įteisinti vykdomą statybą. Ieškovė jokių išlaidų patvirtinančių įrodymų nepateikė, niekada neprašė R. B. atlyginti stogo remonto išlaidas, nes tarp šalių buvo pasiektas susitarimas, kurio buvo laikomasi, todėl ir buvo sudarytas 2014 m. šalių pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys pasidalino statybos darbus ir išlaidas jiems atlikti. Ieškovė įrengė lietaus nuvedimo nuo stogo sistemą, sutvarkė rūsyje grindis, įregistravo mansardos rekonstrukciją ir 2021-08-26 šalys pasirašė susitarimą dėl naudojimosi namu. Atitinkamai atsakovas nereikalavo, kad padidintas gyvenamojo namo plotas būtų įregistruotas jo vardu, sutiko pasirašyti naudojimosi pastatu tvarką pagal kurią naujai suformuotos mansardos patalpos būtų priskirtos tik ieškovei. Atsakovas prisidėjo prie projektavimo išlaidų, nes tuo pačiu siekė įregistruoti savo priestatą. Atsakovas taip pat nurodo, kad nesutinka jog iš jo būtų priteistos ieškovės patirtos išlaidos dėl turto vertinimo, nes ieškovė patyrė jas todėl, kad nerinko dokumentų, patvirtinančių faktines išlaidas. Dėl išlaidų ieškovės patirtų už gyvenamojo namo statybos registravimą, atsakovas nurodo, kad ieškovė šių išlaidų niekada nereikalavo atlyginti.
3. Bylos nagrinėjimui ruoštasi paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike nurodo, kad ieškinio reikalavimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutiko, kad bendraturčių gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2011 m. vasarą. Tačiau atsakovas sutikimą davė tik 2014 m., tada ir buvo pradėti intensyvūs rekonstrukcijos darbai, kurie užbaigti 2018 metais. Ieškovės manymu bendrasis ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2020-11-20, t.y. nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo. Nurodė, kad statybos darbus vykdęs asmuo yra išvykęs į užsienį, todėl ieškovė negali pateikti medžiagų įsigijimo sąskaitų ir apmokėjimo už darbus. Ieškovė mano, kad atlikdama stogo remonto darbus pagerino ir tuo pačiu padidino ir atsakovo gyvenamojo namo dalies vertę.
Atsiliepimas
5. Atsakovas triplike nurodo, kad palaiko savo reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškinio senaties pradžios terminui nustatyti remiasi 2012-01-17 UAB „Klaipėdos komprojektas“ raštu.
Šalies argumentai
6. Ieškovė G. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai dabar priklausančio gyvenamo namo viršutinėje dalyje gyveno jos motina, ieškovė nuosavybę įgijo paveldėjimo būdu. R. B. gyvena namo apatinėje dalyje. Teigia, kad atsakovas prašė, jog ji parduotų jam savo dalį, tačiau ji nesutiko. Namo stogas buvo senas, varvėjo vanduo, reikėjo remonto. Po motinos mirties ieškovė organizavo remonto darbus, atsakovas su šiais planais buvo supažindintas, bet nenorėjo dėti jokio parašo ant dokumentų sutikimui remontuose, išskyrus statant priestatą. Be atsakovo sutikimo pradėjo projektavimo darbus, tačiau vėliau su projektuotojų prašymais, atsakovas davė sutikimą. Ieškovė ėmėsi ir rūsio tvarkymo darbų, nes rinkosi vanduo už kuriuos sumokėjo pati. Atsakovui priklausanti namo dalis yra didesnė. Pažymėjo, kad 2014 metų susitarimas buvo dėl rūsio patalpų, bet ne dėl stogo. Stogo remonto darbai buvo pradėti 2011 metais, pirko statybines medžiagas, statybos vyko ne vienerius metus, atsakovas apie stogo būklę viską žinojo, pradžioje dar padėdavo pataisyti, tačiau vėliau atsisakė. 2014 metų susitarime nepaminėtas stogo klausimas, nes statybininkai vilkino darbus, kad vamzdžius padarytų, nors susitarimo 5 ir 6 punktais susitarė, kad vykdys statybą pagal atitinkamas dalis priklausančias ieškovei ir atsakovui, tačiau viską vykdė ji pati ir atsakovas nieko jai nemokėjo. Susitarimo tekstą parašė projektuotoja Lapinskienė. Jos statybos darbų tikslas buvo namo rekonstrukcija, nes ruošėsi gyventi geresnėmis sąlygomis.
