- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-1682-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16653-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- V. D., L. R.
- Trečiasis asmuo
- D. N., notarė S
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-257-1094/2024 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams V. D. ir L. R. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys D. N. ir notarė S. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. K. (toliau – ir ieškovas) 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2016 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. SK-12382 (toliau – dovanojimo sutartis, ginčo sandoris), kuria atsakovas V. D. (dovanotojas) padovanojo bendraatsakovui L. R. (apdovanotajam) dalį inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją natūra ir priteisti atsakovui V. D. dovanojimo sutartimi perleistą turtą: 1/27 dalį iš 942,49 kv. m ploto kiemo aikštelės (automobilio parkavimo vietą).
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2200-577/2017, priteisė pradinei ieškovei UAB „Edrija“ iš atsakovo V. D. 88 845,15 Eur skolą su palūkanomis, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą ir 3 838,02 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas yra UAB „Edrija“ teisių perėmėjas pagal 2022 m. gegužės 19 d. viešo aukciono Nr. 64150899 rezultatus. Pradėjus skolos išieškojimo veiksmus, antstolis nustatė, kad atsakovas V. D. jokio turto neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro gautos informacijos ieškovas sužinojo, kad atsakovas nuo 2008 m. iki 2016 m. sudarė 3 atlygintinus sandorius ir vieną neatlygintiną dovanojimo sandorį (ginčo sutartį). Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu vadovaujantis CK 6.66 straipsnio nuostatomis. Be to, teismui pateiktame papildomame pareikškime ieškovas nurodė, kad ginčijamas sandoris turi ir apsimestinio sandorio požymių, todėl prašė teismo įvertinti dovanojimo sutartį vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio nuostatomis (2023 m. balandžio 14 d. DOK-61482).
3. Atsakovas V. D. teismo posėdžiuose nedalyvavo ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
4. Atsakovas L. R. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas neįrodė visų būtinų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų.
5. Tretieji asmenys D. N. ir notarė S. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo D. K. atsakovui L. R. 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o trečiajam asmeniui D. N. 2652,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą V. D.. Ši reikalavimo teisė egzistavo ginčo sandorio sudarymo metu (pradinei kreditorei), egzistuoja ir iki šiol.
8. Kita actio Pauliana taikymo sąlyga yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Teismo vertinimu, ginčijama Dovanojimo sutartis neabejotinai pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo V. D. kreditoriaus, teises. Nesudarius ginčijamo sandorio (dovanojimo sutarties), atsakovas V. D. būtų turėjęs nuosavybės teises į turtą (automobilio parkavimo vietą). Kito turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, šis atsakovas neturi, skola iš jo neišieškoma nuo 2017 metų.
9. Trečia actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio. Anot teismo, sudaryti ginčijamą sandorį su nepažįstamu asmeniu (atsakovu L. R.) atsakovas V. D. neturėjo nei pareigos, nei būtinybės, nei buvo susiklosčiusios kitos šiam sandoriui sudaryti būtinos aplinkybės. Todėl teismas sprendė, kad ir šią actio Pauliana taikymo sąlygą ieškovas įrodė.
10. Pasisakydamas dėl ketvirtos actio Pauliana taikymo sąlygos (atsakovų nesąžiningumo), teismas nurodė, kad ginčijamas dovanojimo sandoris buvo neatlygintinis, todėl nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti tik skolininko, t. y. atsakovo V. D. nesąžiningumą. Teismas nurodė, kad atsakovas V. D. dar 2007 m. sausio mėn. sudarė žodinę sutartį su UAB „Edrija“ dėl gyvenamojo namo statybos darbų. Pradinė kreditorė UAB „Edrija“ darbus baigė 2008 m. liepos 29 d., išrašė atsakovui paskutinę PVM sąskaitą faktūrą EDR Nr. 0003624, gyvenamasis namas 2008 m. rugsėjo 26 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti. Taigi, atsakovas žinojo, kad yra skolingas pradinei kreditorei, su kuria neatsiskaitė ilgiau kaip 8 metus, tačiau sudarė 3 atlygintinus sandorius ir 1 neatlygintiną sandorį (dovanojimo sutartį). Sudarydamas ginčijamą dovanojimo sandorį atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes žinojo ir negalėjo nežinoti, kad dovanojimo sutartis pažeis UAB „Edrija“ interesus, su kuria jis nebuvo atsiskaitęs. Atsakovas V. D. negalėjo nesuprasti, kad neatlygintinai perleidus turtą, sumažins savo turto masę, o kreditorė praras galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimą.
