Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-05-30 · Civilinė byla Nr. e2A-484-826/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-02-14Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-30
Bylos Nr.
e2A-484-826/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06719-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
G. E.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-484-826/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06719-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.4.2.9.1; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-82-637/2023 pagal ieškovės G. E. ieškinį atsakovui R. B. dėl bendraturčio turto pagerinimo išlaidų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 7 590 Eur gyvenamojo namo rekonstrukcijos išlaidų, 415,80 Eur gyvenamojo namo statybos registravimo išlaidų ir 264 Eur turto vertinimo darbų išlaidų, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovė pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą yra paveldėjusi ir nuosavybės teise valdo 34/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovas nuosavybės teise valdo 66/100 dalis gyvenamojo namo. 2014 metais ieškovės užsakymu ir su R. B. pritarimu buvo parengtas gyvenamojo namo rekonstravimo projektas. Ieškovė gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus atliko savo lėšomis. 2018 m. spalio 22 d. atsakovas, kaip gyvenamojo namo bendraturtis, sutiko, jog ieškovė užsakytų ir parengtų visus reikiamus dokumentus gyvenamojo namo baigtai statybai (rekonstrukcijai) įregistruoti VĮ Registrų centre ir gautų deklaraciją apie statybos užbaigimą savo vardu. 2020 m. lapkričio 23 d. deklaracija apie statybos užbaigimą buvo įregistruota VĮ Registrų centre, įrašas įsigaliojo nuo 2021 m. rugsėjo 9 d.

2.2. Ieškinio kaina – 11 500 Eur – grindžiama 2021 m. gegužės 21 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lovertus“ konsultacine išvada dėl nekilnojamojo turto statybos (remonto) darbų vertės nustatymo 2021 m. gegužės 12 d. Prašo iš atsakovo priteisti jo nuosavybės daliai, t. y. 66/100, tenkančias stogo rekonstrukcijos išlaidas ir proporcingai atsakovo nuosavybės daliai apskaičiuotas gyvenamojo namo statybos registravimo išlaidas, taip pat turto vertinimo darbų išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 3 630 Eur gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, stogo remonto / rekonstrukcijos išlaidų, 415,80 Eur gyvenamojo namo statybos registravimo išlaidų ir 456,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, jog nuo namo pastatymo (1972 metai) namo stogas niekada nebuvo remontuotas, dengtas šiferiu. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ir pats taisė skylę namo stoge. Laikė, jog atsakovo argumentas, kad skylę pramušė „turbūt akmuo“, yra niekuo nepagrįstas. Taip pat nepagrįstu laikė ir atsakovo argumentą, kad aplinkui yra namų, kurių stogai nekeisti, todėl ir jų namo stogas neturi būti keičiamas. Pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog sutiko, kad turi būti keičiama stogo danga. Nurodė, kad iš pradžių neprieštaravo, kad, keičiant stogą, ieškovė ir atliktų rekonstrukciją. Pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad ginčas kilo todėl, jog ieškovė neteisėtai pasididino jai priklausančio turto dalį, iškeldama aukštesnes sienas, negu jis buvo pritaręs, todėl jis ir nebesutiko pasirašyti ant projekto ir šalys susipyko. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodyta aplinkybė patvirtina, jog jis ne tik žinojo apie namo stogo pakeitimą, bet ir davė žodinį sutikimą dėl rekonstrukcijos, kurios ir pats siekė. Akcentavo, jog tai, kad darbai buvo pradėti be statybos leidimo ar su juo, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad pats ieškovas pateikė į bylą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rekonstravimo projektą, kuriame yra jo 2014 m. balandžio 1 d. sutikimas, kad bendraturtė (ieškovė) rekonstruotų jiems priklausantį gyvenamąjį namą ir būtų statytoja. Teismas konstatavo, kad, pagal byloje ištirtus įrodymus, namo rekonstrukcija yra Nekilnojamojo turto registre įregistruota, kaip ir įregistruota deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu, kad pats dalyvavo Nekilnojamojo turto registre įforminant dokumentus.

4.2. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovės dalis po namo rekonstrukcijos padidėjo, prašė vadovautis Nekilnojamojo turto registro ginčo nagrinėjimo metu buvusiais aktualiais duomenimis. Pažymėjo, kad 2014 metais susitarimo 4 puntu šalys susitarė, jog, pagal projektą pastačius stogą, įstatymų nustatyta tvarka įformins tam tikras dalis, tačiau to nepadarė, todėl padarė išvadą, jog teigti, kad ieškovei priklauso didesnė bendrosios nuosavybės dalis, negu įregistruota registre, nėra teisinio pagrindo. Laikė, kad atsakovo nurodytas 2021 m. rugpjūčio 26 d. susitarimas dėl nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos savaime nepakeičia kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalies. Nurodė, kad susitarimo 4 punktu šalys konstatavo, jog supranta ir sutinka, kad dalys bus tikslinamos atlikus kadastrinius matavimus dėl nedidelių galimų plotų nukrypimų.

4.3. Sutiko su ieškovės atstovo argumentu, kad, keičiant stogo dangą iš šiferio į metalinę, reikalingos ir kitokios stogo konstrukcijos, ką nurodė ir pats atsakovas 2022 m. kovo 15 d. raštu išreikšdamas poziciją dėl teismo siūlymo skirti ekspertizę ir savo atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad stogas yra visuma elementų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.0502:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, analogiškai numatyta ir ginčo nagrinėjimo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, kuriame išaiškintos sąvokos: stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Stogų konstrukcijoms priskiriami: plokščiasis neeksploatuojamas stogas, plokščiasis eksploatuojamas stogas, plokščiasis neeksploatuojamiesiems atvirkštinis stogas, plokščiasis neeksploatuojamas apželdintas stogas bei šlaitinis stogas, įrengti tarp šildomų patalpų ir išorės, tarp šildomų patalpų ir šiltnamio, tarp šildomų patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų, tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų, tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų, taip pat perdangos po nešildoma pastoge, perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis; stogo konstrukcija – stoge panaudotų statybos produktų ir jų sluoksnių struktūra).