Atsiliepimas
7. Atsakovas R. B. teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad 2011 metais ieškovė atėjo su prašymu, kad nori persikraustyti gyventi ir rekonstruoti namą ir iškart pradėjo vykdyti darbus. Projekto ieškovė nedavė pasirašyti, jis jo nematė. Susitarimas bendras buvo, kad ieškovė pakels stogą vienu metru, kad galėtų pasigerinti savo būsto sąlygas, darbus vykdė S. L. ir savavališkai nukrypo nuo projekto ir 3 metrus sienos pakėlė ir kvadratūrą išsididino du kartus. Tuomet susipyko su ieškove, nes nepritarė savavališkam projekto keitimui ir visiškai stogo rekonstrukcijai, nes nemano, kad stogo būklė buvo blogos kokybės. Būtų pritaręs ieškovės vykdomam stogo dangos keitimui, bet ne visiškam stogo, su laikančiomis konstrukcijomis perkeitimui. Rekonstrukcijos darbai prasidėjo 2011 metų birželio mėnesį, tuo metu nuardė stogą, o stogas buvo uždėtas 2012 metų sausio mėnesį. Po stogo keitimo vykdė viduje darbus. Buvo keisti lietvamzdžiai, nes vanduo lašėjo tiesiog ant pamatų. Ieškovės darbininkai savavališkai išardė, išgilino ieškovės rūsį, nukirto drenažinius vamzdžius, todėl viskas pasruvo ir jo rūsys buvo vandenyje. Atsakovas reikalavo kad viskas būtų sutvarkyta. Susitarime dėl rūsio numatė, kad darbus vykdys ieškovė, nes jai reikėjo popierius susitvarkyti, o kadangi stoglangiai jau buvo, tai galėjo ir lietaus vamzdžius susitvarkyti. Teigia, kad ieškovė neprašė padengti išlaidų dalį, iki teismo nebuvo gavęs jokio jos prašymo padengti remonto sumą, tik gavo žinią apie kreipimąsi į teismą. Nurodė, kad pats remontavo namo pamatus, bet neprašė atlyginti iš ieškovės patirtų išlaidų dalies sumos. Teigia, kad oficialiai stogo remontui nebuvo samdyta įmonė, dirbo ieškovės pažįstami. Atsakovas teigia, kad pakeitus namo stogą, jo gyvenimo kokybė pablogėjo, nes ieškovė dabar naudoja dėl pakelto stogo padidintą visą antro aukšto plotą. Teigia, kad ieškovė savavališkai paėmė jo įėjimą, todėl už tai jis naudoja didesnę dalį rūsio, tai kaip keitimas, už savavališkai nusavintą dalį. 2014 metų susitarimu buvo sutarta kas ką darys, jo paties daryti darbai buvo pirmo aukšto apšiltinimas ir pamatų keitimas. Nurodė, kad registrų centre su ieškove buvo abu kartu ir jis sumokėjo išlaidas registrų centrui už įregistruotus naujus nekilnojamo turto duomenis. Iš esmės nesutinka su stogo keitimu, mano, kad ieškovė galėjo kreiptis į jį dėl kompensacijos stogo keitimui, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos tokio prašymo ieškovė jam neteikė.
