- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-1531-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22424-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- K. A., J. M. A.
- Ieškovas
- L. A.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Gintauto Koriagino ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. A. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1318-775/2020 pagal ieškovo L. A. patikslintą ieškinį atsakovei K. A. ir atsakovės K. A. patikslintą priešieškinį ieškovui L. A., atsakovei J. M. A. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. A. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti ieškovo ir atsakovės K. A. santuoką, įregistruotą 2013 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti A. pavardę, atsakovei iki santuokos turėtą – Petraitienės pavardę; priteisti iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovės 3 962 Eur išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto pagerinimu; priteisti iš atsakovės 6 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; pripažinti keleivinį automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo asmenine nuosavybe ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys susipažino prieš dvidešimt metų, 1998 metais įsigijo gyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. A.. Ieškovas stengėsi šeimoje išlaikyti santarvę, buvo lojalus, rūpinosi šeima. Nuo 2011 metų atsakovė pradėjo važinėti dirbti į Daniją, Vokietiją. Pradžioje grįždavo kas trys mėnesiai, pagyvenusi su šeima tris mėnesius vėl išvažiuodavo. Ilgainiui atsakovė grįždavo vis rečiau ir trumpesniam laikui. Grįžusi iš komandiruočių, kaip ir iki 2011 metų, nesirūpino vaikais, leisdavo laisvalaikį su draugais, grįždavo neblaivi, nevengė vartoti alkoholį ir viena, buvo neištikima. Išgėrusi būdavo agresyvi, naudodavo smurtą, buvo kviečiama policija. 2013 m. gruodžio 27 d. šalys susituokė. Tačiau santuoka nieko nepakeitė. Atsakovė į namus grįždavo tik kas pusmetį. Vaiku rūpinosi ieškovas. Gyvenimas skyrium sutuoktinius dar labiau atitolino. 2017 m. sausio mėnesį ieškovė pasakė atsakovui, kad gyvena Vokietijoje su kitu vyru ir gyventi su ieškovu nenorinti. Patvirtinimui apie savo ketinimus atsakovė atsiuntė nuotraukas, kuriose buvo su kitu vyriškiu. Atsakovė savo veiksmais pažeidė abipusės sutuoktinių paramos, lojalumo bei pagarbos sutuoktiniui ir šeimai pareigas, dėl to santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės.
3. Nurodė, kad šalys iki santuokos bendrosios dalinės nuosavybės teise nusipirko nekilnojamąjį turtą, po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Bendras patalpas remontavo ir pagerino tik ieškovas iš savo ir savo tėvų pinigų. Bendrų patalpų remontas yra padarytas už 7 924,78 Eur, todėl atsakovė turi sumokėti ½ dalį patalpų pagerinimui išleistos sumos – 3 962 Eur. Ieškovas 2017 m. lapkričio 8 d. už motinos dovanotus pinigus įgijo keleivinį automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl nutraukiant santuoką šis automobilis nedalintinas. Bendrų kreditorių sutuoktiniai neturi. Iš atsakovės turi būti priteistas 6 400 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, t. y. 5 760 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki bylos iškėlimo (2017 m. lapkričio 15 d.) po 160 Eur ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės (2018 m. kovo 6 d.), t. y. dar 640 Eur.
4. Atsakovė K. A. patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti pavardes A., A.; pripažinti 2017 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartį, kuria J. M. A. padovanojo ieškovui 12 000 Eur, apsimestiniu sandoriu; pripažinti, kad automobilis PONTIAC TRANS SPORT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 785 Eur, buvo bendra dalinė šalių nuosavybė bei priteisti iš ieškovo 392,50 Eur kompensaciją; automobilį TOYOTA AVENSIS, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 7 859 Eur, nuosavybės teise priteisti ieškovui, iš ieškovo priteisti 3 929,50 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad šalys kaip faktinė šeima gyveno nuo 1998 metų. Tuo metu ieškovas iš atsakovės buvusio sutuoktinio įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir persikėlė į tą butą gyventi. Šalys planavo kurti šeimą, todėl ėmėsi buto remonto darbų. Atsakovė visada rūpinosi šeima, stengėsi, kad šeimoje nieko netrūktų. Kad būtų daugiau pajamų, nuo 2011 metų atsakovė pradėjo važinėti uždarbiauti į Vokietiją, šeimos materialinė padėtis pagerėjo, tačiau ieškovas nedėjo jokių pastangų pagerinti šeimos finansinę padėtį nei materialiai, nei savo darbu, buityje jis buvo tinginys, todėl ilgainiui atsakovė pavargo tempti visą naštą ant savo pečių. Atsakovė ir iki 2011 metų nuolat dirbo per du darbus, o ieškovas dėl vienokių ar kitokių priežasčių kelis kartus buvo netekęs darbo, dėl ko tarpais neturėdavo pajamų, o vėliau gaudavo minimalias pajamas. Atsakovei ieškovo pajamų dydis niekada nebuvo žinomas, nes jis savo darbo užmokestį leisdavo savo nuožiūra. Atsakovė užsienyje dirbdavo tris mėnesius, savaitę būdavo namuose, buvo, kad dirbo pusę metų. Visą tą laiką būdama išvykusi atsakovė nuolat palaikė ryšį su šeima, teikė šeimai materialinį išlaikymą. Atsakovė kvietė kartu ir ieškovą atvažiuoti į Vokietiją, tačiau jis atsisakė, sakydamas, kad nenori, nes jam per sunku. Ieškovas yra tinginys buityje, buto remonto darbai, pradėti 1998 metais iki šiol nėra baigti. Ieškovas yra priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų. Atsakovė tvirtino, kad ji jokių kitų vyrų neturi, o nuotraukas ieškovui siuntė, siekdama sukelti pavydą ir taip paskatinti ieškovą daugiau rūpintis šeima ir jos gerove.
6. Atsakovė nurodė, kad gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį jie įsigijo automobilį PONTIAC TRANS SPORT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 metų gamybos, kurio rinkos vertė 801 Eur. Prasidėjus skyrybų procesui, ieškovas šį automobilį pardavė už 150 Eur, šią kainą ieškovas nustatė vienasmeniškai. Kadangi šis turtas buvo įgytas šalims vedant bendrą ūkį, todėl laikytinas bendrąja daline šalių nuosavybe, šiame turte šalių dalys lygios. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista ½ dalis šio automobilio vertės pagal atsakovės pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą – 392,50 Eur. Santuokoje, šalys įgijo automobilį TOYOTA AVENSIS, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gamybos, kurio rinkos vertė 7 859 Eur. Šis automobilis buvo įgytas už bendras šalių pajamas. 2017 m. lapkričio 3 d. ieškovas su savo motina J. M. A. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią neva tai motina ieškovui padovanojo 12 000 Eur, iš kurių 9 500 Eur ieškovas panaudojo automobilio TOYOTA AVENSIS įgijimui. Atsakovės nuomone ieškovo motina neturėjo tokių lėšų ir jų negalėjo ieškovui padovanoti. Paties ieškovo pajamos taip pat buvo nedidelės, atsakovės pajamos nuo 2011 metų pabaigos per mėnesį sudarė vidutiniškai 1 200 – 1 300 Eur, šias pajamas atsakovė į namus parveždavo grynais pinigais, todėl per 6 metus ieškovas galėjo sukaupti 9 500 Eur sumą, kurią ir panaudojo automobilio TOYOTA AVENSIS įgijimui. Dėl šios priežasties dovanojimo sutartis pripažintina tariamu sandoriu, kuriuo ieškovas tik fiktyviai siekė pagrįsti lėšų gavimą, kad būtų išvengta iš bendrų lėšų įgyto turto padalinimo santuokos nutraukimo metu.
7. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl buto pagerinimo išlaidų turėtų būti atmestas, nes šalys tuo metu gyveno faktinėje santuokoje, o vėliau ir pagal įstatymą sudarytoje santuokoje, todėl remonto darbai buvo atlikti iš bendrų šalių lėšų. Taip pat šiam reikalavimui turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Reikalavimas dėl sūnaus išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat turėtų būti atmestas, nes šalys tuo metu vedė bendrą ūkį, atsakovė šeimos poreikiams iš užsienio parveždavo įvairių daiktų ir priemonių buičiai. Ji palikdavo šeimai ir grynų pinigų pragyvenimui. Sūnui taip pat parveždavo įvairių rūbų, batų, pirkdavo akinius, prisidėjo prie odontologo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį atmetė, nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 2013 m. gruodžio 27 d., Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2134, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko pavardę – P., ieškovui – A.; priteisė iš atsakovės ieškovui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisė iš atsakovės ieškovui 2 240 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimo išlaidų atgręžtinio reikalavimo teise; po santuokos nutraukimo ieškovo asmenine nuosavybe pripažino transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės ieškovui 1 483,99 Eur išlaidas už turto pagerinimą; priteisė iš atsakovės ieškovui 1 445,13 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovės 41 Eur, iš ieškovo valstybei priteisė 22,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
9. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2013 m. gruodžio 27 d., nors faktiškai jie gyveno kartu nuo 1998 metų, šalys bendro ūkio neveda nuo 2017 m. sausio mėnesio. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės ir netinkamo gyvenimo būdo. Tai teismo nuomone patvirtina ieškovo, liudytojų A. A. ir J. M. A. paaiškinimai bei pateiktos nuotraukos. Teismo vertinimu atsakovė neįrodė, kad santuoka iširo dėl to, jog ieškovas tinginys, priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas visą laiką dirbo, rūpinosi buto remontu, jo išlaikymu, stengėsi, kad šeima gyventų patogiai, nuo 2011 metų faktiškai vienas buvo atsakingas už nepilnamečio sūnaus priežiūrą bei šeimos ūkį.
10. Dėl pavardės. Teismas nurodė, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi, santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės ir jos nederamo, ieškovą žeminančio elgesio, todėl ieškovo prašymas tenkinamas ir atsakovei paliekama ikisantuokinė P. pavardė.
11. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu. Byloje nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju atsakovės santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė neištikimybe, kas savaime reiškia tyčinį nelojalų, nepagarbų elgesį ieškovo atžvilgiu, sutuoktinio palikimu, dėl ko ieškovas patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą ir didelį pažeminimą. Teismas pažymėjo, jog atsakovė savo artimus santykius su kitu vyru per nuotolinio ryšio priemones tyčia demonstravo ne tik ieškovui, bet ir jų sūnui, taip pažemindama ieškovą dar ir sūnaus akivaizdoje. Tai, jog ieškovas patyrė stiprias neigiamas emocijas, kad dėl atsakovės elgesio jautėsi labai įskaudintas, pažemintas patvirtina tiek paties ieškovo ir liudytojo A. A. paaiškinimai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovės siųstos ieškovui nuotraukos. Kadangi ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, jog dėl tokio atsakovės elgesio turėjo sveikatos problemų ir kreipėsi į medikus, teismas tenkino iš dalies ieškovo reikalavimą, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
12. Dėl atgręžtinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo dalies priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovė nebuvo nusišalinusi nuo šeimos poreikių tenkinimo, bent minimaliai prisidėjo prie bendro šeimos ūkio, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ji visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Įvertinęs šiuos argumentus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš atsakovės ieškovui priteisti sūnaus išlaikymo išlaidų dalies už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tačiau teismas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio šalys bendro ūkio neveda, todėl nuo šio momento atsakovės santykiai su ieškovu ir šalių sūnumi labai pablogėjo, atsakovė nuolat konfliktavo ir visiškai nebeprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Nuo šios datos ieškovas vienas rūpinosi sūnaus kasdienių poreikių tenkinimu, jo auklėjimu bei lavinimu. Teismas konstatavo, kad atsakovei savo argumentais nepaneigus 400 Eur ieškovo išlaikymui nurodytos reikalingos sumos, teismo vertinimu būtent tokia suma laikytina buvus protinga ir proporcinga šalių sūnaus poreikiams tenkinti. Kadangi ieškovas prašė iš atsakovės jam priteisti po 160 Eur, o atsakovė neįrodė, kad šiuo laikotarpiu būtų prisidėjusi prie sūnaus išlaikymo, teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino ir iš atsakovės ieškovui už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2017 m lapkričio 15 d. priteisė 1 600 Eur (160 Eur x 10), taip pat nuo bylos užvedimo iki sūnaus pilnametystės už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. kovo 6 d. – 640 Eur išlaikymo išlaidų sumą (160 Eur x 4), iš viso 2 240 Eur.
13. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas nustatė, kad atsakovės atstovė prašė sandorį, kuriuo J. M. A. padovanojo ieškovui 12 000 Eur, pripažinti tariamu. Nurodė, kad tam, jog įrodytų sandorio tariamumą, atsakovė turėjo byloje pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad iš tikrųjų ieškovas pagal šį dovanojimo sandorį negavo iš motinos jokių pinigų, tačiau šią aplinkybę paneigia tai, kad jis po keleto dienų už 9 500 Eur įsigijo automobilį TOYOTA AVENSIS. Teismas padarė išvadą, kad dovanojimo sandoris buvo realiai įvykdytas, nes ieškovas tuoj pat dovanotus pinigus panaudojo transporto priemonės pirkimui, todėl byloje įrodytas dovanotų pinigų panaudojimo faktas, kurio atsakovė nepaneigė. Atsakovės teiginius, jog ieškovas pirko automobilį iš bendrų santuokinių lėšų, kurias jis galėjo per šešis metus susitaupyti iš atsakovės uždirbto ir paliekamo namuose darbo užmokesčio, teismas vertino tik kaip atsakovės prielaidas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog dovanojimo sandorio šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių, todėl šį priešieškinio reikalavimą atmetė.