4.4. Nurodė, kad atsakovo argumentas, jog teismo ekspertas negalėjo remtis statybos specialisto R. S., turinčio kvalifikacijos atestatą, apskaičiuota stogo darbų kaina,, niekuo nepagrįstas. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismui pasiūlius atsakovui apsvarstyti, ar jis prašo papildomos ar pakartotinės ekspertizės, atsakovas kategoriškai su teismo siūlymu nesutiko. Teismas pažymėjo, kad sutinka su atsakovo atstovo argumentu, jog patirtas išlaidas privalo pagrįsti ieškovė. Tačiau laikė, kad jeigu atsakovas nesutinka su ieškovės teikiamais įrodymais, jis turi pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas patirtas išlaidas, jų dydį. Akcentavo, kad ieškovė nurodė, jog neturi tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų jos patirtas išlaidas tiek perkant statybines medžiagas, tiek atliktų darbų vertę, todėl remiasi netiesioginiu įrodymu – teismo ekspertizės aktu.

4.5. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog ekspertas nepagrindė, kodėl stogo darbų vertė apskaičiuota remiantis 2012 m. spalio mėn. kainomis. Teigė, kad lokalinėje sąmatoje, kuria naudojosi ekspertas, nurodyta, jog lokalinė sąmata sudaryta pagal 2012 m. spalio mėn. kainas. Nurodė, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog namo stogo statybos darbai buvo baigti 2012 metais. Taip pat akcentavo, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodyto argumento, jog ekspertizės atlikimo metu bendravo su teismo ekspertu, todėl padarė išvadą, kad pats teikė / galėjo teikti tam tikrą informaciją ekspertui. Konstatavo, jog duomenų, kurie paneigtų, kad 2011–2012 metais galėjo būti ir kitokios kainos, negu nurodyta eksperto naudotoje lokalinėje sąmatoje, atsakovas nepateikė.

4.6. Nurodė, kad vertinant 2014 m. šalių susitarimą darytina išvada, jog į ieškovės prašomas priteisti išlaidas negali būti įskaičiuotos lietaus nuleidimo sistemos latakų, lietvamzdžių montavimo išlaidos. Pažymėjo, jog ieškovė nurodė, kad nuo pat jos nuosavybės teisės į bendro su atsakovu turto dalį įgijimo ji patyrė atsakovo spaudimą parduoti jai priklausančią turto dalį, tvirtino, kad su atsakovu nuolat kildavo konfliktų dėl stogo remonto, todėl sutiko su ieškovės atstovo argumentu, jog, nerinkdama tiesioginių įrodymų apie patirtas medžiagų įsigijimo ir darbų išlaidas, ieškovė prisiėmė tam tikrą riziką. Akcentavo, kad nors atsakovas neneigė, jog statybos darbus atliko darbininkai, tačiau ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad darbus vykdė ieškovės pažįstamas asmuo, nepateikė įrodymų, kad darbininkams būtų buvęs mokamas atlyginimas, nuo kurio buvo sumokėti privalomieji mokesčiai, todėl šioje lokalinėje sąmatoje (kuria vadovavosi ekspertas) nurodytos sumos taip pat neįskaitė į ieškovės patirtas išlaidas. Kaip ir neįskaitė lokalinėje sąmatoje nurodytos papildomų medžiagų vertėsi, papildomų mechanizmų vertėsi, papildomo darbo užmokesčio sumos, pridėtinių išlaidų, pelno (netiesioginės išlaidos).

4.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog namo stogo statybos darbai buvo baigti 2012 metais. Atsakovo pateiktas „Klaipėdos komprojekto“ raštas Nr. 3.3-52 yra 2012 m. sausio 17 d. Pažymėjo, kad šiame rašte apie stogo remonto / uždengimo baigtumą nėra nurodyta. Padarė išvadą, kad, netgi ir remiantis šiuo atsakovo argumentu, ieškinio senaties terminas nebūtų suėjęs, nes ieškinys teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 28 d. Teigia, kad abi šalys patvirtino, jog stogo remonto darbai prasidėjo 2011 metais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad namo stogo remonto darbai buvo baigti 2011 metais. Nurodė, kad abi šalys patvirtino, jog ginčas dėl stogo darbų – neįrengtų lietvamzdžių – kilo 2014 metais, ir atkreipė dėmesį į tai, kad jau yra konstatuota, jog lietaus nuleidimo sistemos lietvamzdžių montavimas yra sudėtinė stogo statybos darbų dalis. Laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad stogo statybos darbai buvo užbaigti 2012 metais. Nurodė, kad byloje esantys duomenys (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad rekonstravimo pradžios metai – 2014, rekonstravimo pabaigos metai – 2018), atsakovo pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad kadastriniai duomenys užfiksuoti 2018 m. gegužės 25 d., todėl padarė išvadą, kad ši data (rekonstrukcijos pabaigos data) laikytina ieškinio senaties pradžios diena.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, iš naujo išspręsti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad reikalavimai atsakovui reiškiami pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnį. Teigia, jog, atsižvelgiant į šią aplinkybę, byloje taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Akcentavo, kad ieškinys teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 28 d. (ieškinyje nurodyta jo data), todėl tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad ieškovės reikalavimams taikomo ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2018 m. gegužės 25 d., kai buvo užfiksuoti baigti stogo rekonstrukcijos darbai, pripažintina, kad ieškinys teismui buvo pateiktas praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.