Šalies argumentai
8. Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad baigus rekonstrukcijos darbus su R. B. buvo derėtasi dėl kainos, tačiau jis atsakė kad jis nieko nemokės, todėl ginčas persikėlė į teismą. Dėl atsakovo prašomo taikyti ieškinio senaties termino, pažymi, kad su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad remiantis Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1531-273/2020 dėl nuostolių atlyginimo turi būti taikomas 10 metų terminas, nurodo, kad ieškinio senatis negali būti taikoma, nes ieškovė kreipėsi į teismą tuomet kai atsirado reikalavimo teisė, kai užbaigė statybas. O reikalavimo teisė atsiranda tada, kai užbaigimo aktu yra užbaigti darbai įregistruojami registrų centre, nustatant turto dalis, kurios šiuo atveju buvo 2020 metų lapkričio mėnesį kai ieškovė su atsakovu įregistravo savo daiktines teises. Nuo minėto termino ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad stogo keitimo dalinis finansavimas galimas tik kaimo vietovėse ir nagrinėjamu atveju tokia kompensacija pagal esamą reglamentavimą nebūtų pritaikyta. Pažymi, kad abi šalys pripažįsta, jog abu yra bendro namo bendrasavininkai, atsakovui priklauso 66/100 dalis namo, o ieškovei priklauso 34/100 namo dalis. Pagrindinis ieškinio reikalavimas yra tas, kad proporcingai pagal priklausančią namo dalį būtų paskirstomos bendros patirtos išlaidos rekonstruojant namo stogą, kad jos yra dalinamos proporcingai į dalis. Mano, kas teismas turėtų vadovautis ne menamais namo ploto paskaičiavimais, o registrų centre įregistruotais ir išrašuose pateiktais matavimais. Kildinant ieškinio reikalavimą yra svarbu ir leidimas ir pats projektas rekonstruoti gyvenamą namą. Leidimas buvo išduotas 2014 m. spalio 31 dieną, jis buvo pasirašytas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos K. M.. Ieškinio ribos yra tai, kas susiję su namo stogo danga. Savo ieškinio reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916-2021. Būtinumą rekonstruoti gyvenamojo namo stogą pagrindžia tai, kad namas pats yra statytas 1972 metais, vadinasi, iki namo stogo rekonstrukcijos praėjo beveik 40 metų. Nors atsakovas nurodo, kad namo stogo konstrukcija nebuvo keistina dėl būklės, tačiau atstovo nuomone stogo dangos nepakeisi, jei bus netvirtas pats pamatas. Tuo labiau, kad keičiant stogo dangą iš šiferio į kitokio pobūdžio stogo dangą, atitinkamai yra skirtingi stogo konstrukcijų išmatavimai, todėl jie turėjo būti pakeisti. Kadangi stogo danga yra pakeista, atsakovui yra pareiga padengti patirtas stogo pagerinimo išlaidas, t.y. patirtus nuostolius. Nustatant ieškinio nuostolių dydį ieškovė remiasi UAB „Lovertus“ išvada – 11500 Eurų. Pagal ekspertizės išvadą yra dvi sumos 9000 Eur ir 11700 Eur, kuriomis galima vadovautis. Prašo ieškinį tenkinti.
9. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, palaiko ką atsakovas yra nurodęs savo procesiniuose dokumentuose bei prašo taikyti ieškinio senatį, nes yra praleistas 10 metų terminas. Tai motyvuoja tuo, kad 2011 metais ieškovė buvo įsigijusi medžiagas ir atliko darbus, byloje yra fiksuota 2012 metais buvo baigtas stogas, o 2014 metais jau pati ieškovė gyveno name. Mano kad ieškovės reikalavimas turi būti vertintinas kaip skola, kuri turi būti skaičiuojama pagal faktiškai nuostolių atsiradimo metu patirtas išlaidas. Nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia, yra nuostolių atsiradimo pradžia t.y. 2011 metai, kadangi jau tais metais ieškovė žinojo, kad atsakovas neketina padengti stogo remonto darbų. Nurodo, kad pagal ieškovės paaiškinimus statybos darbai buvo atlikti 2011 metais, tačiau byloje nėra jokių duomenų kiek tais metais kainavo statybų medžiagos, tad nėra vienareikšmiškų duomenų kiek gali siekti ši suma. Mano, kad 2011 metais patirtos išlaidos negali viršyti 9000 Eur sumos. Išlaidos, kurias būtų galima priteisti iš kito bendraturčio turi atitikti dvi sąlygas - turi būti būtinos ir protingos. Kadangi atsakovas nesutiko su stogo rekonstrukcija, tad ieškovė neįgavo reikalavimo teisės reikalauti iš jo išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad dėl ieškovės vykdomos rekonstrukcijos pradėjo trūkinėti pamatai, tad atsakovas patyrė išlaidų taisant pamatus. Nurodo, kad bendra darbų sąmata nėra teisingai paskaičiuota, mano, kad ieškovė siekia nepagrįsto praturtėjimo. Taipogi, remiantis 2014 metų susitarimu ieškovė pati įsipareigojo sumokėti remonto išlaidas, tad nėra pagrindo jų priteisti iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. iš į bylą ieškovės pateikto 2021-09-15 (ekspertizės akte esančio 2022-12-23) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: žemės sklypas su statiniais, ir pastatas - gyvenamasis namas Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai 1972; rekonstravimo pradžios metai 2014, rekonstravimo pabaigos metai 2018; bendras plotas 233,09 kv.m., gyvenamasis plotas 105 kv.m., rūsių plotas 44,94 kv. m., garažų plotas 40,16 kv.m. ir kiemo statiniai, nuosavybės teise įregistruoti G. E. 34/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. B. 66/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre 2020-11-23 įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (registravimo pagrindas 2018-05-10 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla), nuo 2021-09-15 galioja įrašas dėl 2021-08-26 susitarimo, kuriuo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. (duomenys neskelbtini) tvarka. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše įrašyta pastaba, kad gyvenamojo namo 1A1p bendrasavininkų valdomos dalys paskaičiuotos nuo 104,13 kv.m.
11. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti; ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.
12. Bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant nustatančiame CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, byloje svarbu atriboti, kurios nurodytos išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios turto savininkų poreikiams tenkinti.
13. Daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnis).
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Sprendžiant dėl daikto pagerinimo darbų taip pat svarbu nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-684/2016).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolių atlyginimą grindžia tiek būtinumu daiktą išlaikyti (išsaugoti), tiek išlaidomis bendram nekilnojamajam turtui pagerinti. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad nuo namo pastatymo (1972 metai) namo stogas niekada nebuvo remontuotas, dengtas šiferiu. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ir pats taisė skylę namo stoge. Atsakovo argumentas, kad skylę pramušė „turbūt akmuo“ yra niekuo nepagrįstas. Kaip ir nepagrįstas atsakovo argumentas, kad aplinkui yra namų kur stogai nekeisti, vadinasi ir jų namo stogas neturi būti keičiamas. Pažymėtina, kad atsakovas pripažino jog sutiko, kad turi būti keičiama stogo danga. Nurodė, kad iš pradžių neprieštaravo, kad jeigu keičiamas stogas, tai ieškovė ir atliktų rekonstrukciją. Pažymėtina, kad paties atsakovo pateiktame gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte nurodytas projekto numeris IV-2011/04, t.y. projektavimo darbai buvo pradėti 2011 metais. Atsakovas nurodė, kad ginčas kilo todėl, kad ieškovė neteisėtai pasididino jai priklausančio turto dalį, iškeldama aukštesnes sienas, negu jis buvo pritaręs, todėl jis ir nebesutiko pasirašyti ant projekto ir šalys susipyko. Atsakovo nurodyta aplinkybė patvirtina, kad jis žinojo ne tik apie namo stogo pakeitimą, bet ir kad davė žodinį sutikimą rekonstrukcijai, kurios ir pats siekė. Tai, kad darbai buvo pradėti be ar su statybos leidimu, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Pats ieškovas pateikė į bylą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, kuriame yra jo 2014-04-01 sutikimas, patvirtinantis, kad bendrasavininkė (ieškovė G. E.) rekonstruotų jiems priklausantį gyvenamąjį namą ir būtų statytoja. Pagal byloje ištirtus įrodymus namo rekonstrukcija yra Nekilnojamojo turto registre įregistruota, kaip ir įregistruota deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu, kad pats dalyvavo Nekilnojamojo turto registre įforminat dokumentus.
18. Atsakovas nurodo, kad ieškovės dalis po namo rekonstrukcijos padidėjo, tačiau tam patvirtinti nepateikia jokio įrodymo, prašo vadovautis Nekilnojamojo turto registro ginčo nagrinėjimo metu aktualiais duomenimis. Pažymėtina, kad 2014 m. Susitarimo 4 puntu šalys susitarė, kad pagal projektą pastačius įstatymų nustatyta tvarka įformins tam tikras dalis, tačiau to nepadarė, taigi teigti, kad ieškovei priklauso didesnė bendrosios nuosavybės dalis, negu įregistruota Registre, nėra teisinio pagrindo. Atsakovo nurodytas 2021-08-26 susitarimas dėl nustatytos nekilnojamuoju daiktu tvarkos, savaime nepakeičia kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalies. Susitarimo 4 punktu šalys konstatavo, kad supranta ir sutinka, kad dalys bus tikslinamos atlikus kadastrinius matavimus dėl nežymių galimų plotų nukrypimų. Pats atsakovas pateikė į bylą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje užfiksuota kadastrinių duomenų nustatymo data – 2018-05-10, t.y. po atliktos namo rekonstrukcijos.