14. Dėl turto (transporto priemonių) padalijimo. Teismas nustatė, kad ieškovo vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės: PONTIAC TRANS SPORT pirkta 2006 m. balandžio 7 d., iki santuokos sudarymo, ir TOYOTA AVENSIS pirktas 2017 m. lapkričio 6 d., kai šalys jau nebevedė bendro ūkio, iš ieškovui jo motinos notarine sutartimi dovanotų pinigų. Atsakovė šias aplinkybes pripažino 2017 m. spalio 11 d. pasirašydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nurodė, kad automobilį PONTIAC TRANS SPORT ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo ir pretenzijų atsakovė dėl jo neturi. Teismas sprendė, kad nors tuo metu šalys ir gyveno faktinėje santuokoje, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad prie šio automobilio pirkimo atsakovė neprisidėjo, jis pirktas iš ieškovo motinos jam duotų pinigų, todėl yra jo asmeninė nuosavybė ir yra nedalinamas, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už šį automobilį priteisimo atmetamas. Teismas nurodė, kad šalys neveda bendro ūkio nuo 2017 m. sausio mėnesio, todėl nuo šio momento taikomas šalių turto atskirumo principas. Pinigų dovanojimo sutartis yra galiojanti, atsakovė jos nenuginčijo, neįrodė, kad automobilis būtų pirktas iš kitų, o ne iš ieškovo motinos dovanotų pinigų, todėl šis turtas taip pat turi būti pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe ir nedalinamas.
15. Dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys po ½ dalį įsigijo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu dar iki santuokos sudarymo. Teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santykiai iki santuokos sudarymo 2013 metais teisiškai kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, todėl šalys kaip jungtinės veiklos dalyviai prie bendrojo naudojimo patalpų kapitalinio remonto taip pat turėjo prisidėti atitinkamai po ½ dalį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų prisidėjo remontuojant ir atsakovei priklausančią bendro naudojimo patalpų dalį. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė, o civilinėje byloje Nr. 2YT-25030-947/2017 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, pasirašydama taikos sutartį, atsakovė netgi pripažino, kad ginčo butas yra pagerintas vien iš ieškovo asmeninių lėšų, todėl teismas sprendė, kad ieškovui turi būti kompensuojama už atsakovei priklausančios bendro naudojimo patalpų dalies pagerinimus. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Skena“ ataskaitą 1998 metais buvo atlikta darbų už 3 670,86 Eur, 2003 metais – už 781,11 Eur. Teismas sprendė, kad kadangi atsakovė 1998–2003 metais pagal gaunamas pajamas prie jai priklausančios bendro naudojimo patalpų dalies kapitalinio remonto prisidėjo minimaliai, todėl iš atsakovės ieškovui turi būti priteista 2/3 dalis 1998 metais ir 2003 metais atlikto jos nuosavybės dalies kapitalinio remonto išlaidų ((3 670,86+781,11):2=2 225,98:3x2=1 483,99 Eur. Kitą reikalavimo dalį dėl pagerinimo išlaidų (1 736,40 Eur), atliktų 2016 metais, priteisimo, teismas atmetė. Nurodė, kad tuo metu šalys jau buvo sudarę santuoką, atsakovė nuo 2011 metų dirbo užsienyje, gaudavo nemažą atlyginimą, pati pirko virtuvės lubų dailylentes, šviestuvus, kartu dalimis mokėjo už keičiamus langus. Bylos įrodymai patvirtino, kad pagerinimai buvo atlikti abiejų šalių lėšomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad juos už atsakovę atliko ieškovas iš savo asmeninių lėšų. Teismas nurodė, kad ieškovas pareikšdamas reikalavimą dėl turto pagerinimo išvadų ieškinio senaties nepraleido, kadangi 10 metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 11 d. šalių pasirašytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kurioje atsakovė pripažino, kad ginčo butas yra pagerintas iš ieškovo asmeninių lėšų.
16. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir pavardės pakeitimo patenkinti 100 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo – 50 proc., reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų – 37 proc., dėl atgręžtinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo dalies priteisimo – 35 proc., dėl turto (automobilių) padalijimo – 100 proc. Ieškinys patenkintas 64 proc. ((100 proc. + 50 proc. + 37 proc. + 35 proc. + 100 proc.) / 5 = 64 proc.), atsakovės patikslintas priešieškinis atmestas. Ieškovas sumokėjo 279,60 Eur žyminį mokestį ir turėjo 2 166,6 Eur atstovavimo bei kitų išlaidų, taip pat turėjo 700 Eur išlaidų apeliacinėje instancijoje, iš viso 3 146,2 Eur. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 460 Eur žyminį mokestį ir 1 300 Eur už teisines paslaugas, taip pat turėjo 279 Eur išlaidų apeliacinėje instancijoje, iš viso 2 039 Eur. Šalių pateiktos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus atsakovės patikslintą priešieškinį, jai žyminis mokestis nepriteisiamas. Tenkinus patikslintą ieškinį 64 proc., iš atsakovės ieškovui priteisiama 2 013,57 Eur, iš ieškovo atsakovei – 568,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 445,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad valstybė šioje byloje patyrė 63,99 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurias atitinkamai turi atlyginti atsakovė, sumokėdama 41 Eur ir ieškovas, sumokėdamas 22,99 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį patenkinti; atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
17.1. Dėl teismo šališkumo. Teismas buvo šališkas atsakovės atžvilgiu, ką patvirtina ir teismo sprendimas bei jame išdėstyti motyvai: ieškovo nuolat keičiami parodymai buvo laikomi patikimais, ieškovui jų net nepagrindus jokiais kitais įrodymais. Atsakovės nurodytos aplinkybės, net ir esant rašytiniams įrodymams, buvo laikomos nepagrįstomis ir neįrodytomis;
