- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-11
- Bylos Nr.
- 2-1295-407/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00358-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- D. A., S. A.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. A. ir S. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų D. A. ir S. A. prašymas įtraukti juos į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sardegas“ kreditorių sąrašą bankroto byloje Nr. B2-371-856/2017.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai S. A. ir D. A. bankroto administratorei pateikė prašymą, kuriuo prašė įtraukti juos į kreditorių sąrašą ir patvirtinti kiekvieno jų 374 961,52 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Sardegas“ bankroto administratorė UAB „Iflas“ nesutiko patvirtinti pareiškėjų finansinius reikalavimus. Nurodė, kad pareiškėjai savo reikalavimus kildina iš 2013 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutarties dėl laidavimo ir jos pagrindu 2013 m. gruodžio 6 d. išduotų paprastųjų vekselių, kuriuos UAB „Sardegas“ įsipareigojo apmokėti 2015 m. liepos 31 d. Neapmokėti vekseliai nebuvo pateikti vykdyti, todėl, praleidus terminą vekselį pateikti, vekselio turėtojas netenka reikalavimo teisės, toks vekselis laikomas paprastu skolos rašteliu, o pareiškėjams atsiranda pareiga pagrįsti tariamą skolą. Be to, kai įmonės akcininkai laiduoja už jų įmonei suteiktą paskolą ir po 6 metų įmonė išduoda akcininkams vekselius, motyvuodama suteiktu akcininkų laidavimu, toks sandoris yra priskiriamas neigiamai ūkinei komercinei veiklai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė D. A. ir S. A. prašymą įtraukti juos į BUAB „Sardegas“ kreditorių sąrašą.Teismas sprendė, kad pareiškėjams išduoti vekseliai atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, todėl jiems neįvykdžius laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pagal jų turimus vekselius finansinių reikalavimų patvirtinimas negalimas. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad Sargis ir D. A. užtikrino įmonės prievolių AB DNB bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį įvykdymą, pasirašydami laidavimo sutartis, o savo ruožtu UAB „Sardegas“ Sargiui ir D. A. išdavė paprastuosius vekselius, kurie siejami su kredito sutarties vykdymo tinkamumu ir kartu laiduotojų atsakomybe, t. y. išduoti vekseliai atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Teismas pažymėjo, kad vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014) ir sprendė, kad vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, laikytinas papildoma prisiimtos prievolės įvykdymo garantija, kuri, teismo vertinimu, užtikrino pareiškėjų galimybę paprastesniu būdu išsiieškoti iš įmonės, kurios naudai laidavo pagal įmonės ir banko sudarytą kredito sutartį, skolas. Tačiau nesant duomenų, kad pareiškėjai laidavimo pagrindu būtų atlyginę AB DNB bankui pagal netinkamai vykdytą ir šiuo pagrindu nutrauktą kreditavimo sutartį skolą, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tvirtinti jų finansinius reikalavimus, grindžiamus vekseliais, kurie išduoti ne piniginei skolai patvirtinti, o tik atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tol kol kreditoriai nėra įvykdę prievolės pagal laidavimo sutartį (sumokėję bankui). Be to, teismas pažymėjo, kad bankroto proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. laiduotojams įvykdžius įsipareigojimus pagal 2007 m. gegužės 23 d. laidavimo sutartis (Nr. L-44, Nr. L-45), jie turėtų teisę kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (ĮBĮ 26 straipsnis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjai S. A. ir D. A. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir tenkinti jų prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Skolininkei laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkė ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Kadangi AB DNB bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir pradėjo priverstinį išieškojimą, pareiškėjams BUAB „Sardegas“ (skolininkė) 2013 m. gruodžio 6 d. išdavė paprastuosius neprotestuotinus vekselius 374 961, 52 Eur sumai. Pagal šiuos paprastuosius neprotestuotinus vekselius skolininkė UAB „Sardegas“ iki 2015 m. liepos 31 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 3724 961,52 Eur. Be to, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą (civilinėje byloje e2-768-883/2016), kuriuo laidavimo sutarčių pagrindu priteisė iš S. A. ir D. A. ieškovei AB DNB bankui, solidariai 322 327,60 Eur negrąžinto kredito, 85 718,38 Eur nesumokėto palūkanų, 487,65 Eur delspinigių ir 7,53 procentų metines palūkanas. Vekselyje įtvirtintos prievolės specifika (t. y. jo abstraktumas ir besąlygiškumas) suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Teismas, atmesdamas pareiškėjų finansinius reikalavimus BUAB „Sardegas“, nepagrįstai paneigė vekselio, kaip abstraktaus sandorio pobūdį. Be to, iš Sargio ir D. A. 2007 m. gegužės 23 d. sudarytų laidavimo sutarčių Nr. L-44 ir Nr. L-45 pagrindu priteisus 322 327,60 Eur negrąžinto kredito sumą AB DNB bankui, teismas nepagrįstai sprendė, kad išduoti vekseliai nepatvirtina piniginės prievolės. Notaro vykdomieji įrašai vekselių pagrindu nebuvo išduoti, nes pareiškėjai, įvertindami sunkią BUAB „Sardegas“ finansinę būklę, nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Be to, iki BUAB „Sardegas“ bankroto bylos iškėlimo, pagal laidavimo sutartis dar nebuvo priteista negražinto kredito suma AB DNB bankas iš pareiškėjų.Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Sardegas“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Pareiškėjai, būdami sutuoktiniais valdė 100 procentų BUAB „Sardegas“ akcijų, todėl turėjo galimybę priimti sprendimus nenaudingus BUAB „Sardegas“ ūkinei komercinei veiklai. Pareiškėjų ir BUAB „Sardegas“ 2013 m. gruodžio 6 d. sudarytos sutartys dėl laidavimo bei jų pagrindu 2013 m. gruodžio 6 d. išduoti paprastieji vekseliai turėjo neigiamą poveikį BUAB „Sardegas“. Akivaizdu, kad suprastėjus įmonės finansinei būklei pareiškėjai sudarė asmenines sutartis dėl laidavimo, kuriomis siekė apsidrausti prieš AB DNB banką dėl galimo išieškojimo nukreipimo iš jų kaip laiduotojų. Pareiškėjai, jau žinodami apie ketinamą išieškoti BUAB „Sardegas“ skolą iš pareiškėjų bei likus savaitei iki Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. priimto sprendimo, civilinėje byloje e2-768-883/201, sudarė sutartis su BUAB „Sardegas“ ir jų pagrindu gavo paprastuosius vekselius bendrai 749 923,04 Eur sumai. Šiaulių apygardos teismo sprendimas dėl skolos iš pareiškėjų priteisimo AB DNB banko naudai buvo priimtas praėjus savaitei (2013 m. gruodžio 12 d.) po sutarčių sudarymo. Taigi pareiškėjai, 2013 m. gruodžio 6 d. sudarydami sutartį dėl laidavimo, jau žinojo apie pradėtas civilines bylas dėl skolos priteisimo, todėl nurodė sutarčių 1.5.2. punkto nuostatas apie mokama atlyginimą lygų vekselių sumai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantų S. A. ir D. A. prašymas patvirtinti kiekvieno jų 374 961,52 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Sardegas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 338 straipsnis).
Dėl rašytinių paaiškinimų
Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. birželio 19 d. gautas apeliantų atskirojo skundo papildymas. Kartu su atskirojo skundo papildymu apeliantai pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2504/2013 kopiją bei nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pavirtinti jų finansinius reikalavimus, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose.Pasibaigus apeliacinio (atitinkamai, ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis), o apeliantai rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujais argumentais. Todėl apeliantų 2017 m. birželio 19 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir jų priedą atsisakoma priimti.
Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad apeliantai Sargis ir D. A. 2007 m. gegužės 23 d. laidavimo sutartimis Nr. L-44 ir Nr. L-45 įsipareigojo atsakyti visu savo turtu AB NORD bankui, jeigu UAB „Sardegas“, už kurią laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2007 m. gegužės 23 d. kreditavimo sutartį Nr. K-4200-2007-153 su visais jos pakeitimais ir papildymais. Minėta 2007 m. gegužės 23 d. kredito sutartis buvo nutraukta 2013 m. gegužės 3 d. 2013 m. gruodžio 6 d. UAB „Sardegas“ ir Sargis bei D. A. sudarė dar vieną sutartį dėl laidavimo, pagal kurią įsipareigojo atlygintinai suteikti laidavimą skolininkės UAB „Sardegas“ kreditorei – AB DNB bankui už skolininkės prievoles, atsiradusias iš UAB „Sardegas“ ir AB DNB banko 2007 m. gegužės 23 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. K-4200-2007-153.Pastarąja laidavimo sutartimi UAB „Sardegas“ įsipareigojo išduoti laiduotojams paprastuosius neprotestuotinus vekselius 374 961,52 Eur sumai (1.2 punktas). Sutarties dėl laidavimo 1.5 punkte sulygtas atlyginimas už laidavimą, kuris iš esmės siejamas su kredito sutarties, sudarytos tarp įmonės ir banko, tinkamu įvykdymu, t. y. pagal sutarties 1.5.1 punktą atlyginimas laiduotojui nemokamas įmonei tinkamai įvykdžius įsipareigojimą bankui arba mokama 1.5.2 punkte nurodyta atlyginimo suma – kreditavimo sutarties suma, jeigu skolininkė netinkamai ir laiku neįvykdys visų savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį. Be to, šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu kreditorė (AB DNB bankas) kreipsis į teismą dėl skolos iš laiduotojų priteisimo dėl skolininkės neįvykdytos kreditavimo sutarties arba skolininkei iškėlus bankroto / restruktūrizavimo bylą, skolininkei atsiranda pareigą mokėti sutarties 1.2. punkte nurodytą sumą arba kredito sutarties sumą, priklausomai nuo to, kuri yra didesnė (1.5.2. punktas). Tą pačią dieną (2013 m. gruodžio 6 d.) UAB „Sardegas“ išdavė du paprastuosius vekselius pinigų gavėjams – Sargiui bei D. A., kurių kiekvieno suma – 374 961,52 Eur, o mokėjimo terminas įvardintas 2015 m. liepos 31 d. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi UAB „Sardegas“ iškelta bankroto byla, paskirta bankroto administratorė.Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu solidariai iš Sargio bei D. A. AB DNB bankui priteisė 322 327,60 Eur negrąžinto kredito, 85 7178,38 Eur palūkanų, 487,65 Eur delspinigių ir 7,53 procentų metinių palūkanų nuo negražintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2017 m. vasario 20 d. Sargis bei D. A. pateikė prašymus dėl įtraukimo į BUAB „Sardegas“ kreditorių sąrašą. BUAB „Sardegas“ bankroto administratorė nesutiko su Sargio bei D. A. prašymu įtraukti juos į BUAB „Sardegas“ kreditorių sąrašą su kiekvieno jų 374 961,52 Eur finansiniu reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo atveju vekseliai atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, o Sargis bei D. A. nėra įvykdę laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taip pat netenkino jų prašymo dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje.
Dėl vekselio kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės
Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ir – ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-258/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016 ir kt.).Tačiau kasacinio teismo praktikoje, pažymima ir tai, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016). Vadinasi išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Antai, kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekseliai buvo išduoti vadovaujantis 2013 m. gruodžio 6 d. sutarties dėl laidavimo 1.2. ir 1.5.2. punktais, kuriuose nurodyta, kad tuo atveju, jei bankas kreipsis į teismą dėl skolos iš laiduotojų priteisimo dėl įmonės neįvykdytos kreditavimo sutarties arba įmonei iškėlus bankroto / restruktūrizavimo bylą, pastarajai atsiranda pareigą mokėti vekseliuose nurodytą sumą. Taigi vekselių išrašymo, o kartu ir atsiradimo civilinėje apyvartoje pagrindas buvo 2013 m. gruodžio 6 d. UAB „Sardegas“ ir apeliantų sudaryta sutartis dėl laidavimo. Išdavus vekselius kaip reikalavimų užtikrinimo priemonę, jų panaudojimas priklauso nuo sutartyje aptartų sąlygų. Kitaip tariant, siekiant eliminuoti tokį vekselį iš civilinės apyvartos būtina konstatuoti jo išdavimo pagrindo negaliojimą. Priešingu atveju egzistuoja pagrindas spręsti dėl vekselių davėjos atsakomybės, kiek buvo pažeistos sutarties dėl laidavimo pareigos ir patvirtinti tokios apimties kreditorių reikalavimus, kurie galėjo būti patenkintas panaudojant vekselius arba nukreipiant išieškojimą į vekselių davėją – UAB „Sardegas“. Ir nors BUAB „Sargegas“ bankroto administratorė, prašydama netvirtinti apeliantų finansinių reikalavimų, kalba apie tai, kad jie, sudarydami 2013 m. gruodžio 6 d. sutartį dėl laidavimo ir būdami UAB „Sardegas“ valdymo organų nariais, išimtinai siekė savo asmeninių poreikių patenkinimo, o paprastieji neprotestuotini vekseliai buvo išduoti neteisėtai, tačiau nei sutarties dėl laidavimo, nei jos pagrindu išduotų vekselių teismine tvarka neginčijo. Viena vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, o šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį bankroto byloje Nr. 3K-3-476/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį bankroto byloje Nr. 3K-3-106/2014). Kita vertus, net ir esant viešajam interesui įmonės procesinės teisės įgyvendinamos per jos atstovę, bankroto administratorę, o aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 12 ir 13 straipsniai). Šiuo konkrečiu atveju bankroto administratorė reikalavimų dėl 2013 m. gruodžio 6 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nereiškė, o duomenų, kurie leistų šį sandorį vertinti kaip akivaizdžiai niekinį ir šį klausimą spręsti teismo iniciatyva byloje taip pat nepateikta. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004 ir kt.). Tokiu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, taip pat atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus nebuvo pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismui atsisakyti tvirtinti apeliantų finansinius reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šioje konkrečioje byloje ginčas kilęs dėl bankrutuojančiai įmonei pareikštų finansinių reikalavimų, todėl, kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugą, teismas turėtų išaiškinti bankroto administratorei teisę ginčyti 2013 m. gruodžio 6 d. sutarties dėl laidavimo pagrindu UAB „Sardegas“ išduotus vekselius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir S. A. ir D. A. finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal tirtinų aplinkybių apimtį bei pobūdį šio klausimo negalima išspręsti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų D. A. ir S. A. finansinių reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.