19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, jeigu vienas iš bendraturčių pagerina bendrą turtą taip, kad jo vertė padidėja, šio bendraturčio teisė į patirtų nuostolių atlyginimą gali būti užtikrinama, tenkinant šios šalies reikalavimą ne tik padidinti jos bendrosios dalinės nuosavybės dalį (CK 4.77 straipsnis), bet ir prašant priteisti kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).
20. CK 4.76 straipsnyje taip pat yra nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptariama teisės norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020).
22. Taigi, kaip matyti iš CK 4.76 straipsnio, bendraturtis gali reikalauti iš kito savininko bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos.
23. Byloje ištirtas 2014 m. šalių susitarimas (data nenurodyta) „Dėl statybų (duomenys neskelbtini)“ (toliau „Susitarimas“), kurį šalys sudarė atsižvelgiant į tai, kad yra parengtas gyvenamojo namo Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas. Atsakovo argumentas, kad Susitarimo 5 punktu šalys sutarė dėl statybų metu turėtų išlaidų pasidalinimo, laikytinas nepagrįstu. Susitarimo 4 punktu šalys susitarė tik dėl pačių statybos darbų pasidalinimo, nes atsakovas patvirtino, kad rekonstrukcijos siekė ir jis, norėdamas įteisinti priestatą. Susitarimo 6 punktas patvirtina abiejų šalių nurodytą aplinkybę, kad iki rekonstrukcijos projekto parengimo jau vyko statybos darbai, kurių pasekoje kaip nurodė abi šalys, buvo užlietas rūsys, todėl G. E. įsipareigojo savo lėšomis įrengti stogo lietvamzdžius ir rūsio patalpose išbetonuoti grindis. Byloje nėra daugiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginį, jog buvo susitarta, kaip padalinamos kitos patirtos šalių statybos darbų išlaidos. Atsakovo argumentas, kad jis neprašo priteisti savo patirtų išlaidų ar neprašo padidinti savo dalies bendrame turte, nereiškia, kad yra pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo, atsakovui neginčijant kad ieškovė gyvenamojo namo stogo remonto/rekonstrukcijos darbus atliko pati savo sąskaita. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad namo rekonstrukcijos metu pakeitus namo stogą, pagerėjo ir jų bendro turto vertė. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie savo patirtas išlaidas dėl bendro turto statybos darbų (CK 4.83 straipsnis), nurodė, kad priešinių reikalavimų nagrinėjamoje byloje nereikš.
24. Ieškovė grįsdama ieškinio reikalavimą dėl patirtų išlaidų sumos rėmėsi 2021-05-21 UAB „Lovertus“ pateikta nekilnojamojo turto statybos (remonto) darbų vertės konsultacine išvada, kurioje nurodyta ginčo pastato namo stogo atkuriamoji vertė vertės nustatymo dienai, t.y. 2021 m. gegužės 12 d. yra 11500 Eur. Tokią turto vertę galima būtų prašyti taikyti tik reiškiant ieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Tačiau tokio reikalavimo nei viena šalis nepareiškė.
25. Teismui pasiūlius šalims teikti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, atsakovas su teismo siūlymu nesutiko, ieškovė tokį prašymą pateikė.
26. Eksperto išvada yra vienas iš įrodymų (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į šalių nuomones, pateiktus klausimus ekspertui, teismas padarė išvadą, kad tikslu išsiaiškinti kilusius klausimus, reikalaujančius specialių žinių (Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalis), teismas tenkino ieškovės prašymą ir 2022 m. kovo 17 d. nutartimi paskyrė byloje statybos/remonto darbų vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimą:1. Kokie gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), remonto (rekonstrukcijos) darbai buvo atlikti pagal gyvenamojo namo rekonstravimo projektą Nr. IV-2011/04 ir kokia atliktų darbų (juos konkrečiai nurodant) ir patirtų išlaidų (konkrečiai jas nurodant) kaina (vertė)? Spręsdamas ekspertizės skyrimo klausimą, teismas nurodė, kad formuluojant klausimus teismo ekspertui, klausimai užduotini atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą bei į tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nėra pareiškęs priešinių reikalavimų. Taip pat teismas pažymėjo, kad būtent teismo eksperto kompetencija yra pagrįsti kaip nustatė atliktų remonto (rekonstrukcijos) darbų kainas (vertę).
