Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. patikslintą ieškinį atsakovams T. L. ir L. L. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, uzufrukto nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama:

1. panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą Nr. 527 apie jos, E. L. (ikisantuokinė pavardė „M.“), ir T. L. santuokos sudarymą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant pavardes – M. ir L..

2. nepilnamečių A. L. ir N. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, E. L.;

– atsakovas su vaikais bendrauja metų porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

– atsakovas su vaikais bendrauja vasaros atostogų metu 14-ka iš eilės einančių kalendorinių dienų nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 18.00 val. Atsakovo ir vaikų bendravimas per vasaros atostogas turi būti suderinamas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko;

– atsakovas su vaikais bendrauja neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų abi dienas nuo gruodžio 24 dienos 10.00 val. iki gruodžio 26 dienos 18.00 val. Poriniais metais nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina;

– atsakovas su vaikais bendrauja porinių metų gruodžio 31 dieną ir sekančių neporinių metų sausio 1 dieną, nuo gruodžio 31 dienos 10.00 val. iki sausio 1 dienos 18.00 val. Neporinių metų gruodžio 31 dieną ir sekančių porinių metų sausio 1 dieną vaikai praleidžia su motina;

– atsakovas su vaikais bendrauja porinių metų Šv. Velykų abi dienas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 18.00 val. Neporiniais metais nurodytas švenčių dienas vaikai praleidžia su motina;

– atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienais metais Motinos dieną vaikai praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų;

– atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaikų poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos;

– atsakovo bendravimas su vaikais visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaikų norus, sveikatos būklę bei pageidavimus;

4. priteisti iš atsakovo nepilnamečiams A. L. ir N. L. po 300 Eur per mėnesį kiekvienam, išlaikymą mokant už einamą mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, nuo 2019 m. gruodžio 1 d. imtinai iki vaikų pilnametystės, išlaikymą pervedant į jos, E. L., banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

5. nustatyti uzufruktą – teisę nepilnamečiams A. L. ir N. L. bei jai, E. L., su kuria nustatytina vaikų gyvenamoji vieta, naudotis visu butu, adresu (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės;

6. priteisti iš atsakovų jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje, Klaipėdoje. Santuoka taip pat (duomenys neskelbtini) buvo apskaityta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad susituokus santykiai klostėsi gerai, tačiau laikui bėgant pradėjo ryškėti skirtingi jų požiūriai, šiai dienai jų bendras gyvenimas yra nutrūkęs, gyvena atskirai ir santuokinio gyvenimo bei bendro ūkio neveda. Mano, jog bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo ūmaus būdo, noro ją kontroliuoti. Santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuojant, jog kaltė pasireiškė tuo, kad nesugebėjo išsaugoti šeimos. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. L., o (duomenys neskelbtini) – sūnaus N. L.. Nutrūkus bendram gyvenimui, abu vaikai liko gyventi su ja. Atsakovas dėl to pretenzijų nereiškė, todėl po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nepilnamečių A. L. ir N. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ja, E. L.. Teigia, kad nors abu vaikai gyvena su ja, atsakovui nėra daromos jokios kliūtys bendrauti su vaikais, tačiau nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja, siekiant išvengti neaiškumų ateityje, turėtų būti nustatyta konkreti tėvo ir vaikų bendravimo tvarka.

Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, tai, kad jų vaikai neturi specialiųjų poreikių, vystosi normaliai, mano, kad kiekvieno vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistina po 300 Eur per mėnesį. Nurodo, jog įskaitant jos teikiamą išlaikymą, valstybės skiriamus vaiko pinigus, atsakovui teikiant tokią sumą, abiejų vaikų poreikiai būtų patenkinami. Kadangi prašoma priteisti suma yra lygi pusei minimalios mėnesinės algos, detalizacija ir pagrindimas yra nereikalingi. Pažymi, kad vaikams lėšos reikalingos ne tik maistui, rūbams, bet ir papildomiems lavinimosi poreikiams, sveikatos priežiūrai ir kt.

VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovo T. L. vardu registruotas turtas ir po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka atsakovui: 1/2 gyvenamojo namo, tvarto, kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 1892/10000 neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini); kūrybinės dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini); 1/52 automobilių saugyklos, adresu (duomenys neskelbtini); butas, adresu (duomenys neskelbtini); rūbų parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini); rūbų parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini); 2/5 buto, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras duomenimis, jos, E. L., vardu registruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).