17.2. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokinių pavardžių. Teismo padarytos išvados, kuriomis buvo konstatuota atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo, tendencingos, nes teismas nesiekė objektyviai išsiaiškinti aplinkybių, ieškovo nurodytas aplinkybes priėmė kaip įrodytą faktą, neaptarė prieštaravimų, tuo tarpu atsakovės nurodytas aplinkybes atmetė, arba konstatavo, kad jos neįrodytos. Ieškovo prieštaringi paaiškinimai, kuriuose įrodomąją reikšmę turinčios aplinkybės skiriasi iš esmės (aplinkybė kada atsakovė neva tai per mesendžerį parodė kitą vyrą, su kuriuo teigė ketinanti gyventi – ar 2017 m. sausio 5 d. ar 2017 m. kovo 12 d.; aplinkybė, kur atsakovė buvo šio pokalbio metu – ar grįžusi į Lietuvą, ar būdama Vokietijoje; aplinkybė ar šio pokalbio metu šalia buvo sūnus A. A., kuris apie dalyvavimą tokiame pokalbyje nenurodė), ir jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, negali būti pripažinti pagrįstu įrodymu atsakovės kaltei dėl santuokos iširimo pagrįsti. Nuotraukos, kurias atsakovė atsiuntė ieškovui tikėdamasi, kad jis pabandys pasikeisti buvo atsiųstos 2017 metų pavasarį, t. y. po to, kai šalys nustojo gyventi kaip sutuoktiniai. Aplinkybės, kad atsakovė santuokos metu buvo neištikima, kad nuolat girtavo nepagrįstos jokiais įrodymais. Jeigu atsakovė būtų tiek girtavusi, ji nebūtų galėjusi dirbti darbo, kurį dirba jau beveik dešimtmetį;
17.3. Teismo padaryta išvada dėl ieškovo, kaip sutuoktinio lojalumo šeimai (ieškovas visą laiką dirbo, rūpinosi buto remontu, jo išlaikymu, stengėsi, kad šeima gyventų patogiai, nuo 2011 metų faktiškai vienas buvo atsakingas už nepilnamečio sūnaus priežiūrą bei šeimos ūkį) negali būti laikytina teisinga dėl šių motyvų: ieškovui sumokėjus lėšas nepilnamečių vaikų iš pirmos santuokos išlaikymui, jam likdavusi pajamų dalis buvo nepakankama jam vienam pragyventi. Vien faktas, kad ieškovas dirbo, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas stengėsi dėl šeimos gerovės; išvada, kad ieškovas rūpinosi buto remontu, priešingai nei nurodė teismas, charakterizuoja ieškovą greičiau neigiamai, negu teigiamai – 20 metų daryti remontą dviejų kambarių bute yra nedovanotinas apsileidimas; atsiradus lėšoms, buvo galima pabaigti remontus, tačiau vietoj to, kad užbaigtų remonto darbus bute, ieškovas apvaginėjo šeimą slėpdamas pinigus;
17.4. Teismas nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kurias pripažino ieškovas, kad atsakovė suremontavo rūsio patalpą, prie kurios sutvarkymo ieškovas neprisidėjo nei lėšomis, nei darbu; kad išvykusi dirbti į užsienį, atsakovė gaudavo nemažas pajamas – apie 1 300-1 400 Eur, parveždavo namų apyvokos daiktų, drabužių, avalynės, kitų daiktų, kurie buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti bei ženkliai pagerino šeimos materialinę gerovę, leidusią tenkinti tiek nepilnamečio vaiko, tiek šeimos didesnius poreikius;
17.5. Teismas laikydamas patikimais atsakovės kaltės įrodymais liudytojų A. A. ir atsakovės J. M. A. parodymus, nevertino, kad šie asmenys yra priešiškuose su atsakove santykiuose;
17.6. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti tik atsakovės kaltės. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę, turi būti panaikinta teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos iš atsakovės priteisimo bei dalis dėl atsakovės pavardės, paliekant atsakovei santuokinę A. pavardę. Teismo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės neištikimybės yra nepagrįstos jokiais įrodymais;
17.7. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo. Teismas pažeidė rungimosi principą įrodinėjimo pareigą perkėlė išimtinai tik atsakovei. Tai, kad 2017 metais atsakovė teikė išlaikymą, 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje pripažino ieškovas. Teismo nustatytas išlaikymo įsiskolinimo priteisimas nuo bendro ūkio vedimo nutrūkimo pradžios (2017 m. sausio 15 d.) yra nepagrįstas. Tai, kad sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio, nereiškia, kad atsakovė nebeteikė išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui, su kuriuo santykiai buvo geri iki 2018 m. vasaros. Ieškovas patvirtino, kad nuo 2017 m. atsakovė prisidėjo prie išlaikymo sūnui daiktais. Teismas neatsižvelgė į svarbias šioje byloje aplinkybes – kad dirbdama užsienyje, Lietuvoje nebūdama po kelis mėnesius, atsakovė grįždama namo nupirkdavo rūbų, nemažą kiekį įvairių namų apyvokos prekių, švaros prekių, kad jų užtektų ne vienam mėnesiui. Būdama Lietuvoje nupirkdavo didesnį kiekį maisto produktų atsargų, kad jų užtektų ilgesniam laikui, be to, palikdavo grynųjų pinigų ieškovui, kuris juos leido savo nuožiūra. Uždirbdama pakankamą sumą atsakovė galėjo leisti detaliai neskaičiuoti išlaidų, ir tenkinti ne tik minimalius tiek sūnaus, tiek šeimos poreikius;
17.8. Teismas nesiaiškino ir nevertino šalių turtinės padėties, tame tarpe ir gaunamų pajamų, siekiant nustatyti ne tik pareikšto reikalavimo pagrįstumą ir teisingumą, tačiau ir užkertant kelią šaliai neteisėtai pasipelnyti kitos šalies sąskaita;
17.9. Teismas neįvertino, kad ieškovo pateiktų vaiko poreikių išlaidų dydžiai kito išlaidas didinant neprotingai. Ieškovas pagrįsti vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos negalėjo, nes jis realiai dalies nurodytų išlaidų nepatyrė. Ieškovas nėra nupirkęs sūnui nei vieno rūbo ar avalynės poros, nėra pirkęs jokių higienos ir švaros prekių, o maistui išleisdavo nedidelę sumą iš atsakovės paliktų lėšų. Pagal ieškovo gaunamas pajamas jis neturėjo galimybės teikti tokį išlaikymą vaikui;
17.10. Teismo išvada, kad ieškovas vienas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2018 m. kovo 6 d. išlaikė nepilnametį sūnų, dėl ko įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę yra neteisinga, prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei šalių ir liudytojų parodymams;
17.11. Dėl išlaidų, susijusių su bendro buto pagarinimu, ieškinio ribų peržengimo bei ieškinio senaties taikymo, jungtinės veiklos vertinimo. Teismas, skirtingai nei prašė ieškovas, priteisė ne ½ dalį, o 2/3 dalis ieškovo patirtų remonto išlaidų. Teismas, nekonstatavęs teisinio pagrindo (CPK 265 str. 2 d., 320 str. 2 d.) peržengti ieškinio ribų, šioje byloje neturėjo teisinio pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, tarp jų viršyti šalių pareikštus reikalavimus;
17.12. Teismas netinkamai nustatė senaties termino pradžią. Ieškovas šalių bendrą turtą pagerino 1998 ir 2003 metais, t. y. tuo metu ieškovui patyrus išlaidų, atsirado jo teisė reikalauti šių išlaidų kompensavimo iš bendraturčio. Reikalavimas dėl būsto pagerinimo išlaidų priteisimo turėjo būti pareikštas iki 2008 metų, o dėl 2003 metais patirtų išlaidų priteisimo – iki 2013 m.;