27. Šalys neneigia ir tai patvirtina namo rekonstravimo projektas, kad buvo suprojektuoti gyvenamojo namo rekonstrukcijos sprendiniai. Pažymėtina, kad ieškovė ir neprašo priteisti savo patirtų kitų statybos darbų išlaidų, jos ieškinio reikalavimas yra tik dėl stogo (kuris yra namo bendroji konstrukcija) keitimo/rekonstrukcijos, kuriai pritarė atsakovas, atliktų išlaidų atlyginimo.
28. Sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, kad keičiant stogo dangą iš šiferio į metalinę, reikalingos ir kitokios stogo konstrukcijos, ką nurodė ir pats atsakovas 2022-03-15 raštu išreikšdamas poziciją dėl teismo siūlymo skirti ekspertizę bei savo atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad stogas yra visuma elementų (LR Aplinkos ministro 2008-10-27 įsakymu Nr. D1-571 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.0502:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, analogiškai numatyta ir ginčo nagrinėjimo metu galiojančiame LR Aplinkos ministro 2019-03-29 įsakymu Nr. D1-186 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ išaiškintos sąvokos: stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Stogų konstrukcijoms priskiriami: plokščiasis neeksploatuojamas stogas, plokščiasis eksploatuojamas stogas, plokščiasis neeksploatuojamiesiems atvirkštinis stogas, plokščiasis neeksploatuojamas apželdintas stogas bei šlaitinis stogas, įrengti tarp šildomų patalpų ir išorės, tarp šildomų patalpų ir šiltnamio, tarp šildomų patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų, tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų, tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų, o taip pat perdangos po nešildoma pastoge, perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis; stogo konstrukcija – stoge panaudotų statybos produktų ir jų sluoksnių struktūra.
29. Ekspertizės akte Nr. 20502 vertinamo turto aprašyme nurodyta, kad vertinamas gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra 1972 m statybos, 2012 m rekonstruotas (RC duomenimis 2014-2018 m rekonstrukcija), paliekant mansardos sienas, pristatant laiptinę ir naujai perdengiant namo stogą. Teismo ekspertas nurodė, jog teismo ekspertizės tyrimą apėmė tik virš pagrindinės namo dalies pakeisto stogo darbai ir jam pakeisti patirtos išlaidos. Ekspertizė nebuvo atliekama pastato (sienų, pertvarų ir t.t.) rekonstrukcijos, bei stogo dalies, esančios virš pristatytos laiptinės darbams. Rekonstrukcijos pastato stogo danga – profiliuota metalo skarda.
30. Ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
31. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Ekspertizės įstatymo) 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Teismo ekspertizė – teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte. Ekspertizės įstatymo 14 straipsnis nustato teismo eksperto teises, viena iš jų - savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus.
32. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertas vertinimui pasirinko išlaidų (kaštų) metodą, kadangi ekspertinio tyrimo užduotis – atlikti remonto (rekonstrukcijos) darbai, bei jų vertė.
33. Atsakovo argumentas, kad teismo ekspertas negalėjo remtis stogo darbų kainos paskaičiavimui statybos specialisto R. S., turinčio kvalifikacinį atestatą, niekuo nepagrįstas. Be to, teismui pasiūlius atsakovui apsvarstyti ar jis neprašo papildomos ar pakartotinės ekspertizės, atsakovas kategoriškai su teismo siūlymu nesutiko. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad patirtas išlaidas privalo pagrįsti ieškovė. Tačiau jeigu atsakovas nesutinka su ieškovės teikiamais įrodymais, jis turi pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas patirtas išlaidas, jų dydį. Ieškovė nurodė, kad neturi tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų jos patirtas išlaidas tiek perkant statybines medžiagas, tiek atliktų darbų vertę, todėl remiasi netiesioginiu įrodymu – teismo ekspertizės aktu.
