Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-31-933/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-06
Bylos Nr.: e2A-31-933/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Irmantas Šulcas, Tomas Venckus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės MMZ TRANS
Atsakovas: M. Ž.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4Žala
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2A-31-933/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00380-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.17 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės MMZ TRANS, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. G., apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės MMZ TRANS, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. G., ieškinį atsakovui M. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) MMZ TRANS (toliau – ir ieškovė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus V. G. (toliau – ir nemokumo administratorius), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Ž. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 207 958,48 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jos vadovu nuo 2012 m. liepos 17 d. buvo atsakovas, kuris iki nemokumo (bankroto) bylos ieškovei iškėlimo ėjo vadovo pareigas. Nemokumo administratoriui pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo turtą už 695 501 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 632 444 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo turtą už 585 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 167 846 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, kuri įsiteisėjo 2022 m. gegužės 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nemokumo administratorius, susipažinęs su atsakovo pateiktais duomenimis dėl ieškovei priklausiusių transporto priemonių, t. y. lengvųjų automobilių, vilkikų ir puspriekabių, pardavimo, nustatė, kad atsakovas ieškovei priklausančias transporto priemones pardavė žymiai pigesnėmis kainomis, o pagal tuometinę rinkos kainą ieškovės parduotų transporto priemonių vertė buvo didesnė. Nemokumo administratorius rėmėsi viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ žinyno duomenimis, kuriuose yra pateikiamos naudotų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Ieškovės teigimu, atsakovui ieškovės vardu sudarius nenaudingus sandorius dėl transporto priemonių pardavimo, buvo padaryta ne mažesnė kaip 172 244,72 Eur žala.

Šalies argumentai

4. Ieškovė taip pat nurodė, kad nemokumo administratorius, tikrindamas ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, jog atitinkamais ieškovės kasos išlaidų orderiais negalėjo būti išmokėtos piniginės sumos asmenims, kadangi minėti dokumentai neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų – kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjo parašo. Ieškovės manymu, esant trūkumams minėtuose dokumentuose, 32 138,77 Eur nėra išmokėti ir negalėjo būti apskaityti ieškovės buhalterinėje kasos knygos apskaitoje. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad į ieškovės kasos knygą yra įtraukti 3 neoriginalūs kasos išlaidų orderiai, kuriuose arba nėra nei pinigų gavėjo, nei pinigus išdavusio asmens originaliu rašalu ar tušinuku pasirašytų parašų, arba dalis informacijos parašyta pieštuku, o tai prieštarauja nustatytiems reikalavimams.

5. Nemokumo administratorius papildomai nustatė ir tai, kad atsakovas 2019 m. liepos 15 d. išsiuntė pranešimą lizingo gavėjui dėl sutarčių nutraukimo. Nutraukus lizingo sutartis, lizinguojamas turtas turėjo būti grąžintas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „VFS LT“ nedelsiant arba ne vėliau kaip per 10 dienų, tačiau minėta lizingo bendrovė turtą susigrąžino tik 2019 m. spalio 25 d. (90 dienų vėliau). Anot ieškovės, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl to buvo patirta 1 440 Eur žala, kadangi buvęs vadovas nutraukė lizingo sutartis, bet negrąžino transporto priemonių ir neteisėtai dar tris mėnesius naudojosi jomis, dėl ko ieškovė patyrė turto susigrąžinimo išlaidas.

6. Ieškovės nuomone, atsakovas, kaip ieškovės vadovas, neveikė tinkamai, todėl jo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė. Atsakovas, siekdamas nutraukti ieškovės veiklą, sudarė jai nenaudingus sandorius, neveikė kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, todėl tyčia, tikėtina siekdamas tenkinti savo asmeninius interesus, padarė žalą ieškovei, kuri siekia 207 958,48 Eur. Atsakovo veiksmuose konstatuotina tiesioginė tyčia. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu ir žinodamas realią situaciją, vis tiek ne rinkos kainomis pardavė ieškovės transporto priemones, todėl turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro žalą ieškovei ir veikia ne jos, o išimtinai savo naudai. Jeigu atsakovas nebūtų atlikęs pirmiau paminėtų veiksmų, ieškovei žala nebūtų kilusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo M. Ž. 1 440 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 440 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB MMZ TRANS.

8. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovas ieškovei priklausančias transporto priemones pardavė žymiai pigesnėmis kainomis negu tuo metu buvo parduotų transporto priemonių rinkos vertė.

9. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikti VšĮ „Emprekis“ 2022 m. gruodžio 5 d. katalogo duomenys nepatvirtina, jog būtent ieškovei priklausiusios ataskaitoje nurodytos transporto priemonės pagal jų realią būklę galėjo faktiškai atitikti tų metų naudotų transporto priemonių rinkos pardavimo kainą.

10. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų apie tai, kokios techninės būklės ataskaitoje minimos visos transporto priemonės buvo jų pardavimo momentu, išskyrus dvi transporto priemones (vilkikas DAF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė SCHMITZ SCS 24 13.62 MB). Bylos duomenys apie šias transporto priemones patvirtina, kad vilkikas buvo parduotas su variklio defektu, o puspriekabė parduota po avarijos. Teismas nusprendė, kad minėto vilkiko ir puspriekabės atsakovas negalėjo parduoti 2019 m. rinkos kainomis dėl šių transporto priemonių trūkumų.

11. Vertinant ieškovės nemokumo administratoriaus pateiktą „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitą, nustatyta, kad ataskaitos 2, 6, 7, 12, 13, 19 punktuose nurodytos transporto priemonės jų įsigijimo metu kainavo mažiau negu nurodo VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenys. Rinkos kainos skyrėsi ir kai ieškovė transporto priemones įsigijo, ir kai jas pardavė, todėl teismas įvertino, kad ieškovei priklausiusių tokios pat techninės specifikacijos transporto priemonių kainos 2019 m. išaugo, o tai iš esmės ir lėmė jų kainų skirtumus. Teismas padarė išvadą, kad VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenys yra tik informacinio pobūdžio – jie nurodo tik orientacines transporto priemonių rinkos kainas atitinkamu laikotarpiu, bet nėra tikslūs ir taikytini nagrinėjamu atveju, kadangi reikšmingai skiriasi. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei priklausiusios transporto priemonės realiai galėjo atitikti 2019 m. tokios specifikacijos transporto priemonių rinkos kainas kaip pateikti VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenys. Teismas nusprendė, kad transporto priemonės buvo parduodamos už realią jų vertę rinkoje, atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos transporto priemonės charakteristiką pagal pasiūlos-paklausos kriterijus.

12. Teismas nenustatė atsakovo nesąžiningumo parduodant transporto priemones. Įvertinęs ieškovei priklausiusių transporto priemonių pirkėjų sąrašą, nustatė, kad pirkėjai, įsigiję ieškovei priklausiusias transporto priemones, iš esmės skiriasi, išskyrus UAB „Hokla“, kuriai buvo parduotos dvi transporto priemonės, bei UAB „Hanse trailer“, kuriai buvo parduotos keturios transporto priemonės.

Atsiliepimas

13. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog transporto priemones pardavė naudodamasis https://m.autoplius.lt/ interneto svetaine, kurioje vyksta prekyba transporto priemonėmis. Taigi, apie ketinamas parduoti transporto priemones, jų charakteristikas ir vertes bei sudarytinus sandorius atsakovas paskelbė viešai naudojamoje interneto svetainėje.

14. Atsakovas dėl ieškovės nemokumo administratoriaus teiginių dėl transporto priemonių pardavimo metu (2019 m.) galiojusių rinkos kainų atsikirto, kad administratorius neteisingai įvedė į VšĮ „Emprekis“ duomenų bazę vilkikų duomenis, kadangi ieškovei nepriklausė vilkikai, kurių euro emisijos klasė 6. Teismas nusprendė, kad nemokumo administratoriaus sudarytoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitos 10 punkte nurodyti duomenys apie vilkiko DAF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos kainą yra klaidingi. Kiti atsakovo argumentai dėl ieškovei priklausiusių vilkikų, kurių euro emisijos klasė 5, atmesti kaip nepagrįsti, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kokiai euro emisijos klasei priklausė likę ieškovės vilkikai.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nelaikė, kad ieškovės nemokumo administratoriaus sudarytoje „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaitoje ieškovei priklausiusių transporto priemonių pardavimo kainos nurodytos be PVM, kaip teigė atsakovas.

16. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas būtų akivaizdžiai viršijęs ar peržengęs protingą ūkinę-komercinę riziką, pažeidęs savo pareigas, buvęs nesąžiningas ar nelojalus ieškovei, t. y. atlikęs neteisėtus veiksmus sudarant sandorius dėl ieškovei priklausiusių transporto priemonių pardavimo. Į bylą pateikta ieškovės nemokumo administratoriaus sudaryta „Bendrovės transporto priemonių pardavimų“ ataskaita turi esminių trūkumų ir yra netiksli, todėl teismas iš esmės joje pateiktais duomenimis negali vadovautis. Ieškovei neįrodžius ir nepagrindus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus dėl 172 244,72 Eur žalos, teismas padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys dalyje dėl 172 244,72 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestas.

17. Teismas nagrinėjo ir ieškovės reikalavimo dalį – priteisti žalą, kuri susidarė atsakovui esą netinkamai tvarkant ieškovės buhalterinę apskaitą, teigiant, kad 32 138,77 Eur nėra išmokėti ir negalėjo būti apskaityti ieškovės buhalterinės kasos knygos apskaitoje.

18. Teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus kasos išlaidų orderius, dienpinigių išmokėjimo žiniaraščius, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, iš esmės sutiko su ieškovės teiginiais, kad ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai turi trūkumų, tačiau teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog pirmiau minėti dokumentai iš esmės neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kilus abejonėms dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, t. y. netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo einant ieškovės vadovo pareigas, ieškovė gali kreiptis į atitinkamas įstaigas (pvz. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), kadangi aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai, teismo nuomone, nustatomi iš esmės kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė.