VĮ Regitra duomenimis, nė vienas nėra įgiję automobilių.

Patvirtina, kad šalys yra sudariusios ikivedybinę sutartį ir jokio dalintino turto (nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo) neturi.

Dėl uzufrukto nustatymo atsakovas nesutinka ir teigia, kad nėra jokio įstatyminio pagrindo uzufrukto nustatymui. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, yra dirbanti, gauna pajamas. Jis teikia nepilnamečiams vaikams reikiamą išlaikymą. Ieškovė turi visas galimybes užtikrinti gyvenamąją vietą sau ir šalių nepilnamečiams vaikams ir be uzufrukto nustatymo. Teigia, jog nepilnamečių vaikų poreikiai nenustačius uzufrukto į jo ir jo mamos butą nebus pažeisti. Be to, tik dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. Kita dalis priklauso atsakovei L. L., kuri kategoriškai nesutinka su uzufrukto nustatymu. Pažymi, kad uzufrukto nustatymas neproporcingai pažeistų abiejų atsakovų teises ir teisėtus interesus ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog skyriui šeima nėra žinoma, duomenų apie vaiko teisių pažeidimus, nėra. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsakovas sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka bei nurodo, jog ir šiuo metu dėl to problemų nekyla. Skyriaus nuomone, ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams, taip pat neriboja vaikų tėvo teisių ir pareigų maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime, auklėjime bei ugdyme. Dėl išlaikymo skyrius pažymi, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis 607 Eur, į rankas 424,48 Eur. Mano, kad ieškovės prašomas išlaikymo vaikams dydis – 300 Eur (gerokai didesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio, gaunamo į rankas), apima ne tik būtiniausių vaikų poreikių tenkinimą, bet ir lavinimą bei ugdymą. Atsakovo siūlomas išlaikymas po 215 Eur kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis, atitinka pusę faktiškai gaunamo į rankas minimalaus darbo užmokesčio ir tenkina tik būtiniausius vaikų poreikius, tačiau neapima vaikų ugdymo bei lavinimo. Todėl ieškovės prašomas 300 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui dydis, institucijos nuomone, neprieštarauja vaikų interesams. Be to, vertina, jog išlaikymas priteistinas iki vaikų pilnametystės, o su amžiumi keičiasi ir vaikų poreikiai, keičiasi ir šalies ekonominė padėtis.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad vaikai lanko būrelius, turi užklasinę veiklą, jiems turi būti skiriamas prašomas išlaikymas. Jos išsilavinimas yra aukštasis universitetinis, socialinė pedagogika. Šiuo metu dirba kosmetologe, taip pat studijuoja slaugą, liko metai iki mokslų baigimo. Per mėnesį ji gauna apie 200-300 Eur, vaikus padeda išlaikyti jos tėtis. Šiuo metu atsakovo teikiamo vaikams išlaikymo po 215 Eur nepakanka.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas dėl išlaikymo dydžio pripažino, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, tačiau pažymėjo, kad nesant specialių poreikių, vaikams didesnio išlaikymo nei vidurkis nėra poreikio skirti. Ieškovė pati ir mokosi, ir dirba, kosmetologių darbo užmokestis nėra mažas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Taip pat vaikai gauna vaikų pinigus, kurie skiriami vaikų išlaikymui. Tuo pačiu nurodė, kad kokį teismas nustatys išlaikymo dydį, toks ir bus teikiamas. Dėl uzufrukto pasisakė, kad abu atsakovai nesutinka dėl uzufrukto nustatymo butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad vaikai neliktų be gyvenamosios vietos, o uzufruktas pažeistų atsakovų teises ir interesus. Atsakovas sutinko, kad uzufruktas būtų nustatytas į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog E. L. ir T. L. (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje, Klaipėdoje, sudarė santuoką. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalims gimė vaikai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas pažymi, jog CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Minėto straipsnio taikymui yra būtinas abiejų sutuoktinių prašymas. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė iš esmės tokiam prašymui neprieštaravo, teismo posėdžio metu nesirėmė jokiomis aplinkybėmis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.63 straipsnis).