34. Atsakydamas į teismo suformuluotą klausimą ekspertas pateikė išvadą, kad apskaičiuota stogo darbų (įskaičiuojant medžiagas, mechanizmus, bei darbus) vertė 2012 m. spalio mėn. kainomis yra 9000 Eur. Papildomai nurodė, kad apskaičiuota stogo darbų (įskaičiuojant medžiagas, mechanizmus, bei darbus) vertė 2021 m. rugsėjo mėn. kainomis yra 11.700 Eur.
35. Atsakovo atstovas nurodo, kad ekspertas nepagrindė kodėl stogo darbų vertė apskaičiuota 2012 m. spalio mėn. kainomis. Lokalinėje sąmatoje, kuria naudojosi ekspertas nurodyta, kad lokalinė sąmata sudaryta pagal 2012.10 kainas. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad namo stogo statybos darbai buvo baigti 2012 metais. Ekspertizės akte nurodyta, kad namas rekonstruotas 2012 metais (RC duomenimis 2014-2018 m rekonstrukcija). Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodyto argumento, kad ekspertizės atlikimo metu bendravo su teismo ekspertu, vadinasi pats teikė/galėjo teikti tam tikrą informaciją ekspertui.
36. Duomenų, kurie paneigtų, kad 2011-2012 metais galėjo būti ir kitokios kainos negu nurodyta eksperto naudotoje lokalinėje sąmatoje, atsakovas nepateikė. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2011metais ieškovės patirtos išlaidos namo stogui negalėjo viršyti 9000 Eur. Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiami dviejų ar daugiau bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).
37. Ieškovė neneigia, kad statybos darbai buvo atlikti ūkio būdu, todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad į išlaidas įskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį nėra pagrindo. Taip pat vertinant 2014 m. šalių Susitarimą darytina išvada, kad į ieškovės prašomas priteisti išlaidas negali būti įskaičiuotos išlaidos lietaus nuvedimo sistemos latakų, lietvamzdžių montavimui. Ieškovė nurodė, kad nuo pat jos nuosavybės įgijimo į bendro su atsakovu turto dalį, ji patyrė atsakovo spaudimą parduoti jai priklausančią turto dalį, tvirtino, kad su atsakovu nuolat kildavo konfliktai dėl stogo remonto, tad sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, kad nerinkdama tiesioginių įrodymų apie patirtas išlaidas medžiagų įsigijimui ir patirtas išlaidas darbų vertei, ieškovė prisiėmė tam tikrą riziką. Nors atsakovas neneigė, kad statybos darbus atliko darbininkai, tačiau ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad darbus vykdė ieškovės pažįstamas asmuo, nepateikė įrodymų, kad darbininkams būtų mokamas atlyginimas nuo kurių buvo sumokėti privalomieji mokesčiai, todėl ši lokalinėje sąmatoje (kuria vadovavosi ekspertas) nurodyta suma taip pat neįskaitytina į ieškovės patirtas išlaidas. Kaip ir neįskaitytinos lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos papildomų medžiagų vertei, papildomų mechanizmų vertei, papildomam darbo užmokesčiui, pridėtinės išlaidos, pelnas (netiesioginės išlaidos). Kitų lokalinėje sąmatoje nurodytų kainų, darbų apimties atsakovas neginčijo.
38. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo tvarka reglamentuota CPK 185 straipsnyje. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
39. Pažymėtina, kad įrodinėjimo civiliniame procese specifika lemia tai, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).
40. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus, įrodinėjimo pareigą, darytina išvada, kad stogo remonto/rekonstrukcijos darbų vertė yra 5500 Eur. Ši suma apskaičiuota įvertinus lokalinėje sąmatoje nurodytą darbų ir išlaidų aprašymą, įskaitant darbo užmokestį medžiagoms, mechanizmams (5840,30-130,66-209,26?5500,38, suapvalinus 5500). Kadangi atsakovui priklauso 66/100 ginčo namo, darytina išvada, kad jam tenka pareiga atlyginti 3.630 Eur išlaidų, kurias ieškovė patyrė atlikdama ginčo namo stogo remontą/rekonstrukciją.