17.13. Skirtingai nei konstatavo teismas, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė prie turto pagerinimo nei 1998, nei 2003 metais lėšomis neprisidėjo. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo nurodyta aplinkybe, kad būsto remontui ieškovas lėšų turėjo, nes 50 000,00 Lt jam davė tėvai. Teismas neįvertino J. M. A. parodymuose esančių prieštaravimų: 2019 m. rugsėjo 4 d. apklausiama J. M. A. nurodė, kad buto pagerinimui su vyru davė ieškovui 5 000 - 6 000 Lt, o 2019 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje J. M. A. „prisiminė“, kad kai davė jam 50 000 Lt. Ieškovo pateiktos UAB „Skena“ lokalinių sąskaitos patvirtino, kad 1998 metais padarytų darbų apimtis yra 3 670,86 Eur (12 674,75 Lt). Sunku suvokti, kad ieškovas, turėdamas remontui neva tokią tėvų duotų lėšų 50 000 Lt sumą, remontui panaudojo tik nedidelę jų dalį ir remonto darbų nebaigė. Nei ieškovas, nei atsakovė J. M. A. nepateikė jokių duomenų apie tokių lėšų buvimą. Teismas nevertino, kad 1998 m. atliekant buto pagerinimo darbus, tiek ieškovas, tiek atsakovė dirbo toje pačioje darbovietėje, atsakovės pajamos buvo didesnės, o ieškovo mažesnės ir dar ieškovas turėjo teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams iš pirmos santuokos;
17.14. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto (transporto priemonių) padalijimo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Ieškovui teigiant apie 21 000 Eur pinigų iš motinos gavimą ir jų saugojimą namuose, o atsakovei neigiant tokių pinigų buvimo faktą bei pareiškus, kad tokių lėšų J. M. A. neturėjo, todėl ir negalėjo padovanoti, teismas būdamas nešališkas privalėjo aiškintis ar atsakovė J. M. A. realiai turėjo lėšas, kurias padovanojo, o ne apie tokių lėšų realų buvimą spręsti tik iš to, kad po dovanojimo sandorio sudarymo ieškovas nusipirko automobilį. Tikėti ieškovo ir atsakovės J. R. A. teiginiais apie pinigų davimą nėra pagrindo tiek dėl ieškovo ir atsakovės J. R. A. parodymuose esančių esminių prieštaravimų, tiek dėl kiekvieno jų nenuoseklių, ne kartą keistų parodymų. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė J. M. A. realiai 1998 metais, 2006 metais, 2016 metais bei 2017 metais ieškovui būtų perdavusi kokias nors lėšas. Ieškovo ir atsakovės J. M. A. nurodytos neva tai perduotų ieškovui lėšų sumos ir aplinkybės esminiai skiriasi, o atsakovės J. M. A. pajamos – 330,00 Eur, gautos kaip pensija, neleidžia tikėti, kad ji realiai turėjo sukaupusi kokias nors santaupas 2017 m. lapkričio 3 d. Byloje įrodyta, kad atsakovė J. M. A. davė sūnaus šeimai lėšų automobilio Pontiac įsigijimui, tačiau jos nurodyta duotų lėšų suma – 15 000 USD ar 30 000 USD buvo paneigta ieškovo, šiam nurodžius, kad automobilio įgijimui motina davė 400 Eur. Ieškovo sąskaitoje buvusios lėšos, kurios vėliau buvo panaudotos automobilio Toyota Avensis įgijimui yra sukauptos po santuokos sudarymo patvirtina tai, kad 2013 m., atsakovei dirbant užsienyje, sugedus automobiliui, ieškovas neturėjo lėšų jo remontui ir prašė, kad atsakovė atsiųstų pinigų automobilio remontui;
17.15. Teismas nurodytų aplinkybių netyrė, dėl jų nepasisakė, nors nurodytos aplinkybės, tame tarpe ir rašytiniai įrodymai – ieškovo sąskaitos išrašas – leidžia daryti išvadą, kad automobilis Toyota Avensis buvo įgytas už santuokoje sukauptas lėšas, o ieškovas ir atsakovė J. M. A. sudarydami dovanojimo sutartį tik siekė sudaryti vaizdą, kad lėšos yra padovanotos, tam, kad sukūrus fiktyvų pagrindą ieškovas galėtų išvengti turto, įgyto iš santuokoje sukauptų lėšų, padalinimo;
17.16. Tarp šalių nėra ginčo, kad lėšas – 400,00 Eur šio turto įgijimui davė ieškovo motina J. M. A.. Nors ieškovas ir atsakovė J. M. A. teigia, kad lėšos buvo duotos ne šeimai, o ieškovui, ką neigia atsakovė, ieškovas pripažįsta, kad perkant šį automobilį jis tarėsi su atsakove, rinkosi talpesnį automobilį, nes planavo jį naudoti šeimos poreikių tenkinimui, o atsakovė J. M. A. pripažino, kad jai buvo žinoma, kad šalys gyvena kartu, kad augina vaiką, ir nors teigė, kad automobilis Pontiac yra įgytas už jos dovanotus pinigus, dovanojimo fakto patvirtinančių įrodymų nepateikė;
17.17. Netgi ir pripažinus, kad automobilis Pontiac yra ieškovo asmeninė nuosavybė, esant įrodytoms aplinkybėms, kad atsakovė į šį automobilį investavo savo uždirbtas lėšas, kurios beveik dvigubai viršijo šio turto įgijimo kainą, yra pagrindas šį turtą pripažinti bendra daline šalių nuosavybe ir iš ieškovo atsakovei priteisti ½ dalį šio turto vertės;
17.18. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas į ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai įtraukė 250,00 Eur išlaidas teismo ekspertui V. G. už nekilnojamojo turto vertės nustatymą. Į bylą yra pateikta V. G. parengta rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaita, tačiau joks byloje ieškovo pareikštas reikalavimas šiuo rašytiniu įrodymu nebuvo grindžiamas. Ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą turtu, tačiau šis reikalavimas buvo paliktas nenagrinėtas, nustačius, kad ieškovas tokio reikalavimo šioje byloje pareikšti negalėjo. CPK 94 str. 1 d. pagrindu šios išlaidos neturėjo būti iš atsakovės priteistos.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime ieškovas iš esmės pritarė teismo sprendime nurodytiems motyvams ir nurodė tokius papildomus argumentus:
18.1. Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl teisėjos šališkumo objektyviąja prasme, nurodomos aplinkybės susijusios išskirtinai su teismo veiksmais procese;
18.2. Apeliantė nenurodė konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas;
18.3. Atsakovė teigdama, kad palikdavo Lietuvoje dideles pinigų sumas, nenurodė nei šių paliekamų sumų dydžio, nepaaiškino kam palieka pinigus;
18.4. Notaro patvirtinta dovanojimo sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią;
Šalies argumentai
18.5. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 3 962 Eur už nekilnojamojo turto pagerinimą. Teismas reikalavimą patenkino iš dalies, priteisė 1 483,99 Eur, todėl apeliantės motyvas, kad teismas peržengė ieškinio ribas atmestinas kaip nepagrįstas;
18.6. Aplinkybė, kad vaikui sukakus pilnametystės, ieškovas pakeitė reikalavimą ir prašė priteisti įsiskolinimą pinigais o ne turtu, nėra pagrindas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas sumokėjo ekspertui V. G..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
20. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo šalių santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės bei priteistas neturtinės žalos atlyginimas, iš atsakovės priteistas išlaikymo įsiskolinimas atgręžtinio reikalavimo teise, atmesti atsakovės reikalavimai dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu bei dėl turto padalijimo ir paskirstytos turto pagerinimo išlaidos.