19. Teismas pažymėjo, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Nagrinėjamu atveju to nenustatyta, kadangi nėra duomenų, kad apskaitos dokumentai yra paslėpti, sunaikinti ar sugadinti. Parašų ant kasos orderių nebuvimas netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo neapibūdina tokia apimtimi, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra padaryta konkreti žala bendrovei ir už jos padarymą yra atsakingas jos buvęs vadovas. Teismas nusprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas ieškovės buhalterinę apskaitą būtų tvarkęs aplaidžiai ir savo neteisėtais veiksmais būtų pažeidęs ieškovės ir jos kreditorių interesus, dėl kurių ieškovė būtų patyrusi 32 138,77 Eur žalą.

20. Pasisakydamas dėl ieškovei priklausiusių transporto priemonių grąžinimo pagal nutrauktą lizingo sutartį, teismas nustatė, kad nutraukus lizingo sutartis, lizinguojamas turtas turėjo būti grąžintas UAB „VFS LT“ nedelsiant ir ne vėliau kaip per 10 dienų, tačiau UAB „VFS LT“ turtą susigrąžino tik 2019 m. spalio 25 d. (90 dienų vėliau). Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, paneigiančių tai, kad jos nebuvo grąžintos laiku. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog lizingo bendrovė jam grasino policija, antstoliais ir kt. institucijomis, o tai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „VFS LT“ priklausiusių transporto priemonių grąžinimo per nustatytą terminą. Teismas nusprendė, kad atsakovas delsė grąžinti transporto priemones, kadangi laiku grąžinus UAB „VFS LT“ priklausiusias transporto priemones, pirmiau paminėtų grasinimų jis nebūtų sulaukęs. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pritarė ieškovės argumentams dėl 1 440 Eur papildomai patirtų išlaidų grąžinant lizingo bendrovei priklausančias transporto priemones, kurių dydį patvirtina UAB „VFS LT“ rašte nurodyti duomenys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB MMZ TRANS, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. G., prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 206 518,48 Eur žalos atlyginimo, ir ieškinį patenkinti visa apimtimi. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl transporto priemonių pardavimo mažesnėmis nei 2019 m. rinkos kainomis. Atsakovo sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai nepagrįsti. Šias aplinkybes patvirtina VšĮ „Emprekis“ duomenys. Nors VšĮ „Emprekis“ kainos yra orientacinės, kadangi jos nustatytos ne pagal konkrečios ginčo transporto priemonės parametrus, būklę, nusidėvėjimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad parduotos transporto priemonės būtų nusidėvėjusios labiau nei vidutiniškai.

21.2. Nesutinka, kad transporto priemonės buvo stipriai nudėvėtos. Šie teiginiai, nepateikiant juos patvirtinančių įrodymų, yra deklaratyvūs. Aplinkybę, kad transporto priemonės buvo labiau nei vidutiniškai nusidėvėjusios, turėjo įrodyti atsakovas. Tokių duomenų atsakovas nepateikė.

21.3. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia ir tuo, kad jis neinicijavo ieškovės likvidavimo. Atsakovas žinojo, kad ieškovė skolų turi dar 2019 m. Tačiau vietoj to, kad inicijuotų bendrovės bankrotą, atsakovas pigiai pardavė bendrovei priklausančias transporto priemones, atliko kitus neteisėtus veiksmus, o tai sukėlė bendrovei ir jos kreditoriams žalą.

21.4. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo lojalus, pažeidė pareigą inicijuoti bendrovės bankrotą, todėl atsakovo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti neteisėtų veiksmų civilinės atsakomybės sąlygą.

21.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl netinkamų buhalterinių dokumentų, kurie negalėjo būti įtraukti į ieškovės buhalterinę kasos knygą, atlyginimo. Egzistuojant imperatyvių teisės normų pažeidimui, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas veikė tinkamai ir nepadarė žalos ieškovei ir jos kreditoriams.

21.6. Ieškovės turimi duomenys patvirtina, kad kasos išlaidų orderiais negalėjo būti išmokėtos piniginės sumos asmenims, kadangi minėti dokumentai neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, t. y. kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjo parašo. Esant trūkumams minėtuose dokumentuose 32 138,77 Eur nėra išmokėti ir negalėjo būti apskaityti ieškovės buhalterinėje kasos knygos apskaitoje. Į ieškovės kasos knygą yra įtraukti 3 neoriginalūs kasos išlaidų orderiai, kuriuose arba nėra nei pinigų gavėjo, nei pinigus išdavusio asmens rašalu ar tušinuku pasirašytų originalių parašų, arba dalis informacijos parašyta pieštuku, o tai prieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimas.

21.7. Teismas iš esmės beveik pažodžiui perrašė tik vienos šalies – atsakovo argumentus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, o teismo motyvai prieštarauja vieni kitiems.