11. Pasisakydamas dėl penktosios actio Pauliana taikymo sąlygos (sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino pažeistai teisei apginti), teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nagrinėjamu atveju actio Pauliana pagrindu ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. lapkričio 30 d., ieškovo ieškinys teismui paduotas 2022 m. rugpjūčio 10 d. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pradinės kreditorės BUAB „Edrija“ reikalavimą perėmė naujasis kreditorius (ieškovas), ieškinio senaties termino skaičiavimui įtakos neturi, kadangi CK 1.128 straipsnis įtvirtina, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Kai yra objektyvių duomenų, kad pradinis kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo to momento, kai pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę įgyja naujasis kreditorius.
Šalies argumentai
12. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovas L. R. ir trečiasis asmuo pradinės kreditorės UAB „Edrija“ sužinojimą apie ginčo sandorį sieja su pradinės kreditorės UAB ,,Edrija“ 2017 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktu ieškiniu dėl skolos iš atsakovo V. D. priteisimu. Minėtame ieškinyje pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovė UAB „Edrija“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 88 845,15 Eur sumai atsakovui V. D. priklausantį turtą. Teismas taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, teismo nutarties vykdymas buvo pavestas antstoliui G. B., kurią vykdymui pateikė advokatų partnerių kontoros „Cobalt“ advokatė. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1489-459/2018 UAB „Edrija“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio mėn. Pagal tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą UAB „Edrija“ bankroto administratorius turėjo pareigą ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
13. Anot teismo, tai reiškia, kad UAB „Edrija“ administratorius, susipažinęs su ieškovės dokumentais, sužinojo (turėjo sužinoti) apie ieškovės skolininko V. D. sudarytą ginčo dovanojimo sandorį ir turėjo įstatyminę pareigą pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, pvz. reikšti ieškinį dėl sandorio nuginčijimo, tačiau šios pareigos neįgyvendino. Šiuo atveju UAB „Edrija“ apie ginčijamą sandorį turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2018 m. balandžio mėn. ir į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad pradinė kreditorė (UAB „Edrija“) apie galimą savo teisių pažeidimą būtų sužinojusi vėliau.
14. Vertindamas aptartas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra praleistas. Teismo nuomone, nors ieškovas prašė terminą atnaujinti vadovaujantis teisingumo principu (DOK-61482), tačiau vertindamas bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pagrindo atnaujinti šį terminą, nėra (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformulavo ieškinio reikalavimą ir reikalavimo pagrindimą – pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynimą vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio nuostatomis, kitų reikalavimų ieškovas nereiškė, todėl teismas padarė išvadą, kad jis neturi pagrindo dovanojimo sutarties vertinti CK 1.87 straipsnio prasme (ieškovo procesinis dokumentas Nr. DOK-61482).
16. Teismas sprendė, kad praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas D. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą, ieškinį patenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas netinkamai kvalifikavo ieškinį, nes ieškovas prašė pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, padovanotą turtą priteisiant atsakovui V. D., o ne ieškovui. Tai rodo, kad ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį, kurio rezultatas paliečia ne tik ieškovo, bet ir visų atsakovo kreditorių interesus. Teismas neteisingai kvalifikavo ginčą, nevertino aplinkybės, jog tarp atsakovo V. D. kreditorių yra valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o tai reiškia, kad byloje vyrauja viešasis interesas.
17.2. Teismas niekaip nevertino atsakovo L. R. paaiškinimų ir trečiojo asmens D. N. atsiliepimo į ieškinį argumentų. Vien ta aplinkybė, kad teismas savo iniciatyva į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė D. N., rodo, kad teismui kilo neaiškumų dėl ginčijamos dovanojimo sutarties turinio.
17.3. Nors teismas nustatė visas actio Pauliana sąlygas, tačiau taikydamas ieškovo reikalavimams ieškinio senatį ir vien tuo pagrindu atmesdamas ieškinį, nepagrįstai atsisakė vykdyti teisingumą. Ieškovas teismui buvo nurodęs, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2022 m. birželio 6 d., kuomet gavo iš antstolio G. B. informaciją, jog atsakovas jokio turto neturi. Su dovanojimo sutarties turiniu apeliantas susipažino tik 2022 m. rugpjūčio 6 d. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad apie ginčijamą sandorį žinojo ir pradinis kreditorius. Todėl, apelianto nuomone, vienerių metų ieškinio senatis nebuvo praleista. Be to, ieškinio senaties termino taikymas ir praleisto termino atnaujinimas susijęs su teisingumo principu, todėl esant ieškovo prašymui atnaujinti senaties terminą ir įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, teismas turėjo spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo.