6.2. Nurodė, kad teismas nusprendė, jog ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2018 m. gegužės 25 d., kai buvo užfiksuoti baigti stogo rekonstrukcijos darbai, tačiau mano, kad teismas nepateikė visiškai jokių argumentų, kuo remdamasis nusprendė, jog būtent 2018 m. gegužės 25 d. ieškovė suprato ar turėjo suprasti, kad jos teisės yra pažeistos. Pažymėjo, jog 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdyje apklausiama ieškovė pripažino šias ieškinio senaties terminui skaičiuoti reikšmingas faktines aplinkybes: 1) pripažino, kad stogo rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2011 metų vasarą; 2) pripažino, kad stogo rekonstrukcijos darbus ji atliko iki 2014 metų; 3) pripažino, kad stogo rekonstrukcijai reikalingas statybines medžiagas, už kurias patirtų išlaidų atlygini­mo reikalauja iš atsakovo, ji įsigijo 2011 metais; 4) pripažino, kad nuo pat pra­džios, dar iki pradedant statybos darbus, užtikrintai ir neabejotinai žinojo, kad atsakovas neprisi­dės prie šių išlaidų už stogo rekonstrukciją. Mano, kad pati ieškovė pripažino, jog nuo pat statybos darbų pradžios 2011 metų vasarą ji aiškiai žinojo ir suprato, jog atsakovas neprisidės prie jokių išlaidų stogo rekonstrukcijai.

6.3. Nurodė, kad ieškovė reikalauja atlyginti išlaidas būtent tik stogo rekonstrukcijai / remontui. Teigia, kad 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog statybos darbų rezultatą ji perdavė tik 2018 metais tik todėl, kad statybas atlikęs meistras vis kažko iki galo nepadarydavo, tačiau kartu pažymėjo, kad stogo rekonstrukcijos darbai buvo baigti dar iki 2014 metų, kad ji galėtų name gyventi (2023 m. sausio 25 d. garso įrašo 26:00). Mano, kad pati ieškovė aiškiai patvirtino, jog statybos darbų perdavimas užsitęsė iki 2018 metų ne todėl, kad stogo rekonstrukcijos darbai nebuvo baigti ar kad trūko kokių nors darbų šiuo aspektu, o tik dėl kitų, su stogu nesusijusių, statybos darbų neužbaigimo.

Atsiliepimas

6.4. Atsakovas akcentavo, kad kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė tarp šalių 2014 metais sudarytą susitarimą dėl statybų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio 6 punkte ieškovė aiškiai įsipareigojo savo lėšomis įrengti ant stogo lietvamzdžius. Teigia, jog abi šalys paaiškino, kad toks susitarimas buvo numatytas todėl, jog 2014 metais stogui nebebuvo reikalinga atlikti jokių kitų statybos darbų, buvo likę tik uždėti trūkstamus lietvamzdžius. Mano, jog teismas tinkamai konstatavo savo sprendime, kad lietvamzdžius įrengti (t. y. atlikti paskutinius 2014 metais dar neatliktus darbus su stogu) įsipareigojo būtent ieškovė savo lėšomis. Mano, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog faktiškai ieškovė statybos darbus pradėjo 2011 metų vasarą, statybos darbams medžiagas įsigijo dar iki 2011 metų vasaros, 2012 m. sausio 17 d. stogo rekonstrukcijos darbai jau buvo atlikti, o 2014 metais buvo atliktas paskutinis su stogu susijęs statybos darbas – lietvamzdžių įrengimas, kurį bet kuriuo atveju įsipareigojo atlikti ieškovė savo lėšomis. Akcentavo, kad atlikdama stogo rekonstrukcijos darbus ieškovė visada žinojo, jog atsakovas jokiu būdu prie šių darbų išlaidų neprisidės. Apelianto nuomone, visos nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovė žinojo arba turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat stogo rekonstrukcijos darbų pradžios, o ne, kaip teismas teigia, nuo 2018 m. gegužės 25 d., kai kadastriniais matavimais buvo užfiksuoti baigti stogo rekonstrukcijos darbai.

6.5. Teigia, kad ekspertizės akto 1.1 punkte nurodoma, kad turtas buvo apžiūrėtas 2022 m. gegužės 20 d., o atliekant ekspertizę, apžiūroje dalyvavo ieškovė G. E.. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas teismo eksperto nebuvo kviečiamas dalyvauti objekto apžiūroje, todėl negalėjo joje dalyvauti kartu su ieškove. Pažymi, kad ekspertizės akto 1.7 punkte nurodoma, jog atlikdamas darbą turto ekspertas naudojosi užsakovo pateikta ir kita medžiaga: informacija ir paaiškinimais, gautais turto apžiūros metu. Mano, jog šios aplinkybės rodo, kad apžiūros metu teismo ekspertui buvo teikiami paaiškinimai, kurie vėliau turėjo realios įtakos teismo ekspertizės akto išvadoms, tačiau atsakovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti apžiūroje ir teikti tokius pačius paaiškinimus. Tai atsakovui kelia abejonių dėl teismo eksperto veikimo nešališkai.

6.6. Nurodė, kad į bylą pateikė 2011 metais darytas nuotraukas ir 2012 m. sausio 17 d. UAB „Klaipėdos komprojektas“ raštą Nr.3.3-52, kuriame jau konstatuojama, kad mansardinio aukšto bendras plotas padidintas nuo 34,99 iki 67,24 kv. m, o prie šio rašto pridėtose nuotraukose (F1) matyti, kad stogo įrengimo darbai jau buvo baigti. Pažymėjo, kad 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdyje apklausiama ieškovė pripažino, kad stogo rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2011 metų vasarą ir kad stogo rekonstrukcijai reikalingas statybines medžiagas, dėl kurių patirtų išlaidų atlyginimo reikalauja iš atsakovo, ji įsigijo 2011 metais. Mano, jog iš ekspertizės akto nėra suprantama, kokiu faktiniu pagrindu remdamasis teismo eksper­tas nutarė ir ekspertizės akte 1.1 punkte nurodė turto vertės nustatymo datą – 2012 m. spalio mėn. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors statybos darbus 2012 m. spalio mėn., tokio statybų momento nenurodė nei ieškovė, nei atsakovas.