Dėl teisės į nešališką teismą užtikrinimo
21. Formuodamas teismų praktiką vertinant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo nešališkumą kaip absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „viena iš tinkamo teisinio proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).
22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019 pagal ieškovės N.S. ieškinį atsakovui A.M.R.A.E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų).
23. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas jos atžvilgiu, ką patvirtina teismo sprendimas bei jame išdėstyti motyvai: ieškovo nuolat keičiami parodymai buvo laikomi patikimais, ieškovui jų net nepagrindus jokiais kitais įrodymais. Atsakovės nurodytos aplinkybės, net ir esant rašytiniams įrodymams, buvo laikomos nepagrįstomis ir neįrodytomis, o atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, nors teismas jokių papildomų aplinkybių nesiaiškino.
24. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įrodymais. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų, apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, o nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, byloje esančius įrodymus vertina kitaip, negu juos įvertino teismas. Tačiau tai, kad atsakovė turi kitokią nuomonę dėl įrodymų vertinimo, nepagrindžia teismo šališkumo. Dėl to, kad teismas naudodamasis jam suteiktomis teisėmis, atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu, taip pat neįrodo teismo šališkumo. Esant aukščiau aptartiems duomenims, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovės teisė į nešališką teismą pažeista nebuvo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir santuokinių pavardžių
25. Atsakovė skundžia teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, nurodo, kad teismas turėjo pripažinti, kad dėl šeimos iširimo kaltas ir ieškovas, nes jis yra tinginys, nepakankamai rūpinosi šeima ir jos gerove, ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
26. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2017 metų sausio mėnesio, kuomet atsakovė grįžusi iš Vokietijos pareiškė ieškovui, kad ji turi kitą žmogų ir su ieškovu nebenori gyventi. Visumos pateiktų į bylą įrodymų pagrindu – šalių, liudytojų A. A., J. M. A. paaiškinimais, pateiktomis nuotraukomis (t. 1, b. l. 64-68) teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės ir netinkamo gyvenimo būdo.
28. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo parodymai apie šeimos iširimo priežastis yra nuoseklūs, nes pagal ieškovo parodymus, atsakovė pirmą kartą apie tai, kad pasiliks gyventi Vokietijoje su kitu vyru pareiškė 2017 m. sausio mėnesį grįžusi į Lietuvą, vėliau internetinio vaizdo pagalba rodė šį vyrą ieškovui, atsiuntė jo nuotraukas, o 2017-05-15 galutinai apsisprendė likti gyventi Vokietijoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, šių aplinkybių neneigė ir pati atsakovė, tačiau ji teigė, kad nuotraukas ieškovui siuntė tikėdamasi, kad ieškovas bandys pasikeisti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė savaip interpretuodama faktines aplinkybes nepaneigė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė kalta dėl santuokos iširimo, nes atsakovės elgesys santuokoje buvo priešingas įstatymų leidėjo įtvirtintoms elgesio normoms bei visuomenės įprastoms moralės taisyklėms, kurių turėtų būti laikomasi sudarius santuoką.
30. Vertindamas ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ir neteisėtumo nustatant šalių kaltę dėl santuokos nutrūkimo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
31. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ištirtų įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių santuoka pagrįstai nutraukta dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
32. Pagal CK 3.69 straipsnio 2 dalį, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl po santuokos nutraukimo atsakovei K. A. paliktą pavardę – Petraitienė keisti nėra pagrindo.
33. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atlyginti žalą, tame tarpe ir neturtinę, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Teismui nusprendus, kad atsakovės santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė neištikimybe, kas reiškia nelojalų, nepagarbų elgesį ieškovo atžvilgiu, sutuoktinio palikimu, dėl ko ieškovas patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą ir didelį pažeminimą, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui iš atsakovės priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta ir atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.
Dėl atgręžtinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo dalies priteisimo
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio šalys bendro ūkio neveda ir nuo šios datos ieškovas vienas rūpinosi sūnaus A. A. gim. (duomenys neskelbtini) kasdienių poreikių tenkinimu. Ieškovas nurodė, kad tuo metu sūnaus poreikiai buvo apie 400 Eur per mėnesį ir juos detalizavo savo patikslintame pareiškime. Nors atsakovė su šia suma nesutiko, tačiau kitokio sūnaus poreikių dydžio sumos teismui nenurodė, todėl teismas konstatavo, kad 400 Eur suma laikytina buvus protinga ir proporcinga šalių sūnaus poreikių patenkinimui. Atsakovei neįrodžius, kad ji prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės po 160 Eur turėtų sūnaus išlaikymo išlaidų kas mėnesį tenkino ir už laikotarpį nuo 2017-01-15 iki 2017-11-15 priteisė 1 600 Eur, o nuo bylos užvedimo iki sūnaus pilnametystės už laikotarpį nuo 2017-11-15 iki 2018-03-06 priteisė 640 Eur, iš viso 2 240 Eur.
35. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteista 2 240 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimo atgręžtinio reikalavimo teise, nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad nurodytu laikotarpiu išlaikymą teikė yra nepagrįsta. Be to, apeliantės teigimu, ir ieškovas neįrodė, jog teikė išlaikymą po 400 Eur per mėnesį savo nepilnamečiui sūnui, nes pagal jo gaunamas pajamas tokio dydžio išlaikymo ieškovas teikti negalėjo.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo netekusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
38. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad, nustatant vaikui teiktino išlaikymo dydį, pirmiausia turi būti atsižvelgta į būtiną vaiko poreikių patenkinimą. Ieškovas patikslintame ieškinio pareiškime nurodęs, kad nepilnamečio vaiko būtiniausių poreikių patenkinimui išleisdavo daugiau nei 400 eurų per mėnesį: išlaidos įvairioms rinkliavoms mokykloje 12 Eur, maistui mokykloje ir namuose 160 Eur, asmeninės higienos priemonės ir kirpyklai 50 Eur, vaistams, papildams pirkti 20 Eur, rūbams ir avalynei tinkamiems kiekvienam sezonui 50 Eur, laisvalaikiui 50 Eur, transportui 12 Eur, gyvybės draudimo įmokoms 15 Eur, dalis už komunalinius mokesčius, namų buities priemonėms 30 Eur ir kt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo nurodyti vaiko poreikiai 400 Eur dydžio per mėnesį yra realūs ir atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį abu tėvai turi pareigą tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius.
39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu išlaikymą nepilnamečiui vaikui teikė, todėl teismui konstatavus, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio nepilnametį vaiką išlaikė vienas ieškovas, pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovo turėtų sūnaus išlaikymo išlaidų po 160 Eur kas mėnesį.
40. Nors apeliantė analizuodama ieškovo gautą darbo užmokestį už ginčo laikotarpį nurodo, kad jis negalėjo teikti sūnui 400 Eur išlaikymą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Į bylą pateikti duomenys apie ieškovo gautas pajamas nuo 2013 metų leidžia daryti išvadą, kad ieškovas visą šį laikotarpį dirbo, jo pajamos už 2017 metus – 6 783,74 Eur iki mokesčių, t.y. 565,31 Eur per mėnesį, 2018 m. – 5 200,84 iki mokesčių, t.y. vidutiniškai 650,11 Eur per mėnesį (duomenys už 8 mėn.), todėl darytina išvada, kad jis turėjo pajamų išlaikyti nepilnametį sūnų ir jį išlaikė.
Dėl išlaidų susijusių su bendro turto pagerinimu
41. Byloje nustatyta, kad 1998 m. balandžio 10 d. šalys iš A. P. įsigijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis (t. 1, b. l. 111). Ieškovas pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitą, pagal kurią šio buto rinkos vertė 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo 13 900 Eur (t. 1, b. l. 32-63). Ieškovas nurodė, kad įsigijęs ½ dalį buto, įrengė bendro naudojimo patalpas – virtuvę, vonią, tualetą, koridorių. Nurodė, kad ieškovas kapitalinį remontą atliko tik iš savo ir tėvų duotų lėšų, todėl remiantis UAB „Skena“ buto, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo ataskaita (priedas prie 1 tomo), ieškovas prašė priteisti iš atsakovės pusę buto pagerinimo išlaidų sumos, t.y. 3 962 Eur.
42. Pagal UAB „Skena“ buto ataskaitą teismas sprendė, kad bute buvo atliekami esminiai pagerinimo darbai ir 1998 metais buvo atlikta darbų už 3 670, 86 Eur, o 2003 metais – už 781,11 Eur. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų prisidėjo remontuojant ir atsakovei bendro naudojimo patalpų dalį, todėl atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl atsakovo santaupų dydžio, atsakovo bei liudytojos J. M. A. nurodytos teiktos materialinės paramos dydį, iš atsakovės ieškovui priteisė 2/3 dalis 1998 metais ir 2003 metais atlikto jos nuosavybės dalies kapitalinio remonto išlaidų – 1 483,99 Eur.
43. Apeliantė, nesutikdama su šia sprendimo dalimi nurodo, kad teismas, skirtingai nei prašė ieškovas, priteisė ne ½ dalį, o 2/3 dalis ieškovo patirtų remonto išlaidų, nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisės peržengti ieškinio reikalavimo ribų. Be to, apeliantės nuomone, teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Kadangi ieškovas šalių bendrą turtą pagerino 1998 ir 2003 metais, todėl tuo metu ieškovui patyrus išlaidų, atsirado jo teisė reikalauti šių išlaidų kompensavimo iš bendraturčio. Reikalavimas dėl būsto pagerinimo išlaidų priteisimo, apeliantės nuomone, turėjo būti pareikštas iki 2008 metų, o dėl 2003 metais patirtų išlaidų priteisimo – iki 2013 m. Be to, apeliantė nurodo, kad teismo išvada, jog ji prie turto pagerinimo nei 1998, nei 2003 metais lėšomis neprisidėjo, yra nepagrįsta.
44. Pagal CK 1.124 straipsnio 1 dalį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, todėl teismui būtina nustatyti, kada asmuo sužinojo apie savo pažeistas teises. Byloje pateikta 2017-10-11 šalių pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią atsakovė pripažino, kad ginčo butas yra pagerintas iš L. A. asmeninių lėšų (t. 2, b. l. 121-122). Iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT -25030-947/2017 matosi, pareiškėjų L. A. ir K. A. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas, nes 2017 m. spalio 19 d. K. A. pateikė teismui prašymą netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes sutartis neatitinka tikrosios jos valios, pasirašyta skubotai, neturint pakankamai laiko įvertinti sutarties pasirašymo pasekmių (t. 1, b. l. 26-27). Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei 2017 m. spalio 19 d. nesutinkant, kad jos pasirašyta sutartis būtų patvirtinta teismo, 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) turi būti skaičiuojamas nuo šios dienos. Kadangi ieškovas teismui ieškinį pateikė 2017 m. lapkričio 15 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas, dėl to apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, atmestinas.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad bendrojo naudojimo patalpų kapitalinio remonto metu šalys buvo kaip jungtinės veiklos dalyviai, nes šalys nuo 1998 metų iki santuokos sudarymo (2013 m.) gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, butas įgytas po ½ dalį, proporcingai turimai nuosavybės daliai ir bendro naudojimo patalpos jiems priklauso po ½ dalį, todėl prie bendrojo naudojimo patalpų turėjo prisidėti atitinkamai po ½ dalį lėšų. Konstatuojant tarp šalių susiklosčiusius santykius teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015).
46. Analizuojant šalių turtinę padėtį bendrojo naudojimo patalpų remonto metu teismas nustatė, kad ieškovas iki 1998 m. birželio mėnesio dirbo UAB „Inkaro avalynė“, nuo 1998 m. liepos mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. dirbo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (t. 2, b. l. 71, 73-74). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodęs, kad iki 1998 metų turėjo apie 23 000 Lt santaupų, kurių dalį laikė banko sąskaitoje, o dalį grynais, 2004 metais ieškovas buvo deklaravęs 43 000 Lt santaupų. Liudytoja J. M. A. patvirtino, kad 1998 metais su vyru savo sūnui buto remontui davė 5 000 ar 6 000 Lt.