Atsiliepimas

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. Ž. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie pagrindiniai atsikirtimai:

22.1. Naudotų transporto priemonių pardavimo kaina priklauso nuo faktinio transporto priemonės nusidėvėjimo, ridos ir techninės būklės pardavimo momentu. Norint tiksliai įvertinti transporto priemones vertę, būtina atlikti nepriklausomą turto vertinimą kiekvienai transporto priemonei.

22.2. Kadangi visi dokumentai yra pas ieškovę, atsakovas negali peržiūrėti visų pirkimo– pardavimo sutarčių, išskyrus dvi, kurias aptiko sename bendrovės el. pašte. Šios sutartys patvirtina, kad bent vienas vilkikas buvo parduotas su variklio defektu, o mažiausiai viena puspriekabė buvo parduota apgadinta po autoįvykio.

22.3. Visi ieškovės įrodymai dėl transporto priemonių vertės remiasi vieninteliu šaltiniu – internetiniu puslapiu, kuriame nurodoma, kad „VšĮ „Emprekis“ duomenys negali būti teisminio ginčo objektu, nes yra konsultacinio pobūdžio.“

22.4. Dėl apskaitos vedimo atsakovas pabrėžia, kad nėra nagrinėjamas bendrovės lėšų dingimas ar pasisavinimas. Informacija apie buhalterinę apskaitą buvo vedama per kompiuterinę programą, o parašo ant kasos pajamų orderio nebuvimas neįrodo faktinės žalos įmonei. Didžiosios kasos knygos kompiuterinė programa patvirtina, kad lėšos buvo išmokėtos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

25. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1096-910/2023 19 punktas).

Dėl ginčo esmės

26. Ieškovė BUAB MMZ TRANS, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pareiškė ieškinį atsakovui M. Ž., buvusiam BUAB MMZ TRANS vadovui, dėl 207 958,48 Eur žalos atlyginimo, kuri buvo siejama su trijų faktinių aplinkybių grupėmis: pirma, dėl transporto priemonių pardavimo per maža kaina (žala 172 244,72 Eur); antra, dėl finansinių duomenų trūkumų (žala 32 138,77 Eur); trečia, dėl vėlavimo perduoti lizingo priemones (žala 1 440 Eur).

27. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies – ieškovei priteisdamas 1 440 Eur žalos atlyginimą, kuris siejamas su vėlavimu perduoti lizingo priemones, o likusią ieškinio dalį atmetė. Apeliacinį skundą ieškovė padavė dėl pirmosios instancijos teismo netenkintos likusios reikalavimų dalies, todėl šios apeliacijos objektas yra skundžiamo sprendimo dėl netenkintų ieškovės reikalavimų atlyginti 206 518,48 Eur žalą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

28. Tarp šalių ginčas kilo dėl buvusio BUAB MMZ TRANS vadovo M. Ž. (atsakovo) deliktinės atsakomybės. Reikalavimus buvusiam vadovui reiškia nemokumo administratorius.

29. Atsakovas bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo jos įregistravimo – 2012 m. liepos 17 d., taip pat kartu su M. Ž., buvo šios bendrovės akcininkas. Bendrovė vykdė veiklą, susijusią su krovinių gabenimu Lietuvos ir užsienio maršrutais, kitų paslaugų teikimu, prekyba, gamyba ir kita įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla.

30. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos BUAB MMZ TRANS iškėlimo, nemokumo administratoriumi paskyrė V. G. (nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 18 d.).

Dėl vadovo atsakomybės

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės nemokumo administratorius šioje civilinėje byloje kelia buvusio bendrovės vadovo (atsakovo) atsakomybės klausimus, pažymi, jog kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 39 punktą).

32. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žala (nuostoliai), kurie yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

33. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Ieškovo įrodinėjimo naštos apimtis įrodyti valdymo organų neteisėtus veiksmus skiriasi priklausomai nuo to, ar valdymo organo narys pažeidė imperatyvias pareigas, fiduciarines pareigas ar priėmė netinkamą verslo sprendimą. Fiduciarinių ir imperatyvių pareigų pažeidimai yra savarankiški vadovo atsakomybės pagrindai, t. y. ir nepažeidus konkrečių įstatymuose nustatytų imperatyviųjų normų valdymo organų veiksmai gali būti neteisėti dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

35. Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis.

36. Ieškovė apeliaciniame skunde atsakovo, kaip vienasmenio valdymo organo, veiksmų neteisėtumą sieja su bendrovės transporto priemonių pardavimu už mažesnę nei rinkos kainą, taip pat finansinių dokumentų tvarkymu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Dėl transporto priemonių pardavimo

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas vadovui neužtraukia atsakomybės, jei toks sprendimas yra teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-378/2022).

38. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad 19 vnt. transporto priemonių bendrovė pardavė už mažesnę nei rinkos kainą. Tą ji įrodinėjo remdamasi VšĮ „Emprekis“ žinyno, t. y. leidinio, kuriame nurodomos naudotų automobilių orientacinės kainos, duomenimis. Šiuos duomenis ieškovė pateikė lentelėje, kurioje vaizduojamos 19 vnt. transporto priemonių įsigijimo, pardavimo ir pardavimo metu egzistavusios rinkos kainos (VšĮ „Emprekis“ žinyno duomenys) (toliau – lentelė). Ieškovės vertinimu, transporto priemonių pardavimą už mažesnę nei vidutinę rinkos kainą patvirtina matematinis dviejų ieškovės lentelėje pateikiamų rodiklių skirtumas, t. y. skirtumas tarp VšĮ „Emprekis“ transporto priemonės rinkos vertės ir kainos, už kurią transporto priemonės buvo faktiškai parduotos. Nors pirmosios instancijos teismas nemokumo administratoriaus pateiktus ir transporto priemonių rinkos kainą pagrindžiančius VšĮ „Emprekis“ duomenis atmetė kaip turinčius trūkumų, ieškovės teigimu, toks sprendimas nepagrįstas, kadangi atsakovas nepaneigė, jog šios transporto priemonės neatitinka VšĮ „Emprekis“ žinyne nurodomos vidutinės jų rinkos kainos. Ieškovės teigimu, VšĮ „Emprekis“ duomenys buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bendrovei priklausiusios transporto priemonės buvo parduotos mažesne nei rinkos kaina; atsakovas nepagrindė, jog transporto priemonės buvo nudėvėtos, todėl ir buvo parduotos už kainą, kuri buvo gauta.

39. Atsakovas su ieškovės situacijos vertinimu nesutinka. Jo vertinimu, teismui derėtų nesivadovauti VšĮ „Emprekis“ duomenimis kaip nepatikimais ir netiksliais, neatskleidžiančiais tikrosios transporto priemonių vertės jų pardavimo metu. Be to, ieškovės nemokumo administratoriaus pateikta VšĮ „Emprekis“ informacija neteisinga, t. y. netinkamai suvesti duomenys, nurodant neteisingą emisijos klasės modelį, neatsižvelgta, kad viena transporto priemonė buvo parduota su variklio defektu, kita – po avarijos ir t. t.

40. Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant ginčus, kuriuose kilęs turto vertės nustatymo klausimas, išaiškinta, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kai vidutinė turto rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, ją apskaičiuojant imama ne konkretaus turto vertė, bet vidutinė panašių objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

41. Byloje nustatyta, kad ieškovė transporto priemonių rinkos vertę grindė VšĮ „Emprekis“ paieškos duomenų bazės duomenimis, kuriuose nurodyta vidutinė transporto priemonės kaina apskaičiuojama masinio vertinimo būdu. Byloje nebuvo pateikta individualių vertinimo duomenų.

42. Nors VšĮ „Emprekis“ duomenys teismų praktikoje laikomi leistinais įrodymais transporto priemonių rinkos vertei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020), tačiau būtina įvertinti, kad: i) pats vertinimo objektas yra transporto priemonės, kurių techniniai parametrai gali būti labai skirtingi (pvz. gamybos modelis, svoris, išmetamųjų dalelių kiekis pagal Euro standartą, komplektacija ir pan.); ii) VšĮ „Emprekis“ nurodoma tik bendro pobūdžio informacija apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą vidutinę kainą, tačiau neatsižvelgta į konkretų modelį, jo specifikaciją, nusidėvėjimą ir pan.; iii) teismas, nesiremdamas VšĮ „Emprekis“ duomenimis, turėtų pagrįsti, kodėl jais nesiremia.

43. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2023, 36 punktas). Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 52 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo pateiktais duomenimis apie transporto priemones, kurios jų pardavimo metu turėjo techninių trūkumų, visų pirma, nustatė, kad iš atsakovo pateiktos 2019 m. rugsėjo 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog vilkikas DAF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 9), kuris buvo parduotas už 15 000 Eur, turėjo variklio defektą. Kita už 3 300 Eur parduota transporto priemonė – puspriekabė Schmitz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 19), buvo apgadinta autoįvykio metu, dėl kurio bendrovė gavo 4 010,66 Eur draudimo išmoką nuostoliams, patirtiems ją valdant, atlyginti. Todėl ieškovei nepateikus papildomų įrodymų, kurie pagrįstų panašių techninių trūkumų turinčių transporto priemonių vidutinę rinkos kainą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms (skundžiamo sprendimo 28 ir 29 punktai), kad nemokumo administratoriaus apie minėtą vilkiką (žr. lentelės Nr. 9) ir puspriekabę (žr. lentelės Nr. 19) pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad šios transporto priemonės buvo parduotos už mažesnę nei vidutinę rinkos kainą.