Nutraukus santuoką, sutuoktiniams paliktinos pavardės – „Mažonaitė“, „L.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad vaikų gyvenimas su motina prieštarautų jų interesams, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečių A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove E. L. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo nustatyti vaikų bendravimo tvarką su atsakovu. Atsakovas su siūloma bendravimo tvarka sutinka. Institucija, byloje teikianti išvadą, neprieštarauja pasiūlytai vaikų bendravimo tvarkai su tėvu.

Įvertinus ieškovės pateiktą bendravimo tvarką, teismas daro išvadą, jog ji iš esmės atitinka vaikų interesus, tačiau iš ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos (57 (3, 4, 5 p.) matyti, kad yra aptarta ne tik tėvo, bet ir motinos bendravimo tvarka šventiniais laikotarpiais. Teismas atkreipia dėmesį, jog teismas nustato bendravimo tvarką su vaikais tam iš tėvų, su kuriuo negyvena vaikai.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, įvertinus bylos duomenis, nustatytina tėvo T. L. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais A. L. ir N. L. pagal ieškovės pasiūlytą tvarką iš jos pašalinant aptartą motinos bendravimo tvarką šventiniais laikotarpiais (57 (3, 4, 5 p.) (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosis CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. L. ir N. L. nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam vaikui, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas atsiliepimu sutiko mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą po 215 Eur.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė nurodė, kad dukros A. išlaidos per mėnesį sudaro apytiksliai 687 Eur bei pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta: maitinimas 120 Eur, apranga/avalynė 50 Eur, užsakytas maistas darželyje 40 Eur, papildomas maistas darželyje 50 Eur, kanceliarinės prekės 10 Eur, asmens higienos reikmenys 25 Eur, vaistai/vitaminai 25 Eur, baletas 40 Eur, solo baletas 60 Eur, papildomos baleto pamokos 80 Eur, kuras 50 Eur, mašinos eksploatacija/draudimas/remontas 30 Eur, akinių stiklai kas 4 mėn. 17 Eur, kirpykla 5 Eur, konkursai 20 Eur, dantistas 20 Eur, atostogos/kelionės 20 Eur, gimtadieniai/šventės 50 Eur. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad dukra lanko baleto šokių būrelį „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl sūnui N. reikalingo išlaikymo ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaidos per mėnesį sudaro apytiksliai 501 Eur bei pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta: maitinimas 120 Eur, apranga/avalynė 60 Eur, išlaidos darželiui 60 Eur, kanceliarinės prekės 10 Eur, asmens higienos reikmenys 15 Eur, vaistai/vitaminai 15 Eur, homeopatas 13 Eur, anglų kalbos užsiėmimai 20 Eur, šokiai 18 Eur, kuras 50 Eur, mašinos eksploatacija/draudimas/remontas 30 Eur, kirpykla 15 Eur, dantistas 5 Eur, atostogos/kelionės 20 Eur, gimtadieniai/šventės 50 Eur. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad sūnus lanko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamas sportinių pramoginių šokių treniruotas bei (duomenys neskelbtini) pažymą, jog N. L. lanko anglų kalbos pamokėles, kaina mėnesiui 20 Eur.

Nors ieškovė vaikų poreikių detalizacijos lentelėse nurodė, kad vaikams perka maistą, rūbus ir kt., bet byloje nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, tačiau pastebėtina, kad fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito, tokiu būdu situacija, kai sunku pagrįsti išlaidas, patiriamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, yra suprantama ir galima. Būtina pažymėti ir tai, kad visuotinai yra žinomos šiuo metu rinkoje vyraujančios paslaugų ir prekių kainos, kurios vienareikšmiškai yra susijusios su vaikui reikalingo išlaikymo dydžiu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad posėdžio metu atsakovė L. L. ir atsakovas T. L. patvirtino, jog dukra lanko baletą, jai reikalingi akinukai, abu vaikai taip pat lankosi pas stomatologus ir kt.

