Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2019-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-879/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-23
Bylos Nr.
1A-199-879/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43431-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
T. S.
Nukentėjusysis
A. B., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Civilinis ieškovas
A. B.
Advokatai
Kristina Rutkausk
Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-879/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43431-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.1.9.7; 2.4.6.3; 2.4.6.3.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,nuteistajam T. S., nuteistojo gynėjui advokatui Kristinai Rutkauskienei,laiduotojai R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais, 7 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, T. S. įpareigotas: 1) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. B. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; 3) laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nuosprendžiu iš T. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B. priteistas 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) turtinės žalos ir 270 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimas, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos - 164,10 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 10 ct) turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 7 d., apie 22.30 val., viešojoje vietoje – senvagėje, ties pastatu, esančiu Panevėžyje, A. Jakšto g. 12, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kitų asmenų akivaizdoje be priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. B. (sudavė nukentėjusiajam A. B. vieną smūgį kakta į nosį, griebdamas suplėšė 20 eurų vertės nukentėjusiojo A. B. marškinėlius, nuo kaklo nutraukė 250 eurų vertės sidabrinę grandinėlę ir sudavė nukentėjusiajam A. B. vieną smūgį kumščiu į sprando sritį) ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą (padarė nukentėjusiajam nosies sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių patinimu nosies srityje), sukėlė jam fizinį skausmą bei sugadino bendros 270 eurų vertės nukentėjusiojo A. B. turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis T. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo motinos R. S. laidavimą ir bylą nutraukti.

2.1. Priimant sprendimą, nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, labai neigiamai vertina savo netinkamą elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, padengė didžiąją dalį nukentėjusiajam priteistos žalos, o kadangi dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, artimiausiu metu visiškai padengs žalą tiek nukentėjusiajam, tiek Ligonių kasai bei sumokės kitas procesines išlaidas.

2.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į šiuo metu iš esmės pakitusią jo šeimyninę padėtį – jo sugyventinė laukiasi ir tuoj gimdys, todėl jis bus atsakingas už gimsiantį kūdikį, kurį privalės išlaikyti, taip pat pasirūpinti pajamų negaunančia sugyventine.

2.3. Skunde nurodoma, kad T. S. laiduotoja baudžiamojoje byloje pageidauja būti jo motina R. S., kuri supranta laidavimo reikšmę ir pasekmes, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Anot apelianto, R. S. teismo raštinei buvo pateikusi savo charakteristiką, kuri į bylos medžiagą nepateko, todėl prašymą dėl laidavimo teiks pakartotinai kartu su charakteristika.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, sprendimai dėl civilinių ieškinių, todėl šie klausimai, sprendžiant T. S. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau neaptariami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik T. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, teigiant, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, o nuteistojo mamos R. S. pozityvi įtaka sudarys pagrindą T. S. ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Nesutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais ir atsisakyti T. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinus T. S. apeliacinio skundo motyvus, nesant pagrindo abejoti jų pagrįstumu, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis dėl T. S. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį ir už šios nusikalstamos veikos jam paskirtos bausmės naikintina, baudžiamąją bylą T. S. atžvilgiu nutraukiant, T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiant pagal laidavimą (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas, BK 40 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

7. BK 40 straipsnyje yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Kolegija mano, kad šioje byloje yra visos būtinos įstatyme numatytos sąlygos tam, kad T. S. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. S. yra nuteistas pirmą kartą, nors anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau yra sumokėjęs visas jam skirtas administracines nuobaudas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą bei iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajam A. B. atlygino dalį nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos – 650 Eur, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). T. S. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad iš jo nukentėjusiajam priteistą turtinę ir neturtinę žalą yra pilnai atlyginęs. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T. S. atsiprašė nukentėjusiojo.

7.2. Ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegija mano, kad išvadą dėl šio pagrindo buvimo patvirtina tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nustatytos aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad T. S. dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai kaip mandagus, ramus, drausmingas, paslaugus su įmonės klientais darbuotojas, nepriekaištingai ir savalaikiai atliekantis savo darbines funkcijas. Jis turi šeimą, su sugyventine augina neseniai gimusį sūnų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Vertinant tai, kad T. S. gyvena su sugyventine ir jų bendru vaiku, nėra pagrindo netikėti, jog jis nuolatos prisideda prie šeimos materialaus išlaikymo ir sūnaus priežiūros. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad T. S. asmenybė yra teigiama, kad jis gyvena pagal visuomenės pripažintas normas, o jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tokie neteisėti veiksmai pasikartos. Taigi, yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl T. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

7.3. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šių nuostatų turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

7.4. Baudžiamojoje byloje yra gautas T. S. motinos R. S. prašymas perduoti sūnų jos atsakomybei pagal laidavimą. Šį prašymą R. S. patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašyme ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jos jaunesnysis sūnus T. S. su šeima gyvena kartu su ja. R. S. tvirtino, kad sūnų T. S., kuris dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, mato faktiškai kiekvieną dieną, išskyrus komandiruotes į kitas valstybes. Su sūnumi bendrauja betarpiškai ir artimai, jokių rimtų tarpusavio nesusipratimų ar pykčių nėra buvę, sūnus ją gerbia, todėl yra įsitikinusi, kad kaip laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti sūnui teigiamą įtaką ir užtikrinti, kad šis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. R. S. prašo teismo taikyti laidavimą be užstato, nurodydama, kad jos darbo užmokestis nėra didelis bei atkreipia dėmesį, kad T. S. padaryta nusikalstama veika nėra savanaudiško pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. S. gali būti patikima laiduotoja, nes charakterizuojama teigiamai – yra dirbanti, užima vadovaujančias –(duomenys neskelbtini) pareigas, neteista, turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, kuri jos kaip laiduotojos statusui įtakos neturi. R. S. yra apelianto motina ir gyvena kartu su juo, todėl tikėtina, kad turės realią galimybę daryti jam teigiamą įtaką.

7.5. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo bei laiduotojos asmenybes, kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant T. S. pagal laidavimą jo motinos R. S. atsakomybei ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių R. S. realiai gaunamas pajamas, tačiau ji dirba (duomenys neskelbtini), nepilnamečių išlaikytinių neturi, duomenų kad užstatas pasunkintų R. S. šeimos materialinę padėtį nėra, todėl T. S. laidavimas skirtinas su 1000 Eur užstatu.

7.6. Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytas dvi T. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, įvykdymo aplinkybes, T. S. kaltės formą bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, tame tarpe ir tai, jog nuteistasis dirba, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, T. S. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 5 MGL. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso pabaigimas T. S. atžvilgiu bus optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

8. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, BK 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl T. S. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirtos bausmės.

T. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos R. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą T. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL, t. y. 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant T. S. ją sumokėti per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. S., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Likusioje dalyje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusDonatas JatužisDaina Vaidachavičienė