45. Antra, teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgusi ir į apeliacinio skundo faktinį pagrindą, į tai, kad ieškovė apeliaciniu skundu tokių išvadų neginčija, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog dalis ieškovės pateiktų VšĮ „Emprekis“ žinyno duomenų netikslūs (skundžiamo sprendimo 30 punktas). Iš pateiktos lentelės matyti, kad ieškovė puspriekabę Schmitz SKO, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 2), įsigijo už 11 973,20 Eur, o pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis jos rinkos vertė 21 090 Eur, t. y. beveik du kartus didesnė net už jos įsigijimo kainą; puspriekabę Schmitz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 6), ieškovė įsigijo už 8 176,33 Eur, o pardavimo metu jos rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis turėjo siekti 8 890 Eur; puspriekabę Schmitz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 7), ieškovė nusipirko už 8 169,67 Eur, o pardavimo metu jos rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis turėjo siekti 8 890 Eur; Renault Trafic, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 12), įsigijimo kaina nurodyta 4 551,35 Eur, o pardavimo metu jos rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis turėjo siekti 5 440 Eur; puspriekabę Schmitz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 13), ieškovė įsigijo už 9 606,97 Eur, o jos pardavimo rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis turėjo siekti 13 340 Eur; puspriekabės Schmitz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 19), įsigijimo kaina nurodyta 9 606,97 Eur, o pardavimo metu jos rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis turėjo siekti 13 340 Eur. Įvertinus aplinkybes, kad nurodytų transporto priemonių net įsigijimo kaina buvo mažesnė negu ieškovė įrodinėja jų rinkos vertę pardavimo metu, atsakovui pirmosios instancijos teisme teigiant, jog VšĮ „Emprekis“ duomenys yra netikslūs, o ieškovei nepateikus papildomų įrodymų apie pirmiau nurodytas transporto priemonių vertes, įvertinant, kad transporto priemonės buvo parduodamos antrinėje – panaudoto transporto – rinkoje, nėra pagrindo remtis VšĮ „Emprekis“ duomenimis dėl minėtų transporto priemonių bei daryti išvados, jog šios transporto priemones buvo parduotos už mažesnę nei vidutinę rinkos kainą.

46. Trečia, teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl DAF vilkiko, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), parduoto už 18 500 Eur (žr. lentelės Nr. 10) (skundžiamo sprendimo 32 punktas). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl netinkamai suvestų paieškos apie minėtą DAF vilkiką duomenų, VšĮ „Emprekis“ paieškos rinkos kaina buvo paskaičiuota klaidingai. Tokią išvadą pagrindžia atsakovo į bylą pateikti įrodymai, t. y. minėto vilkiko UAB „Transkoma“ 2019 m. gegužės 10 d. techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 400-026655, kurioje nurodomi kiti nei VšĮ „Emprekis“ žinyno paieškoje nurodyti vilkiko techninės specifikacijos duomenys. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nelaiko VšĮ „Emprekis“ duomenų apie minėtą DAF vilkiką (žr. lentelės Nr. 10) patikimais bei nėra pagrindo daryti išvados, jog ši transporto priemonė buvo parduota už mažesnę nei vidutinę rinkos kainą.

47. Netikslumai VšĮ „Emprekis“ išrašuose nustatyti ir dėl kitų DAF vilkikų: identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 3); Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 4); Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 8); Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 9). Teisėjų kolegija, palyginusi nemokumo administratoriaus pateiktą valstybės įmonės (toliau – VĮ) „REGITRA“ Kelių transporto priemonių registro išrašą apie ieškovei priklausiusius DAF vilkikus, taip pat nemokumo administratoriaus pateiktas VšĮ „Emprekis“ pažymas nustatė, kad VĮ „REGITRA“ išraše ir VšĮ „Emprekis“ pažymose nurodyti DAF vilkikų modelių pavadinimai nesutampa. VĮ „REGITRA“ išraše nurodoma, kad DAF vilkiko, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 3), pavadinimas yra DAF, FT XF 105.460T, DAF vilkiko Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 8) pavadinimas – DAF, FT XF 105.460, o VšĮ „Emprekis“ pateikia informaciją apie DAF XF (2013 - ) XF105.460 FT Space Cab vilkiko modelį. DAF vilkikų, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 4), ir identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 9), pavadinimai pagal VĮ „REGITRA“ duomenis yra DAF, FT XF, tačiau VšĮ „Emprekis“ pažymose taip pat nurodomas – DAF XF105.460 FT Space Cab – modelis.

48. Ketvirta, teisėjų kolegija, patikrinusi VĮ „REGITRA“ Kelių transporto priemonių registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė VšĮ „Emprekis“ duomenų netikslumus, susijusius su netiksliai į VšĮ „Emprekis“ paieškos sistemą įvestais paieškos rodikliais. Sulyginus vilkiko MAN/TGS, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 1), VšĮ „Emprekis“ ir VĮ „REGITRA“ duomenis matyti, kad skiriasi variklio darbinis tūris (12 419 - 10 518 kub. cm), taip pat bendroji masė (18 - 19 t.).