47. Atsakovė iki 1999 m. rugpjūčio 30 d. dirbo UAB „Inkaro avalynė“. Nuo 1999 metų rugsėjo mėnesio iki 2000 m. kovo mėn. atsakovė jokių pajamų negavo, nuo 2000 m. kovo mėn. iki 2003 m. kovo mėn. nedirbo, gaudavo 50 Lt Sodros išmoką, kaip motina, neturinti vaiko priežiūros atostogų (t. 2, b. l. 103), taip pat šalys patvirtino, kad atsakovė gaudavo sūnaus, gimusio ankstesnėje santuokoje išlaikymą. Kad atsakovė tuo laikotarpiu būtų turėjusi santaupų ar ją materialiai būtų rėmę jos tėvai, bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo.
48. Įvertinus šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas bendrojo naudojimo patalpų remonto metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas remonto darbus atliko iš savo asmeninių lėšų remontuojant ir atsakovei priklausančią bendro naudojimo patalpų dalį ir iš viso patyrė 4451,97 Eur išlaidų. Ieškovas ieškinio reikalavimu prašė priteisti ½ dalį patalpų pagerinimui išleistos sumos, kas sudarytų 2 225,98 Eur, tačiau teismas nurodydamas, kad priteisia iš atsakovės 2/3 dalis išlaidų, iš jos priteisė 1 483,99 Eur, kas sudaro 2/3 dalis nuo ieškovo reikalaujamos priteisti išlaidų dalies. Vadinasi, iš atsakovės ieškovui buvo priteista ne ½ dalis (2 225,98 Eur) patirtų išlaidų, bet 1/3 dalimi mažiau. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, o iš atsakovės yra priteista mažesnė remonto išlaidų dalis, negu reikalavo ieškovas, todėl sprendimo dalis dėl remonto išlaidų paskirstymo paliekama nepakeista.
Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu
49. Atsakovė priešieškinio reikalavimu prašė pripažinti 2017 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartį, kuria J. M. A. padovanojo L. A. 12 000 Eur apsimestiniu sandoriu, nes sandoris sudarytas siekiant išvengti iš bendrų pajamų įgyto turto padalijimo, t.y. 2017 m. lapkričio 6 d. ieškovo nupirkto automobilio TOYOTA AVENSIS už 9500 Eur.
50. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą atmetė byloje neįrodžius, kad dovanojimo sandorio šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t.y. kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Be to, ieškovo paaiškinimu, prasidėjus skyrybų procesui, kad ateityje nekiltų jokių neaiškumų, ieškovas ir jo motina pinigų dovanojimo sandorį patvirtino pas notarą.
51. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo sprendimu dalimi nurodo, kad ginčijamas sandoris turėjo būti pripažintas negaliojančiu, nes J. M. A. tokios pinigų sumos neturėjo, todėl jos sūnui dovanoti negalėjo.
52. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kad įrodytų sandorio tariamumą, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog ieškovas pagal dovanojimo sandorį negavo iš motinos jokių pinigų. Tačiau atsakovei tokių įrodymų nepateikus, šią aplinkybę paneigia tai, kad ieškovas 2017 m. lapkričio 6 d. už 9 500 Eur, t.y. už dovanotus pinigus įsigijo automobilį TOYOTA AVENSIS (t. 1, b. l. 98), dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad byloje įrodytas dovanotų pinigų panaudojimo faktas. Nors atsakovė teigė, kad ieškovas pirko automobilį iš bendrų santuokinių lėšų, tačiau dėl to jokių įrodymų nepateikė.
53. Kadangi atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų ir nustatytų faktinių aplinkybių, todėl atsakovės reikalavimas dovanojimo sandorį pripažinti apsimestiniu sandoriu atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl transporto priemonių padalijimo
54. Atsakovė priešieškinio reikalavimu prašė pripažinti, kad automobilis PONTIAC TRANS SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 785 Eur, buvo bendra dalinė K. A. ir L. A. nuosavybė bei priteisti iš L. A. K. A. 392,50 Eur kompensaciją; automobilį TOYOTA AVENSIS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 7 859 Eur nuosavybės teise priteisti L. A. ir iš ieškovo atsakovei priteisti 3 929,50 Eur piniginę kompensaciją.
55. Teismas nustatė, kad automobilis PONTIAC TRANS SPORT pirktas 2006 m. balandžio 7 d. iki santuokos sudarymo iš ieškovo ir jo motinos duotų pinigų. Liudytoja J. M. A. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad sūnus automobilį pirko iš jos duotų pinigų. Be to, teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog pinigus šiam automobiliui davė ieškovo motina, atsakovė pripažino 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdyje. Nustačius šias aplinkybes teismas sprendė, kad prie šio automobilio pirkimo atsakovė neprisidėjo, jis nupirktas ir už ieškovo motinos duotus pinigus, todėl yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir yra nedalintinas.
56. Kadangi automobilis TOYOTA AVENSIS pirktas 2017 m. lapkričio 6 d., kai šalys jau nebevedė bendro ūkio, iš ieškovui jo motinos notarine sutartimi dovanotų pinigų, todėl pirmosios instancijos teismas šį automobilį pagrįstai pripažino ieškovo asmenine nuosavybe.
57. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kurių pagrindu atmesti atsakovės reikalavimai dėl automobilių padalijimo ir sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo motyvai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinio skundo dėl transporto priemonių padalijimo tenkinti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
58. Teismas sprendime nurodė, kad patenkinus 64 proc. ieškovo patikslinto ieškinio iš atsakovės ieškovui priteisiama 2 013,57 Eur, iš ieškovo atsakovei 568,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 445,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.
59. Apeliantė nurodo, kad prie ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstai priskaičiuota 250 Eur išlaidos sumokėtos teismo ekspertui V. G. už nekilnojamojo turto vertės nustatymą. Nors į bylą pateikta V. G. parengta rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaita, tačiau joks byloje ieškovo pareikštas reikalavimas šiuo rašytiniu įrodymu nebuvo grindžiamas.
60. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdant Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. dėl ieškinio trūkumų šalinimo, atsakovas 2017 m. gruodžio 4 d. su kitas įrodymais pateikė į bylą ir buto, esančio(duomenys neskelbtini) rinkos vertės ekspertinio tyrimo ataskaitą Nr. 17-08-EXP-08. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, padavęs ieškinį teismui, prašė priteisti vaiko išlaikymo išsiskolinimą turtu, dėl šios priežasties į bylą buvo pateikta buto rinkos vertės nustatymo ataskaita. Aplinkybė, kad vaikui sulaukus pilnametystės ieškovas pakeitė reikalavimą ir prašė priteisti įsiskolinimą pinigais, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas, patyręs išlaidas dėl buto rinkos vertės nustatymo, neturi teisės į šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, dėl to apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
62. Kadangi ieškovas L. A. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur dydžio išlaidas (t. 3, b. l. 131), todėl apeliacinį skundą atmetus yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti jo turėtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės K. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui L. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės K. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.