6.7. Pažymėjo, kad teismas sprendime konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad statybos darbus atlikusiems darbi­ninkams būtų buvęs mokamas atlyginimas, nuo kurio buvo sumokėti privalomieji mokesčiai, todėl ši lokalinėje sąmatoje (kuria vadovavosi ekspertas) nurodyta suma taip pat neįskaitytina į ieškovės patirtas išlaidas. Kaip ir, pasak teismo, neįskaitytinos lokalinėje sąmatoje nurodytos papildomų medžiagų vertės, papildomų mechanizmų vertės, papildomo darbo užmokesčio sumos, pridėtinės išlaidos, pelnas (netiesioginės išlaidos). Pats teismas sprendime nutarė, jog ieškovei neatlygintinos jokios išlaidos, kurios galėjo susidaryti jau vykdant statybos darbus (pvz., atlyginimo darbininkams, papildomų darbų ir medžiagų ar kitos išlaidos, kurios patiriamos jau vykdant statybą). Mano, kad pats teismas pripažino, jog iš esmės ieškovei atlygintina tik statybinių medžiagų, kurias, kaip minėta, ieškovė pripažino įsigijusi dar iki 2011 metų vasaros, vertė, todėl teigia, kad nebuvo jokio logiško pagrindo spręsti, jog statybų kainos nustatymo momentas turėtų būti nukeltas į kokį nors vėlesnį laikotarpį, pvz., po statybos darbų užbaigimo ar pan.

6.8. Nurodė, kad nesutinka su teismo argumentais, jog byloje nėra daugiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginį, kad 2014 metų susitarimu buvo susitarta, kaip padalijamos šalių patirtos statybos darbų išlaidos, išskyrus ieškovės įsiparei­gojimą savo lėšomis įrengti stogo lietvamzdžius ir rūsio patalpose išbetonuoti grindis. Teigia, kad, aiškinant 2014 metų susitarimą, būtina atsižvelgti į pačios ieškovės dėl jo teiktus paaiškinimus. Pažymi, jog ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl sutiko įrengti lietvamzdžius ir išbetonuoti grindis rūsyje, teigė, kad jai nežinoma, kokia yra susitarimo 5 punkto prasmė, pagal kurį kiekviena iš šalių atitinkamai vykdo statybą pagal atitinkamas dalis, nurodytas susitarimo 4 punkte, ir pažymėjo, kad sudarant šį susitarimą puikiai žinojo, kad atsakovas neprisidės prie stogo statybos išlaidų.

6.9. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2023 m. sausio 25 d. posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl 2014 metų susitarime nebuvo aptartas stogo statybos išlaidų paskirstymo klausimas, dėl kurio kilo šis ginčas. Teigia, kad ieškovė patvirtino, jog tuo metu buvo likę įrengti tik lietvamzdžius, jų įrengimą vilkino jos pasitelktas statybininkas. 2014 metų susitarimo sudarymo metu stogo statybų išlaidas ieškovė jau buvo patyrusi, o kad atsakovas šių išlaidų neatlygins, ieškovė nurodė žinojusi dar netgi prieš pradėdama statybos darbus 2011 metų vasarą. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl susitarime šalys aptarė tik lietvamzdžių ir grindų betonavimo išlaidų paskirstymą, kodėl ji sutiko su šių išlaidų prisiėmimu sau. Mano, kad vienintelis logiškas tokio susitarimo turinio paaiškinimas minėtų faktinių aplinkybių kontekste yra būtent atsakovo pateiktas paaiškinimas, kad ieškovei būtinai reikėjo atsakovo sutikimo dėl statybų įteisinimo, stogo statybos darbai buvo atlikti iki galo ir trūko tik lietvamzdžių, dėl to buvo pažeistos rūsio patalpos ir pamatai.

6.10. Nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad stogo būklė buvo bloga ir kad stogo remontas buvo būtinas. Mano, kad vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria ieškovė grindė stogo blogą būklę, buvo jos pačios paaiški­nimai, tačiau šie paaiškinimai buvo paneigti lygiaverčiais atsakovo paaiškinimais, kad stogo būklė nebuvo bloga ir kad nebuvo jokio būtinumo stogą keisti. Mano, jog visiškai akivaizdu, kad šiuo atveju stogo statybos darbus ieškovė atliko ne todėl, kad stogo konstrukcija buvo blogos būklės ir reikėjo ją remontuoti, o išimtinai todėl, kad ieškovė pageidavo padidinti savo naudojamas patal­pas mansardoje.

6.11. Mano, jog būtent ieškovė turėjo pagrįsti, kad statybos darbai buvo būtini ir reikalingi, kokia jos atliktų statybos darbų dalis buvo susijusi su tariamos blogos stogo būklės šalinimu, o kokia buvo nulemta būtent ieškovės noro pakelti mansardos sienų aukštį ir įsirengti mansardoje papildomas patalpas. Ieškovei nesiekiant įsirengti patalpų mansardoje, nebūtų buvę poreikio keisti stogo konstrukciją, būtų nepakitęs stogo plotas ir t. t.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, jog atsakovo argumentas, kad nagrinėjamu atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškinio reikalavimas nėra dėl žalos atlyginimo. Teigia, kad ieškinio reikalavimas yra dėl ieškovės kaip bendraturtės turėtų išlaidų, investuotų į bendrą turtą, atlyginimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas.