49. Tiriant puspriekabių Schmitz, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 5), Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 11), Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 18), VšĮ „Emprekis“ ir VĮ „REGITRA“ duomenis, matyti, kad skiriasi šių transporto priemonių kategorijos (O4-DAA – O4), transporto priemonių masė. VšĮ „Emprekis“ paieška dėl Schmitz puspriekabių: identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelėje Nr. 16) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelėje Nr. 17), buvo vykdoma įvedus šių transporto priemonių kategoriją ir klasę, nors ieškovės pateiktame VĮ „REGITRA“ išraše, kuriuo ieškovė rėmėsi vykdydama rinkos kainų paiešką, tokių duomenų apie šias transporto priemones nėra.

50. Išanalizavus Renault Trafic, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 12), VšĮ „Emprekis“ ir VĮ „REGITRA“ duomenis matyti, kad nesutampa transporto priemonės pavadinimas (Renault Trafic 2.5 dCi Passenger L1H1P2 – Renault Trafic), variklio darbinis tūris (2 464 – 1995 kub. cm), variklio didžiausia naudingoji galia (110 – 66 kw). Įvertinusi VšĮ „Emprekis“ ir VĮ „REGITRA“ duomenis apie dvi transporto priemones Skoda, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 14), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. lentelės Nr. 15), matyti, kad skiriasi VšĮ „Emprekis“ ir VĮ „REGITRA“ nurodytų transporto priemonių modelis (Skoda Superb Combi 2.0 TDI CR DPF DSG L&K (Laurin&Klement – priskiriama geriausia komplektacija) – Skoda Superb), kategorija ir klasė (M1-AC – M1-AA).

51. Taigi, aukščiau nustatyti neatitikimai tarp ieškovės pateiktų VšĮ „Emprekis“ ir VĮ „REGITRA“ Kelių transporto priemonių registro duomenų identifikuojant transporto priemones. Ieškovei kyla pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus ir žalos dydį, o nustatyti pateiktų duomenų neatitikimai gali turėti įtakos nustatant transporto priemonių rinkos kainas, t. y. skirtingi transporto priemonių modeliai, galingumas, klasė ir kategorija, bendroji masė ir pan., sudaro pagrindą spręsti, kad nemokumo administratorius yra pateikęs duomenis, kurie negali būti siejami su konkrečiomis transporto priemonėmis (rinkos kainos buvo įrodinėjamos neatsižvelgiant į tai, kad dvi transporto priemonės pardavimo metu turėjo defektų; dalis duomenų negali būti vertinami kaip objektyvūs; į VšĮ ,,Emprekis“ paieškos sistemą įvesti netikslūs duomenys apie transporto priemonės modelį, klasę, kategoriją, variklio galią ir pan.). Ištyrus bylos įrodymus pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nemokumo administratoriaus sudaryta „Bendrovės transporto priemonių pardavimų ataskaita“ turi esminių trūkumų ir yra netiksli, todėl teismas joje pateiktais duomenimis negali vadovautis (žr. skundžiamo sprendimo 35 punktą).

52. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad atsakovas byloje nuosekliai teigė, jog ieškovės nurodytos transporto priemonių kainos, vertinant tik transporto priemonės pavadinimą ir pagaminimo metus, nėra teisėtos. Pirmosios instancijos teismas siūlė ginčo dalyviams teikti papildomus įrodymus, susijusius su reiškiamais reikalavimais, tačiau ieškovė, kuriai nustatyta pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus ir žalos dydį, tokių įrodymų nepateikė.

53. Vadovo civilinė atsakomybė gali kilti įvairiais pagrindais, kurių kiekvienas lemia skirtingų įrodinėjamų aplinkybių nustatymą. Nors ieškovės nemokumo administratorius taip pat įrodinėjo, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl UAB MMZ TRANS nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-640-642/2020 matyti, kad M. Ž. kreipėsi į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, o teismas atmetė pareiškimą iškelti UAB MMZ TRANS nemokumo (bankroto) bylą. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 20 d. nutarimu administracinių nusižengimų byloje Nr. A6.-242-729/2022 nutraukė M. Ž. pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą arba pavėluotą pateikimą teismui), teiseną, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

54. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad <...> byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų tai, jog atsakovas akivaizdžiai būtų viršijęs (peržengęs) protingą ūkinę-komercinę riziką, pažeidęs savo pareigas dėl didelės kaltės <...>, t. y. atlikęs neteisėtus veiksmus sudarant sandorius dėl ieškovei priklausiusių transporto priemonių pardavimo. Tokių aplinkybių apeliacinėje byloje ieškovė neginčija, be to, ieškovė byloje neįrodė, kad transporto priemonės buvo parduotos už mažesnę nei jų rinkos kainą, neįrodė, jog sudarius aptariamus transporto priemonių perleidimo sandorius, būtų peržengta protinga ūkinė-komercinė rizika. Paminėtina, kad kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovo atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę komercinę riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Remiantis teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo taisykle (angl. business judgment rule), preziumuojamas vadovų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

55. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija nutaria, kad ieškovė neįrodė, jog parduotos bendrovės transporto priemonės jų pardavimo antrinėje rinkoje metu neatitiko rinkos kainų. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) bei žala (CK 6.249 straipsnis) dėl šioje dalyje ištirtų aplinkybių, todėl aptariamoje dalyje ieškinys atmestas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl atsakomybės už netinkamai tvarkomą bendrovės finansinę apskaitą

56. Valdymo organų narių funkcijos neapsiriboja verslo sprendimų priėmimu, įstatymuose kai kuriems iš jų įtvirtinta ir įvairių imperatyvių pareigų. Viena iš jų, kurią, pasak ieškovės, pažeidė buvęs bendrovės vadovas, susijusi su tinkamu bendrovės turto apskaitos organizavimu (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., vėliau įstatymo pavadinimas pakeistas į Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis).

57. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

58. Ieškovės teigimu, atsakovo aplaidumą tvarkant finansinę apskaitą patvirtina ieškovės ieškinio prieduose Nr. 5 ir Nr. 6 pateikiami dokumentai, t. y. ieškovės kasų išlaidų orderiai, dienpinigių išmokėjimo žiniaraščiai, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai ir kt. Kadangi už tinkamo bendrovės turto apskaitos organizavimo pareigos nevykdymą vadovui taikytina civilinė atsakomybė, ieškovės vertinimu, atsakovas bendrovei turėtų atlyginti 32 138,77 Eur žalą.

59. Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus kasos orderius, su jais susijusius dokumentus, viena vertus, sutinka su ieškove, kad nurodytuose finansinės apskaitos dokumentuose yra tam tikrų trūkumų. Tą patvirtina tai, kad buhalteriniuose dokumentuose: nėra pinigų gavėjo parašo (pvz., IŠM/1920, Nr. IŠM/1922); dienpinigių ar atlyginimo žiniaraštyje nurodytos sumos neatitinka nurodytų kasos orderyje (kasos orderis Nr. IŠM/1910). Minėti duomenys pagrindžia, kad atsakovas pažeidė FAĮ 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, t. y. popieriniais arba elektroniniais dokumentais, kuriais patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriuose yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti (FAĮ 2 straipsnio 1 dalis). Šių argumentų pagrindu, teisėjų kolegija nutaria, kad atsakovas bendrovės finansinę apskaitą organizavo netinkamai, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

61. Kita vertus, pažymėtina, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir kitas jos taikymo sąlygas, tarp jų ir žalą (nuostolius). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas). Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, tačiau žalos atlyginimo prievolė dėl to vadovui kyla, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti nustatyta tik jei dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra prarastas bendrovės turtas arba atsiranda kitų turtinių neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017). Faktas, kad bendrovei padaryta žala dėl turto (lėšų), kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo turi būti patvirtinamas įrodymais.

62. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pareiga paneigti šią prezumpciją, esant ginčui teisme, tenka asmeniui, teigiančiam, kad pinigai, nepaisant gavėjo parašo mokėjimų žiniaraštyje nebuvimo, faktiškai buvo gavėjui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Vien ta aplinkybė, kad kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjo parašų, o prie kai kurių kasos orderių nėra pridėti dienpinigių ar atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiai, savaime neįrodo bendrovei padarytos žalos, t. y. jog aptariamos lėšos buvo prarastos ar dėl to atsirado kitų neigiamų turtinių pasekmių. Aplinkybės, kad dėl finansinės apskaitos organizavimo trūkumų bendrovė patyrė žalą, nepagrindžia ir kasos orderis, kuriame suma nurodyta didesnė negu dienpinigių ar atlyginimo žiniaraštyje. Kiti ieškovės nurodomi finansinės atskaitomybės trūkumai, įvertinant kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, taip pat savaime nelemia žalos padarymo.

63. Kaip jau minėta, faktas, kad bendrovei padaryta žala dėl turto (lėšų), kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo turi būti patvirtinamas įrodymais, o šiuo atveju tokių įrodymų nėra pateikta. Taigi aplinkybės dėl patirtos žalos, kurios siejamos su netinkamu bendrovės apskaitos organizavimu, laikytinos neįrodytomis. Tuo pačiu aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta aplinkybių, jog apskaitos dokumentai yra paslėpti, sunaikinti ar sugadinti, <...> kad yra padaryta konkreti žala bendrovei ir už jos padarymą yra atsakingas jos vadovas (žr. skundžiamo sprendimo 39, 40 punktą).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės apeliacinio skundo faktinį pagrindą civilinėje byloje nėra įrodyta, kad dėl ieškovės nurodytų finansinės apskaitos organizavimo trūkumų ieškovė patyrė žalą.

Dėl bylos procesinės baigties

65. Į pagrindinius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

66. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Ištyrusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, padarytas išvadas, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, jog buvo remtasi tik atsakovo argumentais, o teismo motyvai prieštarauja vieni kitiems.

67. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ir panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjai Gintaras PečiulisIrmantas ŠulcasTomas Venckus