- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- 1-975-1083/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16404-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- N. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2023 m. gegužės 7 d. apie 2.15 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 2.21 val. jam buvo nustatytas 1,59 ‰ girtumas (be paklaidos); 2.37 val. jam buvo nustatytas 1,57 ‰ girtumas (be paklaidos)).
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis N. G. teisiamojo posėdžio savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gegužės 6 d. apie 22 val. atvažiavo pas savo draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį – gėrė alų. Išgėrė 5–6 skardines alaus. Po vidurnakčio, t. y. 2023 m. gegužės 7 d. apie 1.30 val. nusprendė nuvažiuoti į naktinę parduotuvę (esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kavinės (duomenys neskelbtini)) nusipirkti alaus. Išėjęs iš draugo buto nuėjo ir atsisėdo į kieme stovėjusį automobilį „Audi A3“, valstybinio numerio tiksliai nepamena, bet gali būti, kad (duomenys neskelbtini). Prieš vairuodamas automobilį jis (kaltinamasis) jautė, kad yra neblaivus. Taip pat žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaiviu, kad dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviu gali būti konfiskuotas automobilis ir atimta teisė vairuoti. Suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio kiekio, bet vis tiek važiavo automobiliu, nes tikėjosi į parduotuvę (nedidelį atstumą) nuvažiuoti nesustabdytas policijos pareigūnų. Automobiliu važiavo vienas. Nuvažiavus į naktinę parduotuvę jam (kaltinamajam) alaus nepardavė, nes jis neturėjo grynųjų pinigų atsiskaitymui. Grįždamas atgal pas draugą Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pastebėjo policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnai važiavo jam iš paskos, o įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius. Jis (kaltinamasis) sustojo įvažiavime į kiemą namo, esančio (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo girtumą. Girtumą tikrino du kartus. Pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,59 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 1,57 ‰ girtumas. Su patikrinimo rezultatais sutiko, savarankiškai pasitikrinti girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Policijos pareigūnai išvežė jo vairuotą automobilį į saugojimo aikštelę ir įteikė jam šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina labai blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi, suprato tokio savo poelgio pasekmes. Šiuo metu jis dirba toje pačioje darbovietėje, tačiau jį pažemino pareigose ir sumažino darbo užmokestį (anksčiau dirbo kurjeriu, o dabar dirba pagalbiniu darbuotoju). Automobilis „Audi A3“ yra jo, nuomonės dėl automobilio konfiskavimo neturi, tačiau yra susitaikęs su jo netekimu. Neprieštarauja, jei jam būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, prašo teisę vairuoti transporto priemones atimti minimaliam terminui, ne daugiau kaip 2 metams. Palaiko tėčio prašymą atleisti jį (kaltinamąjį) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su tėčiu sutaria gerai, gyvena kartu, dirba toje pačioje darbovietėje, nesipyksta, padeda jam (tėčiui) ir atsižvelgia į tėčio nuomonę.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis N. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis N. G. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (123 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2.3.1. liudytojo (policijos pareigūno) J. V. tarnybiniu pranešimu ir parodymais apie tai, kad 2023 m. gegužės 7 d. apie 2.15 val. dirbdamas su kolega G. K. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje vairuotojas buvo vienas, kitų asmenų nebuvo. Nustatė, kad automobilį vairavo N. G.. Alkoholio kiekio matuokliu N. G. pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,59 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 1,57 ‰ girtumas. N. G. dėl tokio savo poelgio – dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviu – labai gailėjosi. Automobilis „Audi A3“ buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o N. G. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą (11, 28–29 b. l.);
2.3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę. Įvykio vietoje stovi automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas minėtas automobilis su jo užvedimo rakteliais, o taip pat automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (12–17 b. l.);
2.3.3. neblaivumo nustatymo aktu, alkoholio kiekio matuoklio rezultato nuotrauka ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurių matyti, kad 2023 m. gegužės 7 d. kaltinamajam N. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamojo N. G. būklę, jis eiti tiesia linija (pėda po pėdos) ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 2.21 val. pirmojo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,59 ‰ girtumas (be paklaidos), o 2.37 val. antrojo patikrinimo metu – 1,57 ‰ girtumas (be paklaidos) (17–18, 21–22 b. l.);
2.3.4. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo N. G. (23, 24 b. l.);
2.3.5. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu šiame automobilyje buvo surastas ir paimtas kaltinamajam N. G. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (32–33, 35–38 b. l.).
