Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1072-998/2020 pagal ieškovės E. L. patikslintą ieškinį atsakovams T. L. ir L. L. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, uzufrukto nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriaus įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie jos, E. L. (ikisantuokinė pavardė M.), ir T. L. santuokos sudarymą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant pavardes M ir L.

2. Nepilnamečių A. L. ir N. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, E. L..

– atsakovas su vaikais bendrauja metų porinėmis savaitėmis nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

– atsakovas su vaikais bendrauja vasaros atostogų metu 14-a iš eilės einančių kalendorinių dienų nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 18.00 val. Atsakovo ir vaikų bendravimas per vasaros atostogas turi būti suderinamas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko;

– atsakovas su vaikais bendrauja neporinių metų šv. Kūčių ir šv. Kalėdų abi dienas nuo gruodžio 24 dienos 10.00 val. iki gruodžio 26 dienos 18.00 val. Poriniais metais nurodytas šventes vaikai praleidžia su motina;

– atsakovas su vaikais bendrauja porinių metų gruodžio 31 dieną ir kitų neporinių metų sausio 1 dieną, nuo gruodžio 31 dienos 10.00 val. iki sausio 1 dienos 18.00 val. Neporinių metų gruodžio 31 dieną ir kitų porinių metų sausio 1 dieną vaikai praleidžia su motina;

– atsakovas su vaikais bendrauja porinių metų šv. Velykų abi dienas nuo pirmos šv. Velykų dienos 10.00 val. iki antros šv. Velykų dienos 18.00 val. Neporiniais metais nurodytas švenčių dienas vaikai praleidžia su motina;

– atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienais metais Motinos dieną vaikai praleidžia su motina. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų;

– atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais mobiliojo / interneto ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaikų poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos;

– atsakovo bendravimas su vaikais visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaikų norus, sveikatos būklę bei pageidavimus.

4. Priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. L. ir N. L. po 300 Eur per mėnesį kiekvienam išlaikymo, mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, nuo 2019 m. gruodžio 1 d. imtinai iki vaikų pilnametystės, išlaikymą pervedant į jos, E. L., banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

5. Nustatyti uzufruktą – teisę nepilnamečiams A. L. ir N. L., taip pat jai, E. L., su kuria nustatytina vaikų gyvenamoji vieta, naudotis visu butu, adresu (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės.

6. Priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. L., o (duomenys neskelbtini) – sūnaus N. L.. Nutrūkus bendram gyvenimui, abu vaikai liko gyventi su ieškove. Atsakovas dėl to pretenzijų nereiškė, todėl po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nepilnamečių A. L. ir N. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ja, E. L.. Teigia, kad nors abu vaikai gyvena su ieškove, atsakovui nėra daromos jokios kliūtys bendrauti su vaikais. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, siekiant išvengti neaiškumų ateityje, turėtų būti nustatyta konkreti tėvo ir vaikų bendravimo tvarka.

4. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, tai, kad jų vaikai neturi specialiųjų poreikių, vystosi normaliai, kiekvieno vaiko išlaikymui iš atsakovo priteistina po 300 Eur per mėnesį.

6. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis, atsakovo T. L. vardu registruotas turtas ir po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka atsakovui: 1/2 dalis gyvenamojo namo, tvarto, kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 1892/10000 dalys neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini); kūrybinės dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini); 1/52 dalis automobilių saugyklos, adresu (duomenys neskelbtini); butas, adresu (duomenys neskelbtini); rūbų parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini); rūbų parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini); 2/5 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės vardu registruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenimis, nė vienas nėra įgijęs automobilių.

12. Patvirtino, kad šalys yra sudariusios ikivedybinę sutartį ir jokio dalytino turto (nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo) neturi.

13. Dėl uzufrukto nustatymo atsakovas nesutiko ir teigė, kad nėra jokio įstatymų nustatyto pagrindo uzufruktą nustatyti. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, yra dirbanti, gauna pajamų. Jis teikia nepilnamečiams vaikams reikiamą išlaikymą. Ieškovė turi visas galimybes užtikrinti gyvenamąją vietą sau ir šalių nepilnamečiams vaikams ir be uzufrukto nustatymo. Teigė, jog nepilnamečių vaikų poreikiai, nenustačius uzufrukto į jo ir jo mamos butą, nebus pažeisti. Be to, tik dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. Kita dalis buto priklauso atsakovei L. L., kuri kategoriškai nesutinka su uzufrukto nustatymu. Pažymėjo, kad uzufrukto nustatymas neproporcingai pažeistų abiejų atsakovų teises ir teisėtus interesus ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

25. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo T. L. buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Sprendimo dalis dėl ieškovės keltų materialinių teisinių reikalavimų išsprendimo nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindinį, dėl šios sprendimo dalies nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

26. Bylinėjimosi išlaidas reglamentuoja civilinio proceso, t. y. viešosios teisės, normos, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

27. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad esminis ginčas byloje buvo dėl uzufrukto nustatymo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, teismas, netenkindamas ieškovės prašymo nustatyti uzufruktą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatydamas uzufruktą į kitą atsakovui T. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl tokio uzufrukto nustatymo neprieštaraujant atsakovui, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai atsakovo atžvilgiu iš esmės patenkinti, ir priteisė iš atsakovo T. L. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui T. L. nepriteisė nieko.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien faktas, jog teismas uzufruktą nustatė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne į ieškovės prašomą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nesuteikia pagrindo manyti, kad ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo nebuvo tenkintas. Laikytina, jog minėtas ieškovės reikalavimas yra patenkintas, nes ieškiniu siekiamas materialinis teisinis rezultatas iš esmės yra pasiektas. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nebuvo palankus atsakovui T. L., todėl jam kilo pareiga atlyginti priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, jog jis neprieštaravo, kad uzufruktas būtų nustatytas į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina tai, kad apeliantas su tokiu uzufrukto nustatymu sutiko tik bylą nagrinėjant teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neeliminuoja atsakovo pareigos atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nagrinėjamoje byloje taikaus susitarimo iš esmės dėl abiejų bylos šalių nuomonių išsiskyrimo pasiekti nepavyko.

30. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 99 punktas). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

31. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą konstatuoja, jog ieškovė procesines teises įgyvendino tokiu būdu, kuriuo nebuvo prieštaraujama procesinės teisės paskirčiai, nebuvo suvaržomos atsakovo teisės ir teisėti interesai, nebuvo pažeidžiamas viešasis interesas, byloje nėra duomenų, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

32. Byloje pateiktos rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės patirtos 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 150 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis ir 1 750 Eur atstovavimo išlaidos, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių nustatytų dydžių.

33. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs, kad ieškovės reikalavimai atsakovo T. L. atžvilgiu iš esmės yra tenkinami, atsižvelgdamas į įstatymo reikalavimus, pagrįstai ir teisėtai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

35. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl atsakovo T. L. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

36. Atmetus atsakovo T. L. apeliacinį skundą ieškovei yra priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą ir apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. L. iš atsakovo T. L. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.