Kauno apygardos teismo nutartis

2026-01-08 · Civilinė byla Nr. e2A-53-555/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-08
Bylos Nr.
e2A-53-555/2026
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-53-555/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01251-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.1.14.1; 3.1.7.6; 3.2.4.5; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7-1003/2025 pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutarties pagrindu yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo A. S. nuosavybė, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į 33/100 dalis gyvenamojo namo, o atsakovui – nuosavybės teisę į 67/100 dalis gyvenamojo namo ir atidalinti ieškovės gyvenamojo namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovo nuosavybėn perduodant ieškovės 33/100 dalis gyvenamojo namo, o iš atsakovo priteisiant ieškovei 30 199 Eur piniginę kompensaciją, arba priteisti ieškovei iš atsakovo 30 199 Eur dydžio kompensaciją, atitinkančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimams (statybinėms medžiagoms ir darbams) panaudotų ieškovės asmeninių lėšų vertę, priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas nuo 2017 m. pabaigos iki 2020 m. gruodžio 23 d. gyveno kartu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o už gautas lėšas šalys nusprendė suremontuoti atsakovo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys tarėsi, kad atsakovas perduos ieškovės asmeninei nuosavybėn dalį gyvenamojo namo, kuris bus remontuojamas ieškovės lėšomis. Pradėjus namo remontą ieškovės lėšomis, atsakovo pajamos buvo menkos, jis gaudavo 97 Eur neįgalumo pensiją kas mėnesį. 2018 m. pašlijo atsakovo sveikata, jam buvo atliktos 3 operacijos. Bendro šalių gyvenimo laikotarpiu atsakovas kelis kartus buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau vienos išvykos metu ženklios sumos neparsivežė, o kito išvykimo metu namo remonto darbai nebebuvo vykdomi. Atsakovo gyvenamojo namo remonto darbams, medžiagoms ieškovė panaudojo 30 199 Eur savo asmeninių lėšų sumą. Pašlijus šalių santykiams, jie nuo 2020 m. gruodžio 23 d. gyvena skyrium, tačiau atsakovas neatsiskaitė su ieškove dėl jo turto pagerinimo. Kadangi šalys, gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės – gyvenamojo namo, sukūrimo, tai atsakovo indėlis į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą yra 60 000 Eur (namo rinkos vertė), t. y. 67/100 dalys gyvenamojo namo, o ieškovės indėlis į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą – 30 199 Eur (asmeninės ieškovės lėšos, panaudotos gyvenamojo namo pagerinimams atlikti), t. y. 33/100 dalys gyvenamojo namo. Kadangi šalių santykiai yra konfliktiški, bendras turto naudojimas nėra įmanomas, todėl tikslinga turtą atidalinti, atsakovo asmeninei nuosavybėn perduodant visą namą, o ieškovei išmokant 30 199 Eur kompensaciją.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. S. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis ir ieškovė gyveno name kartu apie trejus metus, gyvenant kartu, joks esminis gyvenamojo namo pagerinimas nebuvo atliktas, jame buvo atliktas einamasis kosmetinis remontas. Ieškovė gyveno atsakovui priklausančiame name, nemokėjo jokio nuomos mokesčio, todėl natūralu, jog turėjo prisidėti prie gyvenamojo namo priežiūros. Po remonto darbų užbaigimo ieškovė ir toliau gyveno name, todėl ieškovės nurodyti remonto darbai jau yra dalinai net nusidėvėję. Atsakovas ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat, iki pradedant gyventi su ieškove, atsakovas dirbo ir Lietuvoje, todėl gaudavo pajamas ir turėjo santaupų. Atsakovas nesutinka, kad gyvenamojo namo remonto darbai buvo apmokėti tik ieškovės lėšomis. Ieškovas pats atliko dalį darbų, vyko pirkti medžiagas ir pan. Ieškovė pardavė butą ir už gautas lėšas nusipirko kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame bute atliko kapitalinį remontą, todėl ieškovė neturėjo pakankamai lėšų viena remontuoti atsakovui priklausantį gyvenamąjį namą. Ieškovės į bylą pateikti čekiai ar dalis jų nėra susiję su gyvenamojo namo remontu, o susiję su ieškovei priklausančio buto remontu. Ieškovės pateikti remonto darbų išlaidų paskaičiavimai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais dokumentais, pridedami kvitai nepatvirtina, jog kvituose nurodytos medžiagos buvo sunaudotos būtent gyvenamojo namo remonto darbams atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 14 063 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 14 063 Eur sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo (2023 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 875,92 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Atsakovui iš ieškovės priteisė 3 770,56 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 106 Eur žyminį mokestį ir 80,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, o iš atsakovo valstybei priteisė 206 Eur žyminį mokestį ir 70,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 54 000 Eur. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Sąskaitos, į kurią mokamas darbo užmokestis ieškovei, likutis 2018 m. pradžioje – 19 932,67 Eur, per 2018 m. į sąskaitą gauta 61 573,43 Eur įplaukų ir patirta 49 507 Eur išlaidų, į kurias įskaičiuotina ieškovės 2018 m. birželio 27 d. sumokėta būsto pardavėjai 22 000 Eur suma už įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), sąskaitos likutis 2018 m. pabaigoje – 31 999,30 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas kartu pradėjo gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį nuo 2017 m. pabaigos iki 2020 m. gruodžio 23 d. Gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, ieškovė ir atsakovas 2018 m. vasario mėn. pradėjo remontuoti minimą gyvenamąjį namą, remontas name truko iki tų pačių metų rugsėjo mėnesio, lauke – iki 2018 m. pabaigos. Dėl atsakovo asmeninės nuosavybės į gyvenamąjį namą, bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo, remonto pradžios ir pabaigos aplinkybių šalių ginčo byloje nebuvo, šalys šių aplinkybių neginčijo.