2.4. Kaltinamajam N. G. nustatytas girtumas (1,59 ‰ (be paklaidos) ir 1,57 ‰ (be paklaidos)) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis N. G. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis N. G.. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis N. G. padarė veikdamas tyčia.
2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis N. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2.6. Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
3.1. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo gauti kaltinamojo N. G. tėčio A. G. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo (A. G.) atsakomybei (45–46, 48–50, 151–152 b. l.).
3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. G. ir laiduotojas A. G. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad kaltinamasis gyvena kartu su juo, tame pačiame name ir jie matosi dažnai (kartais namuose nesusitinka, nes jis (laiduotojas) dirba naktį, o sūnus dirba dieną), jiedu dirba toje pačioje darbovietėje ir dažnai susitinka darbe. Jie yra artimi, kaltinamasis konsultuojasi su juo (su laiduotoju) svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jo (laiduotojo) nuomonę, todėl laiduotojas gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotojas A. G. nurodė, kad sutinka būti savo sūnaus laiduotoju ir supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę, supranta, kad jis turės daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Anksčiau kaltinamasis N. G. nėra nusikaltęs, jam nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamojo N. G. padarytą nusikalstamą veiką jis sužinojo iš paties kaltinamojo, tą patį rytą, apie tai jam pasipasakojo pats kaltinamasis. Jam (laiduotojui) buvo netikėtas toks įvykis, todėl iš pradžių negalėjo patikėti, kad kaltinamasis taip pasielgė. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, jiedu kalbėjo apie šį įvykį. Kaltinamasis N. G. su juo (su laiduotoju) elgiasi pagarbiai, jiedu nesipyksta, kaltinamasis padeda jam (laiduotojui) dirbti ūkio darbus ir neatsikalbinėja, mano, kad jis yra autoritetas savo sūnui. Jo paties (laiduotojo) požiūris į neblaivius vairuotojus yra neigiamas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas, nebaustas administracine tvarka (ankstesnis administracinis baustumas išnykęs), laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pasak paties laiduotojo A. G., jo sveikatos būklė netrukdys jam būti sūnaus laiduotoju. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo tėčio galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam N. G..
3.4. Kaltinamasis N. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis N. G. neteistas, nebaustas administracine tvarka (anksčiau jam paskirtas administracines nuobaudas savanoriškai įvykdė ir jo administracinis baustumas išnyko), jis dirba. Svarbu įvertinti kaltinamojo N. G. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas (artimas minimaliam girtumui, kuriam esant kyla baudžiamoji atsakomybė). Pasak paties kaltinamojo, jis suprato ir jau pajuto tokio savo poelgio pasekmes (darbovietėje jis buvo pažemintas pareigose, jam buvo sumažintas darbo užmokestis). Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis N. G. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.
3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į prokuroro ir gynėjos pozicijas, o taip pat į laiduotojo turtinę padėtį (jo šeimos pajamų pakanka pragyvenimui ir taupymui), į laiduotojo nuomonę (laiduotojas sutinka sumokėti iki 4000 eurų dydžio užstatą), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį N. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo A. G. atsakomybei su 1000 eurų dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
3.6. Svarbu tai, kad aukštesnės instancijos teismai laikosi tokios nuomonės, jog vien tik ankstesnis administracinis baustumas nesudaro kliūties pirmą kartą teisiamą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-879/2019) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) atleido asmenį, kuris per paskutinius 5 metus ne kartą buvo nubaustas administracine tvarka, taip pat ir už netinkamą elgesį viešoje vietoje (už veikas, panašias į kaltinime jam inkriminuotą veiką); šis asmuo pagal laidavimą buvo perduotas savo motinai, kuri taip pat praeityje ne kartą buvo bausta administracine tvarka, taip pat už jai pagal laidavimą perduoto sūnaus ankstesnį netinkamą elgesį viešoje vietoje, kai šis dar nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo N. G. ankstesnis administracinis baustumas už anksčiau padarytus KET pažeidimus negali būti kliūtimi atleisti kaltinamąjį N. G. nuo baudžiamosios atsakomybės.