Atsakovas savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį išlaikymo dydį, į bylą neteikė, tik nurodė, jog kiekvienam vaikui sutinka skirti po 215 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, jog vaikų išlaikymui galimai pakaktų mažesnių išlaidų, savaime nepaneigia ieškovės skaičiavimų, juolab, kad ieškovė gyvena kartu su vaikais ir gali geriau įvertinti realius vaikų poreikius. Taip pat teismas pritaria ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išsakytai pozicijai, jog 215 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui tenkintų tik būtiniausius jų poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), tuo tarpu žinoma, kad dukra A. lanko baleto pamokas, o sūnaus N. saviraiškos pomėgiams bei gabumų lavinimui taip pat yra skiriamos išlaidos (anglų k. pamokėlės, šokiai). Taigi atsakovas iš esmės neginčijo pateiktos ieškovės vaiko poreikių lentelės, nepaneigė ieškovės pateiktų duomenų dėl vaikų poreikiams skiriamų lėšų, priešingai, kaip minėta, patvirtino, jog vaikai lanko užsiėmimus bei reikalingos kitos išlaidos, susijusios su pilnaverčiu vaikų vystymusi (dantų tvarkymas, akininiai, homeopatiniai vaistai ir kt.) (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Be to, pastebėtina ir tai, jog atsakovas nurodė, kad šiuo metu skiria vaikams po 215 Eur išlaikymą kas mėnesį, bet papildomai moka ir už buto komunalines paslaugas. Iš to taip pat galima daryti išvadą, jog 215 Eur išlaikymas vaikams yra nepakankamas.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas vaikų poreikių detalizacijos lenteles, visuotinai žinomas produktų ir paslaugų kainas bei tai, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų išlaidų dydžio vaikų poreikiams tenkinti, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta 687 Eur išlaidų suma dukrai A. ir 501 Eur išlaidų suma sūnui N. per mėnesį jų poreikiams atitinka protingumo principą bei visapusiškai užtikrina vaikų poreikius (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

Taigi, iš valstybės gaunamą išmoką vaikui uzufrukto teise valdo ieškovė. Išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikams skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių vaikams mokamą po 60 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaikų poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikams išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaikų poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaikų poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai turi skirti: dukrai A. 627 Eur (687 Eur – 60 Eur) per mėnesį, sūnui N. 441 Eur (501 Eur – 60 Eur).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba kosmetologe grožio salone „(duomenys neskelbtini)“, mokosi Klaipėdos universitete slaugą, turi žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis, atsakovas užsiima mažmenine prekyba, yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat ir akcininkas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso: ½ gyvenamojo namo, tvarto, kiemo statinių, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 1892/10000 neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini); kūrybinės dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini); butas su automobilio saugykla, adresu (duomenys neskelbtini); rūbų parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini); rūbų parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini); 2/5 buto, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 Eur, ieškovės – 300 Eur. Pastebėtina, kad nors tiek viena, tiek kita pusė teigė, kad realios šalių pajamos yra kitokios, tačiau byloje nepateikta objektyvių duomenų, leidžiančių kitaip vertinti šalių gaunamas pajamas.

Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovo turtinė padėtis nekilnojamojo turto atžvilgiu yra ženkliai geresnė negu ieškovės, be to, atsakovas patvirtino, jog apie 1 000 Eur kas mėnesį gauna už nekilnojamojo turto nuomą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaikais, užtikrinant jų poreikių tenkinimą, priežiūrą juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi, jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vaikų būtinuosius poreikius, atsakovas turi prisidėti išlaikant vaikus didesne dalimi nei ieškovė. Todėl, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas po 300 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Bylos duomenimis, ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. gruodžio 10 d., šalys patvirtino, kad kartu nebegyvena nuo 2019 m. spalio – lapkričio mėn., todėl yra pagrindas išlaikymą vaikams priteisti ne nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, o nuo 2019 m. gruodžio 1 d. (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK nustato dviejų rūšių sutuoktinių turto teisinį režimą: pagal sutartį ir pagal įstatymą (CK 3.81 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad 2010 m. liepos 7 d. Klaipėdos m. 14-jame notarų biure šalys pasirašė vedybų (ikivedybinę) sutartį, kuri įregistruota Vedybų sutarčių registre. Taigi šalių turtiniai klausimai santuokos nutraukimo atveju spręstini remiantis vedybų sutarties nuostatomis. Nagrinėjamoje byloje šalys sutartimi susitarė dėl turto visiško atskirumo teisinio režimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, t. y. jog šalys dalintino turto neturi, nutraukiant šalių santuoką, šie klausimai nesprendžiami.

Dėl uzufrukto

Ieškovė prašo nustatyti uzufruktą – teisę nepilnamečiams A. L. ir N. L. bei jai, su kuria nustatytina vaikų gyvenamoji vieta, naudotis visu butu, adresu (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai.

CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014).