8.2. Ieškovės nuomone, ieškinio senaties pradžią reikia skaičiuoti nuo deklaracijos apie statybos užbaigtumą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2020 m. lapkričio 23 d.). Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, netgi ir remiantis šiuo atsakovo argumentu, ieškinio senaties terminas nebūtų suėjęs, nes ieškinys teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 28 d. Teigia, jog abi šalys patvirtino, kad stogo remonto darbai prasidėjo 2011 metais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad namo stogo remonto darbai buvo baigti 2011 metais. Abi šalys patvirtino, kad ginčas dėl stogo darbų – neįrengtų lietvamzdžių – kilo 2014 metais. Pažymėjo, kad jau yra konstatuota, jog lietaus nuleidimo sistemos lietvamzdžių montavimas yra sudėtinė stogo statybos darbų dalis, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad stogo statybos darbai buvo užbaigti 2012 metais. Akcentavo, kad 2014 metais buvo parengtas gyvenamojo namo rekonstravimo projektas, kuriuo bendruosius sprendinius (statinių rodiklius) savo parašais patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas, 2014 m. balandžio 1 d. sutikimu atsakovas, kaip bendraturtis, sutiko, kad ieškovė rekonstruotų jiems priklausantį gyvenamąjį namą ir būtų statytoja. Byloje esantys duomenys (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad rekonstravimo pradžios metai – 2014, rekonstravimo pabaigos metai – 2018), atsakovo pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad kadastriniai duomenys užfiksuoti 2018 m. gegužės 25 d., todėl ši data (rekonstrukcijos pabaigos data) laikytina ieškinio senaties pradžios diena.

8.3. Nurodė, kad ieškovė nuostolių atlyginimą grindė tiek būtinumu daiktą išlaikyti (išsaugoti), tiek išlaidomis bendram nekilnojamajam turtui pagerinti. Pažymėjo, kad atsakovas sutiko, kad turi būti keičiama stogo danga. Teigia, jog iš pradžių neprieštaravo, kad, keičiant stogą, ieškovė ir atliktų rekonstrukciją. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėju atveju aplinkybė, pagerinimo darbai buvo pradėti be statybos leidimo ar su juo, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Teigia, kad pati ieškovė pateikė į bylą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rekonstravimo projektą, kuriame yra jo 2014 m. balandžio 1 d. sutikimas, kad bendraturtė (ieškovė) rekonstruotų jiems priklausantį gyvenamąjį namą ir būtų statytoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė, atsakovas bei jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kaip bendraturčio gyvenamojo namo rekonstrukcijos išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš į bylą ieškovės pateikto 2021 m. rugsėjo 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovei priklauso 34/100 dalys, o atsakovui 66/100 dalys Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto – žemės sklypo su statiniais ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 2197-2004-9013, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1972. Taip pat nustatyta, kad namo rekonstravimo pradžios metai – 2014, rekonstravimo pabaigos metai – 2018; bendras plotas – 233,09 kv. m, gyvenamasis plotas – 105 kv. m, rūsių plotas – 44,94 kv. m, garažų plotas – 40,16 kv. m., kiemo statiniai. Nekilnojamojo turto registre 2020 m. lapkričio 23 d. įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (registravimo pagrindas 2018 m. gegužės 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla), nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. galioja įrašas dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. susitarimo, kuriuo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 2197-2004-9013 tvarka. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše įrašyta pastaba, kad gyvenamojo namo 1A1p bendraturčių valdomos dalys apskaičiuotos nuo 104,13 kv. m.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

14. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (past. – redakcija, buvusi iki 2022 m. sausio 1 d., dabar CK 1.125 straipsnio 9 dalis) numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė prašo priteisti patirtus nuostolius.

15. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Akcentuotina, jog ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti veiksmingą civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

16. CK 1.125 straipsnio 9 dalis (iki 2022 m. sausio 1 d. buvusi CK 1.125 straipsnio 8 dalis) numato, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė savo reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo kildina iš CK 4.76 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, o, pagal CK 4.76 straipsnį, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kaip teisingai apeliaciniu skundu nurodė apeliantas, nuostoliai yra žalos forma, o žalai atlyginti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, nesutinka su skundžiamame teismo sprendime nurodytais argumentais, kad ieškinio reikalavimas nėra dėl žalos atlyginimo, o ieškinio reikalavimas yra dėl ieškovės kaip bendraturtės turėtų išlaidų, investuotų į bendrą turtą, atlyginimo, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo dalyką, o byloje turėtų būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

17. Siekiant nustatyti ieškinio senaties skaičiavimo pradžios momentą pažymėtina, jog pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2018 m. gegužės 25 d., kai buvo užfiksuoti baigti stogo rekonstrukcijos darbai, tačiau apeliantas mano, kad teismas nepateikė visiškai jokių argumentų, kuo remdamasis nusprendė, jog būtent 2018 m. gegužės 25 d. ieškovė suprato ar turėjo suprasti, kad jos teisės yra pažeistos.

19. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio senaties termino pradžios momentą, pažymi, jog šiuo atveju labai svarbu atsižvelgti ne tik į subjektyvųjį sužinojimo momentą, tačiau labai svarbu tinkamai nustatyti ir objektyvųjį pažeidimo momentą. Kaip minėta, ieškovė savo reikalavimą dėl piniginių lėšų (nuostolių) priteisimo kildina iš CK 4.76 straipsnio nuostatų, t. y. ieškovė, būdama namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendraturtė ir savo lėšomis atlikusi stogo remonto darbus, siekia gauti nuostolių atlyginimą už į bendro turto išlaikymą bei pagerinimą investuotas lėšas. Tai reiškia, jog siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą būtina įvertinti ne tik tai, kada ieškovė sužinojo, jog atsakovas neketina mokėti už bendro turto pagerinimą, tačiau būtina įvertinti ir tai, nuo kada ieškovė apskritai įgijo teisę reikalauti iš atsakovo padengti bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio namo remonto išlaidų dalį.

20. Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statyba laikoma užbaigta atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovui arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą. Statybos įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto statinių paprastojo remonto ir aplinkos ministro nustatytus atvejus. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra sudėtinė viso statybos proceso dalis, kadangi deklaracija apie statybos užbaigimą yra įforminamas visas rekonstrukcijos procesas bei rekonstrukcijos atitiktis teisės aktams, o nesant surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą bei jos neįregistravus, nėra pagrindo teigti, jog atlikti visi su statyba susiję klausimai.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2018 metų vykdė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo rekonstrukcijos projektą, kuris galutinai buvo užbaigtas 2020 m. lapkričio 23 d. įregistravus deklaraciją apie statybos užbaigtumą. Tai reiškia, kad nuo 2020 m. lapkričio 23 d. buvo patikrinti ir įregistruoti visi rekonstrukcijos projekto sprendiniai (įskaitant ir stogo keitimo darbus) ir nuo šio momento (2020 m. lapkričio 23 d.) ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovo atlyginti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimui patirtus nuostolius.

