- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2-2504/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- V. V., E. V.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir E. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-654-124/2013, pagal paminėtų pareiškėjų prašymą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių technika“ dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusia 2013 m. kovo 4 d. nutartimi buvo iškelta UAB „Šiaulių technika“ bankroto byla, kurios dalis dėl bankroto administratoriaus pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1368/2013, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Tytus“ (1-4 b. l.; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Šalies argumentai
Atsakovo BUAB „Šiaulių technika“ bankroto administratorius 2013-07-05 kreipėsi su prašymu į apygardos teismą, prašydamas patvirtinti finansinius atsakovo kreditorių reikalavimus atsakovo bankroto byloje, tarp jų ir pareiškėjų E. V. 14 075 916,65 Lt sumos bei V. V. 14 075 916,65 Lt sumos finansinius reikalavimus (5-7 b. l.). Pareiškėjai E. V. ir V. V. 2013-06-10 prašymuose bankroto administratoriui prašė patvirtinti jų finansinius reikalavimus (22 b. l., 26 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2013-07-10 nutartimi, patvirtinęs 13 513 779,85 Lt sumos atsakovo kreditorių finansinius reikalavimus, įpareigojo bankroto administratorių iki 20013-08-14 pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjų E. V. 14 075 916,65 Lt sumos ir V. V. 14 075 916,65 Lt sumos finansinius reikalavimus (16-18 b. l.). Be to, apygardos teismas 2013-08-22 nutartimi įpareigojo atsakovo bankroto administratorių iki 2013-09-03 pateikti teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius, kokia apimtimi E. V. ir V. V., kaip laiduotojai, įvykdė skolininko BUAB „Šiaulių technika“ prievoles kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ (32-33 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjai E. V. ir V. V. 2013-09-02 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog pagal jų su UAB „Swedbank lizingas“ 2006-12-19 sudarytas laidavimo sutartis Nr. LT043794/L pareiškėjai įsipareigojo įvykdyti UAB „Šiaulių technika“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas įmonės pagal lizingo sutartį Nr. 043794, kurios objektas – poilsio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (36-37 b. l.), o pagal pareiškėjų ir BUAB „Šiaulių technika“ 2006-12-19 sudarytas laidavimo sutartis, pareiškėjai įsipareigojo atlygintinai laiduoti už UAB „Šiaulių technika“ prievoles UAB „Swedbank lizingas“, atsiradusias iš 2006-12-19 lizingo sutarties Nr. LT043794, sudarytos BUAB „Šiaulių technika“ su UAB „Swedbank lizingas“; be to, BUAB „Šiaulių technika“ išdavė pareiškėjams E. V. 14 075 916,65 Lt sumos ir V. V. 14 075 916,65 Lt sumos 2006-12-19 neprotestuotinus vekselius. Pasak pareiškėjų, 2006-12-19 vekselių pagrindu notaro vykdomieji įrašai nebuvo išduoti, o iškėlus BUAB „Šiaulių technika“ bankroto bylą, laikytina, jog visi bendrovės mokėjimo terminai yra suėję ir pareiškėjų reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjų E. V. 14 075 916,65 Lt ir V. V. 14 075 916,65 Lt finansinių reikalavimų atsakovo bankroto byloje (69-71 b. l.).