17.4. Tai, kad ginčijamas sandoris apsimestinis ieškovas sužinojo po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. e2-21382-1168/2022 išdavė ieškovui teismo liudijimą, leidžiantį iš AB „Swedbank“ gauti atsakovo banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad už parkingą 2000 Eur dydžio avansą atsakovui V. D. sumokėjo ne atsakovas L. R., o trečiasis asmuo D. N.. Į bylą nebuvo pateikta jokių trišalių sutarčių, kuriomis būtų aptartos nekilnojamo daikto perleidimo sąlygos.
Šalies argumentai
17.5. Nors teismas nurodė, kad jis neva neturi pagrindo dovanojimo sutarties vertinti CK 1.87 straipsnio pagrindu, nes ieškovas neva to nepaprašė, apelianto nuomone, tai yra ypač grubus ieškovo teisių pažeidimas. Ginčijamas sandoris turėjo būti naikinamas ir dėl jo apsimestinumo.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas L. R. prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
18.1. Teismas tinkamai nustatė šalis siejančius teisinius santykius ir ieškovo prašomą taikyti gynybos būdą.
18.2. Teismas detaliai įvertino actio Pauliana taikytinų sąlygų visumą, detaliai jas ištyrė ir dėl jų pasisakė. Todėl nėra nei menkiausių prielaidų išvadai, kad sprendimas galimai buvo nemotyvuotas. Nustačius, kad vienos iš sąlygų nėra (praleistas ieškinio senaties terminas), teismas ieškinį pagrįstai atmetė.
18.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sužinojimo apie ginčo sandorį momentas yra sietinas su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimu už akių ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1489-459/2017, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Edrija“, o ne su ieškovo nurodyta data – 2022 m. rugpjūčio 6 d., kai jis gavo iš antstolio G. B. (vykdančio išieškojimą iš atsakovo V. D.) duomenis, kad skolininkas jokio turto nebeturi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Edrija“ (pradinis kreditorius) 2017 m. sausio 3 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. D. 71 076,12 Eur dydžio skolą, kildinamą iš statybos rangos teisinių santykių, 17 769,03 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šio ieškinio pagrindu teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-2200-577/2017.
Žemesnės instancijos teismas
21. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu už akių UAB „Edrija“ ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo 71 076,12 Eur skolą, 17 769,03 Eur palūkanas, iš viso – 88 845,15 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2017 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 838,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 tomas, b. l. 97–109).
22. Minėtas teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2017 m. balandžio 4 d., ieškovei 2017 m. balandžio 21 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolio G. B. kontorai ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0040/17/00925.
23. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Edrija“ bankroto bylą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 3 d. (buvęs civ. bylos Nr. eB2-1489-459/2018).
24. UAB „Edrija“ 2022 m. gegužės 27 d. perleido savo reikalavimo teises į skolininką V. D. naujajam kreditoriui ieškovui D. K. (3 tomas, b. l. 93).
25. Antstolis G. B. 2022 m. birželio 6 d. informavo naująjį išieškotoją (ieškovą D. K.) apie tai, kad vykdymo procese pagal 2017 m. balandžio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą iš skolininko V. D. skola nebuvo išieškota, skolininkas gera valia jos nemokėjo (1 tomas, b. l. 110).
26. Anot apelianto, iš VĮ Registrų centras gautų duomenų jis sužinojo, kad V. D. 2016 m. lapkričio 30 d. sudarė su L. R. inžinerinių statinių dalies dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. SK-12382), pagal kurią V. D. 1/27 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (automobilių parkavimo vieta), plane pažymėtus indeksu P-19, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo L. R. (1 tomas., b. l. 144 -149).
27. Ieškovas (apeliantas) 2022 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2016 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. SK-12382 negaliojančia actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) pagrindu. Be to, ieškovas 2023 m. balandžio 14 d. pareiškimu (DOK – 61482), kurį teismas priėmė 2023 m. balandžio 14 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, papildė ieškinio pagrindą, prašydamas teismo įvertinti prašomo panaikinti sandorio negaliojimą CK 1.87 straipsnio aspektu ir nurodė tai pagrindžiančius argumentus.
28. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2024 m. liepos 5 d. sprendimu konstatavęs, kad ieškovas įrodė ne visas actio Pauliana taikymo sąlygas, ieškinį atmetė dėl praleisto vienerių metų ieškinio senaties termino.
29. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą, kadangi, apelianto nuomone, vienerių metų ieškinio senatis nebuvo praleista, o teismui nusprendus priešingai ir esant ieškovo prašymui atnaujinti senaties terminą, teismas turėjo spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neturi pagrindo dovanojimo sutarties vertinti CK 1.87 straipsnio pagrindu, taip grubiai pažeisdamas ieškovo teises.
30. Taigi, apeliacijos objektas – materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorio negaliojimo pagrindus (CK 6.66 straipsnio ir CK 1.87 straipsnio (apsimestinio sandorio)), bei proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindo pakeitimą (papildymą) bei įrodymų vertinimą, taikymo ir aiškinimo klausimai.
31. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana yra specialus institutas, skirtas kreditoriaus pažeistų interesų nuo skolininko nesąžiningų veiksmų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
32. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
33. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
34. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
35. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017, 34 punktas).
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas, tačiau teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo nurodytų priežasčių, dėl kurių šis terminas galėjo būti praleistas, sprendime formaliai nurodydamas, kad vertindamas bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, kad atnaujinti terminą nėra pagrindo. Tai reiškia, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo ieškovo prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo.
37. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, pasisakydamas dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų ir laikydamas, kad ieškovas šias sąlygas įrodė, teismas savo išvadų tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė byloje surinktais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
38. Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl trečiosios actio Pauliana taikymo sąlygos (skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio), teismas formaliai nurodė, kad atsakovas V. D. ginčo nekilnojamąjį turtą padovanojo nepažįstamam asmeniui, kad V. D. nebuvo nei pareigos, nei būtinybės, nei susiklosčiusių faktinių aplinkybių sudaryti dovanojimo sutartį (sprendimo 37 punktas). Pasisakydamas dėl penktosios šio instituto taikymo sąlygas (trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas), teismas nurodė, kad sandoris buvo neatlygintinis (dovanojimo), taigi reikia nustatyti tik atsakovo V. D. nesąžiningumą (sprendimo 38 punktas).
39. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas pagrįstai nurodė, jog pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; ir kt.).
40. Nagrinėjamu atveju atsakovas L. R. ir trečiasis asmuo D. N. (jų atstovai) savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje paaiškino, kokios aplinkybės sąlygojo ginčijamo sandorio sudarymą, t. y. kad pagal 2016 m. spalio 14 d. preliminarią sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo parduoti L. R. ne tik butą (duomenys neskelbtini)), bet ir ginčo parkavimo vietą (duomenys neskelbtini); kad D. N. minėtą sutartį su L. R. sudarė vadovaudamasi prieš tai 2016 m. rugpjūčio 31 d. su atsakovu (skolininku) V. D. sudaryta preliminaria ginčo parkavimo vietos perleidimo sutartimi; kad ginčijamas 2016 m. lapkričio 30d. dovanojimo sandoris buvo anksčiau L. R., D. N. ir V. D. sudarytų turto perleidimo sandorių pasekmė. Taigi, minėtų aplinkybių įvertinimas buvo svarbus nurodytų actio Pauliana sąlygų (ne)taikymui, tačiau, kaip minėta, šių aplinkybių teismas nevertino ir savo išvadų tinkamai nemotyvavo (nutarties 37 punktas).
41. Pažymėtina, kad kreditorius gali ginti savo teises vadovaudamasis ne tik specialiu teisių gynimo būdu (actio Pauliana), bet ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.
42. Priklausomai nuo pasirinkto teisių gynimo būdo, ieškovas turi nurodyti teisinius faktus ir pateikti juos patvirtinančius įrodymus. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 16 punktas).
43. Kaip minėta, ieškovas savo reikalavimą grindė ne tik actio Pauliana pagrindu, bet ir CK 1.87 straipsnio norma (nutarties 27 punktas). Teismas ieškovo pareiškimą (2023 m. balandžio 14 d. DOK – 61482), kuriuo buvo papildytas pradinis ieškinio pagrindas, priėmė, tačiau jo neišnagrinėjo, sprendime nepagrįstai nurodydamas, kad kitų reikalavimų ieškovas nereiškė, todėl teismas neturi pagrindo dovanojimo sutarties vertinti CK 1.87 straipsnio prasme (sprendimo 54 punktas). Be to, teismas sprendime nurodė, kad atmetus ieškovo ieškinį actio Pauliana pagrindu, jam neišnyks teisė reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę kitais įstatyme nustatytais pagrindais (CK 1.138 straipsnis). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs visų ieškovo pareikštų reikalavimų dėl ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindų, pažeidė ne tik CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir CPK 7 straipsnio normas.
44. Apibendrindama aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl padarytų materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimo liko neatskleista bylos esmė.
45. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, o būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.
46. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
47. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad neištyrus ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių, nurodytų šios nutarties 37–40 punktų kontekste ir pirmosios instancijos teismui neįvertinus dovanojimo sutarties ieškovo nurodomu CK 1.87 straipsnio negaliojimo pagrindu, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
48. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spęsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.