Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. birželio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės D. Š. pareiškimą, iškėlė administracinę bylą M. Ž. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už pareiškimo iškelti bankroto bylą nepateikimą, kadangi:

M. Ž., būdamas UAB „MMZ TRANS“, įmonės kodas 302822054, (toliau – ir Bendrovė) vadovu nuo 2012-07-02 iki 2022-05-19, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau 2021-04-30 buvo nemoki, jei buvęs Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės įsipareigojimai VMl prie FM būtų mažesni, todėl savo neveikimu buvęs Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. M. Ž. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „MMZ TRANS“.

VMI prie FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodyta, kad Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-06-09 duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 29073,56 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė už 2019 metų spalio, lapkričio mėnesius, aplinkos teršimo mokestis susidarė už 2019 metus, gyventojo pajamų mokesčio delspinigiai. Bendrovė VMI prie FM teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčio sumų nesumokėjo.

VMI prie FM siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką, nuo 2020-01-13 taikė šiuos žemiau nurodytus priverstinio išieškojimo veiksmus:

Data, Nr. Atliktas išieškojimo veiksmas Suma, Eur 2020-01-13 Nr. (23.31-08) 467-1561 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 29432,03 2020-01-20 Nr. (23.31-08) 467-4650 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 483,56 2020-02-06 Nr. (23.31-08) 467-19762 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 280,76 2020-02-19 Nr. (23.31-08) 467-25086 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 28557,32

Tačiau VMI prie FM anksčiau nurodytuose nurodymuose ir sprendimuose nurodytų sumų išieškoti iš Bendroves banko sąskaitų ir turto nepavyko. Valstybės Įmonės „Registrų centras" duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruotos transporto priemonės išregistruotos: „DAF“, valstybinio numerio ženklas 4433AT, „DAF“,valstybinio numerio ženklas 4249AT, „DAF“, valstybinio numerio ženklas 3501AS, „DAF“, valstybinio numerio ženklas 3503AS, „DAF“, valstybinio numerio ženklas 9107AT, „SCHMITZ“, valstybinio numerio ženklas 3448AL, „DAF“, valstybinio numerio ženklas 7825AO, „MAN“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)

Juridinių asmenų registro duomenimis Bendrovė finansinės atskaitomybės (balanso) duomenys už 2020 metus:

Rodikliai 2020 metai Ilgalaikis turtas/trumpalaikis turtas 0/586 Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 167846 Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 50500 Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 117346 Grynasis pelnas (nuostoliai) -230317

Valstybinės įmonės „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės metinė finansinė ataskaita už 2020 metus sudaryta ir patvirtinta 2021-04-30 ir Bendrovės vadovo Juridinių asmenų registrui pateikta 2021-05-28, pateiktame balanse Bendrovės turto vertė nurodyta 586 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai už 167846 Eur. VMI prie FM vertinimu iš šio balanso matyti, kad Bendrovės įsipareigojimai ženkliai viršija Bendrovės nurodyto turto vertę. VMI prie FM vertinimu, akivaizdu, kad Bendrovė negali ir nevykdo savo finansinių įsipareigojimų nuo 2019-11-26 ir jos mokestinė nepriemoka 2021-04-30 datai buvo 29073,56 Eur, o tai sutinkamai su JANĮ nuostatomis bei atsižvelgiant į Bendrovės balanso už 2020 metus duomenimis, reiškia, kad Bendrovė jau nuo 2021-04-30 buvo nemoki.

Iš anksčiau išdėstytų faktų VMI prie FM daro išvadą, kad buvusio Bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl Bendroves bankroto bylos iškėlimo atsirado 2021-04-30, kada buvo patvirtinta Bendroves finansinė ataskaita už 2020 metus, kurią jis pats pasirašė ir jam buvo žinoma kad Bendrovė 2020-04-30 datai turi 29073,56 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, kurio nėra pajėgi sumokėti. VMI prie FM laiko, kad 2021-04-30 diena yra buvusio Bendrovės vadovo pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo diena.

VMI prie FM remdamasi tuo kas išdėstyta bei atsižveldama į tai, kad buvęs Bendrovės, Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditore, ir Bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teisemą dėl mokumo (bankroto) bylos iškėlimo, daro išvadą, kad buvęs Bendrovės vadovas M. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai prašo Bendrovės buvusiam vadovui M. Ž. paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Ž. parodė, kad 2019 metais, matydamas prastėjančią įmonės finansinę padėtį, jis kaip vadovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Teismas paprašė papildomų dokumentų, akcentavo, kad niekas iš kreditorių nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonė gal pernelyg suskubo kelti sau bankrotą. Teismo nutartyje, kuria atsisakyta iškelti UAB „MMZ TRANS“ bankroto bylą pagal jos vadovo M. Ž. pareiškimą akcentuojama, kad reikia palikti įmonę rinkoje, galbūt ekonominė situacija pasitaisys. Gavęs tokį sprendimą, M. Ž. nusprendė laukti, kol dėl bankroto bylos iškėlimo kreipsis kas nors iš kreditorių; be to, matydamas prastėjančią situaciją, didėjančias skolas, jis faktiškai sustabdė veiklą, nieko nebedarė. Tada VMI prie FM 2020 metais pranešė, kad bandė kreiptis dėl bankroto, jis pateikė reikalaujamus dokumentus apie turtą, jokių pap klausimų nekilo, byla nebuvo keliama. Tada po dviejų metų VMI prie FM kreipėsi į teismą, kas yra nesuprantama, nes visa informacija VMI buvo siųsta dar 2020 metais. Jis dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi laiku, o VMI prie FM tvirtina, kad jis kažko nepadarė. VMI prie FM sako, kad jis turėjo 2020 m. viduryje turėjo matyti, kad įmonė nemoki, o jis matė jau 2019 metais, kad situacija yra prasta ir kėlė bankroto bylą; galbūt net per anksti kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo metu, kai jis kai kreipėsi į teismą, įmonė praktiškai nebeturėjo dirbančių žmonių (2019 metų pabaigoje buvo atleisti visi darbuotojai), nebevykdė jokios veiklos, nei finansiniai, nei jokie kiti rodikliai per visą tą laiką nepasikeitė. Todėl jis pats po to iš naujo nebesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, manė, kad turi kreiptis kažkas iš kreditorių. Kaip papildoma priemonė buvo siunčiama kreditoriams užklausa, kad duotų atsaką, ar jiems įmonė yra skolinga, tačiau niekas neatsakė. Todėl savo kaltės M. Ž. neįžvelgia.

Į teismo posėdį VMI prie FM atstovas neatvyko, institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b .l. 25). VMI prie FM pateikė prašymą nagrinėti bylą nedalyvaujant jos atstovui (b. l. 26). Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėtina, jog šios teisės normos yra imperatyvios.

Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-54-648/2020).

Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) <...> Norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad įmonės vadovas elgdamasis neteisėtai ir neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo žino, kad to nesiima daryti ir kreditorius (kreditoriai) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eATP-363-655/2017).

Byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, M. Ž. pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MMZ Trans“ dar 2019 m. gruodžio 17 d, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-640-642/2020 atmetė M. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 36). 2020 m. kovo 17 d. M. Ž. informavo VMI prie FM, kad vykdant veiklą ir neinant atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais 2019-10-01 buvo nuspręsta stabdyti įmonės veiklą ir skelbti bankrotą, taip siekiant išvengti dar didesnių įsiskolinimų (b. l. 37-38). Teismo posėdžio metu M. Ž. papildomai paaiškino, kad po to, kai Klaipėdos apygardos teismas priėmė 2020 m. sausio 13 d. nutartį, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes situacija visiškai buvo nepasikeitusi (visi darbuotojai atleisti, nevykdoma jokia veikla, nepasikeitę finansiniai ir kiti rodikliai), argumentai dėl bankroto bylos iškėlimo būtų buvę tie patys, todėl atitinkamai tikėjosi, kad kreiptis kažkas iš kreditorių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nors JANĮ 22 straipsnio nuostatos, nustatančios atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindus, tiek kitos įstatymo nuostatos nedraudžia (atsiradus naujoms aplinkybėms dėl įmonės nemokumo) pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu bankroto byla nebuvo iškelta pagal ankstesnį pareiškimą, darytina išvada, kad M. Ž. dar 2019 m. gruodžio 17 d. (pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MMZ Trans“ pateikimo dieną) atliko savo kaip įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl negali būti traukiamas administracinė atsakomybėn už šios pareigos neatlikimą. Naujų aplinkybių dėl įmonės nemokumo padidėjimo po 2020 m. sausio 13 d. teismo priimtos nutarties neiškelti bankroto bylos, Institucijos pateiktoje medžiagoje nenurodyta. Todėl konstatuojama, kad šiuo atveju nėra vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo, todėl M. Ž. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje sudėties.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, administracinė teisena negalima, todėl pradėta administracinė teisena nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti M. Ž. pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, teiseną, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.