3.7. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą girtumą (nustatytas girtumas yra artimas minimaliam girtumui, kuriam esant kyla baudžiamoji atsakomybė), o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Šiuo atveju kaltinamasis N. G. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas (artimas minimaliam girtumui, kuriam esant kyla baudžiamoji atsakomybė). Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į tai teismas mano, jog nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.
4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis N. G. nebaustas administracine tvarka (jo administracinės nuobaudos išnykę). Kaltinamasis neteistas. Jis anksčiau nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Svarbu įvertinti kaltinamajam N. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis N. G. automobilį vairavo naktį, mieste, gerai apšviestose gatvėse, kur tokiu metu eismo intensyvumas yra minimalus. Kaltinamasis nuvažiavo nedidelį atstumą (apie 1,5 kilometro). Šios aplinkybės mažina kaltinamojo N. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Ne mažiau svarbu tai, kad kaltinamasis N. G. anksčiau dirbo kurjeriu, t. y. dirbo darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu (šiuo metu dėl aptariamo įvykio jis yra perkeltas į kitas pareigas) ir teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant ankstesnes darbines funkcijas. Darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, kaip tvarkingas, sąžiningas, pareigingas, draugiškas, mandagus ir gerai savo darbą atliekantis darbuotojas, po aptariamo įvykio darbdavys neatleido jo iš darbo, o suteikė jam galimybę toliau dirbti mažiau apmokamoje pareigybėje. Byloje nėra kaltinamąjį N. G. neigiamai charakterizuojančių duomenų.
4.4. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, ypatingai į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį (kaltinamajam nustatytas girtumas yra artimas minimaliam girtumui, kuriam esant kyla baudžiamoji atsakomybė), draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas artimas minimaliam terminui, t. y. 1 metams 3 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų). Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokia priemone bus galima pasiekti jai keliamus tikslus.
4.5. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nustatydami teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą panašaus pobūdžio bylose (asmuo charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti ir pan.) aukštesnės instancijos teismai laikosi panašios nuomonės (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 1A-84-337/2021; Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 1A-152-366/2020; Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 1A-197-851/2018 ir kt.).
4.6. 2023 m. gegužės 8 d. nutarimu kaltinamajam N. G. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (115–117 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. gegužės 8 d.
5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.
5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).
5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Aptariamo įvykio metu kaltinamojo N. G. vairuota transporto priemonė yra jo paties. Kartu spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą teismas įvertina ir tai, jog nekonfiskavus automobilio kaltinamasis N. G., po teismo procesinio sprendimo priėmimo, galėtų toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis N. G. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti naujus teisės pažeidimus panaudodamas šį automobilį, nesant BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių (automobilis nėra paslėptas, sunaikintas, jis nepriklauso tretiesiems asmenims ir kt.), kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
6.1. Kaltinamajam N. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (111–113, 115–117 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.
6.2.1. automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo rakteliai ir registracijos liudijimas Nr. J252669 perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;
6.2.2. kaltinamajam N. G. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
6.3. Kaltinamasis N. G. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas
nusprendžia:
N. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. G. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti N. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 8 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.
N. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
- automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelius ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;
- N. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Išaiškinti N. G., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti laiduotojui A. G., kad užstatas turi būti sumokėtas per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT867300010002384514 („Swedbank“ AB).
Išaiškinti laiduotojui A. G., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, laiduotojo prašymu, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.