Atkreiptinas dėmesys, jog priimant sprendimą būtina įvertinti abiejų sutuoktinių, nepilnamečio vaiko tėvų materialinę padėtį bei reikalingumą užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus CK 3.71 straipsnio nustatomu būdu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali netekti gyvenamosios vietos, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso: ½ gyvenamojo namo, tvarto, kiemo statinių, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 1892/10000 neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini); kūrybinės dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini); butas su automobilio saugykla, adresu (duomenys neskelbtini); rūbų parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini); rūbų parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini); 2/5 buto, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)j.

Vertinant aplinkybę, ar ieškovė, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, turi kitą gyvenamąją patalpą ar finansinių išteklių kitai patalpai įsigyti matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 3,0 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Kito kilnojamojo bei nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Kaip matyti iš VĮ Registrų centras išrašo, minimo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 927 Eur. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 300 Eur. Šiuo metu ieškovė studijuoja Klaipėdos universitete slaugos programą, studijos yra mokamos, 2019 m. už studijas ieškovė mokėjo 1 515 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis nesudaro jai galimybės kitu būdu nei uzufrukto nustatymas užtikrinti vaikų teisių į būstą, t. y. ieškovė neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, jos pajamos nėra pakankamos, jog būtų galima įsigyti gyvenamąjį būstą ar jį nuomotis. Pastebėtina ir tai, kad vaikai tiek šalims gyvenant kartu, tiek pradėjus gyventi skyrium visą laiką gyveno tėvui, t. y. atsakovui, nuosavybės teise priklausančiame būste. Taigi, vertinant tai, jog ieškovė šiuo metu neturi galimybės įsigyti gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi su vaikais, siekiant apsaugoti vaikų interesus – užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą, yra pagrindas nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams (CK 3.71 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Bylos duomenimis, ieškovė prašo nustatyti uzufruktą naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 4.141 straipsnio 1 dalį uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas yra viena iš daiktinių teisių, pagal kurią uzufruktorius įgyja teisę valdyti daiktą ir jį naudoti pagal paskirtį. Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymas, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Uzufrukto nustatymo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti nustatomas jokiais kitais pagrindais. Teismo sprendimu uzufruktą galima nustatyti tik tada, kai tai numato įstatymas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, įstatymas numato galimybę nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui, t. y. uzufruktas gali būti nustatomas tik šeimos gyvenamajai patalpai (CK 3.71 straipsnis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį prašoma nustatyti uzufruktą, 2/5 nuosavybės teise priklauso atsakovui T. L., 3/5 – atsakovei L. L., kuri yra atsakovo T. L. motina. Taigi bylos duomenimis, tik 2/5 buto pripažintinos šeimos turtu. Tokiu būdu ieškovė, prašydama nustatyti uzufruktą į likusias 3/5 buto dalis, turi pagrįsti, kokiu pagrindu prašoma nustatyti uzufruktą ne šeimos gyvenamajai patalpai. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių uzufrukto teisę, nepagrindė, kokiu įstatyminiu pagrindu teismas galėtų nustatyti uzufruktą į atsakovei L. L. 3/5 nuosavybės teise priklausančio buto dalį. Bylos duomenimis, atsakovė nedavė sutikimo ieškovei su vaikais gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina jos 2020 m. balandžio 16 d. pretenzija ieškovei dėl pažeidžiamų nuosavybės teisių gynimo, 2020 m. gegužės 13 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi įstatyme numatyto pagrindo uzufruktui pagal byloje pateiktus įrodymus, nėra (CK 4.147 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovės teigimu, atsakovė L. L. bute, adresu (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, nes turi gyvenamąjį būstą Gargžduose, ji (ieškovė) su vaikais gyvena bute ir naudojasi juo visu, butas yra pritaikytas šeimos poreikiams, todėl turi būti nustatytas uzufruktas į visą butą. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovė L. L. yra vaikų močiutė, todėl uzufrukto nustatytas neprieštarautų gerai moralei, teisingumo bei sąžiningumo principams. Teismo vertinimu, tokie teiginiai laikytini deklaratyviais bei prieštaraujančiais anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui. Pažymėtina, kad net jei atsakovės, kaip vaikų močiutės finansinė padėtis yra gera ir ji turi kito nekilnojamojo turto, tai nesukelia atsakovei pareigos jos bute leisti apsigyventi anūkams.