Nurodė, jog laiduotojas įgyja reikalavimo teisę į skolininką tik tada, kai įvykdoma pagrindinė prievolė (CK 6.76 str. 1-2 d., 6.81 str. 1 d., 6.83 str. 1 d.). Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai įvykdė BUAB „Šiaulių technika“ prievoles UAB „Swedbank lizingas“, be to, UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad laiduotojai neįvykdė mokėjimų pagal Laidavimo sutartis. Pasak teismo, nėra duomenų apie E. V. ir V. V. prievolių įvykdymą už BUAB „Šiaulių technika“ ir buhalterinės apskaitos dokumentuose, be to, nėra žinoma, ar 2006-12-19 vekselių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai. Teismo teigimu, pareiškėjų finansiniai reikalavimai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl netenkintinas ir bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti pareiškėjų E. V. ir V. V. finansinius reikalavimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjai V. V. ir E. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjų E. V. 14 075 916,65 Lt dydžio ir V. V. 14 075 916,65 Lt dydžio finansinius reikalavimus (79-81 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
1) BUAB „Šiaulių technika“ pagal vekselius įsipareigojo besąlygiškai sumokėti juose nurodytas pinigų sumas pareiškėjams pateikus juos bendrovei. Notaro vykdomieji įrašai 2006-12-19 vekselių pagrindu nebuvo išduoti, kadangi iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Šiaulių technika“ iškėlimo nebuvo suėjęs vekselių apmokėjimo terminas; be to, atsižvelgdami į sunkią BUAB „Šiaulių technika“ finansinę būklę, jie nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo vekselyje bei skolos išieškojimo. Nors pareiškėjai negali pateikti įrodymų apie UAB „Swedbank lizingas“ naudai atliktus mokėjimus, tačiau UAB „Swedbank lizingas“ pareiškė reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-3056-553/2013 - už BUAB „Šiaulių technika“ prievoles laidavusiems asmenims;
2) Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl UAB „Šiaulių technika“ išduoti pareiškėjams vekseliai nėra pakankamas pagrindas pareiškėjų finansinių reikalavimų patvirtinimui. Teismas iš esmės vertino tik laidavimo santykius tarp BUAB „Šiaulių technika“ ir pareiškėjų, nors BUAB „Šiaulių technika“ pareiškėjams vekselius išdavė sąžiningai ir ne neatlygintinai, o už pareiškėjų bendrovės naudai prisiimtas prievoles; vekselių suma atitinka pareiškėjų UAB „Swedbank lizingui“ prisiimtų įsipareigojimų dydį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis numato, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, nagrinėjant bankroto bylas, teismas privalo veikti aktyviai, kadangi bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotiną viešojo intereso egzistavimą šiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2292/2013).
Bylos duomenimis, pareiškėjai V. V. ir E. V. pareiškė atsakovui finansinį reikalavimą, grindžiamą 2006 m. gruodžio 19 d. vekseliais, pagal kuriuos UAB „Šiaulių technika“ besąlygiškai įsipareigojo sumokėti, juos pateikus, po 14 075 916,65 Lt kiekvienam pareiškėjui. Taip pat pareiškėjai yra sudarę su AB „Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) 2006-12-19 laidavimo sutartis Nr. LT043794/L, kurių pagrindu įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo UAB „Šiaulių technika“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal lizingo sutartį Nr. LT043794, sudarytą tarp atsakovo UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“, kurios objektas – poilsio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).
Pagal įstatymą, vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d.; Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. ji nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu; vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal šalių teisinį santykį, dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2013).
Kaip nurodyta aukščiau, teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, privalo būti aktyvus. Tačiau bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė ginčui reikšmingų aplinkybių, tarp jų – aplinkybių, susijusių su pareiškėjų finansiniais reikalavimais atsakovui, grindžiamais bankrutuojančios įmonės išduotais 2006 m. gruodžio 19 d. paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, šių vekselių išrašymo. Nors apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog 2006-12-19 vekselių pagrindu nebuvo išduoti notaro vykdomieji įrašai, tačiau tai nesudaro pagrindo nenagrinėti pareiškėjų reikalavimų, grindžiamų paminėtais vekseliais, kaip rašytiniais dokumentais, kurių išdavimas, be kita ko, buvo sulygtas UAB „Šiaulių technika“ ir bei apeliantų sudarytose 2006-12-19 laidavimo sutartyse. Juolab kad pagal teismų praktiką, kai vekselio turėtojas netenka teisės kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 str. 1 d. 3 p., 72 str. 2 d., 81 str.), vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).
Taigi pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir nenustatęs esminių bylos aplinkybių, reikšmingų pareiškėjų finansinių reikalavimų pagrįstumui, netinkamai taikė CPK numatytas taisykles ir neatskleidė bylos esmės, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės pašalinti nurodytų trūkumų, išnagrinėti šių aplinkybių ir išspręsti aukščiau nurodytų apeliantų finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimo (CPK 179 str., 185 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str., 338 str.).
Todėl panaikintina apygardos teismo nutartis ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjų E. V. ir V. V. finansinių reikalavimų tvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ bankroto byloje nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.