41. Dėl ieškovės patirtų 630 Eur išlaidų gyvenamojo namo statybos registravimui. Atsakovas jų neginčijo, atsiliepime nurodė, kad ieškovė neprašė jų atlyginti, tačiau jokio argumento kodėl pats nesumokėjo, nors dalyvavo kartu registruojant bendro nekilnojamojo turto dokumentus, nepateikė, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo proporcingai jo nuosavybės daliai 415,80 Eur gyvenamojo namo statybos registravimo išlaidų, tenkintinas.
42. Dėl ieškovės patirtų 400 Eur išlaidų sumokėtų UAB „Lovertus“. Šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, skirtomis bendram turtui išlaikyti. Dėl jų pasisakytina paskirstant bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškinio senaties
43. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).
44. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
45. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
46. Atsakovo argumentas, kad nagrinėjamu atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškinio reikalavimas nėra dėl žalos atlyginimo, ieškinio reikalavimas yra dėl ieškovės kaip bendraturtės turėtų išlaidų, investuotų į bendrą turtą, atlyginimo. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas.
47. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
48. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018).
49. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
50. Ieškovės atstovas nurodo, kad ieškinio senaties pradžią reikia skaičiuoti nuo deklaracijos apie statybos užbaigtumą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2020-11-23). Atsakovo atstovas teigia, kad ieškinio senaties pradžią reikia skaičiuoti nuo tada kai ieškovė įsigijo statybines medžiagas, jau tais metais ieškovė žinojo, kad atsakovas neketina padengti stogo remonto darbų. Triplike atsakovas ieškinio senaties pradžios terminui nustatyti remiasi 2012-01-17 UAB „Klaipėdos komprojektas“ raštu. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad namo stogo statybos darbai buvo baigti 2012 metais. Atsakovo pateiktas „Klaipėdos komprojektas“ raštas Nr.3.3-52 yra 2012 m. sausio 17 dienos. Šiame rašte apie stogo remonto/uždengimo baigtumą nėra nurodyta. Netgi ir remiantis šiuo atsakovo argumentu, ieškinio senaties terminas nebūtų suėjęs, nes ieškinys teismui pateiktas 2021-09-28. Abi šalys patvirtino, kad stogo remonto darbai prasidėjo 2011 metais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad namo stogo remonto darbai buvo baigti 2011 metais. Abi šalys patvirtino, kad ginčas dėl stogo darbų – neįrengtų lietvamzdžių - kilo 2014 metais. Jau yra konstatuota, kad lietaus nuvedimo sistemos lietvamzdžių montavimas yra sudėtinė stogo statybos darbų dalis. Tad laikytina nepagrįstu atsakovo argumentas, kad stogo statybos darbai buvo užbaigti 2012 metais. 2014 metais buvo parengtas gyvenamojo namo rekonstravimo projektas, kuriuo bendruosius sprendinius (statinių rodiklius) savo parašais patvirtino tiek G. E., tiek R. B., 2014-04-01 sutikimu R. B., kaip bendrasavininkas sutiko, kad G. E. rekonstruotų jiems priklausantį gyvenamąjį namą ir būtų statytoja. Pagal byloje esančius duomenis (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad rekonstravimo pradžios metai 2014, rekonstravimo pabaigos metai 2018), atsakovo pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad kadastriniai duomenys fiksuoti 2018-05-25, todėl darytina išvada, kad ši data (rekonstrukcijos pabaigos data) laikytina ieškinio senaties pradžios diena.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
52. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis 188 Eur, advokato teisinei pagalbai ieškovė sumokėjo 2026 Eur. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad jis neturi atlyginti ieškovės patirtų išlaidų 400 Eur, sumokėtų UAB „Lovertus“, nes teismas tokio įrodymo nevertino, todėl jos nelaikytinos būtinomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK straipsnio 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tačiau ieškovė patyrė išlaidas teismui paskyrus statybos ekspertizę, sumokėdama 800 Eur.
53. Atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai - 2000 Eur.
54. Teismas, vertindamas šalių patirtų išlaidų teisinei pagalbai pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, įvertinant bylos sudėtingumą, darytina išvada, kad pagrindų nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis), todėl tenkinus 49 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1.476,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 1020 Eur išlaidų teisinei pagalbai, atlikus tarpusavyje vienarūšių prievolių užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 456,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės G. E. naudai iš atsakovo R. B. 3.630,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto/rekonstrukcijos išlaidų, 415,80 Eur gyvenamojo namo statybos registravimo išlaidų bei 456,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.