Pastebėtina ir tai, jog nustačius uzufruktą į atsakovei L. L. nuosavybės teise priklausantį turtą, atsirastų ilgalaikiai apribojimai turtui. Atsakovų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė L. L. ketina parduoti ar nuomoti jai priklausančią buto dalį, taip gaunant papildomų pajamų prie pensijos. Nors atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių buto pardavimo sandorį, tačiau tai nepaneigia atsakovės teisės savo turtu disponuoti savo nuožiūra ir ateityje spręsti klausimą dėl jo pardavimo. Dėl galimybės nuomoti butą pažymėtina, jog tiek atsakovai, tiek ieškovė nurodė, kad butas iki jame apsigyvenant ieškovei su vaikais buvo nuolat nuomojamas. Taigi, nustačius uzufruktą bei atsiradus ilgalaikiam turto apribojimui, atsakovės L. L. teisė gauti iš jo pajamas ar kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, iš esmės būtų suvaržyta. Tokiu būdu būtų suvaržyta atsakovės konstitucinė teisė į turto neliečiamybę be jos valios, o toks teismo sprendimas būtų neteisėtas, neteisingas ir nesąžiningas CK 1.5, 4.141, 4.147 straipsnių prasme.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pagrindas nustatyti uzufruktą būtų į 2/5 buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančio T. L.. Minėta, jog kita didžioji dalis buto (3/5) nuosavybes teise priklauso atsakovei L. L.. Bylos duomenis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, kai nėra nustatyta kokiomis konkrečiai buto dalimis naudojasi buto bendrasavininkai, darytina išvada, kad realiai uzufrukto nustatymas į 2/5 buto būtų neįgyvendinamas.

Pastebėtina, kad ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog sūnus galėtų gyventi viename kambaryje, ji kartu su dukra kitame kambaryje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad likęs kambarys yra sujungtas su virtuve. Tokiu būdu būtų naudojamasi iš esmės visu butu. Taigi iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad uzufruktu būtų naudojama didesnė negu 2/5 buto dalis. Iš to seka, kad dėl tokių aplinkybių uzufruktas ne tik būtų neįgyvendinamas, bet ir sudarantis prielaidas ateityje kilti konfliktinėms situacijoms.

Kita vertus, būtina įvertinti ir tai, ar nustačius uzufruktą į 2/5 buto nepablogėtų vaikų gyvenimo sąlygos. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra nuolat nuomojamas, nuoma yra trumpalaikė. Vadinasi, jei likusios 3/5 dalies buto savininkė ir toliau nuomotų jai priklausančią buto dalį, bute nuolat būtų pašalinių asmenų, kurie, be kita ko, naudotųsi ir bendro naudojimosi patalpomis (virtuvė, vonios kambarys ir kt.). Teismo vertinimu, tokios gyvenimo sąlygos vaikams būtų nepriimtinos bei iš esmės pažeidžiančios vaikų interesus ir saugią vaikų gyvenimo aplinką.

Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo nustatyti uzufrukto nepilnamečiams vaikams bei jų motinai (ieškovei) naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės (CK 1.5, 4.141, 4.147 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, jog Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008). CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai.

Pagal CK 3.71 straipsnį uzufruktas gali būti nustatomas tiek suinteresuoto asmens prašymu, tiek teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015).

Kaip jau aptarta aukščiau, ieškovė prašė nustatyti uzufruktą į butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau bylos duomenis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas – nepilnamečių vaikų tėvas, turi ir kito nekilnojamojo turto, tarp jų ir šiuo metu neeksploatuojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu atsakovas T. L. nurodė, kad minimas butas buvo nuomojamas, šiuo metu nuomininkai yra išsikėlę ir butas yra laisvas. Taip pat paaiškino, jog ieškovei su vaikais buvo siūlyta keltis į šį butą. Atsakovė L. L. nurodė, kad ieškovei su vaikais butu, adresu (duomenys neskelbtini), ji ir sūnus leido naudotis laikinai, t. y. iki kol išsikels nuomininkai iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), kad į jį galėtų eiti gyventi ieškovė su vaikais. Tai, kad buvo siūlyta su vaikais apsigyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), neneigia ir pati ieškovė.

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, teismas daro išvadą, jog siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinant teisę į būstą, tikslinga nustatyti uzufruktą nepilnamečiams vaikams naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini) (CK 3.71 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad apsigyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), būtų nepriimtina, nes vaikai jau yra pripratę gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), vaikams būtų didelis atstumas iki ugdymo įstaigų. Dėl tokių ieškovės teiginių teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog vaikai bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2019 m. spalio mėn. Taigi tai nebuvo visą laiką nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog prieš šalims nusprendžiant gyventi atskirai, vaikai gyveno atsakovei L. L. nuosavybės teise priklausančiame name Mazūriškių km. Antra, abu butai yra tame pačiame mieste, kuriame galima nuvykti į darbą ir (ar) pageidaujamas ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas tiek asmeniniu, tiek viešuoju transportu. Tokiu būdu darytina išvada, jog nustačius uzufruktą į butą, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimas neturės vaikų gyvenimo sąlygoms, jų aplinkai esminės reikšmės (CPK 185 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors ieškovė nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra tik vienas izoliuotas kambarys, tačiau, teismo vertinimu, gyvenimo sąlygos minimame bute nepažeistų nepilnamečių vaikų interesų, kadangi iš pateiktų duomenų matyti, jog bute yra vienas izoliuotas kambarys, kitas erdvus kambarys su virtuve. Taigi butas pritaikytas trijų asmenų šeimai. Be to, kaip nurodė ir pati ieškovė teismo posėdyje, jei uzufruktas būtų nustatytas tik į dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), jie taip pat naudotųsi dviem kambariais, kas iš esmės yra analogiška butui, adresu (duomenys neskelbtini).

Apibendrinant tai, kas paminėta, siekiant užtikrinti nepilnamečių, liekančių gyvenanti su motina, teises į būstą, nustatytina jiems uzufrukto teisė į atsakovui T. L. nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės (CK 3.71 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

Šios bylos aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo praktikoje pažymima, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata lemia ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi.

Teismo vertinimu, būtent toks nepilnamečių teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimas, t. y. uzufrukto nustatymas į kitą šeimos turtą, visiškai atitinka vaikų interesus bei teisingumo principą (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Iš esmės tenkinus ieškovės reikalavimus atsakovo T. L. atžvilgiu, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis, 1 750 Eur advokato atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atmetus ieškovės reikalavimą atsakovės L. L. atžvilgiu, atsakovei iš ieškovės priteistinos 1 500 Eur advokato atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl tenkinus ieškovės reikalavimą, iš atsakovo priteistinas 162 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje, Klaipėdoje, sudarytos, (duomenys neskelbtini) apskaitytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. L. palikti ikisantuokinę pavardę – M,, atsakovui T. L. palikti pavardę – L,.

A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. L..

Nustatyti tokią T. L. su vaikais A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Atsakovas su vaikais bendrauja metų porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.

2. Atsakovas su vaikais bendrauja vasaros atostogų metu 14-ka iš eilės einančių kalendorinių dienų nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 18.00 val. Atsakovo ir vaikų bendravimas per vasaros atostogas turi būti suderinamas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko.

3. Atsakovas su vaikais bendrauja neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų abi dienas nuo gruodžio 24 dienos 10.00 val. iki gruodžio 26 dienos 18.00 val.

4. Atsakovas su vaikais bendrauja porinių metų gruodžio 31 dieną ir sekančių neporinių metų sausio 1 dieną, nuo gruodžio 31 dienos 10.00 val. iki sausio 1 dienos 18.00 val.

5. Atsakovas su vaikais bendrauja porinių metų Šv. Velykų abi dienas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 18.00 val.

6. Atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienais metais Motinos dieną vaikai praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

7. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaikų poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos.

8. Atsakovo bendravimas su vaikais visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaikų norus, sveikatos būklę bei pageidavimus.

Priteisti iš atsakovo T. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur išlaikymą dukrai A. L., gim. 2011 m. liepos 31 d., nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti E. L., lėšas pervedant į jos banko sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo T. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur išlaikymą sūnui N. L., gim. 2014 m. lapkričio 17 d., nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti E. L., lėšas pervedant į jos banko sąskaitą.

Nustatyti teisę nepilnamečiams vaikams A. L. ir N. L. bei E. L., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, naudotis T. L. nuosavybės teise priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečių vaikų A. L. ir N. L. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo T. L. ieškovei E. L. 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. L. atsakovei L. L. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. L. 162 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.