Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo M. Ž. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2019 m. gruodžio 17 d. teismas nustatė ieškovės atstovui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

3. 2020 m. sausio 2 d. ieškovės atstovas iš dalies pašalino pareiškimo trūkumus.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindo

Motyvuojamoji dalis

11. Iš teismo iniciatyva surinktų įrodymų - valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovės administratorės - apskaitininkės R. Ž., kurios darbo trukmė ne mažiau kaip 20 val. per savaitę, 4 val. per dieną, darbo užmokestis prieš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimą pateikimo teismui buvo toks: už 2019 m. sausio mėnesį 580,05 Eur, už 2019 m. vasario mėnesį 580,05 Eur, už 2019 m. kovo mėnesį 580,05 Eur, už 2019 m. gegužės mėnesį 2634, 21 Eur, už 2019 m. rugsėjo mėnesį 1287,73 Eur. Kitais mėnesiais buvo mokamos socialinio draudimo išmokos.

12. Iš teismo iniciatyva surinktų įrodymų - valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovės vairuotojo - ekspeditoriaus – vadybininko M. Ž. darbo užmokestis prieš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimą pateikimo teismui buvo toks: už 2019 m. sausio mėnesį 754,08 Eur, už 2019 m. kovo mėnesį 439,18 Eur, už 2019 m. gegužės mėnesį 755 Eur, už 2019 m. birželio mėnesį 722,50 Eur, už 2019 m. rugpjūčio mėnesį 746,87 Eur, už 2019 m. rugsėjo mėnesį 722,50 Eur, už 2019 m. spalio mėnesį 3791,97 Eur. Kitais mėnesiais buvo mokamos socialinio draudimo išmokos.

15. Teismo iniciatyva surinkti įrodymai - valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys, turintys didesnę įrodomąją galią, paneigia ieškovo argumentus, kad atsakovė mažino administracijos darbuotojų darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurie administracijos darbuotojai (R. Ž., M. Ž., S. Ž., A. Ž.) dirbo tik 4 valandas per dieną. Ieškovui realiai sumažinus administracijos darbuotojų darbo užmokestį, atsakovei atsirastų galimybė atkurti įmonės mokumą, sumokėti darbo užmokestį kitiems darbuotojams, iš dalies sumokėti kreditoriams.

18. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreditoriai reiškė atsakovei finansinius reikalavimus, kad valstybė reiškė finansinius reikalavimus dėl prievolių valstybei.

19. Ieškovas pateikė 2020 sausio 7 d. sudarytą balansą, nepasirašytą galinčio tvarkyti asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto darbuotojo. Šiame balanse nurodyta, kad atsakovės į balansą įrašyto turto vertė sudaro 586 Eur, pradelstas įsipareigojimų dydis per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 117306 Eur, šiuo aspektu svarbu tai, kad 117306 Eur suma yra ir bendras įsipareigojimų dydis.

20. Įvertinus balanso duomenis, pripažintina, kad atsakovė yra nemoki.

21. Aktualu pažymėti, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo), svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2090/2010). Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus; tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui ištyrus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-199/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1084/2009).

23. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs, teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 dalis). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, jog vien formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas pats savaime negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-29 nutartis c. b. Nr. 2-1173, 2009-05-14 nutartis c. b. Nr. 2-561/2009, 2009-04-23 nutartis c. b. Nr. 2-467/2009, 2009-05-14 nutartis c. b. Nr. 2-606/2009).

24. Nustatyta, ieškovas pateikė duomenis, kad darbuotojų darbo užmokesčio skolos už 2019 m. gruodžio mėnesį yra 2377,48 Eur, t.y. vėlavimas išmokėti darbuotojams darbo užmokestį yra tik vienas mėnuo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad darbuotojai būtų pareiškę pretenzijas dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Be to, iš teismo iniciatyva suriktų duomenų matyti, kad ieškovas valdo penkias transporto priemones, iš kurių tikėtina gauna turtinės naudos. Tokiu būdu, ieškovas turi galimybę sumokėti darbuotojams.

25. Minėta, ieškovas savo reikalavimą iškelti įmonei bankroto bylą grindė ir tuo, kad atsakovė negrąžina kreditų, įmonė laikų nemoka įstatymų nustatytų mokesčių ir kitų privalomų įmokų.

26. Iš ieškovo pateikto 2020 m. sausio 7 d. balanso nustatyta, kad skolų kredito įstaigoms nėra, įsipareigojimų valstybei taip pat nėra.

27. Svarbu pažymėti, kad 2020 m. sausio 2 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nagrinėti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir pranešė apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, teismo sudėtį, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“. Nė vienas ieškovo nurodytas kreditorius nepateikė prašymo įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu ir palaikyti ieškovo poziciją.

28. Esant nurodytų argumentų bei aplinkybių visetui, ieškovo prašymas atmestinas – atsisakytina atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo M. Ž. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nutarti per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.