6. Teismas taip pat nustatė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas gyvenamojo namo paprastasis remontas, t. y. pakeista santechnika, dažomos sienos, lubos, dedama grindų apdaila, dedami mediniai laiptai ir kiti einamieji darbai, tačiau nebuvo keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, nebuvo keičiami namo išorės matmenys, perstatomas statinys. Dėl to teismas sprendė, kad atlikus namo einamąjį remontą pats pastato pagerinimas nebuvo esminis, tad gyvenamasis namas negali būti pripažintas bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, siekdama nustatyti, įvertinti atliktų remonto darbų, panaudotų medžiagų apimtį ir kainą, savo iniciatyva kreipėsi į sąmatininkus R. V., R. V. dėl remonto darbų objekte bendros kainos nustatymo. Minimi sąmatininkai 2021 m. spalio 20 d. pateikė objektinę sąmatą dėl remonto darbų ginčo objekte kainos, sudarytos 2018 m. spalio mėn. kainomis, kurioje nurodyta, kad bendrastatybiniai darbai, vidaus vandentiekio ir nuotekų darbai, šildymo sistemos darbai, vidaus elektrotechnikos darbai buvo įvertinti bendra 40 634,27 Eur suma su PVM arba 33 582,04 Eur suma be PVM. Be to, sąmatininkai 2023 m. atliko papildomus skaičiavimus ir pateikė objektinę sąmatą dėl remonto darbų ginčo objekte kainos, sudarytos 2018 m. spalio mėn. kainomis, kurioje nurodyta, kad bendrastatybiniai darbai, vidaus vandentiekio ir nuotekų darbai, šildymo sistemos darbai, vidaus elektrotechnikos darbai buvo įvertinti bendra 38 835,58 Eur suma su PVM arba 32 095,51 Eur suma be PVM. Be to, sąmatininkai 2023 m. atliko papildomus skaičiavimus ir pateikė objektinę sąmatą dėl remonto darbų ginčo objekte kainos, sudarytos 2018 m. spalio mėn. kainomis, kurioje nurodyta, kad bendrastatybiniai darbai, vidaus vandentiekio ir nuotekų darbai, šildymo sistemos darbai, vidaus elektrotechnikos darbai buvo įvertinti bendra 37 975,58 Eur suma su PVM arba 31 384,77 Eur suma be PVM. Atsakovas, siekdamas nustatyti, įvertinti atliktų remonto darbų, panaudotų medžiagų apimtį ir kainą, savo iniciatyva kreipėsi į sąmatininkę D. P., kuri 2022 m. atliko skaičiavimus ir pateikė objektinę sąmatą dėl remonto darbų ginčo objekte kainos, sudarytos 2018 m. spalio mėn. kainomis. Objektinėje sąmatoje nurodyta, kad bendrastatybiniai darbai, vidaus vandentiekio ir nuotekų darbai, šildymo sistemos darbai, vidaus elektrotechnikos darbai buvo įvertinti bendra 21 358,85 Eur suma su PVM arba 17 651,95 Eur suma be PVM. Be to, sąmatininkė 2023 m. atliko papildomus skaičiavimus ir 2023 m. gegužės 3 d. pateikė objektinę sąmatą dėl remonto darbų ginčo objekte kainos, sudarytos 2018 m. spalio mėnesio kainomis, kurioje nurodyta, kad bendrastatybiniai darbai, vidaus vandentiekio ir nuotekų darbai, šildymo sistemos darbai, vidaus elektrotechnikos darbai buvo įvertinti bendra 29 419,26 Eur suma su PVM arba 24 313,44 Eur suma be PVM. Iš atliktų vertinimų ir tikslinimų teismas sprendė, kad patys sąmatininkai negalėjo aiškiai ir tiksliai įvertinti atliktų remonto darbų, panaudotų medžiagų apimties ir kainos, šiuos duomenis nuolat tikslindami, atlikdami papildomus skaičiavimus.

8. Teismas nurodė, kad byloje buvo paskirta statybos techninės veiklos teismo ekspertizė atliktų remonto darbų kaštų apskaičiavimui, kuri buvo pavesta ją atlikti teismo ekspertui T. M., kuris teismo ekspertizės akte nustatė, kad ginčo objekte atliktų remonto darbų bendra vertė 2018 m. laikotarpiu yra 23 339 Eur su PVM arba 19 289 Eur be PVM. 2024 m. birželio 14 d. teismo ekspertas pateikė teismui patikslintą ekspertizės išvadą, atsižvelgiant į teismo ir šalių teismo posėdyje išsakytus pastebėjimus dėl ekspertizės išvados, iš kurios turinio matyti, jog ginčo objekte atliktų remonto darbų bendra vertė 2018 m. laikotarpiu yra 24 126 Eur su PVM arba 19 939 Eur be PVM. Teismas pažymėjo, kad eksperto atlikti skaičiavimai yra artimesni sąmatininkės D. P. pateiktiems skaičiavimams.

9. Teismas taip pat nurodė, kad nors ieškovė ir ginčijo teismo eksperto atliktus paskaičiavimus, teigdama, jog teismo ekspertas netinkamai taikė išlaidas, socialinio draudimo įmokas meistrams, taikė didesnį pridėtinių išlaidų koeficientą, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, kad teismo ekspertas netinkamai naudojosi SISTELA programa, atliko klaidingus skaičiavimus, pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovės teiginiai buvo įvertinti kaip deklaratyvūs ir nepaneigiantys teismo eksperto atliktų skaičiavimų ir taikytų koeficientų. Teismo eksperto pateiktos ekspertizės išvados laikytos išsamiomis, paremtos galiojančiomis rekomendacijomis ir skaičiavimo metodika, todėl teismui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesivadovauti į ekspertų sąrašą įrašyto teismo eksperto T. M. ekspertizės akto išvadomis, jog ginčo gyvenamajame name atliktų paprastojo remonto darbų bendra vertė 2018 m. laikotarpiu yra 24 126 Eur su PVM.

10. Teismas pažymėjo, kad kadangi gyvenamojo namo remonto darbai buvo vykdomi 2018 m., svarbu nustatyti, ar ieškovė ir atsakovas turėjo pakankamai lėšų remonto pradžioje ir eigoje finansuoti šio objekto remonto darbus. Iš ieškovės sąskaitoje esančių duomenų teismas nustatė, kad sąskaitos likutis 2018 m. pradžioje yra 19 932,87 Eur, per 2018 m. į sąskaitą gauta 61 573,43 Eur įplaukų ir patirta 49 507 Eur išlaidų, sąskaitos likutis 2018 m. pabaigoje – 31 999,30 Eur. Sąskaitos duomenys patvirtino, jog ieškovė remonto darbų atlikimo metu turėjo santaupų, gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat gavo 52 000 Eur sumą už parduotą butą, todėl teismas sprendė, jog ieškovė turėjo pakankamai lėšų vykdyti ginčo gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus. Apie turimas santaupas grynais pinigais ieškovė įrodymų neteikė. Dėl atsakovo gautų pajamų teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkybes apie ieškovo dirbtus darbus, gautas pajamas iki remonto pradžios ir jo eigoje, tad teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo pateiktais gautų pajamų ir dirbtų darbų duomenimis. Į bylą nepateikta duomenų, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. atsakovas turėjo ženklių išlaidų, įsigijo brangių daiktų, tokiu būdu apribodamas galimybes daryti einamąjį remontą gyvenamajame name. Teismas sprendė, kad, pradedant remonto darbus name, atsakovas turėjo pajamų, santaupų ir galėjo šiuos darbus bei įsigyjamas statybines medžiagas apmokėti asmeninėmis lėšomis. Dėl ieškovės teiginių, jog atsakovas nesėkmingai vykdė automobilių verslą teismas plačiau nepasisakė, nes šalys neteikė į bylą duomenų, patvirtinančių atsakovo investuotas ir prarastas sumas šiame versle, be to, net ir ieškovės nurodytos automobilių verslui skirtos sumos nėra reikšmingos ir nepaneigia aplinkybės, jog atsakovas turėjo pajamų ir santaupų pradedant remonto darbus.

11. Teismas, įvertinęs bylos duomenis apie ieškovės patirtas išlaidas ginčo namo remonto darymo metu 2028 m., sprendė, kad į bylą pateikti duomenys apie ieškovės patirtas išlaidas 2018 m. nepatvirtina, jog ji viena finansavo remonto darbus ginčo name ir remontui išleido 30 199 Eur sumą, o atsakovas finansiškai neprisidėjo prie namo remonto darbų. Ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl prisidėjimo prie remonto darbų. Pati ieškovė patvirtino, kad atsakovas savo lėšomis nupirko maišytuvą, porą cemento maišų, plyteles rūsiui, hole, taip pat padėjo atsivežti statybines medžiagas, išdėjo laminato grindis vienoje patalpoje, išpylė išlyginamąjį sluoksnį, išpjovė durų angas, įdėjo stiklo paketus, kartu su darbininku supjaustė vonią. Nagrinėjamu atveju teismas laikė labiau tikėtina, kad šalys, gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, lygiomis dalimis prisidėjo prie remonto darbų atlikimo ginčo gyvenamajame name, šalys savo bendru darbu ir lėšomis prisidėjo prie bendro gerbūvio kūrimo. Byloje liudiję asmenys nepateikė neginčijamų įrodymų, jog remonto darbus name, statybinių medžiagų, įvairių daiktų įsigijimą finansavo, atliko išimtinai ieškovė. Ginčo gyvenamajame name ieškovė gyveno iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos, taigi, naudojosi visu po remonto sukurtu gerbūviu, visais vedant bendrą ūkį įsigytais daiktais, tokiu būdu tenkindama savo asmeninius poreikius. 2018 m., remontuojant ieškovės įsigytą butą, atsakovo name apie 6 mėn. gyveno ieškovės sūnus. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovės sūnus finansiškai ar darbais prisidėjo prie namo išlaikymo, mokėjo mokesčius, todėl dėl sūnaus gyvenimo atsakovo name ieškovė taip pat gavo atitinkamos naudos.

12. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti skaičiavimai nepatvirtina, kad ji viena patyrė nurodytas išlaidas. Byloje nepaneigti atsakovo paaiškinimai, jog, šalims gyvenant kartu ir planuojant bendrą gyvenimą ateityje, vedant bendrą ūkį, atsakovas duodavo ieškovei sumas grynais pinigais, o ieškovė užsiėmė įvairių prekių bei paslaugų pirkimu, jų fiksavimu rankraštyje, ypač įvertinus aplinkybę, jog atsakovas turėjo sveikatos problemų ir dalį laiko praleido gydymo įstaigoje bei reabilitacijoje. Pažymėtina, kad 2018 m. buvo remontuojamas ir ginčo gyvenamasis namas, ir ieškovės įsigytas butas, todėl įsigyjamos prekės galėjo būti naudojamos abejuose objektuose.

13. Teismas nurodė ir tai, kad atliktos teismo ekspertizės metu virtuvės bei vonios baldai nebuvo vertinami ir įtraukti į ekspertizės aktą. Atsakovas, jo atstovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių nei dėl virtuvės ir vonios baldų kainos, nei kad šie baldai buvo įsigyti šalių bendram gyvenimui suremontavus namą. Kadangi šalys lygiomis dalimis prisidėjo prie bendro gerbūvio kūrimo, įsigydami daiktus ir remontuodami gyvenamąją vietą, patirtos virtuvės ir vonios baldų išlaidos dalintinos šalims lygiomis dalimis.

14. Teismas padarė išvadą, kad šalys, gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, planuodamos bendrą gyvenimą ateityje, savo lėšomis lygiomis dalimis ir daliniu darbu 2018 m. pradėjo ir baigė atsakovui priklausančio ginčo gyvenamojo namo paprastąjį remontą, įsigijo buityje naudotinus įvairius daiktus, įskaitant virtuvės ir vonios baldus, šiais daiktais naudojosi iki bendro gyvenimo pabaigos 2020 m. gruodžio mėnesį, todėl, vadovaudamasis teismo eksperto T. M. nustatyta objekte atliktų remonto darbų bendra vertė – 24 126 Eur, ieškovei iš atsakovo priteisė 14 063 Eur kompensaciją (12 063 Eur + 2 000 Eur).

15. Teismas sprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 14 063 Eur sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo 2023 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Teismas, įvertinęs ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai į bylą, sprendė, kad ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Teismas laikė, kad patikslintas ieškinys yra patenkintas iš dalies, tenkinant 46,57 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 2 875,92 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai į bylą, sprendė, kad atsakovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Teismas laikė, kad yra atmestina 53,43 procentai patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 3 770,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė I. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimą ir patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovei iš atsakovo 28 126 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos, iš naujo paskirstyti pirmosios instancijos teisme turėtas šalių bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovei iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas ir priimti naujai pateikiamus rašytinius įrodymus – ieškovės gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas 2015 m., 2016 m., 2017 m., banko sąskaitų išrašus su pajamomis bei banko sąskaitų išrašus apie 2015 m. liepos 23 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. išgrynintą 16 860 Eur sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas atliko detalią atsakovo uždirbtų pajamų analizę, tačiau nevertino, kiek bylai aktualiu laikotarpiu jis išgrynino pinigų iš savo banko sąskaitos, t. y. kiek jų galėjo išleisti ginčo gyvenamojo namo statybos (remonto) darbams, nors atsakovas nuosekliai byloje laikėsi pozicijos, kad ginčo namo statybos (remonto) ½ dalį išlaidų atiduodavo (padengdavo) ieškovei grynaisiais pinigais. Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis bylai aktualiu laikotarpiu – nuo 2018 m., išgrynino vos 1 520 Eur. 2017 m. antrąjį pusmetį atsakovas išsigrynino 5 500 Eur, tačiau šios piniginės lėšos nebuvo naudojamos ginčo namo statybos (remonto) darbams apmokėti, kadangi buvo naudojamos automobilių verslui (jų įsigijimui), kuris atsakovui nebuvo sėkmingas, ką nurodė ne tik ieškovė, teikdama paaiškinimus byloje, liudytoja V. S., tačiau ir pats atsakovas. Dėl to teismas nepagrįstai nurodė, kad „dėl ieškovės teiginių, jog atsakovas nesėkmingai vykdė automobilių verslą teismas plačiau nepasisako, nes šalys neteikė į bylą duomenų, patvirtinančių atsakovo investuotas ir prarastas sumas šiame versle“. Atsakovo pateikti jo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ankstesniais laikotarpiais atsakovas taip pat neišgrynino jokių reikšmingesnių piniginių lėšų sumų, kurias būtų galėjęs sukaupti ginčo gyvenamojo namo statybos (remonto) darbams apmokėti, o, be to, ankstesni nei 2017 m. antrasis pusmetis laikotarpiai yra pernelyg nutolę nuo ginčo namo statybos (remonto) darbų laikotarpio, todėl šių neženklių sumų išgryninimo faktai neturi reikšmės šiai bylai.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas be į jo banko sąskaitą gaunamų piniginių lėšų, gavo papildomų neapskaitytų pajamų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes, o jo paties teikti paaiškinimai šiuo klausimu iš esmės prieštaringi. Dėl to visiškai nepagrįstai teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad atsakovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), gaudavo neapskaitytų pajamų grynaisiais. Teismas taip pat nepagrįstai įrodyta laikė atsakovo nurodomą aplinkybę, kad jis (duomenys neskelbtini) gyveno pas sūnų, tad jo pragyvenimo išlaidos buvo minimalios, iki 1 500-2 000 kronų kas mėnesį (duomenys neskelbtini). Tokias atsakovo nurodomas aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai – atsakovo banko sąskaitų išrašai. Byloje esantys įrodymai – tiek atsakovo banko sąskaitos išrašai, tiek ir šalių paaiškinimai, patvirtina, kad atsakovas iki 2017 m. liepos mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), todėl yra reikšminga, tačiau teismas nevertinto aplinkybės, kiek piniginių lėšų atsakovas turėjo tuo metu, kai nutraukė savo darbą (duomenys neskelbtini). Atsakovas grįžęs į Lietuvą epizodiškai dirbo UAB „Treniruoklių gamyba“, tačiau jo pajamos buvo minimalios, kurių pakakdavo tik jo minimaliausių poreikių tenkinimui. Per 2015-2018 m. atsakovas išsigrynino vos 4 220 Eur, todėl negalėjo būti sukaupęs jo nurodytą 12 000 Eur ar net 20 000 Eur sumų ginčo namo statybos (remonto) darbams apmokėti. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas neturėjo finansinių galimybių net iš dalies finansuoti ginčo namo statybos (remonto) darbus, todėl priešinga teismo išvada yra visiškai nepagrįsta.

1.3. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ginčo namo statybos (remonto) darbams, kilnojamųjų daiktų įsigijimui buvo panaudota 12 000 Eur jo asmeninių lėšų suma, „plius – minus keli šimtai eurų“. Byloje šalys dalį ginčo išsprendė taikiai – 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, pagal kurią atsakovo asmeninėn nuosavybėn atiteko kilnojamųjų daiktų už 2 089 Eur. Be to, atsakovas, teikdamas paaiškinimus byloje, nurodė, kad be šios bylos ginčo dalyko – baldų ir ginčo namo statybos (remonto), šalys gyvendami kartu pirko buitinę techniką – mikrobangę, orkaitę, dujinę kaitlentę, kuri yra likusi ginčo name, o ieškovė nekėlė reikalavimų dėl šios buitinės technikos padalijimo ar kompensacijos priteisimo. Taigi, po ginčo dalies išsprendimo – baldų padalijimo tarp šalių, o taip pat atsakovo asmeninėn nuosavybėn palikus šalių kartu įgytą buitinę techniką, ginčo namo statybos (remonto) darbams apmokėti jau nebegalėjo būti išleista atsakovo nurodoma 12 000 Eur dydžio jo asmeninių piniginių lėšų suma.

1.4. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė ½ dalį patirtų išlaidų virtuvės ir vonios baldų įsigijimui, motyvuodamas tuo, kad šalys lygiomis dalimis prisidėjo prie bendro gerbūvio kūrimo. Šis teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad atsakovas jokiomis piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie virtuvės ir vonios baldų įsigijimo. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji asmeniškai atsiskaitė su baldų gamintoju už virtuvės ir vonios baldus, tą aplinkybę įrodinėdama savo paaiškinimais ir liudytojos V. S. parodymais. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad su baldų gamintoju už virtuvės ir vonios baldus ieškovė nėra atsiskaičiusi, o pareigą atsiskaityti turi ieškovė, kadangi ji yra šių baldų pirkėja (užsakovė). Byloje ginčo nėra, kad šie baldai yra integruoti, t. y. neatsiejamai susiję su ginčo namu ir yra likę jame. Dėl to, nesant byloje absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas kokia nors dalimi piniginių lėšų yra prisidėjęs prie virtuvės ir vonios baldų įsigijimo, jam pačiam pripažįstant, kad šių baldų pirkėja (užsakovė) buvo ieškovė, ir jiems baldams liekant atsakovo ginčo name, ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteisiamos visos jos turėtos išlaidos šių baldų įsigijimui – 4 000 Eur.

1.5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų vykdyti ginčo namo paprastojo remonto darbus, tačiau nepagrįstai sprendė, kad į bylą pateikti duomenys apie ieškovės patirtas išlaidas 2018 m. nepatvirtina, jog ji viena finansavo ginčo namo remonto darbus ir remontui išleido 30 199 Eur sumą. Ieškovė su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad ji yra visiškai nepagrįsta. Priešingai – bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo pakankamai piniginių lėšų apmokėti tiek ginčo namo statybos (remonto), tiek virtuvės bei vonios, tiek ir kitų baldų įsigijimo išlaidas. Teismas teisingai nustatė, kad 2018 m. pradžioje ieškovė savo banko sąskaitoje turėjo 19 932,87 Eur, per 2018 m. į šią banko sąskaitą buvo gauta 61 573,43 Eur įplaukų, o per 2018 m. iš šios sąskaitos buvo patirta 49 507 Eur išlaidų. Tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad iš šios banko sąskaitos ieškovė sumokėjo 22 000 Eur už įsigyjamą butą, o taip pat patyrė bent 3 486 Eur kilnojamųjų daiktų įsigijimo išlaidas. Kartu su ieškiniu pateikiamas ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė už butą banko sąskaitoje esančiomis lėšomis sumokėjo tik 15 840 Eur sumą, vietoje teismo nurodytos 22 000 Eur sumos. Ieškovė turėjo ženklias ir stabilias pajamas iki statybos (remonto) ginčo name pražios, o dalį savo gautų pajamų ji buvo išgryninusi, ką patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek jos teikti paaiškinimai byloje, tiek ir kartu su šiuo apeliacinius skundu pateikiami rašytiniai įrodymai. Taigi, ieškovė turėjo finansinių galimybių iš savo asmeninių lėšų apmokėti visas ginčo namo statybos (remonto) išlaidas.

1.6. Pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino šalių bendro gyvenimo aplinkybes ir nepagrįstai sprendžia, kad iš šalių bendro gyvenimo ieškovė gavo dar kažkokią naudą. Ieškovė, gyvendama ginčo name, ne tik kad prisidėjo prie šio turto išlaikymo, tačiau ir dengė skolas, rūpinosi buitimi, puoselėjo ginčo namą, ką, be kita ko, pripažino ir pats atsakovas, nurodydamas, kad ieškovė buvo gera šeimininkė.

1.7. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą ne nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021 m. kovo 19 d.) o nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos – 2023 m. sausio 27 d.. Ieškovė su tuo nesutinka, kadangi procesinės palūkanos iš atsakovo turėjo būti priteistos nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2021 m. kovo 19 d.. Ieškovė 2023 m. sausio 24 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos, o ne nuo patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos, tarp bylos šalių nėra susitarimo dėl kitokio procesinių palūkanų skaičiavimo termino, ieškovė nėra atsisakiusi procesinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki 2023 m. sausio 24 d. patikslinto ieškinio priėmimo teisme. Dėl to ieškovės ne pradiniu, o patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, nesant kitokio šalių susitarimo dėl jų skaičiavimo termino, nesudarė teismui keisti įstatymu apibrėžto jų skaičiavimo laikotarpio.

Šalies argumentai

1.8. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šalys dalį ginčo šioje byloje išsprendė taikos sutartimi, kurią teismas patvirtino 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi. Šioje taikos sutartyje yra nurodytas ieškovės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo, o teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodė, kad žyminio mokesčio grąžinimo klausimas bus išspręstas priimant galutinį procesinį sprendimą, tačiau šis klausimas nėra išspręstas. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė dalį atsakovo turėtų vertimo išlaidų, kadangi atsakovas į bylą pateikė tik jam išrašytas sąskaitas faktūras už vertimo paslaugas, tačiau nepateikė jų apmokėjimo dokumentų. Byloje nesant įrodymų apie atsakovo realiai patirtas vertimo išlaidas, jų dalis negalėjo būti priteista iš ieškovės.

Atsiliepimas

18. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat atmesti prašymą dėl įrodymų prijungimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovas pateikė deklaracijas ir banko sąskaitos išklotines, kuriose matyti, jog jis už 2016-2018 m. ((duomenys neskelbtini) deklaruotas 2016 m. – apie 24 000 Eur pajamų, (duomenys neskelbtini) deklaruotas 2017 m. – apie 16 800 Eur pajamų, (duomenys neskelbtini) deklaruotas 2018 m. – apie 1 500 Eur pajamų, tačiau 2018 m. atsakovas gyveno Lietuvoje ir dalį laiko turėjo nedarbingumą bei gavo išmokas iš valstybės) ir banko sąskaitos išklotines, kurios patvirtina, kad atsakovas turėjo pakankamai pajamų ir laikotarpyje nuo 2016 m. iki 2018 m. buvo išsigryninęs apie 19 563,00 Eur sumą (2016 m. 23 900,00 NOK (apie 2 633,37 Eur) (duomenys neskelbtini) ir 4 400,00 Eur Lietuvoje, 2017 m. 25 187,50 NOK (2 559,63 Eur) (duomenys neskelbtini) ir 8 150,00 Eur Lietuvoje, 2018 m. 1 820,00 Eur Lietuvoje). Be to, jis turėjo lėšų ir banke pragyvenimui, nes ne visi pinigai buvo išgryninti. Ieškovė pati pripažįsta, kad atsakovo gaunamų pajamų Lietuvoje 2018 m. pakako jo pragyvenimui. Atsakovas taip pat 2017 m. buvo nupirkęs statybinių medžiagų už 11 787,50 NOK – apie 2 170,09 Eur (mokėjimas 2017 m. spalio 13 d.) bei plytelių už 477,84 Eur sumą.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad 2015-2018 m. atsakovas išsigrynino vos 4 220 Eur, todėl negalėjo būti sukaupęs jo nurodomų 12 000 Eur ar net 20 000 Eur sumų ginčo namo statybos (remonto) darbams apmokėti. Ieškovės pamąstymai apie kažkokias atsakovo didesnes išlaidas (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti jokiais objektyvais įrodymais, todėl jais teismas neturi ir negali vadovautis. Visas atsakovo išlaidas pagrindžia jo pateiktos banko sąskaitos išklotinės, kurias pats geranoriškai, skirtingai nuo ieškovės, pateikė teismui. Aplinkybės, kad skolino pinigus (5 000-6 000 Eur) automobilių verslui, atsakovas neneigia, tačiau jis nurodė, kad lėšas nors ir dalimis, atgavo, tik negavo iš to pelno, todėl vertino tai, kaip nesėkmingą verslą. Ieškovės teiginiai neva apskritai šių pinigų negalima skaičiuoti, kaip atsakovo turėtų ir panaudotų ginčo namo remontui, yra visiškai nepagrįsti. Be to, ieškovė pati nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginius, t. y. kad šių 5 000-6 000 Eur atsakovas būtų apskritai neatgavęs arba atgavęs vėliau, t. y. ne ginčo namo remonto metu.

2.3. Ieškovė teigia, kad atsakovas neva laikėsi pozicijos, jog ginčo namo remonto darbams ir kilnojamųjų daiktų įsigijimui buvo panaudota apie 12 000 Eur jo asmeninių lėšų. Tačiau atsakovo apklausų metu nebuvo detalizuota, apie kokius konkrečius kilnojamuosius daiktus kalba ir atsakovas nenurodė, kad ši suma apima kilnojamuosius daiktus. Atsakovas labai tiksliai negalėjo nurodyti konkrečios sumos dėl objektyvių priežasčių – didelio laiko tarpo ir to, kad gyvenant kartu nebuvo vedama buhalterinė apskaita, nes tokia neprivaloma. Kaip teisingai nurodė ieškovė, kilnojamųjų daiktų klausimas buvo išspręstas 2022 m. gegužės 10 d. tarp šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi. Taigi, apklausiant atsakovą, 2024 m. nebebuvo analizuojamas ir vertinamas joks kilnojamasis turtas, išskyrus vonios ir virtuvės baldus.

2.4. Atsakovas laikėsi nuosekliai, kad statybos darbai buvo neapmokestinti PVM. Pirmosios instancijos teismas teismo eksperto nustatytą atliktų ginčo namo remonto darbų bendrą vertę – 24 126 Eur su PVM, 2018 m. laikotarpiu padalino lygiomis dalimis. Atsakovas neginčijo, jog visos ginčo namo remonte panaudotos medžiagos (išskyrus atsakovo pirktas) buvo pirktos su PVM. Tačiau atsakovas ginčijo aplinkybę, jog darbus atlikę asmenys buvo PVM mokėtojai, nes darbus atliko tiek ieškovės, tiek atsakovo teigimu privatūs asmenys. Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad bendra visų atliktų darbų vertė su PVM 24 123 Eur, be PVM – 19 939,00 Eur (PVM 4 184,00 Eur). Medžiagų vertė be PVM – 10 932,03 Eur, todėl medžiagų PVM sudaro 2 295,73 Eur (10 932,03 Eur / 100 proc. x 21 proc. = 2 295,73 Eur) iš visos teismo eksperto priskaičiuotos 4 184,00 Eur PVM sumos. PVM už darbus sudaro 1 888,27 Eur. Kadangi teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas prie ginčo namo remonto prisidėjo lygiomis dalimis ir atsakovas šioje dalyje neginčija, medžiagų PVM ½ dalis sudaro – 944,14 Eur sumą, todėl atsakovas skaičiavo ir šia suma teismas turėjo sumažinti ieškovei iš atsakovo priteistiną sumą, t. y. teismo sprendimu priteistą 14 063 Eur sumą sumažinti 944,14 Eur suma. Atsakovas iš anksčiau turėjo keramines plyteles pagal sąmatą kurių vertė – 394,91 Eur be PVM (teismo eksperto sąmatos medžiagų poreikio žiniaraščio dalyje apdailos medžiagos 570152 pozicijoje nurodyta plytelių vertė be PVM) (su PVM – 82,93 Eur PVM + 394,91 Eur = 477,84 Eur). Ieškovė pati pripažino, jog plyteles, kurios buvo išklotos rūsyje, atsakovas pats turėjo. Ginčo, kad visos medžiagos įgytos su PVM byloje nebuvo. Taigi, atsakovas skaičiavo, o teismas turėjo sumažinti priteistiną sumą iš atsakovo ½ dalimi plytelių vertės, nes plytelės buvo įgytos iki pradedant ieškovei ir atsakovui gyventi kartu ir iki ginčo remonto pradžios. Jos buvo išklotos rūsyje ir dėl to ginčo byloje nebuvo, todėl ½ jų vertės dalis – 477,84 Eur / 2 = 238,92 Eur. Taigi, teismas turėjo sumažinti priteistiną ieškovei iš atsakovo kompensacijos sumą – 238,92 Eur suma.

2.5. Nei ieškovė, nei atsakovas patys nepateikė byloje tikslių duomenų apie patirtas išlaidas ginčo namo remontui ir pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismo eksperto išvada, o ne faktiniais duomenimis apie konkrečiai patirtas išlaidas. Atsakovo parodymai ir teismo eksperto išvadoje nurodytos sumos gali ir nesutapti. Tačiau atsakovas neteikė apeliacinio skundo šioje dalyje tik dėl to, kad norėjo kiek galima greičiau už baigti teisminį procesą.

2.6. Net ir nustačius aplinkybę, jog ieškovė turėjo 30 199 Eur lėšų sumą, tai niekaip nepatvirtina, kad būtent tokią sumą asmeninių lėšų ji panaudojo ginčo namo remontui. Ieškovė tvirtino, jog už medžiagas ir darbus ginčo namo remontui ji atsiskaitė grynaisiais pinigais ir pati pripažįsta, kad išsigrynino tik 2015 m. liepos 23 d. – 2017 m .gruodžio 31 d. išgrynintą 16 860 Eur sumą. Taigi, ieškovė negalėjo turėti nurodomos 28 126 Eur sumos grynais pinigais. Juo labiau, kad ieškovė tuo pačiu metu vykdė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontą, kuris ieškovei kainavo ne mažiau kaip 6 590 Eur.

2.7. Ieškovė byloje pati nepateikė įrodymų, kokia suma buvo panaudota tiksliai ginčo namo remonto atlikimui. Atsakovas taip pat negalėjo tiksliai nurodyti kokia buvo panaudota tiksliai ginčo namo remonto atlikimui. Byloje buvo atlikta teismo paskirta ekspertizė, kurios duomenimis vadovaujantis ir buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. nustatyta bendrai panaudotų lėšų ginčo namo remonto atlikimui suma. Atsakovas visada teigė, kad duodavo ieškovei pinigus grynais pinigais. Ieškovė pripažino, kad atsiskaitydavo už prekes ir už ginčo namo remontą grynais pinigais. Teismas konstatavo, kad prie gyvenamojo namo remonto ieškovės ir atsakovas prisidėjo lygiomis dalimis. Taigi, byloje nėra duomenų, kad atsakovas nebūtų perdavęs piniginių lėšų ieškovei atsiskaitymui už vonios ir virtuvės baldus. Tai, jog atsakovas nurodė, kad ieškovė užsakė baldus voniai ir virtuvei, nereiškia, kad tai yra ieškovės turtas ir ji viena iš savo asmeninių lėšų atsiskaitė už juos, nes ieškovė vykdė susitarimus su statybos darbus vykdžiusiais asmenimis (kaip ir vonios bei virtuvės baldų užsakymo), ieškovė ir atsakovas tuo metu vedė bendrą ūkį, atsakovas perduodavo grynus pinigus ieškovei ne už konkretų daiktą ar paslaugą, o bendrai pagal medžiagų ir remonto darbų poreikį.

2.8. Pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškovės ieškinį priėmė. Kadangi ieškovė iš esmės naujai suformulavo ieškinio reikalavimus, teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog prašomos priteisti procesinės palūkanos turi būti priteistos nuo 2023 m. sausio 24 d., o ne 2022 m. kovo 19 d. ieškovės argumentai ir reikalavimai šioje dalyje yra visiškai nepagrįsti.

2.9. Nei ieškovė, nei ieškovės atstovės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijo atsakovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už vertimus, nereiškė prašymo įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, patvirtinančius atsakovo išlaidas dokumentų vertimo paslaugoms. Atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad vertimo paslaugos buvo suteiktos, o šiuose dokumentuose nurodytos sumos už vertimo paslaugas yra mokėtinos. Teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės jo patirtas išlaidas už dokumentų vertimo paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovas, reikšdamas ieškinį. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-486/2012; kt.).

22. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė ir atsakovas kartu pradėjo gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį nuo 2017 m. pabaigos iki 2020 m. gruodžio 23 d. Gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, ji ir atsakovas 2018 m. vasario mėn. pradėjo remontuoti minimą gyvenamąjį namą, remontas name truko iki tų pačių metų rugsėjo mėn., išorėje – iki 2018 m. pabaigos. Ieškovė nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu įrodinėja, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo – siekė iš esmės pagerinti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. buvo nerašytinis šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), kuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Pradiniu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą dėl dalinės nuosavybės į atsakovui priklausantį namą pripažinimo ir atidalijimo, o, patikslinusi reikalavimus, ieškovė prašo priteisti kompensaciją, atitinkančią pagerinimams (statybinėms medžiagoms ir darbams) panaudotų ieškovės asmeninių lėšų vertę.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 28 punktas).

24. Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; kt.). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016, 18 punktas).

25. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti iš atsakovo pinigų sumas (įnašus), panaudotas atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pagerinimui (padidinimui), o kaip ieškinio faktinis pagrindas įrodinėjamos aplinkybės, jog buvo sudarytas susitarimas sukurti bendrą nuosavybę, taip pat teikiami duomenys apie atliktų darbų apimtis, jų atlikimui panaudotų medžiagų kiekius, vertę.

26. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu yra pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-58-378/2017, 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėja, kad apsigyveno atsakovui priklausančiame name, turėdami tikslą gyventi kartu ir pritaikyti atsakovo būstą bendram gyvenimui, atliko jame remonto darbus ir tokiu būdu sukūrė bendrą nuosavybę. Patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė, nekeisdama ieškinio pagrindo, pareiškė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už namo pagerinimui panaudotas asmenines lėšas.

27. Nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visuma. Ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau, kaip pažymėta pirmiau, šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas pateiktus byloje įrodymus ir ginčo esmę, nustato, kad ieškinio faktinis pagrindas įrodo esant kitokio pobūdžio santykius (pvz., ne bendros nuosavybės kūrimo, o panaudos ir kt.) ir šalių pasiūlytas teisinis ginčo kvalifikavimas yra netinkamas, dėl ko keistina byloje įrodinėtinų aplinkybių visuma, tai jis turi siūlyti ginčo šalims teikti naujus įrodymus dėl aplinkybių, svarbių tinkamam ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui, o prireikus ir keisti ieškinio faktinį pagrindą.

28. Pirmosios instancijos teismas nors ir sprendė, kad, atlikus namo einamąjį remontą, pats pastato pagerinimas nebuvo esminis, todėl gyvenamasis namas negali būti pripažintas bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe ir patikslintą ieškinį šioje dalyje atmetė, kaip nepagrįstą, tačiau taip pat sprendimu, neatlikęs šalis siejusių santykių kvalifikavimo, sprendė ir dėl namo pagerinimui atsakovės panaudotų lėšų atlyginimo. Tokia, pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra prieštaringa.

29. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, kaip nagrinėjamos bylos atveju įrodinėja ieškovė, pritaikyti gyvenamąją patalpą bendram gyvenimui, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Tuo tarpu naudojamo turto pagerinimas ir sugyventinių ginčas dėl turto, įgytas bendro gyvenimo metu, įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes.

30. Sprendžiant dėl nuosavybės teisės (asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė), reikia nustatyti, ar buvo pasiektas sugyventinių konkretus susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą ir tik tuo metu sprendžiama dėl kiekvienos iš šalių indėlio. Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tuo tarpu, kai šalis sieja kitokio pobūdžio santykiai, pvz., nuomos, panaudos, daiktą pagerinus, sprendžiama dėl savininko sutikimo pagerinti naudojamą turtą ir dėl pagerinusio asmens teisės į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita.

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakeisti abiejų ieškinio elementų kartu neleidžiama, nes tai reikštų, kad ieškovas atsisako ankstesnio ieškinio ir pareiškia visiškai naują (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2001). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialųjį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialiąsias subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 57 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, šalis siejusių santykių kvalifikacijos (ieškinio pagrindo) nekeitė, o apsiribojo tik įrodinėjimu apie atliktų darbų apimtį ir jų atlikimui panaudotų lėšų šaltinį. Teisėjų kolegija pripažįsta ir tam tikrą ieškovės pozicijos nenuoseklumą – prašydama pinginės kompensacijos už atliktus namo pagerinimus, iš esmės ieškovė reiškia reikalavimą kompensuoti tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016). Iš pateikto patikslinto ieškinio nėra aišku, ar ieškovė pareikštu reikalavimu kelia nuosavybės dalių ginčo name klausimą, ar įrodinėja, jog, turėdama ginčo turto savininko sutikimą, savo lėšomis pagerino turtą.

33. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovei, nepateikus aiškios pozicijos dėl prašomų priteisti piniginių sumų už atliktus darbus tikslo, pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ieškovės suformuluoti ieškinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nors ir padaręs išvadą, kad gyvenamasis namas negali būti pripažintas bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, tuo pačiu išsprendė dėl ieškovės įnašų atlyginimo. Bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui dėl darbų atlikimo pagrindo ir aplinkybių su jų atlikimu turėjo kilti abejonių, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, atliekant ginčo darbus. Tik ieškovei aiškiai suformulavus ieškinio pagrindą, atsiranda galimybė kvalifikuoti šalis siejusius santykius. Daikto pagerinimo atveju, nustačius šalis siejusius santykius, spręstina, ar daiktą pagerinęs asmuo turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, tuo tarpu padalijant jungtinės veiklos, investicijų į turtą, bendro nekilnojamojo daikto sukūrimo, jo pagerinimų rezultatą, nustatant atidalijamos dalies vertę svarbu ne tik panaudotų lėšų suma, bet ir įnašų dydis turtu ir pinigais, sukurto daikto vertė atidalijimo metu bei kitos aplinkybės.

34. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

35. Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, neištyrė esminių bylos aplinkybių. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės naujais aspektais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, aptariamoje dalyje teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamo ginčo baigtį, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų, taip pat su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodinėjimo priemonių prijungimo nepasisakoma. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau, nepasisakoma ir nesprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas