Kauno apygardos teismo nutartis

4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 14 063 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 14 063 Eur sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo (2023 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 875,92 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Atsakovui iš ieškovės priteisė 3 770,56 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 106 Eur žyminį mokestį ir 80,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, o iš atsakovo valstybei priteisė 206 Eur žyminį mokestį ir 70,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 54 000 Eur. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Sąskaitos, į kurią mokamas darbo užmokestis ieškovei, likutis 2018 m. pradžioje – 19 932,67 Eur, per 2018 m. į sąskaitą gauta 61 573,43 Eur įplaukų ir patirta 49 507 Eur išlaidų, į kurias įskaičiuotina ieškovės 2018 m. birželio 27 d. sumokėta būsto pardavėjai 22 000 Eur suma už įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), sąskaitos likutis 2018 m. pabaigoje – 31 999,30 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas kartu pradėjo gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį nuo 2017 m. pabaigos iki 2020 m. gruodžio 23 d. Gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, ieškovė ir atsakovas 2018 m. vasario mėn. pradėjo remontuoti minimą gyvenamąjį namą, remontas name truko iki tų pačių metų rugsėjo mėnesio, lauke – iki 2018 m. pabaigos. Dėl atsakovo asmeninės nuosavybės į gyvenamąjį namą, bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo, remonto pradžios ir pabaigos aplinkybių šalių ginčo byloje nebuvo, šalys šių aplinkybių neginčijo.

6. Teismas taip pat nustatė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliktas gyvenamojo namo paprastasis remontas, t. y. pakeista santechnika, dažomos sienos, lubos, dedama grindų apdaila, dedami mediniai laiptai ir kiti einamieji darbai, tačiau nebuvo keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, nebuvo keičiami namo išorės matmenys, perstatomas statinys. Dėl to teismas sprendė, kad atlikus namo einamąjį remontą pats pastato pagerinimas nebuvo esminis, tad gyvenamasis namas negali būti pripažintas bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, siekdama nustatyti, įvertinti atliktų remonto darbų, panaudotų medžiagų apimtį ir kainą, savo iniciatyva kreipėsi į sąmatininkus R. V., R. V. dėl remonto darbų objekte bendros kainos nustatymo. Minimi sąmatininkai 2021 m. spalio 20 d. pateikė objektinę sąmatą dėl remonto darbų ginčo objekte kainos, sudarytos 2018 m. spalio mėn. kainomis, kurioje nurodyta, kad bendrastatybiniai darbai, vidaus vandentiekio ir nuotekų darbai, šildymo sistemos darbai, vidaus elektrotechnikos darbai buvo įvertinti bendra 40 634,27 Eur suma su PVM arba 33 582,04 Eur suma be PVM. Be to, sąmatininkai 2023 m. atliko papildomus skaičiavimus ir pateikė objektinę sąmatą dėl remonto darbų ginčo objekte kainos, sudarytos 2018 m. spalio mėn. kainomis, kurioje nurodyta, kad bendrastatybiniai darbai, vidaus vandentiekio ir nuotekų darbai, šildymo sistemos darbai, vidaus elektrotechnikos darbai buvo įvertinti bendra 38 835,58 Eur suma su PVM arba 32 095,51 Eur suma be PVM. Be to, sąmatininkai 2023 m. atliko papildomus skaičiavimus ir pateikė objektinę sąmatą dėl remonto darbų ginčo objekte kainos, sudarytos 2018 m. spalio mėn. kainomis, kurioje nurodyta, kad bendrastatybiniai darbai, vidaus vandentiekio ir nuotekų darbai, šildymo sistemos darbai, vidaus elektrotechnikos darbai buvo įvertinti bendra 37 975,58 Eur suma su PVM arba 31 384,77 Eur suma be PVM. Atsakovas, siekdamas nustatyti, įvertinti atliktų remonto darbų, panaudotų medžiagų apimtį ir kainą, savo iniciatyva kreipėsi į sąmatininkę D. P., kuri 2022 m. atliko skaičiavimus ir pateikė objektinę sąmatą dėl remonto darbų ginčo objekte kainos, sudarytos 2018 m. spalio mėn. kainomis. Objektinėje sąmatoje nurodyta, kad bendrastatybiniai darbai, vidaus vandentiekio ir nuotekų darbai, šildymo sistemos darbai, vidaus elektrotechnikos darbai buvo įvertinti bendra 21 358,85 Eur suma su PVM arba 17 651,95 Eur suma be PVM. Be to, sąmatininkė 2023 m. atliko papildomus skaičiavimus ir 2023 m. gegužės 3 d. pateikė objektinę sąmatą dėl remonto darbų ginčo objekte kainos, sudarytos 2018 m. spalio mėnesio kainomis, kurioje nurodyta, kad bendrastatybiniai darbai, vidaus vandentiekio ir nuotekų darbai, šildymo sistemos darbai, vidaus elektrotechnikos darbai buvo įvertinti bendra 29 419,26 Eur suma su PVM arba 24 313,44 Eur suma be PVM. Iš atliktų vertinimų ir tikslinimų teismas sprendė, kad patys sąmatininkai negalėjo aiškiai ir tiksliai įvertinti atliktų remonto darbų, panaudotų medžiagų apimties ir kainos, šiuos duomenis nuolat tikslindami, atlikdami papildomus skaičiavimus.

8. Teismas nurodė, kad byloje buvo paskirta statybos techninės veiklos teismo ekspertizė atliktų remonto darbų kaštų apskaičiavimui, kuri buvo pavesta ją atlikti teismo ekspertui T. M., kuris teismo ekspertizės akte nustatė, kad ginčo objekte atliktų remonto darbų bendra vertė 2018 m. laikotarpiu yra 23 339 Eur su PVM arba 19 289 Eur be PVM. 2024 m. birželio 14 d. teismo ekspertas pateikė teismui patikslintą ekspertizės išvadą, atsižvelgiant į teismo ir šalių teismo posėdyje išsakytus pastebėjimus dėl ekspertizės išvados, iš kurios turinio matyti, jog ginčo objekte atliktų remonto darbų bendra vertė 2018 m. laikotarpiu yra 24 126 Eur su PVM arba 19 939 Eur be PVM. Teismas pažymėjo, kad eksperto atlikti skaičiavimai yra artimesni sąmatininkės D. P. pateiktiems skaičiavimams.

9. Teismas taip pat nurodė, kad nors ieškovė ir ginčijo teismo eksperto atliktus paskaičiavimus, teigdama, jog teismo ekspertas netinkamai taikė išlaidas, socialinio draudimo įmokas meistrams, taikė didesnį pridėtinių išlaidų koeficientą, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, kad teismo ekspertas netinkamai naudojosi SISTELA programa, atliko klaidingus skaičiavimus, pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovės teiginiai buvo įvertinti kaip deklaratyvūs ir nepaneigiantys teismo eksperto atliktų skaičiavimų ir taikytų koeficientų. Teismo eksperto pateiktos ekspertizės išvados laikytos išsamiomis, paremtos galiojančiomis rekomendacijomis ir skaičiavimo metodika, todėl teismui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesivadovauti į ekspertų sąrašą įrašyto teismo eksperto T. M. ekspertizės akto išvadomis, jog ginčo gyvenamajame name atliktų paprastojo remonto darbų bendra vertė 2018 m. laikotarpiu yra 24 126 Eur su PVM.

10. Teismas pažymėjo, kad kadangi gyvenamojo namo remonto darbai buvo vykdomi 2018 m., svarbu nustatyti, ar ieškovė ir atsakovas turėjo pakankamai lėšų remonto pradžioje ir eigoje finansuoti šio objekto remonto darbus. Iš ieškovės sąskaitoje esančių duomenų teismas nustatė, kad sąskaitos likutis 2018 m. pradžioje yra 19 932,87 Eur, per 2018 m. į sąskaitą gauta 61 573,43 Eur įplaukų ir patirta 49 507 Eur išlaidų, sąskaitos likutis 2018 m. pabaigoje – 31 999,30 Eur. Sąskaitos duomenys patvirtino, jog ieškovė remonto darbų atlikimo metu turėjo santaupų, gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat gavo 52 000 Eur sumą už parduotą butą, todėl teismas sprendė, jog ieškovė turėjo pakankamai lėšų vykdyti ginčo gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus. Apie turimas santaupas grynais pinigais ieškovė įrodymų neteikė. Dėl atsakovo gautų pajamų teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkybes apie ieškovo dirbtus darbus, gautas pajamas iki remonto pradžios ir jo eigoje, tad teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo pateiktais gautų pajamų ir dirbtų darbų duomenimis. Į bylą nepateikta duomenų, kad laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. atsakovas turėjo ženklių išlaidų, įsigijo brangių daiktų, tokiu būdu apribodamas galimybes daryti einamąjį remontą gyvenamajame name. Teismas sprendė, kad, pradedant remonto darbus name, atsakovas turėjo pajamų, santaupų ir galėjo šiuos darbus bei įsigyjamas statybines medžiagas apmokėti asmeninėmis lėšomis. Dėl ieškovės teiginių, jog atsakovas nesėkmingai vykdė automobilių verslą teismas plačiau nepasisakė, nes šalys neteikė į bylą duomenų, patvirtinančių atsakovo investuotas ir prarastas sumas šiame versle, be to, net ir ieškovės nurodytos automobilių verslui skirtos sumos nėra reikšmingos ir nepaneigia aplinkybės, jog atsakovas turėjo pajamų ir santaupų pradedant remonto darbus.

11. Teismas, įvertinęs bylos duomenis apie ieškovės patirtas išlaidas ginčo namo remonto darymo metu 2028 m., sprendė, kad į bylą pateikti duomenys apie ieškovės patirtas išlaidas 2018 m. nepatvirtina, jog ji viena finansavo remonto darbus ginčo name ir remontui išleido 30 199 Eur sumą, o atsakovas finansiškai neprisidėjo prie namo remonto darbų. Ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl prisidėjimo prie remonto darbų. Pati ieškovė patvirtino, kad atsakovas savo lėšomis nupirko maišytuvą, porą cemento maišų, plyteles rūsiui, hole, taip pat padėjo atsivežti statybines medžiagas, išdėjo laminato grindis vienoje patalpoje, išpylė išlyginamąjį sluoksnį, išpjovė durų angas, įdėjo stiklo paketus, kartu su darbininku supjaustė vonią. Nagrinėjamu atveju teismas laikė labiau tikėtina, kad šalys, gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, lygiomis dalimis prisidėjo prie remonto darbų atlikimo ginčo gyvenamajame name, šalys savo bendru darbu ir lėšomis prisidėjo prie bendro gerbūvio kūrimo. Byloje liudiję asmenys nepateikė neginčijamų įrodymų, jog remonto darbus name, statybinių medžiagų, įvairių daiktų įsigijimą finansavo, atliko išimtinai ieškovė. Ginčo gyvenamajame name ieškovė gyveno iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos, taigi, naudojosi visu po remonto sukurtu gerbūviu, visais vedant bendrą ūkį įsigytais daiktais, tokiu būdu tenkindama savo asmeninius poreikius. 2018 m., remontuojant ieškovės įsigytą butą, atsakovo name apie 6 mėn. gyveno ieškovės sūnus. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovės sūnus finansiškai ar darbais prisidėjo prie namo išlaikymo, mokėjo mokesčius, todėl dėl sūnaus gyvenimo atsakovo name ieškovė taip pat gavo atitinkamos naudos.

12. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti skaičiavimai nepatvirtina, kad ji viena patyrė nurodytas išlaidas. Byloje nepaneigti atsakovo paaiškinimai, jog, šalims gyvenant kartu ir planuojant bendrą gyvenimą ateityje, vedant bendrą ūkį, atsakovas duodavo ieškovei sumas grynais pinigais, o ieškovė užsiėmė įvairių prekių bei paslaugų pirkimu, jų fiksavimu rankraštyje, ypač įvertinus aplinkybę, jog atsakovas turėjo sveikatos problemų ir dalį laiko praleido gydymo įstaigoje bei reabilitacijoje. Pažymėtina, kad 2018 m. buvo remontuojamas ir ginčo gyvenamasis namas, ir ieškovės įsigytas butas, todėl įsigyjamos prekės galėjo būti naudojamos abejuose objektuose.

13. Teismas nurodė ir tai, kad atliktos teismo ekspertizės metu virtuvės bei vonios baldai nebuvo vertinami ir įtraukti į ekspertizės aktą. Atsakovas, jo atstovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių nei dėl virtuvės ir vonios baldų kainos, nei kad šie baldai buvo įsigyti šalių bendram gyvenimui suremontavus namą. Kadangi šalys lygiomis dalimis prisidėjo prie bendro gerbūvio kūrimo, įsigydami daiktus ir remontuodami gyvenamąją vietą, patirtos virtuvės ir vonios baldų išlaidos dalintinos šalims lygiomis dalimis.

14. Teismas padarė išvadą, kad šalys, gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, planuodamos bendrą gyvenimą ateityje, savo lėšomis lygiomis dalimis ir daliniu darbu 2018 m. pradėjo ir baigė atsakovui priklausančio ginčo gyvenamojo namo paprastąjį remontą, įsigijo buityje naudotinus įvairius daiktus, įskaitant virtuvės ir vonios baldus, šiais daiktais naudojosi iki bendro gyvenimo pabaigos 2020 m. gruodžio mėnesį, todėl, vadovaudamasis teismo eksperto T. M. nustatyta objekte atliktų remonto darbų bendra vertė – 24 126 Eur, ieškovei iš atsakovo priteisė 14 063 Eur kompensaciją (12 063 Eur + 2 000 Eur).

15. Teismas sprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 14 063 Eur sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo 2023 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Teismas, įvertinęs ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai į bylą, sprendė, kad ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Teismas laikė, kad patikslintas ieškinys yra patenkintas iš dalies, tenkinant 46,57 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 2 875,92 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai į bylą, sprendė, kad atsakovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Teismas laikė, kad yra atmestina 53,43 procentai patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 3 770,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas be į jo banko sąskaitą gaunamų piniginių lėšų, gavo papildomų neapskaitytų pajamų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes, o jo paties teikti paaiškinimai šiuo klausimu iš esmės prieštaringi. Dėl to visiškai nepagrįstai teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad atsakovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), gaudavo neapskaitytų pajamų grynaisiais. Teismas taip pat nepagrįstai įrodyta laikė atsakovo nurodomą aplinkybę, kad jis (duomenys neskelbtini) gyveno pas sūnų, tad jo pragyvenimo išlaidos buvo minimalios, iki 1 500-2 000 kronų kas mėnesį (duomenys neskelbtini). Tokias atsakovo nurodomas aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai – atsakovo banko sąskaitų išrašai. Byloje esantys įrodymai – tiek atsakovo banko sąskaitos išrašai, tiek ir šalių paaiškinimai, patvirtina, kad atsakovas iki 2017 m. liepos mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), todėl yra reikšminga, tačiau teismas nevertinto aplinkybės, kiek piniginių lėšų atsakovas turėjo tuo metu, kai nutraukė savo darbą (duomenys neskelbtini). Atsakovas grįžęs į Lietuvą epizodiškai dirbo UAB „Treniruoklių gamyba“, tačiau jo pajamos buvo minimalios, kurių pakakdavo tik jo minimaliausių poreikių tenkinimui. Per 2015-2018 m. atsakovas išsigrynino vos 4 220 Eur, todėl negalėjo būti sukaupęs jo nurodytą 12 000 Eur ar net 20 000 Eur sumų ginčo namo statybos (remonto) darbams apmokėti. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovas neturėjo finansinių galimybių net iš dalies finansuoti ginčo namo statybos (remonto) darbus, todėl priešinga teismo išvada yra visiškai nepagrįsta.

1.3. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ginčo namo statybos (remonto) darbams, kilnojamųjų daiktų įsigijimui buvo panaudota 12 000 Eur jo asmeninių lėšų suma, „plius – minus keli šimtai eurų“. Byloje šalys dalį ginčo išsprendė taikiai – 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, pagal kurią atsakovo asmeninėn nuosavybėn atiteko kilnojamųjų daiktų už 2 089 Eur. Be to, atsakovas, teikdamas paaiškinimus byloje, nurodė, kad be šios bylos ginčo dalyko – baldų ir ginčo namo statybos (remonto), šalys gyvendami kartu pirko buitinę techniką – mikrobangę, orkaitę, dujinę kaitlentę, kuri yra likusi ginčo name, o ieškovė nekėlė reikalavimų dėl šios buitinės technikos padalijimo ar kompensacijos priteisimo. Taigi, po ginčo dalies išsprendimo – baldų padalijimo tarp šalių, o taip pat atsakovo asmeninėn nuosavybėn palikus šalių kartu įgytą buitinę techniką, ginčo namo statybos (remonto) darbams apmokėti jau nebegalėjo būti išleista atsakovo nurodoma 12 000 Eur dydžio jo asmeninių piniginių lėšų suma.

1.4. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė ½ dalį patirtų išlaidų virtuvės ir vonios baldų įsigijimui, motyvuodamas tuo, kad šalys lygiomis dalimis prisidėjo prie bendro gerbūvio kūrimo. Šis teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad atsakovas jokiomis piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie virtuvės ir vonios baldų įsigijimo. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji asmeniškai atsiskaitė su baldų gamintoju už virtuvės ir vonios baldus, tą aplinkybę įrodinėdama savo paaiškinimais ir liudytojos V. S. parodymais. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad su baldų gamintoju už virtuvės ir vonios baldus ieškovė nėra atsiskaičiusi, o pareigą atsiskaityti turi ieškovė, kadangi ji yra šių baldų pirkėja (užsakovė). Byloje ginčo nėra, kad šie baldai yra integruoti, t. y. neatsiejamai susiję su ginčo namu ir yra likę jame. Dėl to, nesant byloje absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas kokia nors dalimi piniginių lėšų yra prisidėjęs prie virtuvės ir vonios baldų įsigijimo, jam pačiam pripažįstant, kad šių baldų pirkėja (užsakovė) buvo ieškovė, ir jiems baldams liekant atsakovo ginčo name, ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteisiamos visos jos turėtos išlaidos šių baldų įsigijimui – 4 000 Eur.

1.5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų vykdyti ginčo namo paprastojo remonto darbus, tačiau nepagrįstai sprendė, kad į bylą pateikti duomenys apie ieškovės patirtas išlaidas 2018 m. nepatvirtina, jog ji viena finansavo ginčo namo remonto darbus ir remontui išleido 30 199 Eur sumą. Ieškovė su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad ji yra visiškai nepagrįsta. Priešingai – bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo pakankamai piniginių lėšų apmokėti tiek ginčo namo statybos (remonto), tiek virtuvės bei vonios, tiek ir kitų baldų įsigijimo išlaidas. Teismas teisingai nustatė, kad 2018 m. pradžioje ieškovė savo banko sąskaitoje turėjo 19 932,87 Eur, per 2018 m. į šią banko sąskaitą buvo gauta 61 573,43 Eur įplaukų, o per 2018 m. iš šios sąskaitos buvo patirta 49 507 Eur išlaidų. Tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad iš šios banko sąskaitos ieškovė sumokėjo 22 000 Eur už įsigyjamą butą, o taip pat patyrė bent 3 486 Eur kilnojamųjų daiktų įsigijimo išlaidas. Kartu su ieškiniu pateikiamas ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė už butą banko sąskaitoje esančiomis lėšomis sumokėjo tik 15 840 Eur sumą, vietoje teismo nurodytos 22 000 Eur sumos. Ieškovė turėjo ženklias ir stabilias pajamas iki statybos (remonto) ginčo name pražios, o dalį savo gautų pajamų ji buvo išgryninusi, ką patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek jos teikti paaiškinimai byloje, tiek ir kartu su šiuo apeliacinius skundu pateikiami rašytiniai įrodymai. Taigi, ieškovė turėjo finansinių galimybių iš savo asmeninių lėšų apmokėti visas ginčo namo statybos (remonto) išlaidas.

1.6. Pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino šalių bendro gyvenimo aplinkybes ir nepagrįstai sprendžia, kad iš šalių bendro gyvenimo ieškovė gavo dar kažkokią naudą. Ieškovė, gyvendama ginčo name, ne tik kad prisidėjo prie šio turto išlaikymo, tačiau ir dengė skolas, rūpinosi buitimi, puoselėjo ginčo namą, ką, be kita ko, pripažino ir pats atsakovas, nurodydamas, kad ieškovė buvo gera šeimininkė.

1.7. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą ne nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021 m. kovo 19 d.) o nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos – 2023 m. sausio 27 d.. Ieškovė su tuo nesutinka, kadangi procesinės palūkanos iš atsakovo turėjo būti priteistos nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2021 m. kovo 19 d.. Ieškovė 2023 m. sausio 24 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos, o ne nuo patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos, tarp bylos šalių nėra susitarimo dėl kitokio procesinių palūkanų skaičiavimo termino, ieškovė nėra atsisakiusi procesinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki 2023 m. sausio 24 d. patikslinto ieškinio priėmimo teisme. Dėl to ieškovės ne pradiniu, o patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, nesant kitokio šalių susitarimo dėl jų skaičiavimo termino, nesudarė teismui keisti įstatymu apibrėžto jų skaičiavimo laikotarpio.