22. Nors apeliantas teigia, kad stogo rekonstrukcijos darbai buvo pradėti ir užbaigti 2011 metais, stogo keitimui būtinos medžiagos taip pat įgytos galbūt 2011 metais, tačiau šios aplinkybės nereiškia, kad ieškovė dar 2011 metais įgijo teisę reikalauti sumokėti už atliktus stogo remonto darbus. Vien tai, kad iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, jog 2011 metų fotonuotraukose yra užfiksuota pastato stogo remonto darbų eiga, dar nereiškia, kad stogo keitimo procedūra 2011 metais buvo užbaigta. Priešingai, iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar darbai atlikti iki galo, ar jie atlikti tinkamai, 2012 metų nuotraukose nėra užfiksuota, kad stogo rekonstrukcijos darbai yra visiškai užbaigti, nes atsakovas pats patvirtino, kad iki 2014 metų nebuvo įrengti lietvamzdžiai, kurie yra sudedamoji stogo dalis.

23. Dar daugiau, kaip minėta, rekonstrukcijos darbų užbaigimo deklaracija surašyta ir įregistruota tik 2020 m. lapkričio 23 d., todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2011 metų.

24. Nors apeliaciniu skundu nurodoma, kad pati ieškovė nuostolių dydį grindė 2014 metų kainomis, kas, apelianto nuomone, reiškia, jog statybos darbus ieškovė atliko iki 2014 metų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas yra vientisas procesas. Aplinkybė, jog stogo keitimo darbai galbūt buvo užbaigti 2014 metais, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo užbaigtas rekonstrukcijos procesas ir ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo apmokėti išlaidas namo stogo remontui. Byloje nėra įrodymų, jog šalys būtų susitariusios, kad darbus perdavinės atskirais etapais, todėl laikytina, jog, neužbaigus viso rekonstrukcijos projekto, kuris yra pateiktas į bylą, įgyvendinimo, ieškovė neturėjo teisės reikalauti bendraturčio atsiskaityti už atskirai atliktų darbų etapus, juolab kad tuo metu nebuvo ir duomenų, ar atlikti statybos darbai yra be trūkumų.

25. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog atlikdama stogo rekonstrukcijos darbus ieškovė visada žinojo, kad atsakovas jokiu būdu prie šių darbų išlaidų neprisidės. Nors atsakovas, kaip pats teigia, niekada neplanavo prisidėti prie stogo keitimo darbų, tačiau ieškovė to visiškai tiksliai negalėjo žinoti. Kaip minėta, CK 4.76 straipsnis numato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tai reiškia, jog esant minėtame straipsnyje nustatytoms aplinkybėms (pvz., avarinė pastato būklė ir kt.), nepaisant bendraturčio prieštaravimų, jis turi pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti. Kitą vertus, ieškovė teigia, kad rekonstrukcijos projekto ėmėsi siekdama ne tik išsaugoti, bet ir siekdama pagerinti turimą bendrą su atsakovu turtą, kas, teismo vertinimu, nepaisant atsakovo galimo atsisakymo prisidėti prie stogo remonto, neeliminuoja ieškovės teisės reikšti reikalavimą CK 4.76 straipsnio pagrindu.

26. Apibendrindamas tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškiniui taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas, ir netinkamai nustatė senaties skaičiavimo pradžios momentą, tačiau pagrįstai padarė išvadą, kad senaties terminas byloje nėra praleistas. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje susiklosčiusias aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, jog ieškinio senaties termino pradžios momentas šiuo konkrečiu atveju yra 2020 m. lapkričio 23 d., o su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi 2021 m. rugsėjo 28 d. Įvertinus tai, kad ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, darytina išvada, kad ieškovė senaties termino nepraleido.

Dėl reikalaujamų priteisti išlaidų būtinumo bei bendraturčių susitarimo

27. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021, 40 p.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptariama teisės norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020, 26 p.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kad atsirastų bendraturčio pareiga atlyginti nuostolius, statinys neprivalo būti avarinės būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).

28. Apeliaciniu skundu teigiama, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog stogo būklė buvo bloga ir kad stogo remontas buvo būtinas. Mano, kad vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria ieškovė grindė stogo blogą būklę, buvo jos pačios paaiški­nimai, tačiau šie paaiškinimai buvo paneigti lygiaverčiais atsakovo paaiškinimais, kad stogo būklė nebuvo bloga ir kad nebuvo jokio būtinumo stogą keisti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu. Nors apeliantas teikdamas paaiškinimus 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad bendra stogo būklė nebuvo bloga, tačiau kartu apeliantas atsakinėdamas į savo atstovo klausimus patvirtino, jog stoge buvo skylė, kurią jis užtaisė. Taip pat apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad ateityje būtų pats paremontavęs stogą, pakeitęs šiferio lapą, todėl stogo būklės nelaikė bloga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ginčo gyvenamasis namas buvo statytas 1972 metais, t. y. prieš daugiau nei 40 metų, o jokių pastato stogo remonto darbų anksčiau nebuvo atlikta, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovas pats nurodė, jog su stogu anksčiau yra kilę problemų, kadangi teko taisyti stoge atsiradusią skylę, pažymi, jog šiuo atveju labiau tikėtinos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad stogo būklė nebuvo labai gera.

29. Dar daugiau, kaip matyti iš CK 4.76 straipsnio, bendraturtis gali reikalauti iš kito savininko bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas 2014 m. balandžio 1 d. yra davęs sutikimą dėl rekonstrukcijos ir yra pasirašęs namo rekonstrukcijos projektą, kuris, be kita ko, apima ir namo stogo keitimo darbus, o tai reiškia, jog namo bendraturtis iš esmės sutiko su stogo keitimu. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad stogo keitimo darbai nebuvo būtini.

30. Apelianto nurodomi argumentai, jog būtent ieškovė turėjo pagrįsti, kokia jos atliktų statybos darbų dalis buvo susijusi su tariamos blogos stogo būklės šalinimu, o kokia buvo nulemta būtent ieškovės noro pakelti mansardos sienų aukštį ir įsirengti mansardoje papildomas patalpas, atmestini kaip nepagrįsti. Akcentuotina, jog apeliantas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme ne kartą nurodė, jog nuo pat pradžių sutiko, kad ieškovė pasikeltų antro aukšto sienas, kad galėtų pasigerinti gyvenimo sąlygas. Nors apeliantas pažymėjo, jog susitarė dėl mažesnio sienų pakėlimo, nei buvo padaryta, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad susitarimas dėl sienų pakėlimo buvo. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas yra pasirašęs namo rekonstrukcijos projektą, kuris, be kita ko, apima ne tik namo stogo keitimo darbus, bet ir sienų iškėlimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad, ieškovei nesiekiant įsirengti patalpų mansardoje, nebūtų buvę poreikio keisti stogo konstrukciją, o būtų pakakę tik stogo dangos pakeitimo.

31. Pasisakydamas dėl šalių 2014 metais sudaryto susitarimo apeliantas teigia, kad 2023 m. sausio 25 d. posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl 2014 metų susitarime nebuvo aptartas stogo statybos išlaidų paskirstymo klausimas, dėl kurio kilo šis ginčas. Apelianto nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad 2014 metų susitarimo sudarymo metu stogo statybų išlaidas ieškovė jau buvo patyrusi, o kad atsakovas šių išlaidų neatlygins, ieškovė nurodė žinojusi dar netgi prieš pradėdama statybos darbus 2011 metų vasarą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas šių išlaidų atlyginti neketino, dar nereiškia, jog ieškovė neturi teisės reikalauti šias išlaidas priteisti. Šalys, teikdamos paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog susitarimas buvo sudarytas tuo tikslu, kad atsakovas pasirašytų ginčo rekonstrukcijos projektą, į susitarimą įtraukė tik joms aktualius reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog bendraturčio pareigos apmokėti išlaidas, skirtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam namui išlaikyti ir išsaugoti, yra reglamentuotos įstatymu (CK 4.76 straipsnis), o aplinkybė, kad 2014 metų bendraturčių susitarimu dėl statybų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebuvo aptartas stogo rekonstrukcijos klausimas, nepatvirtina atsakovo nurodomų aplinkybių, jog ieškovė įsipareigojo savo lėšomis pakeisti stogą.

32. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos stogo rekonstrukcijai atlikti laikytinos būtinomis, todėl atsakovas privalo apmokėti išlaidas, skirtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam namui išlaikyti ir išsaugoti.

Dėl reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydžio bei ekspertizės išvados

33. Eksperto išvada yra vienas iš įrodymų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgdamas į šalių nuomones, pateiktus klausimus ekspertui, teismas, siekdamas išsiaiškinti kilusius klausimus, reikalaujančius specialių žinių (Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalis), tenkino ieškovės prašymą ir 2022 m. kovo 17 d. nutartimi paskyrė byloje statybos / remonto darbų vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimą: 1. Kokie gyvenamojo namo (unikalus Nr. 2197-2004-9013), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, remonto (rekonstrukcijos) darbai buvo atlikti pagal gyvenamojo namo rekonstravimo projektą Nr. IV-2011/04 ir kokia atliktų darbų (juos konkrečiai nurodant) ir patirtų išlaidų (jas konkrečiai nurodant) kaina (vertė)?

34. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ekspertizės akto 1.1 punkte nurodyta, jog turtas buvo apžiūrėtas 2022 m. gegužės 20 d., atliekant ekspertizę, apžiūroje dalyvavo ieškovė G. E.. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas teismo eksperto nebuvo kviečiamas dalyvauti objekto apžiūroje, todėl negalėjo joje dalyvauti kartu su ieškove, kas, apelianto nuomone, reiškia, kad apžiūros metu teismo ekspertui buvo teikiami paaiškinimai, kurie vėliau turėjo realios įtakos teismo ekspertizės akto išvadoms, o atsakovui kelia abejonių dėl teismo eksperto veikimo nešališkai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinančiais teismo eksperto neobjektyvumo. Pažymėtina, kad apeliantas keldamas klausimą dėl eksperto šališkumo į bylą nepateikė jokių įrodymų, kodėl ekspertizė buvo atlikta netinkamai, nenurodė, kokius paaiškinimus norėjo pateikti, kurie būtų galėję turėti esminės įtakos ekspertizės akto surašymui. Taip pat svarbu paminėti, jog apeliantas skirti pakartotinę ekspertizę neprašė ir jos atsisakė, nors pirmosios instancijos teismas jam siūlė, kitų įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte užfiksuotus duomenis, į bylą nepateikė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai laikytini neobjektyviais, neleidžiančiais abejoti teismo ekspertizės išvadų objektyvumu.

35. Nors apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai atsisakė ekspertui užduoti jo suformuluotus klausimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pagal CPK 213 straipsnį pripažįstama kiekvienos bylos šalies (tiksliau – netgi kiekvieno dalyvaujančio byloje asmens) teisė pateikti teismui klausimus, kuriais ji pageidauja gauti eksperto išvadą, tačiau bet kuriuo atveju teismas galutinai sprendžia, kokiais klausimais turi būti atliktas ekspertinis tyrimas ir pateikta eksperto išvada, nes teismas gali skirti ekspertizę, jeigu jam iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų. Teismas, vykdydamas šią funkciją, turi užtikrinti, jog klausimai ekspertui būtų suformuluoti taip, kad būtų pasiektas ekspertizės skyrimo tikslas, t. y. gautos specialiosios žinios, kurios yra reikalingos bylos faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti. Šiuo aspektu ypač svarbu identifikuoti ir išsiryškinti tuos klausimus, kuriems išsiaiškinti iš tikrųjų yra reikalingos specialiosios žinios, atskirti juos nuo teisinių klausimų, kuriuos teismas sprendžia priimdamas sprendimą (CPK 265 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). 2022 m. kovo 17 d. nutartimi skirdamas ekspertizę, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, formuluojant klausimus teismo ekspertui, klausimai užduotini atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą bei į tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nėra pareiškęs priešpriešinių reikalavimų, todėl netenkino atsakovo prašymo dėl siūlomų ekspertui užduoti klausimų. Be to, teismas akcentavo, jog neformuluoja ekspertui klausimo pagal ieškovės patikslintą prašymą, nes būtent teismo eksperto kompetencija yra pagrįsti, kaip nustatė atliktų remonto (rekonstrukcijos) darbų kainas (vertę). Be to, pažymėtina ir tai, kad, 2022 m. kovo 15 d. teikdamas savo poziciją dėl ekspertizės skyrimo, apelianto atstovas, suformulavęs klausimus, kuriuos prašė užduoti teismo ekspertui, nurodė, kad nesutinka prisidėti prie teismo ekspertizės atlikimo išlaidų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neteisinga, jeigu už klausimus, kuriuos prašė užduoti teismo ekspertui atsakovas, pateikimą teismo ekspertui ir dėl to išaugusią teismo ekspertizės kainą turėtų sumokėti ir išlaidas prisiimti ieškovė.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ekspertizės skyrimo klausimą, apelianto teisių nepažeidė, todėl skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė ekspertui užduoti klausimus, laikytinas nepagrįstu. Be to, pirmosios instancijos teismas apeliantui siūlė apsvarstyti, ar jis prašo papildomos ar pakartotinės ekspertizės, tačiau atsakovas kategoriškai su teismo siūlymu nesutiko.

37. Apeliaciniu skundu, be kita ko, nesutinkama ir su eksperto išvadoje apskaičiuota stogo rekonstrukcijos darbų kaina. Apeliantas pažymėjo, kad 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdyje apklausiama ieškovė pripažino, kad stogo rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2011 metų vasarą, ir tai, kad stogo rekonstrukcijai reikalingas statybines medžiagas, už kurias patirtų išlaidų atlyginimo reikalauja iš atsakovo, ji įsigijo 2011 metais. Iš ekspertizės akto nėra suprantama, kokiu faktiniu pagrindu remdamasis teismo eksper­tas nutarė ir ekspertizės akte 1.1 punkte nurodė turto vertės nustatymo datą – 2012 m. spalio mėn.

38. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 5 500,00 Eur ginčo namo stogo remonto / rekonstrukcijos darbų kaina (39 proc. sumažinta teismo eksperto nustatyta rekonstrukcijos kaina), ją skaičiuojant 2011 m. rudens ar 2012 m. sausio mėnesio kainomis, būtų mažesnė, todėl darytina išvada, kad jis neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta stogo rekonstrukcijos kaina yra neobjektyvi ir neteisinga.

39. Dar daugiau, Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae), kas reiškia, jog apeliacinėje instancijoje negalima remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teismo. Apeliaciniu skundu teigiama, kad viešai skelbiami statistiniai duomenys patvirtina, jog statybos darbų kaina 2012 metų sausio ir 2012 metų spalio mėnesį nebuvo tokia pati. Teigia, kad, pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamą oficialią statistiką (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/), statybos sąnaudų elementų kainų indeksas (kuriuo rėmėsi ir teismo ekspertas), taikomas visoms statybos sąnaudoms, 2011 metų birželio mėnesį buvo 89,6114, 2012 metų sausio mėnesį – 90,0150, o 2012 metų spalio mėnesį – 93,5765. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šių argumentų apeliantas pirmosios instancijos teisme neteikė, pirmosios instancijos teismas jų netyrė ir dėl jų nepasisakė. Draudžiama apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą grįsti skundą aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Tai lemia, jog tokie (pirmosios instancijos teisme nenurodyti) argumentai nevertintini ir apeliaciniame procese ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

40. Apeliaciniu skundu, be kita ko, teigiama, jog ieškovė prašė atsakovą atlyginti atitinkamą dalį jos patirtų išlaidų už gyvenamojo namo statybos registravimą. Buvo teigiama, kad patirta išlaidų suma sudaro 630,00 Eur, o proporcingai atsakovo atlygintina šių išlaidų dalis – 415,80 Eur. Apeliantas pažymėjo, jog apklaustas teismo posėdyje nurodė, jog jis vyko kartu su ieškove į VĮ Registrų centrą ir jis sumokėjo išlaidas už įregistruotus naujus nekilnojamojo turto duomenis, todėl šis reikalavimas teismo negalėjo būti tenkinamas, nes ieškovė tokios reikalavimo teisės tiesiog neturi. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais, nes į bylą pateikta 2021 m. liepos 9 d. sąskaita faktūra, serija BV, Nr. 2158, bei 2021 m. liepos 9 d. pinigų priėmimo kvitas, serija BV, Nr. 210132, iš kurių matyti, jog būtent ieškovei buvo išrašyta ir ieškovės apmokėta 630 Eur dydžio sąskaita už dokumentų paketo parengimą gyvenamojo namo esančio, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, baigtos statybos registravimui. Kitų duomenų, jog nurodytas išlaidas padengė apeliantas, į bylą nepateikta, todėl darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, kad apmokėjo nors dalį ginčo išlaidų.

41. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2023 m. kovo 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 16c ir 2023 m. kovo 25 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 802249, iš kurių matyti, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 500 Eur sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teisines konsultacijas, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas visiškai, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti bendra 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

45. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. E. iš atsakovo R. B. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė