Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.2.26.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.l.3.2; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.5.2

2020 m. lapkričio 3 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas: 1) 2015 m. gruodžio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams; 2) 2016 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 285 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu vieneriems metams; 3) 2017 m. kovo 24 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą ir 9 dalį, 64¹ straipsnį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunktį „b“ – 2 metų laisvės atėmimo bausme, BK 92 straipsnio 1-2 dalių pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, kaip nepilnamečiui asmeniui, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 straipsnis); 4) 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, 64¹ straipsnį – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 75 straipsniu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidedant trijų metų laikotarpiui, 5) 2020 m. kovo 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir 259 straipsnio 2 dalį, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - areštu 30 (trisdešimčiai) parų – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - areštu 30 (trisdešimčiai) parų, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčio „a“ nuostatas, prie 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalis – 30 (trisdešimt) parų arešto, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, galutinė bausmė paskirta – dvejus metus tris mėnesius ir trisdešimt dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį;

ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. U., 2020 m. balandžio 23 d., apie 17 val., ties (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, veikdamas bendrai grupėje su R. S., L. U. ir P. K. konflikto metu, R. S. sudavus kumščiu nukentėjusiajam P. K. į kaktos dešinę pusę ir šiam parkritus, jis, t. y. L. U. kartu su R. S. tyčia sudavė nemažiau 3 smūgių rankomis nukentėjusiajam P. K. į įvairias kūno vietas, sumušė P. K., jam bendrais veiksmais padarydami poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kaktoje, dešinėje šlaunyje, keliuose, odos nubrozdinimus alkūnėse, dešinėje čiurnoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu įžūliu elgesiu, L. U., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. L. U. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

3. R. S. 2020 m. balandžio 23 d., apie 17 val. ties (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, veikdamas bendrai grupėje su L. U., L. U. ir P. K. konflikto metu, jis, t. y. R. S., tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam P. K. į kaktos dešinę pusę ir šiam parkritus, jis, t. y. R. S., kartu su L. U., tyčia sudavė nemažiau 3 smūgių rankomis nukentėjusiajam P. K. į įvairias kūno vietas, sumušė P. K., jam bendrais veiksmais padarydami poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kaktoje, dešinėje šlaunyje, keliuose, odos nubrozdinimus alkūnėse, dešinėje čiurnoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu įžūliu elgesiu R. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

4. R. S. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

5. Kaltinamasis L. U. teismo posėdžio metu parodė, kad išėjęs iš parduotuvės pamatė, kad R. stovi prie mašinos, priėjo prie tos mašinos R., paėmė cigaretę, parūkė kartu. Iš po kampo pamatė, kad ateina P. K. ir M. K.. Pasisveikino su M. K. ir pradėjo P. K. klausinėti, kodėl jis parašė ant jo (t. y. L. U.) pareiškimą. P. K. atsakė, kad nori jį pasodinti, nes jam nebedaug yra likę iki nelaisvės ir prasidėjo konfliktas. Tada jis (nukentėjusysis) atsistojo į kovinę stovėseną, jis (kaltinamasis) irgi atsistojo į kovinę stovėseną. Tada jis (nukentėjusysis) ėjo link jo (kaltinamojo), jis (kaltinamasis) nukentėjusįjį nustūmė kelis kartus, M. K. nustūmė jį (kaltinamąjį) nuo P.. Žino, kad jis (nukentėjusysis) yra silpnesnis už jį (kaltinamąjį) ir jis jo nemuša. Kiek žino, P. yra mėgėjas prisiteisti pinigų, teisme jau kelios tokios bylos buvo. Jokių smūgių jis jam nesudavė ir nematė, kad jis buvo gavęs smūgį nuo R.. M. K. yra pasakęs, kad jis (kaltinamasis) nei vieno smūgio P. nėra sudavęs ir pats P. K. yra paminėjęs, kad jis (kaltinamasis) jam nei vieno smūgio nėra sudavęs. Nematė, kaip R. trenkė. Jis atsisukęs matė, kaip R. su P. susikibo, P. nugriuvo ant R. pilvo, kelis kartus apsivertė, jis padėjo R. nustumti P., P. dar kelis kartus sudavė į kaklo sritį R.. Matė, kad R. rankos buvo kruvinos, nes ant asfalto buvo stiklų. Mano, kad P. antakis buvo prakirstas nuo stiklų. Jie atsistojo, išėjo pardavėja iš parduotuvės, pradėjo rėkauti, jie pasidairė ir išsiskirstė. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad jis nei vieno smūgio P. nesudavė. Jis (nukentėjusysis) jam bandė suduoti. Kai jis (nukentėjusysis) atsistojo į kovinę stovėseną, kaltinamasis tiesiog jį nustūmė. Jis žino savo jėgas ir žino jo jėgas, ir jis jo tikrai būtų nemušęs, nes žino, kad jis rašo pareiškimus ir, kad turės problemų, o jam problemų ir taip jau gana. Jis nori susitvarkyti gyvenimą ir gyventi ramiai. Jis sutinka, kad išprovokavo konfliktą. Jis norėjo nukentėjusiojo paklausti, kodėl jis ant jo rašo pareiškimus ir kodėl nori pakenkti jam ir R.. Net M. K. pasakė, kad nebuvo jokių smūgių suduota, geriau jį nubauduokit, tik R. paleiskite, kad tik R. galėtų tarnauti kariuomenėje. Prisipažįsta dėl konflikto, dėl to, kad nustūmė, jei būtų jo smūgiai suduoti, nukentėjusysis tikrai taip neatrodytų. Visos jo žaizdos yra paviršinės, jei nors kartą spirtų į koją, jam būtų mėlynė, o ne nubrozdinimai. Nubrozdinimai jam buvo tik dėl to, kad pasivoliojo ant asfalto su betono su stiklo šukėmis. Kai jie voliojosi ant žemės, jis bandė atitraukti P. K. nuo R. S.. Tada jie apsivertė du kartus. Šuo negalėjo įkasti, nes M. K. laikė R. S. šunį, kad nepabėgtų. Kelis kartus bandė nustumti P. nuo R., P. kažkaip pasitraukė, tada R. greitai atsistojo ir išėjo iš parduotuvės pardavėja, pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Jokio kraujo nebuvo ant P. striukės ir ant veido. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad pardavėja išėjo, nes pradėjo rėkauti, pardavėja išėjo ant galo, kai jie atsistojo ir aprimo, ji viską galėjo matyti per langą, ji gal turėjo aptarnauti žmogų, dėl to nieko nematė. Vyksta grumtynės, jis stovėjo iš dešinės pusės, P. K. R. S. sudavė kelis kartus. Nežino, kas P. suspardė dešinę koją, jis gal nusibrozdino į asfaltą. Jis nei vieno smūgio nėra jam sudavęs. Jis tikrai nespardė. M. K. net paliudijo, kad jis nei vieno smūgio nėra sudavęs. Jis žino, kad prokuroras yra prieš jį nusiteikęs. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad dėl peilio, P. K. tiesiog pagražino, kad galėtų daugiau pinigų prisiteisti. M. K. nežino ar blaivus buvo, P. K. pastoviai vartoja narkotikus, žolę pastoviai rūko. Matė, kad buvo perbalęs ir akys raudonos buvo. Jis žinojo, kad jis (kaltinamasis) jam nieko nedarys, nes nenorėjo į kalėjimą. Jis nei vieno smūgio nėra jam sudavęs ir nematė, kad R. jam suduotų. Tie visi sužalojimai atsirado todėl, kad jis pasivartė ant asfalto su R. S.. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad matosi, kaip R. klausinėja, kaip mane klausinėja, nušalinimo prokurorui nereiškia, tęsiam toliau posėdį. Atsakydamas į advokato V. G. klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad miesto vaizdo stebėjimo kameros buvo netoliese, jis yra suinteresuotas, kad tie vaizdo įrašai būtų peržiūrėti ir viskas paaiškėtų. Su P. K. buvo konfliktai anksčiau, jis parašė be reikalo ant kaltinamojo pareiškimą, kad jis išdaužė mašinos langą. Jis (nukentėjusysis) draugui sakė, kad nori kaltinamąjį pasodinti, kad jam būtų ramiau gyventi. Jų konfliktai asmeninio pobūdžio.

6. L. U., apklaustas 2020 m. gegužės 25 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. K. jis pažįsta iš anksčiau, yra net ir draugavę, bet paskui jis jį be jokios priežasties apkaltino, kad jis jam išdaužė jo automobilio galinį stiklą, nors to jis tikrai nedarė, paskui jis sutikdamas gatvėje, jam rodydavo „fakus“, t. y. vidurinį pirštą be jokios priežasties, kas jį labai žeidė. Gali būti, kad 2020 m. balandžio 23 d., kaip ir parašyta įtarime, jis ėjo su R. S., jis yra jo geras pažįstamas. Jie su R. buvo blaivūs. Vilniaus gatvėje jie pamatė P. K. su M. K.. Jo manymu P. K. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jis žino, kad jis nuolat rūko žolę, jo akys buvo stiklinės, todėl ir mano, kad jis buvo apsvaigęs. Jis su R. pasisveikino su K., su juo truputį pakalbėjo. Tada prie jo priėjo P. K., jis be jokios priežasties jam pradėjo kalbėti visokias nesąmones, pradėjo kažką sakyti, kad „Jūs čia vienas ant kito stumat“, kaip jis suprato iš P. K. žodžių, tai tipo jie vienas ant kito su R. kažką kalba. Tada jis susinervinęs P. K. kažką pasakė, kad „mink iš čia“ ar kažkaip panašiai ir tada P. K. šoko ant jo su R., jis stovėjo priešais juos, P. K. su dešinės rankos kumščiu jam sudavė į kairės pusės smakrą, bet nestipriai, nes jis spėjo atsitraukti, tada jis kiek paėjo atbulas nuo jo ir atsistojo į kovinę stovėseną, kad galėtų nuo jo apsiginti, tačiau P. jis nepuolė, jam jokių smūgių nesudavė. Suduodamas jam smūgį P. kažką neaiškiai suburbuliavo, ką, jis net negali pasakyti. Žino, kad K. jį, t. y. P., dar nuo jų su R. atstūmė, kad jis ramintųsi. Tada žino, kad P. įspyrė ar tai užmynė R. šuniui, dėl ko R. jį abejomis rankomis ties krūtine pastūmė, P. griūdamas pačiupo ir R. už rankų ir taip jie abu pargriuvo ant asfaltuoto šaligatvio. R. su P. vartėsi ten ant to šaligatvio, jokių ten smūgių, kad R. P. suduotų, ar P. R., nematė. Jis prie jų besivoliojančių nelindo, t. y. nesudavė jokių smūgių P., jis gulinčių nemuša, jis daugiau bandė išskirti R. su P., liepė jiems ramintis, juos ramino ir K.. P. atsistojo, dar juos pasiuntė keiksmažodžiais kelis kartus, jiems vis grasino sakydamas „Jums pyzda bus, negyvensit, būsit pakišti po velėna“ ir pan. Jis nesupranta, kodėl P. taip elgiasi, jis pats visą konfliktą išprovokavo, o dabar bėdą stuma ant jų. Jis pats P. K. nesudavė jokių smūgių, nes jis žino, kad jis nuolat rašo pareiškimus, žino, kad prie jo geriau nelįsti. Jis matė, kad R. tik pastūmė P. dėl šuns, R. labai myli savo šunį, niekam neleidžia jo skriausti. Čia jis nukentėjo nuo P., o ne jis nuo jo, jis tik buvo atsistojęs į kovinę stovėseną, kad galėtų nuo jo apsiginti, viskas, tikrai jokių smūgių jam nesudavė. P. tikrai nebuvo praradęs sąmonės, kad viskas truko keletą minučių, ant šaligatvio P. su R. gal penkias sekundes pagulėjo ir viskas, tuo viskas ir pasibaigė. Mano, apsibrozdino rankas ir kojas P. tuomet, kai krito ir viskas. P. tikrai niekas niekur nespyrė, čia kažkokia nesąmonė, kaip jau ir sakė, jis pats prisikabino prie jų, pats sumušti norėjo, o dar ant jų pareiškimą parašė, čia jau viskam viršūnė, tikrai. Šunį, šio konflikto metu, laikė K., jis tikrai P. nei karto neįkando. Jis nematė, kad apsistumdymo metu P. būtų suplėšyti drabužiai, jam nebuvo paleistas ir kraujas iš niekur, nematė, kad jam bėgtų kraujas. R. nukentėjo nuo P., R. kelias dienas net nėjo į gatvę, nes kai jį tempė P., tai jis griuvo ir nusibrozdino rankas, veidą, kojas. Matėsi, kad R. buvo nukentėjęs, o ant P. jokių sumušimo žymių net nesimatė. Jokių peilių jis su savimi nesinešioja, jokio peilio, niekada P. jis tikrai nedemonstravo, čia jau jis gerai prikūrė visko. Jam toks P. elgesys yra nesuprantamas, jis nežino, kodėl jis ant jo rašo pareiškimus, jis gal taip jam kerštauja, manydamas, kad tikrai jis išdaužė jo automobilio lango stiklą, nors jis tikrai to nedarė. Nieko daugiau paaiškinti negali (1 t., b. l. 113-116).

7. Kaltinamasis R. S., teismo posėdžio metu nurodė, kad yra kaltinamas, kad užpuolė ir sužalojo žmogų ir, kad jo šuo įkando nukentėjusiajam 2 kartus į koją. Išėjo su L. U. iš „Vynoteka“ parduotuvės, jis pamatė pažįstamą automobilyje, paprašė jo cigaretės, jis jam davė cigaretę ir nuvažiavo. Tada pamatė kaip iš už kampo ateidinėjo P. K. ir M. K.. Jis su jais susitiko, pradėjo šnekėti, tuo metu iš parduotuvės išėjo L. U., konfliktas greitai įsidegė. Jie pradėjo vienas kitą įžeidinėti ir panašiai. Žodinis konfliktas vyko gal 5 minutes, P. įterpė ir jį į tuos negražius žodžius ir jis neiškentėjęs trenkė iš kairės rankos P. į dešinį antakį. Jis suklupo, bet nenugriuvo, tada parvertė jį (kaltinamąjį) ant žemės, jie voliojosi ant žemės 10-15 sekundžių, kaip supranta, jo šuo tuo metu jam (nukentėjusiajam) įkando. Šuo jį gynė. Tada atsistojo, nes iš parduotuvės „Vynoteka“ išėjo parduotuvės darbuotoja, sušaukė, kad „kviesiu policiją“, tuo konfliktas ir baigėsi ir jie išsiskirstė. Jis nematė, kad P. rūbai būtų suplėšyti ar kruvini. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad taip, trenkė su kaire ranka į dešinį antakį. Kol voliojosi ant žemės, jis negalėjo suduoti smūgių, jam reikėjo nuversti P., nes jis gulėjo ant jo. Šuniui komandos pulti jis nedavė. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad iš parduotuvės išėjo L. ir jie abu pradėjo „kibirkščiuoti“. Kažką pasakė L., P. atgal. L. užpuolė žodžiais. Jie kalbėjo apie ožius, išdaužtus langus, kaltinimai prasidėjo. Iki smūgio stovėjo (kaltinamasis) iš kairės pusės nukentėjusiajam, stovėjo prie M.. Jis (kaltinamasis) kairiarankis yra. P. negražiai jį vadino, jis laikėsi ir neišlaikęs trenkė iš kairės rankos kumščio į dešinį antakį, ir jis (nukentėjusysis) suklupo ir sugebėjo jį (kaltinamąjį) pargriauti, jis gulėjo ant nugaros ir bandė jį nustumti nuo savęs. Jis nematė, kas buvo, kol jie voliojosi ant žemės. Kai atsistojo, dar pasistumdė ir išėjo pardavėja ir labai greitai išsiskirstė. Jis negali pasakyti ar spyrė. Kažkiek smūgių buvo iš jo pusės, buvo 4 -5 smūgiai, ne daugiau. Pirmą smūgį sudavė, nes neiškentėjo, nes jis visą laiką negražiai šnekėjo, jis (nukentėjusysis) ir ant jo (kaltinamojo) pradėjo varyti ir ant L., įžeidinėjo. Kaltinamajame akte smūgių tikrai per daug yra prirašyta, todėl labai norėjo, kad būtų pateiktas vaizdo įrašas. Dėl civilinio ieškinio, jie nori atlyginti, jis šauktinis yra ir teismas jam viską sugadintų. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis nurodė, kad blogai vertina savo elgesį, kovos menus turi rodyti salėje, o ne gatvėje. Anksčiau yra sportavęs dziudo. Nepropaguoja muštynių. Ateityje, jis jau susitvarkė medicininę, yra šauktinis, bet pareiškė savo norą Molėtuose. Jau visi dokumentai sutvarkyti. Bendrai su kaltinimu sutinka. Ne visiškai prisipažįsta, bet nori papildyti, kad visų liudytojų parodymai skiriasi. Gal gali paskaityti, turi užsirašęs, kad nesutampa parodymai: pirmos apklausos metu P. K. sako, kad konfliktas prasidėjo, kai L. U. išėjo iš parduotuvės, bet liudytojui J. sakė, kad susitikę prie parduotuvės jie šnekėjo gražiai. Pirmos apklausos metu P. K. paminėjo, kad jis (kaltinamasis) jam trenkė smailiu buku daiktu į galvos sritį, bet antros apklausos metu jis mini, kad jam trenkė iš kumščio. M. K. pirmos apklausos metu pasakė, kad L. U. neatliko jokių smūgių P. K. atžvilgiu, nors P. K. teigė, kad jis gynėsi nuo smūgių lavinos. Daugiau pasakyti nieko neturi. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis nurodė, kad taip, jis kumščiu trenkė, paskui jie ant žemės voliojosi, kai atsistojo, jis nelaiko to pasistumdymo smūgiais. Atsakydamas į advokatės V. B. klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad dėl civilio ieškinio, sutiktų atlyginti žalą už vaistus ir turtinės žalos, o dėl 3 000 Eur neturtinės žalos – tai labai per didelė, prašytų mažinti civilinį ieškinį neturtinės žalos dalyje. Sutiktų atlikti viešus darbus. Atsakydamas į advokato V. G. klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad draugai buvo su P. K., kartu sportavo, kurį laiką nebendravo, bet niekada nebuvo susipykę.

8. Kaltinamasis R. S. apklaustas 2020 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. U. yra jo pažįstamas. P. K. taip pat yra jo pažįstamas. Gali būti, kad 2020 m. balandžio 23 d., kaip ir yra nurodyta įtarime, apie 17 val., jis su L. U. ėjo iš „Vynoteka“ iki pažįstamo automobilio, kurį matė netoliese. Jis su L. buvo blaivūs. Jis kartu vedėsi amerikiečių stadforšyro veislės šunį, bet jis yra mišrūnas, taip nurodyta dokumentuose. Šunį vedė be antsnukio, nes kaip yra supratęs iš žmonių kalbų, jaunam šuniui jo nereikia, jį reikia dėti tik suaugusiam šuniui, jo šuniui tik du metai, jis laikomas suaugusiu nuo trijų metų. Jo šuo klauso komandų, jis yra mokytas. Iš savo pažįstamo paėmęs cigaretę, jis kartu su L. U. ėjo už „Vynoteka“ parduotuvės, kai pamatė einančius P. K. su M. K.. Žino, kad L. U. sukonfliktavo su P. K.. Mano, konfliktą pradėjo L., nes jis toks agresyvesnis yra, kiek jam yra žinoma, tai L. su P. jau nuo senų laikų nesutaria, konfliktuoja. Gali pasakyti, kad anksčiau jie visi draugiškai sutarė, buvo vienoje kompanijoje, bet su laiku žmonės iš kompanijos atsisijoja dėl tam tikrų charakterio bruožų ir pan. Tarp L. su P. vyko iš karto žodinis konfliktas, jie keikė vienas kitą įvairiais žodžiais, P. taip pat šaukė, kad jie, t. y. kaip jis suprato, jis su L., yra melagiai, vagys ir t.t., taip pat ne vieną keiksmažodį P. vartojo, kad konflikto metu buvo daugiau keiksmažodžių nei normalių žodžių, tikrai nenori net visko kartoti. Žino, kad jį žeidė P. išsakyti keiksmažodžiai jo atžvilgiu, todėl jis, neiškentęs, jam vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė į dešinės pusės antakį, nes jam tikrai atsibodo jo klausyti, koks jis yra „ne žmogus“. Taip, prisipažįsta taip pasielgęs, mano, kad P. tuo metu buvo apsvaigęs arba nuo kokių narkotikų, arba nuo alkoholio, nežino. Suduodamas smūgį ranka į kaktą P., jis prasikirto kairės rankos krumplį ties smiliumi. Po jo suduoto smūgio P. suklupo, tada, jei gerai prisimena, P. jį apkabino per liemenį, dėl ko jis pargriuvo kažkaip ant nugaros, o jis pargriuvo ant jo. Abu su P. griuvo ant betono. Žino, kad gulėdami kažkiek pasivoliojo, jis mano, kad P. jis jokių smūgių nesudavė, o jis jam kaip ir sudavė, nežino, nesakys, čia nieko tokio. Viso šio konflikto metu L. laikė jo šunį, jis savo šuns nesiundė, ar siundė į P. jo šunį L., jis nežino. Jis nematė, kad jo šuo būtų P. įkandęs, apie tai nieko negali pasakyti, bet labiau tikėtų, kad ir be jokio siundymo jo šuo puolė jį ginti, tai natūralu. Žino, kad tada lyg iš „Vynoteka“ parduotuvės išėjusi pardavėja pradėjo šaukti ir jie išsiskirstė. Išsiskiriant matė, kad savo smūgiu pramušė P. kaktą, ji buvo kruvina, drabužiai labai kruvini nebuvo, bet mano, kad nuo kaktos prakirtimo jie galėjo kažkiek išsikruvinti, galėjo P. drabužiai išsikruvinti ir nuo jo prakirsto krumplio. P. nueinant jis tikrai nematė, kad jo drabužiai būtų suplėšyti. Tiki, kad L. galėjo taip pat suduoti smūgius P., jis jį pažįsta, tai tiki, kad jis nestovėjo nieko nedarydamas, nes P. ir jį įžeidinėjo, bet L. suduotų smūgių jis nematė, nes pargriuvus su P., jis, t. y. P., buvo ant jo, taip užstodamas jam vaizdą. Ką darė M., jis nežino, neįsivaizduoja. Gali pasakyti, kad tikrai L. pradėjo konfliktą, mano, jam nei kiek nenusileido ir pats P., jie žodžiais gal apie penkias minutes taip kapojosi, jis su M. į šį žodinį L. ir P. konfliktą net nesikišo, stovėjo šone ir viskas, bet kai P. ir jį įžeidinėjo, tai ir gavo smūgį nuo jo. Jis tikrai nemanė, kad P. taip pasielgs – parašys pareiškimą, jis tikrai jam nenorėjo suduoti į kaktą ir ją prakirsti, manė duos „blyną“ į žandą, kad nurimtų ir viskas, bet gavosi, kad pataikė į kaktą, o paskui tai jau pats P. jį pargriovė ant žemės, jis toliau pats voliojosi su juo. Jis tikrai labai gailisi dėl to, kad nesusivaldė dėl P. įžeidinėjimų ir jam sudavė, jis nėra koks chuliganas, juk nėra nei teistas, nei ką, atsitiko, kaip atsitiko, jis duoda teisingus parodymus. Priešais (duomenys neskelbtini), ant stulpo yra vaizdo kamera, jei ji veikia, ji turėjo nufilmuoti visą šį incidentą (2 t., b. l. 7-10).

9. Nukentėjusysis P. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dabar jokie santykiai nesieja su kaltinamaisiais, anksčiau buvo draugai. 2020 m. balandžio 23 d., kai ėjo su draugu M. iki parduotuvės, pamatė R., pasisveikino ir išėjo iš parduotuvės L., pamatęs jį (nukentėjusįjį), L. pradėjo nusirenginėti, nusiėmęs megztinį, pradėjo rėkauti, grasinti ir pulti jį. Bandė keturis, gal penkis smūgius suduoti, jis atsitraukė, iškėlęs rankas apsiginė nuo smūgių. Kai sukosi į dešinę, jam „parėjo“ iš kairės, iš R. smūgis. Ir matė, kad jis laikė kažką rankoje. Po smūgio jam aptemo sąmonė ir jis atsipeikėjo jau ant žemės ir jautė smūgių laviną ir, kad šuo kanda, pradėjo rėkti. Tada išėjo pardavėja iš parduotuvės, kuri šaukė, kad iškvies policiją, tada ir nustojo muštis. Atsakydamas į teisėjo klausimą, nukentėjusysis paaiškino, kad matė, kad kažkas buvo laikoma R. kumštyje ir su tuo daiktu pataikė jam į antakį. Pirmas smūgius bandė suduoti L., jis pradėjo žodinį konfliktą. Jis pradėjo sakyti, kad nukentėjusysis ožys ir pradėjo smūgiuoti, jis apsiginė, o tas smūgis, kuris pirmas pataikė, buvo R.. Po smūgio jis dar bandė rankas kelti, bet jam mėlynavo akyse, aptemo akyse. Atsipeikėjęs jautė smūgių laviną. Jis negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių buvo suduota, tik mano, kad apie 30. Nes kai atsipeikėjo, juto smūgius ir, kad šuo kanda į dešinės kojos šlaunį ir čiurną. Išėjo pardavėja, pasakė, kad kvies policiją, nustojo jį daužyti, baigėsi tas konfliktas ir išsiskirstė visi. Kai pardavėja išėjo, jie atsistojo. Tada jis nuėjo pas tetą, ji apžiūrėjo sužalojimus, buvo galva prakirsta, bėgo stipriai kraujas. Norėtų, kad ir M. paliudytų, prieš viską jis per saugų atstumą bandė nuraminti L.. Pareiškimą yra rašęs ant L. dėl išdaužto mašinos lango, bet pritrūko įrodymų ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Buvo apvogtas R. garažas, tada irgi buvo parašytas pareiškimas ant L.. Kai pamatė išdaužtą mašinos langą, jis pasakė pareigūnams, kad mano, kad galėjo L. išdaužti. Atsakydamas į prokuroro klausimą, nukentėjusysis paaiškino, kad girdėjo S. parodymus, jam aptemo vaizdas po smūgio ir atsipeikėjo gulėdamas ant žemės ir daužomas. S. stovėjo dešinėje jo pusėje. R., jis meluoja, kad trenkė kaire ranka. Lenciūgo jis nematė, kad laikytų, šuo buvo palaidas. L. jį pamatęs puolė į agresiją, išsirengė iki maikės, pradėjo rėkauti, kad jis ožys, kad susidoros. Atsigavo gulėdamas ant žemės, jautė, kad jį daužo, kraujas bėga, šuo kanda. Draugas bandė nuraminti konfliktą. Su draugu nekalbėjo kas ir kiek daužė. K. sakė, kad bandė atplėšti L. nuo jo. Dešinė blauzda buvo šuns įkasta. Buvo su džinsais ir su sportiniu švarku, su rankovėmis. Po įvykio nebandė bendrauti su U. nei su S., R. bandė susisiekti. M. jam parodė telefone žinutę, kad R. rašė, kad įstatys man antrą guzą po šio įvykio. Iš R. M. į Facebook rašė. Atsakydamas į advokatės V. B. klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad Alprozalam ir Zolpidem vaistus pirko, jis negalėjo ramiai miegoti, jį ištikinėjo panikos atakos, todėl kreipėsi į priėmimą, tiek kiek kainavo vaistai tiek ir nori – 8 Eur. Gale civilinio ieškinio yra apskaičiuota kiek už kurą. Atsakydamas į advokato V. G. klausimą, nukentėjusysis paaiškino, kad dveji vaistai buvo pirkti, el. receptas yra ieškinyje, gydytojas išrašė. Dėl neturtinės žalos – 2 875,36 Eur, tą sumą pagal teismų praktiką suformavo, kad bendra suma gautųsi 3 000 Eur. Jis neprašytų neturtinės žalos, jei jam nebūtų padaryta žala tiek psichologinė, tiek fizinė, yra užpultas jau antrą kartą, todėl dabar dar sunkiau viską išgyventi. Draugas mėgino L. atplėšti nuo jo. Jei būtų galimybė, jis irgi norėtų pažiūrėti miesto kamerų vaizdo įrašą. Jei būtų daugiau kamerų, norėtų jų įrašus pažiūrėti, tada būtų viskas aiškiau. Dabar jis tik vidurinį pabaigė ir teisę studijuoti ruošiasi. Atsakydamas į prokuroro klausimą, nukentėjusysis nurodė, kad K. prieš rugsėjį planuoja grįžti į Lietuvą, jis turi pastovų darbą ten, kiek žino, 2020 m. rugpjūčio 24 d. planavo sugrįžti. Nėra baustas administracine tvarka. Atsakydamas į kaltinamojo L. U. klausimą, nukentėjusysis paaiškino, kad dėl dešinės kojos, ar sumušimas, ar šuo įkando, tiesiog buvo daug mėlynė.

10. Nukentėjusysis P. K., apklaustas 2020 m. balandžio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 23 d., apie 17:00 val., jis su draugu M. K. link parduotuvės „Vynoteka“, esančios (duomenys neskelbtini). Prie „Vynoteka“ parduotuvės pamatė stovintį R. S., prie jo buvo palaidas be antsnukio šuo Starfordšyro pitbulterjerų kovinės veislės. R. S. jį pamatęs pasakė, kad matė, jog jis savo automobilyje turi gražią veido kaukę. Jis pats buvo be kaukės. Tuo metu iš parduotuvės išėjo L. U. ir jį pamatęs pradėjo rėkti, kad jis ožys, kad jam bus blogai ir pradėjo nusirenginėti megztinį. Nusiėmęs megztinį jis puolė prie jo norėdamas kumščiais suduoti jam į veidą, bet jis nuo jo apsiginė ir jis jam suduoti nesugebėjo. Dėl to dar labiau tapo agresyvesnis ir dar labiau pradėjo rėkauti sakydamas „pamatysi kas tau bus“. Tuo metu R. S. užsimojo ir jam kažkokiu rankoje laikomu daiktu (kokiu, nespėjo pamatyti), trenkė į kaktos dešinę pusę. Po smūgio jis pargriuvo ir trumpam prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, R. S. ir U. jį spardė ir trankė kumščiais į įvairias kūno vietas. Jie stengėsi pataikyti į galvą ir krūtinės sritį. Jis gindamasis užsidengė galvą rankomis, stengdamasis apsaugoti galvą ir veidą, ir nematė, kuris ir kiek kartų jam sudavė ir įspyrė. Mano, kad bendrai jie jam sudavė ir įspyrė į galvą, rankas ir krūtinę apie 25-30 smūgių. Tuo metu, kai jie jį gulintį spardė, R. S. šuo jam du kartus įkando į dešinę koją – vieną kartą į šlaunį ir vieną kartą į blauzdą. Kažkokia moteris tuo metu pradėjo šaukti, kad iškvies policiją ir jie nustojo jį daužyti. Jam atrodo, kad šaukė parduotuvės „Vynoteka“ pardavėja. Jie tuomet kažkur nuėjo, o jis atsikėlęs parėjo į namus susitvarkyti, nes dėl muštynių jam suplėšė džinsines kelnes, medžiaginę striukę ir įskėlė jo mobilaus telefono SAMSUNGA GALAXY S6 apsauginį stikliuką. Dėl suplėšytų kelnių padaryta 40 Eur žala, dėl striukės – 65 Eur žala, o dėl telefono apsauginio stikliuko – 8 Eur. Viso patyrė 113 Eur žalą. Po viso įvykio į medikus nesikreipė. Susitvarkęs jis nuėjo pas savo tetą R. B., kuri yra medikė. Ji jį apžiūrėjo, sutvarstė ir liepė stebėti savo būklę ir jei pablogės kreiptis į medikus rimtesnei apžiūrai ir tyrimams. Anksčiau jis su L. U. nebendraudavo, tik 2019 m. rugsėjo 2 d. jis jam buvo išdaužęs automobilio lango stiklą ir dėl to buvo rašęs pareiškimą. Daugiau nei vieno, nei kito sutikęs nebuvo ir jokių konfliktų ar grasinimų iš jų nebuvo sulaukęs. Ar jie šio konflikto metu buvo girti, pasakyti negali, bet iš pažiūros buvo apsvaigę. Ir L. U., ir R. S., kiek žino, yra konfliktiški ir agresyvūs ir nuo jų nukentėjęs yra ne vienas asmuo. 2020 m. balandžio 25 d., apie 14-15 val., jis su K. J. ėjo namo ir (duomenys neskelbtini)namu pamatė einantį L. U., kuris pamatęs juos iš kišenės išsitraukė sulankstomą peilį „plaštakę“, jį pademonstravo ir nieko nesakęs ir, kad išvengtų susitikimo su jais, pasuko į šoną ir nuėjo link Šilo garažų. Peiliu jis negrasino, tik parodė, kad turi. Civilinio ieškinio šiuo metu nereiškia, jį pareikš vėliau, kai žinos visas gydymo ir kitas išlaidas. Dėl tokio L. U. ir R. S. elgesio jis dabar nuogąstauja dėl savęs ir dėl savo mamos saugumo (1 t., b. l. 25-28).

11. Nukentėjusysis P. K., apklaustas 2020 m. birželio 9 d., papildomos apklausos metu parodė, kad jis pilnai tvirtina visus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtina tai, kad konfliktą, įvykusį 2020 m. balandžio 23 d., tikrai pradėjo L. U.. Pirmas jam smūgiuoti pradėjo L. U., iš karto jis jam smūgiavo į galvos ir krūtinės sritis, bet jis apsigynė, blokavo jo smūgius rankomis, pirmą smūgį jam pataikė R. kumščiu į kaktos dešinę pusę. Po R. suduoto smūgio jis pargriuvo ant asfalto ir prarado sąmonę, be sąmonės galėjo būti keletą sekundžių, atsipeikėjęs jis pajuto smūgius į pilvo sritį, į šonus, buvo bandoma suduoti jam smūgius ir į galvą, bet jis susilenkė į pusrutulį, tokią gynybinę poziciją, savo galvą užsidengė rankomis, tad kuris, kiek smūgių, į kurias kūno vietas jam galėjo suduoti, tiek L. U., tiek R. S., jis nežino, negali atsakyti, jam buvo suduota smūgiai ir rankomis, ir kojomis, jų buvo daug, mano, bendrai apie 30 smūgių, visas jo mušimas truko keletą minučių, mano kol pavargo R. su L.. Kai jam įkando R. šuo, jis negirdėjo, kad jis ant jo būtų specialiai užsiundytas, mano, šuo galėjo ginti R., t. y. tiksliau darė tai, ką darė jo šeimininkas, puolė jį. Pradėjus šaukti pardavėjai, L. U. su R. S. pabėgo. R. S. šuo tikrai buvo be pavadžio ir antsnukio, jis lakstė šalia R.. Jis R. S., žodinio konflikto su L. U. metu, kai jis jį vadino „ožiu“ ir pan., tikrai jokių įžeidžiančių žodžių nesakė, jis stovėjo šalia ir viskas, jis visiškai nesuprato, dėl ko R. S. jam sudavė smūgį, mano, solidarizavosi su L. U., pamatė, kad L. U. nepavyksta jam suduoti jokių smūgių, kad jis apsigina, tai jis jam iš pasalų ir trenkė. Įvykio metu buvo sugadinti jo drabužiai, tai bliuzonas ir džinsinės kelnės. Šie drabužiai sugadinti nepataisomai, jie jau netinkami nešiojimui, nori juos pateikti prie ikiteisminio tyrimo bylos, jam jie nėra reikalingi. Taip pat nori pasakyti, kad jis po šio įvykio kreipėsi į psichiatrą D. M., nes po šio įvykio jį apniko panikos atakos, jis bijojo išeiti į lauką, kažkaip šis L. U. ir R. S. užpuolimas jį labai paveikė psichologiškai. Jis teiks civilinį ieškinį, tiek moralinei, tiek turtinei žalai, bet jį pateiks teismui (1 t., b. l. 40-43).

12. Liudytojas K. J., teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta R. labai gerai, L. nelabai gerai, su P. – geriausi draugai yra. 2020 m. balandžio 23 d. dieną buvo pas P. K. namuose, nuėjo namo pavalgyti ir grįžęs pamatė jį sumuštą, kruviną, šoko būsenoje, jie tarėsi, kalbėjosi ir jis nusprendė rašyti pareiškimą ir nupasakojo įvykį, kaip ir kas vyko. Jis sakė, kad ėjo į parduotuvę „Citrinukas“, dabar – alkoholio parduotuvė, ir susitiko su šiais dviem asmenimis. Paulius buvo su M. K.. Jie pradėjo su jais kalbėtis, apie ką kalbėjo, neatsimena, ir L. U. pradėjo smūgiuoti į P. K., ir R. S. iš pasalų prisidėjo prie daromo nusikaltimo. Tada P. sukrito, atsijungė, jie jį talžė nukritusį ir dar P. sakė, kad šuo įkando jam į koją. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad kai grįžo į P. K. močiutės namus, jam P. nupasakojo apie įvykį, jie svarstė, kaip ką daryti ir M. K. sumišęs buvo, drebėjo visas, daug panikos buvo, nutarė laukti kitos dienos, kad nurimtų emocijos. Tą dieną jie su P. nieko nevartojo. Praeityje teko P. ragauti narkotinių medžiagų. Dabar nevartoja. Buvo toks įvykis, kai jis su P. ėjo į parduotuvę „Greta“ ir susikirto jų keliai su L. U., jis išsitraukė ir parodė jiems peilį, jis jiems negrasino, jis buvo nugara į juos. Jie apsisuko ir nuėjo namo. Atsakydamas į advokato V. G. klausimą, liudytojas paaiškino, kad jo draugas P. buvo išėjęs į alkoholio parduotuvę, nežino, ką jis pirko. Ne, jis nebuvo atsinešęs alkoholio.

13. Liudytojas K. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 25 d., liudytojo apklausos metu parodė, kad P. K. yra geriausias jo draugas, jį pažįsta nuo penkerių metų. L. U. jis, galima sakyti, žino tik iš matymo, su juo kurį laiką bendravo. 2020 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos jis nurodyti negali, nežino, kiek buvo valandų, bet galimai dienos metu, jis atėjo pas P. K. močiutę į namus. Jam atėjus, P. buvo kartu su M. K., jie abu buvo sutrikę. Matė, kad P. yra kruvinas, buvo kruvina jo galva, buvo kruvini jo drabužiai nuo galvos iki batų. Jis, t. y. P. su M. drebėjo, buvo išsigandę, šoko būsenoje. Jam paklausus kas nutiko, į tai P. pasakė vardus – L. U. ir R. S. ir tada P. detaliai papasakojo kas nutiko. P. papasakojo, kad jis su M. ėjo iki „Citrinukas“ parduotuvės ir gatvėje sutiko L. U. su R. S.. P. sakė, kad iš karto L. U. su R. S. priėjo prie jo su M. ir kalbėjosi gražiai. Tada P. pasakojo, kad L. U. pradėjo jį gąsdinti dėl ankstesnių įvykių, jis žino, kad anksčiau buvo išdaužtas P. automobilio lango stiklas, dėl ko jis buvo parašęs pareiškimą ir dėl ko įtarinėjo L. U.. Tada P. pasakojo, kad L. U. pradėjo jam smūgiuoti kumščiais į galvą, bet jis apsigynė blokais. Tada tarp jo, t. y. L. U. su P. įsiterpė R. S., kuris kažkuo smogė P. į galvą. Tada P. sakė, kad jis sukrito, t. y. pargriuvo ant žemės, ant kokio paviršiaus nežino, bet mano, kad prie parduotuvės „Citrinukas“ greičiausiai buvo betonas. Tada P. pasakojo, kad jį dar paspardė gulintį, jo manymu abu, tai L. U. ir R. S.. Ką tuo metu darė M., jis nežino, bet, kiek jis suprato, tai stovėjo ir žiūrėjo, nes buvo išsigandęs. Žino, kad P. sakė, kad jam gulinčiam į dešinės kojos šlaunį įkando R. S. šuo. P. sakė, kad jis nesureagavo, kiek, kuris jam smūgių sudavė, sakė, kad viskas labai greitai įvyko, kad jis buvo praradęs sąmonę. Jis tada dėl šio įvykio nieko daugiau P. neklausinėjo. P. su M. buvo blaivūs. P. svarstė, ką jam daryti, niekur neskubėjo, norėjo įvertinti visą situaciją, todėl iš karto policijos pareigūnų nekvietė. Gal po šio įvykio praėjus penkioms dienos, jis kartu su P. ėjo iki parduotuvės „Greta“, buvo dienos metas, gal apie 15 val. Einant link parduotuvės, jie gatvėje sutiko L. U., jis ėjo priešais juos, jis susidairė, tarsi būtų atpažinęs juos ir tada jis nusuko taip pat link „Gretos“ parduotuvės, o jis su P. gavosi taip, kad ėjo jam iš paskos. Eidamas link parduotuvės, toliau link garažų, L. U. iš kelnių kairės kišenės išsitraukė peilį ir ėjo toliau, peilį nešdamasis kairėje nuleistoje rankoje, jis į juos su tuo peiliu neatsisuko, tiesiog išsiėmė iš kišenės peilį ir jį nešėsi, matė, kad tai peilis „plaštakė“, tai toks peilis, kai iš peilio rankenos galų išsiskleidžia geležtės ir gaunasi toks, kaip durklas. Jis mano, kad L. U. taip pasielgė, kad jie prie jo nesiartintų, tokiu savo elgesiu ir to peilio demonstravimu, jis mano, kad jis norėjo juos atbaidyti. Jie tuo metu L. U. nieko nesakė ir jis jiems nieko nesakė, į juos atsisukęs su peiliu rankoje nebuvo. Jam nesuprantamos priežastys, kodėl L. U. ir R. S. užpuolė P. K., jis pats nuo L. U. ir R. S. nėra nukentėjęs. R. S. yra buvęs geras jo draugas. Po įvykio, kai matė P., tai matė jo perkąstą koją, matė žaizdą galvoje ir guzą bei įvairius nubrozdinimus kūne, jį tokį jis rado tik ką po įvykio. Mano, kad L. U. kartu su R. S. šiaip yra „kenkėjiškos“ asmenybės, jiems nereikia priežasčių žmogui užpulti (1 t., b. l. 75-78).

14. Liudytoja R. S. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad nėra mačiusi L. U. ir R. S., yra P. K. teta. Jai atrodo, kad 2020 m. balandžio 24 d. viskas vyko. Paties įvykio ji nematė, tačiau sūnėnas kreipėsi į ją pagalbos. Matėsi, kad buvo sumuštas, buvo kaktoje guzas, kruvini džinsai, buvo įkasta šuns į koją. Kadangi buvo karantinas, nutarė niekur nevažiuoti, ji yra gydytoja, nuplovė žaizdą, dezinfekavo ir uždėjo tvarstį, kadangi siūti nereikėjo, jie niekur nesikreipė. Jis pats buvo patyręs stresą, nežino kodėl jie niekur nesikreipė. Iš pradžių P.nenorėjo jokio ieškinio, bet pagalvojo, jeigu žmogų užpuola antrą kartą, tai turi ir atsakyti. Yra girdėjusi, kad ne pirmą kartą jie konfliktuoja, įtarimai buvo, kad mašinos langą išdaužė. Atsakydama į teisėjo klausimą, liudytoja paaiškino, kad išrengusi jo nebuvo, bet kaktoje buvo mėlynė ir nubrozdinimas ir patinimas, o dešinė koja buvo iš nugarinės pusės, maždaug per vidurį – įkandimas. Ant šlaunies įkandimas ir kaip nagų žymės. Apsvaigimo požymių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų nebuvo. Atsakydama į prokuroro klausimą, liudytoja paaiškino, kad P. sakė, kad du pažįstami vaikinai jį sumušė, sakė kokios pavardės, bet ji neprisimena. Taip, tai šitos pavardės (U. ir S.). Atsakydama į advokatės V. B. klausimą, liudytoja nurodė, kad konfliktas įvyko, ėjo jis iš parduotuvės ir sutiko pažįstamus, jie jį pradėjo ožiu vadinti, nes jis pasiskundė dėl tos mašinos ir įvyko konfliktas. Atsakydama į advokato V. G. klausimą, liudytoja paaiškino, kad lygtai iš „Pivonija“ parduotuvės ėjo P.. Nežino ką jis pirko. Jie 2020 m. gegužės 2 d. kreipėsi į priėmimą, nes išliko vėmimas ir galvos svaigimas, bijojo dėl rimtesnės galvos traumos, bet viskas gerai, nieko nenustatė. Jis negalėjo miegoti, prašė jos vaistų raminamųjų. Jis pasakojo, kad bijojo išeiti iš namų, bijojo susitikti. Buvo likę mamos vaistų, davė kelias tabletes. Konsultavosi su psichiatru nuotoliniu būdu.

15. Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 2 d. liudytojo apklausos metu parodė, kad P. K. jis pažįsta, yra buvę klasiokai, šiaip dabar kartas nuo karto bendrauja. L. U. ir R. S. jis pažįsta, anksčiau su šiais vaikinais ir pabendraudavo, kažkada seniai visi draugavo, bet tai buvo seniai. 2020 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos jis nurodyti negali, jis apie 15-17 val., tikslaus laiko negali nurodyti, nenori pameluoti, kartu su draugu P. K. ėjo į parduotuvę „Vynoteka“, kuri jei neklysta, yra (duomenys neskelbtini). Tiek jis, tiek P. buvo blaivūs. Einant link „Vynoteka“ jie pamatė prie parduotuvės stovinčius R. ir U., su jais kartu buvo, kiek jis žino, R. šuo, kuris jo manymu yra veislinis, gal pitbulis, šuo buvo be pavadėlio. Priėjus arti jų, L. U. iš karto P. pradėjo vadinti „ožiu“, kaip jis supranta dėl to, kad anksčiau P. yra rašęs pareiškimą dėl savo automobilio lango stiklo išdaužymo. Kaip jis suprato, L. U. dėl to ir užpykęs ant P., kad šis dėl niekų parašė pareiškimą, sakė „ką tu čia ožy, dėl nieko pareiškimus rašai“, kažkaip panašiai, jis supranta, kad P. įtarinėjo L. U., kad šis langą išdaužė, o L. sakė, kad nieko jis nedarė. P. neneigė, kad parašė pareiškimą, o tuo tarpu L. U. vis niršo, jis pradėjo nusirenginėti megztinį ir priėjęs arčiau prie P. rankas sukėlė į kovinę poziciją, bet jokių smūgių P. nesudavė. Tada jis priėjo arčiau P. su L. ir pasakė jiems „baikit chebra, ką jūs čia mušitės“, bandė viską nuraminti, kad niekas nesimuštų. Į šį jo raminimą nei P., nei L. U., nei R. niekaip nesureagavo, vyko toliau žodinis konfliktas tarp L. ir P.. R. S. nieko nesakė, nieko nedarė, jis stovėjo šone ir viskas. Šio konflikto tarp P. ir L. metu, R. šuo nieko nedarė, jis vaikščiojo tiesiog tarp jų ir viskas. P. R. tikrai jokių įžeidžiančių žodžių nesakė, jis tik su L. U. ginčijosi, o šio ginčo metu R. stovėdamas P. iš dešinės, nieko nesakęs, šonu tiesdamas dešinę ranką, trenkė P. į dešinės pusės kaktą, tai buvo tyčinis R. suduotas smūgis P. be jokios priežasties. Po šio suduoto R. smūgio, P. sulinko, abejomis rankomis susiėmė už galvos, tuo tarpu prie P. prišoko abu, tai R. ir L., jie, kiek matė, P. sudavė smūgius rankomis į kūną, manytų šiais smūgiais kažkokios didžiulės žalos P. sveikatai jie nepadarė. Visas šis P. mušimas vyko apie 10 sekundžių, jie abu per tą laiką galėjo suduoti po 5-10 smūgių P. į kūną. Vyko toks chaosas, viską sunku atpasakoti, jis nežino, ar P. buvo pargriuvęs ant žemės ar ne, negali tiksliai pasakyti, žino, kad P. parklupęs ant kelių tai tikrai buvo. Jis nežino, ar P. L. su R. spardė ar ne, priešais jį, nugaromis, buvo L. su R., o P. buvo už jų, jis P. nematė. Tada į šį konfliktą įsiterpė ir jis, jis nutraukė toliau nuo P. L. U., suėmė jam rankas iš už nugaros ir nuvedė, sakydamas „baikit, chebra, baikit, nesimuškit“, kažkaip pan., tada kaip ir viskas kažkiek aprimo. Tada R. kažkiek taip pat nuo P. atsitraukė. Šio konflikto metu, kai P. mušė R. su L., R. šuo lakstė aplink juos, be jokios komandos, jis kaip ir norėjo saugoti R.. Žino, kad kai R. nuo P. atsitraukė, ir ėjo nuo jo, šuo įkando P. į dešinę koją, matė, kad šuo kando kažkiek virš kulno, bet paskui P. jam dar sakė, kad šuo jam dar įkando ir į dešinę šlaunį, bet šito jis nematė. Gali pasakyti tai, kad P. šuo įkando be jokios komandos, be jokio užsiundymo ant P.. Po šio šuns įkandimo P. baigėsi ir visas konfliktas, matė, kad P., kaip supranta nuo R. smūgio buvo prakirsta kakta, jis buvo kruvinas, todėl jis sakė, kad eina pas savo tetą susitvarkyti, jis P. laukė prie laiptinės. R. su L. U. daugiau nieko nesakė, nedarė. Jis nežino, ar kai šuo įkando P., R. savo šunį pakvietė ar ne, šuo, įkandęs P. tiesiog, atsitraukė pats. Gali pasakyti tai, kad pirmą smūgį P. sudavė R., iki tol vyko tik žodinis konfliktas tarp L. ir P., kurį pradėjo L.. Žino, kad po šio įvykio P. skaudėjo galvą, paskui jis kelias dienas prastai jautėsi, kiek žino, vėliau parašė ir pareiškimą. Jis šio įvykio metu nenukentėjo. Šio įvykio metu R. S. šuo buvo be pavadžio ir be antsnukio. Po kelių dienų jam P. rodė dvi įkandimo į koją žymes. Jis nežino, šio įvykio metu P. buvo drabužiai suplėšyti ar ne, jis buvo visas kruvinas, t. y. buvo kruvinas ir veidas, ir drabužiai. Jis nematė, ar gindamasis P. sudavė kokius smūgius L. ar R., tikrai to nematė. Po konflikto jis nepastebėjo, kad L. ar R. būtų buvę su kokiomis smurto žymėmis, gal kuris ir buvo kiek kruvinas nuo P., nes P. stipriai bėgo kraujas iš kaktos. Jo manymu, įvykio metu L. su R. buvo blaivūs, bet to tiksliai nežino, jam jie abu tiesiog pasirodė pavargę. Jis apie jokius ankstesnius konfliktus tarp P. ir L. U. nežino. Šį sekmadienį, t. y. 2020 m. birželio 7 d. jis išvažiuoja dirbti į Olandiją, kiek laiko ten bus nežino, bet planuoja apie 4 mėnesius (1 t., b. l. 87-90).

16. Liudytoja A. M., apklausta teismo posėdžio metu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad jos nesieja jokie santykiai su visais. 2020 m. balandžio 23 d. buvo dienos laikas, ji dirbo, išsinešė takelį iškratyti. Išgirdo triukšmą, gal už 50 metrų nuo jos, tada pamatė 3 vaikinus, jie buvo susikabinę, ji pagalvojo, kad jie girti, ji užrėkė, kad iškvies policiją. Buvo 3 jaunuoliai ir šuniukas bėgiojo. Atsakydama į teisėjo klausimą, liudytoja parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Ji išėjo iškratyti takelį (o ne dėl triukšmo) ir išgirdo triukšmą. Jie stovėjo susikabinę ir rėkavo, ji pagalvojo, kad jie girti. Atsakydama į prokuroro klausimą, liudytoja paaiškino, kad šuo vidutinio dydžio, rudos spalvos. Už parduotuvės kampo nefilmuojama. Jie stovėjo į pievos pusę, į gyvenamus namus daugiau. Ten pieva, namo renovacija vyksta, ji sušuko, kad kvies policiją, vienas bėgo link gyvenamųjų namų, kiti pastovėjo ir nuėjo. Nepasakys ką jie apsivilkę buvo, bet buvo apsivilkę. Iš salėje esančių neprisimena, kuris vaikinas buvo parduotuvėje. Už parduotuvės yra plytelės. Parduotuvėje negirdėjo rėkavimų, nėra pas juos langų, užstatyti prekėmis. Atsitiktinumo dėka ji juos pamatė. Dienos metas buvo, nežino kiek valandų buvo, gal 2 ar 3, ne, 17 val. negalėjo būti. Į bylą ją įrašė nukentėjusysis turbūt, nes ji kai užrėkė, jie išsiskirstė, gal dėl to. Atsakydama į prokuroro klausimą, liudytoja paaiškino, kad gulinčio žmogaus nematė, kamerų ten nėra, jų kameros filmuoja tik priekį. Atsakydama į advokato V. G. klausimą, liudytoja paaiškino, kad ramybės jai jie nesutrukdė, ji užrėkė, kad žmonės bijos ateiti. Atsakydama į advokatės V. B. klausimą, liudytoja paaiškino, kad jų kameros filmuoja tik priekį, įėjimą į parduotuvę, o ten kur prekes pristato, nėra kamerų. Kur vyko įvykis – pieva, stoviniavo jie aikštelėje. Atsakydama į advokato V. G. klausimą, liudytoja paaiškino, kad ji matė tik 3 jaunuolius. Atsakydama į teisėjo klausimą, liudytoja nurodė, kad iš gyvenamųjų namų geriau galėjo matyti viską. Atsakydama į advokatės V. B. klausimą, liudytoja paaiškino, kad iš gyvenamųjų namų nebuvo žmonių išėję. Atsakydama į kaltinamojo L. U. klausimą, liudytoja parodė, kad ji matė, kad jie ten susikabinę buvo, smūgių nematė.

17. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 3 d. įtariamojo R. S. ir liudytojo M. K. akistatos protokolo, akistata pradėta – 11:05 val., akistata baigta – 11:29 val., nustatyta: pateikus klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatą asmenys parodė: M. K. – priešais sėdintį vaikiną aš pažįstu, tai R. S., mūsų tarpusavio santykiai yra normalūs.

17.1. R. S. – priešais sėdintį vaikiną aš, žinoma, kad pažįstu, tai M. K., mes esame pažįstami, draugai.

17.2. Suvestiems į akistata asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, jie parodė: M. K., atsakydamas į klausimą kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas P. K. 2020 m. balandžio 23 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), parodė, kad pirmiausia tai įvyko barnis tada tarp L. U. ir P. K.. Konfliktą pirmas pradėjo L. U.. Šio žodinio konflikto metu tarp L. U. ir P. K. jis sakė jiems, kad jie nurimtų, nekonfliktuotų, tuo tarpu R. S. į konfliktą nesikišo, jis stovėjo šalia ir viskas. Šio konflikto metu P. K. su L. U. aiškinosi savo tarpusavio santykius, nei vienas iš jų, nei manęs, nei R. S. neįžeidinėjo, nekeikė. Jo manymu R. be jokios priežasties, L. U. ir P. K. žodinio konflikto metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu P. K. į kaktą. Tada ir prasidėjo visos šios muštynės, po R. suduoto smūgio P. į kaktą, jį, t. y. P., pradėjo mušti L. U. ir R. S.. Matė, kad R. S. su L. U. sudavė P. smūgius kumščiais į kūną, nematė, kad P. būtų pargriuvęs ant žemės, jis lyg buvo suklupęs, kaip ir sakė, jam P. užstojo mušdami jį L. U. su R. S.. Šios muštynės truko keletą sekundžių, po to jis nutraukė nuo P. L. U. ir tada šiek tiek viskas aprimo. Tad jau nueinant P. pamatė, kad R. šuo įkando P. į koją virš kulno. Šuo įkando P. savarankiškai, jam niekas jokios komandos nedavė, ant P. neužsiundė. Šuo buvo be pavadėlio, be antsnukio. Gali pasakyti tai, kad žodinį konfliktą pradėjo L. U., o muštynes pirmas pradėjo R., be jokios aiškios priežasties suduodamas smūgį P. į kaktą.

17.3. R. S., atsakydamas į klausimą ar girdėjo, suprato ir tvirtina M. K. parodymus, atsakė, kad M. K. parodymus girdėjo, suprato, juos tvirtina dalinai, mano aštuoniasdešimt tiesos M. papasakojo. Gali pasakyti tai, kad yra įsitikinęs, kad jo šuo buvo su pavadėliu, bet be antsnukio. Taip pat nesutinka su M. pasakymu, kad jis P. K. sudavė be priežasties, priežastis buvo, P. jo atžvilgiu panaudojo kelis necenzūrinius, įžeidžius žodžius, kokius, jau praėjus mėnesiui laiko po įvykio, jis neprisimena, bet žino, kad tie žodžiai tuo metu jį tikrai įžeidė, todėl jis ir sudavė P. smūgį į kaktą. Daugiau pilnai tvirtina M. parodymus, nieko papildomai paaiškinti negali.

17.4. M. K., atsakydamas į klausimą ar galėjo kokių nors P. K. išsakytų įžeidžių žodžių R. S. neišgirsti, M. K. atsakė, kad nežino, jis tikrai jokių įžeidžių žodžių, išsakytų R. atžvilgiu iš P. negirdėjo, tikrai buvo didelis triukšmas, didelis chaosas, negali to nei paneigti, nei patvirtinti. Atsakydamas į klausimą, ar šio konflikto metu ant žemės kartu buvo parvirtę P. K. ir R. S., M. K. atsakė, kad nežino, nematė, nepastebėjo, tikrai, galbūt tuo momentu, kai jis į šalį nutempė L. U., jį ramindamas, tai galėjo būti, bet jis šito dalyko tikrai nematė (1 t., b. l. 95-97).

18. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 12 d. įtariamojo R. S. ir liudytojo P. K. akistatos protokolo, akistata pradėta – 08:57 val., akistata baigta – 09:28 val., nustatyta: pateikus klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatą asmenys parodė: R. S. – priešais sėdintį vaikiną aš pažįstu, tai P. K., mūsų tarpusavio santykiai iki šio įvykio buvo normalūs, dabar su juo jokių santykių nepalaikau.

18.1. P. K. – priešais sėdintį vaikiną aš pažįstu, tai R. S., mūsų tarpusavio santykiai yra – pažįstami, anksčiau su juo bendravome, dabar su juo jokių santykių aš nepalaikau.

18.2. Suvestiems į akistata asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, jie parodė: P. K., atsakydamas į klausimą kokiomis aplinkybėmis jis nukentėjo 2020 balandžio 23 d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2020 m. balandžio 23 d., apie 17 val. jis ėjo kartu su draugu M. K. į parduotuvę, kai sutiko R. S. ir po kažkiek laiko iš parduotuvės „Vynoteka“ išėjo L. U.. Šalia R. buvo šuo, jis bėgiojo šalia, buvo be pavadėlio, be antsnukio. Žino, kad su R. jis pasisveikino, davė „žaibą“. Tada, išėjęs iš parduotuvės, L. U. iš karto pradėjo jį vadino „ožiu“ ir pan. L. U. iš karto bandė jam suduoti smūgius kumščiais į galvos ir krūtinės sritis, bet nesugebėjo jam suduoti nei vieno smūgio, nes jis jo smūgius užblokavo rankomis. Tuo metu R. ir M. buvo šalia, jie nesikišo į konfliktą, M. ramino, sakydamas „baikim, baikim, viskas“. Tada vienu metu, be jokios priežasties, R., jam stovėjęs iš dešinės, kažkokiu kairėje rankoje laikytu daiktu, jam sudavė į kaktos dešinę pusę, po ko pradėjo bėgti kraujas, jis pargriuvo, neteko sąmonės. Sąmonę, mano, buvo praradęs trumpam, atsipeikėjo gulėdamas ant žemės, jį mušė R. su L., smūgiai ėjo vienas po kito. Mano, tokiu intensyvumu smūgių vienas žmogus nebūtų galėjęs jam tiek suduoti. Jis gulėjo susirietęs, galvą dengėsi rankomis. Mano, jam rankomis ir kojomis buvo suduoti iki 30 smūgių. Vienu metu nuo parduotuvės išgirdo šaukiant, mano, pardavėją, ji šaukė, kad iškvies policiją, tai tuomet L. su R. ir nustojo jį mušti. Iki pardavėjai sušunkant, jam į dešinės kojos šlaunį ir virš kulno po kartą įkando R. šuo, viso šuo įkando du kartus. Gali pasakyti tai, kad L. U. pradėjo visą šį konfliktą, bandė jam suduoti smūgius, jam nepavykus, pirmą smūgį sudavė R., mano, R. trenkė dėl to, kad L. to nepavyko padaryti ir tada jam parkritus, R. su L. sudavė jam iki 30 smūgių į įvairias kūno vietas ir jų mušimo metu jam dar du kartus į dešinę koją įkando Rimo šuo.

18.3. R. S., klausiamas ar girdėjo, suprato ir tvirtina P. K. parodymus, atsakė: P. K. parodymus girdėjo, suprato, juos pilnai tvirtina, tik nėra tikras dėl savo šuns, mano, kad šuo šio įvykio metu buvo su pavadėliu. Gali pasakyti tai, kad jis neneigia sudavęs smūgį P., kaip jau ir minėjo savo pirmoje apklausoje, P. sudavė smūgį ranka į kaktą dėl to, kad jis jį įžeidė pavadindamas „dūchu“ ir pan. Po jo suduoto smūgio, P. suklupo, tada jis (P.) kažkokiu būdu jį (R. S.) pargriovė ir tada jie su P. pasivoliojo, P. akimirką buvo viršuje jo, mano, jis kažkokių smūgių tuo metu P. nesudavė, kažkaip jį turėjo nuo savęs nusikelti, žino tik tai, kad tuo metu, kol P. buvo ant jo, L. U. jam tikrai kažkur kažkokius smūgius sudavė. Tada kažkuriuo metu išėjo lyg pardavėja ir jie išsiskirstė. Žino, kad P. jis tikrai sudavė smūgį į kaktą kai voliojosi su juo, gali būti, kad kažkiek ir sudavė smūgių, nežino. Jis nematė kaip jo šuo įkando P., mano, tai galėjo įvykti tuomet, kaip P. buvo ant jo. Jis nori P. atsiprašyti, norėtų jam atlyginti padarytą žalą dėl drabužių, labai apgailestauja dėl šuns, tikrai, šuo taip niekada nesielgdavo, jo P. įkasti jis tikrai nesiundė, pasikarščiavo dėl keiksmažodžių ir viskas, tikrai labai apgailestauja.

18.4. P. K., paklaustas ar šio įvykio metu jis sakė įžeidžius žodžius R. S. atžvilgiu, nurodė, kad: ne, nesakė. Paklaustas, ar įvykio metu buvo blaivus, atsakė, kad taip, buvo blaivus.

18.5. R. S. paklausus, ar įvykio metui buvo blaivus atsakė, kad taip, buvo blaivus (1 t., b. l. 61-63).

19. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 12 d. įtariamojo L. U. ir liudytojo P. K. akistatos protokolo, akistata pradėta – 11:45 val., akistata baigta – 12:10 val., nustatyta: pateikus klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatą asmenys parodė: P. K. – priešais sėdintį vaikiną aš pažįstu, tai L. U.. Mūsų tarpusavio santykiai yra pažįstami, anksčiau bendravome, dabar nepalaikome jokių santykių.

19.1. L. U. – priešais sėdintį vaikiną aš pažįstu, tai P. K., mūsų tarpusavio santykiai yra ne kokie.

19.2. Suvestiems į akistata asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, jie parodė: P. K., atsakydamas į klausimą kokiomis aplinkybėmis jis nukentėjo 2020 balandžio 23 d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2020 m. balandžio 23 d., apie 17 val., jis kartu su draugu M. K. ėjo iki parduotuvės, tada sutiko R. S.. Jis su R. pasisveikino, tada iš parduotuvės „Vynoteka“ išėjo L. U.. Tik išėjęs iš parduotuvės, L. pradėjo jam grasinti, vadino „ožiu“ ir pradėjo jį pulti, jis pradėjo smūgiuoti iš rankų į galvos ir krūtinės sritis, bet smūgių jis nepataikė, nes liudytojas blokavo rankomis jo smūgius. L. nepataikius nei vieno, į kaktos dešinę pusę, stovėdamas jam iš dešinės, kairėje rankoje su kažkokiu laikytu daiktu jam į kaktą trenkė R.. Po suduoto R. smūgio jis pargriuvo ant grindinio ir neteko sąmonės. Praradęs sąmonę buvo akimirką, atsibudo gulėdamas, jautė, kaip jam buvo suduodami smūgiai, mano, rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, jis buvo susisukęs į kamuolį, galvą dengėsi abejomis rankomis, kad nebūtų sužeista galva. Mano, jam smūgius sudavė ir L., ir R., nes smūgių buvo daug, jis nemano, kad vienas asmuo tiek smūgiu galėjo suduoti, jam buvo suduoda iki 30 smūgių. Kai jį mušė L. su R., jam į dešinę koją – šlaunį ir virš čiurnos, įkando R. S. šuo.

19.3. L. U., paklaustas girdėjo, suprato ir tvirtina P. K. parodymus, atsakė, kad P. K. parodymus girdėjo, suprato, juos dalinai tvirtina. Žodinį konfliktą, gali būti, kad pradėjo ir jis (L. U.), bet jis pyko ant P., kad jis parašė ant jo pareiškimą dėl išdaužto automobilio galinio lango, neneigia P. vadinęs „ožiu“. Jis nebandė P. jokių smūgių suduoti, nematė, kaip smūgį sudavė R., kad viskas labai greitai įvyko. Jam konfliktuojant žodžiais su P., P. jam bandė suduoti smūgį į smakrą, bet nepataikė, nepasisekė, tada, jam atrodo, kad P. užmynė šuniui ant kojos arba jam įspyrė, tiksliai net nežino, girdėjo, kad šuo sucypė, dėl to R. paėmė kažkaip P. už pečių ir R. su P. kažkaip abu pargriuvo ant asfalto, jie abu pradėjo voliotis ant žemės, nematė, kad vienas kitam būtų sudavęs smūgius, mano, R. buvo apsvaigęs kažkiek, tai jis nelabai galėjo suduoti jam smūgius, o gal jam jau iš pykčio taip atrodė, kad R. apsvaigęs. Tada jis su K. puolė skirti R. su P., K. norėjo P. nuo R. patraukti, jis – R., gavosi tokia sumaištis, dar šuo aplinkui sukiojosi. Tada jie greitai visi ir išsiskirstė. Jis P. tikrai jokių smūgių nesudavė, kad ir R. jam jokių rimtų smūgių nesudavė, buvo kažkokie pavieniai smūgiai ir viskas. Jis nematė, kad būtų šuo įkandęs P.. Šuo tikrai labai geras, jis žmonių nepuola, o ir P. šuo labai gerai pažįsta. Jis dėl šio įvykio, dėl konflikto gailisi.

19.4. L. U. paklausus, ar įvykio metui buvo blaivus atsakė, kad taip, buvo blaivus, o gal ir ne, neprisimena (1 t., b. l. 69-71).

20. Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės 2020 m. balandžio 24 d. pranešimo su pateiktomis fotonuotraukomis matyti, kad 2020 m. balandžio 24 d., 18:08 val. buvo gautas pranešimas apie nusikalstamą veiką: vakar, 2020 m. balandžio 23 d., apie 17:00 val. ėjau iki parduotuvės „Vynoteka“ nuo savo namų ir buvau užpultas dviejų asmenų. Viskas prasidėjo, kai jie pamatė mane einantį gatve. Minėti asmenys abu buvo be kaukių karantino laikotarpiu, su nepririštu koviniu šuniu, kurio spalva oranžinė/bordinė su baltais plėmais. Abu asmenis žinau. Jie manęs sulaukė, kol ateisiu arčiau ir buvau užpultas dėl to, kad ant vieno iš tų asmenų jau buvau parašęs pareiškimą dėl išdaužto mašinos stiklo. Minėti asmenys yra L. U. gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir R. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jiems priėjus prie manęs, pradėjo rėkauti įžeidžiančiais žodžiais, kad esu „ožys“, kad man bus blogai, su manimi bus susidorota, kad aš dar pamatysiu, kas manęs laukia, grasinta susidoroti ir vėliau, manau, turėta omenyje ne tik apie mane, bet ir apie mano mašiną, o gal net kitą turtą ar šeimą. Manau, šie grasinimai tikrai gali išsipildyti, kadangi tai yra jau ne pirmas kartas, buvo išdaužtas mašinos stiklas, pastoviai grasinama gatvėje. Esu gavęs skambučių iš mamos, kad kažkas lauke prisikabinėja „vaikiškai“, tai su lazeriukais šviečia naktį, tai juokiasi. Po grasinimų L. U. pradėjo mane pulti rankomis, pamačius, kad jis vienas man nieko nepadarys ir yra per silpnas, iš pasalų puolė R. S., suduodamas man su smailiu ar buku daiktu į galvą (mačiau, kad kažką laiko rankoje, ir iš to kažko man trenkia). Po smūgio parkritau bei laikinai praradau sąmonę, aptemo vaizdas. Kai atsipeikėjau, jaučiau tik smūgių laviną, kokias 2-3 minutes iš kojų ir rankų į visas kūno dalis (pagrinde galva, krūtinės sritis). Po smūgio iš buko ar smailo daikto į kaktos sritį, man pradėjo smarkiai bėgti kraujas, sutrenkta vieta ištino, susiformavo lipoma (guzas ant galvos, per pusę kaktos, su paminkštėjimu centre dėl smūgio). Nurodyta papildoma informacija apie patikrinimą: Ukmergės rajono PK. Baisu, kad ir užmušti galėjo, nes smūgis yra prie pat smilkinio ir akies. Puolė ir nepririštas R. S. šuo, kuris buvo be antsnukio, du kartus įkando į koją. Šio šuns veislė yra Stafordšyro bulterjeras, kiek žinau, šis šuo priklauso kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašui. Šuo neturi nei dokumentų, nemanau, kad ir yra skiepytas, kad turi „microchipą“ t. y laikomas neleistinai. Šeimininkas jo viešose vietose nepririša, neaprūpina visų saugumo priemonių (antsnukio, pavadėlio). Iškart po sumušimo buvau sutrikęs. Pamatęs, kad mano visi rūbai kruvini, iš kaktos nepaliaujamai bėga kraujas, pasišalinęs iš įvykio vietos ėjau namo nusiprausti, persirengti ir susitvarkyti sumušimų. Iš karto po įvykio nesikreipiau į policiją ar greitąją nes buvau išsigandęs ir nežinojau ką daryti. Iškart po minėto užpuolimo mačiau, kad yra išlindusi „Vynoteka“ pardavėja, ji rėkė, kad kvies policiją. Manau, dėl patirto streso pasielgiau neracionaliai ir nepasilikau įvykio vietoje, nežinau ir ar buvo iškviesti pareigūnai. Sumušimo metu buvo sugadinti mano rūbai, jie ne tik kruvini, bet ir suplėšyti, padaryta žala apie 120 Eur. Šie asmenys turi labai prastą reputaciją (1 t., b. l. 14-22).

21. Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės 2020 m. balandžio 25 d. pranešimo matyti, kad 2020 m. balandžio 25 d. buvo gautas pranešimas, kuriame nurodoma: Esu parašęs pareiškimą dėl įvykio 2020 m. balandžio 23 d., dėl užpuolimo. Papildymas: šiandien, eidamas pro namus kartu su draugu K. J., pamatėme L. U.. Pamatęs mus, jis išsitraukė peilį (pademonstravo, kad turi) ir pakeitė ėjimo kryptį. Peilis vadinamas „plaštake“. Baisu, kad tą peilį gali panaudoti prieš mus ar artimus. Galimi liudytojai: K. J.. Galimi įtariamieji: L. U.. Kada susisiekti: reaguokite kuo greičiau. Nukentėję fiziniai asmenys: papildymas praeito pareiškimo, P. K. (1 t., b. l. 13).

22. Iš byloje esančios 2020 m. balandžio 29 d. specialisto išvados Nr. G 1139/2020 (01) matyti, kad P. K. padaryta: 1) poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kaktoje, dešinėje šlaunyje, keliuose, odos nubrozdinimai alkūnėse, dešinėje čiurnoje; 2) sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais; 3) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4) nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu, t. y. 2020 m. balandžio 23 d. (1 t., b. l. 36-37).

23. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 12 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentelėmis, apžiūra pradėta – 15:00 val., apžiūra baigta – 15:27 val., nustatyta – apžiūros objektas 1. vasarinė striukė, 2020 m. birželio 9 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; 2. džinsinės kelnės, 2020 m. birželio 9 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Apžiūros atlikimo eiga: 1) Vasarinė striukė „Nike“ su kapišonu, kapišone yra baltos spalvos virvelė. Striukė yra geltonos, žalios ir nude spalvų. Striukės priekyje, kairės pusės viršuje, išsiuvinėtas „NIKE“ ženklas. Striukės šonuose yra po kišenę, užsegamą geltonos spalvos užtrauktukais. Striukės viduje yra tinklelinis pamušalas. Striukės vidinėje pusėje, ties apykakle, yra pakaba ir juodos spalvos etiketė su užrašu „Nike“ ir užrašais „Made In Vietnam Fabrique au Vietnam“. Striukės priekyje matyti rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują, kurios yra taškinės, nubėgančios. Rusvos spalvos dėmių daugiau matyti striukės dešinėje pusėje ir ant dešinės rankoves. Striukė yra „L“ dydžio. 2) Džinsinės kelnės yra šviesiai mėlynos spalvos. Kelnių juosmenyje, vidinėje, nugarinėje pusėje yra juodos spalvos etiketė su baltos spalvos užrašais „Bershka“ „Skinnyjogger Fit“. Kelnės yra M dydžio. Kelnių juosmuo yra su guma ir baltos spalvos virvele. Kelnių šonuose yra po kišenę, kelnių dešinėje klešnyje yra apie 35 cm ilgio vertikalus įplėšimas nelygiais kraštais, kuris nuo kelnių viršaus yra apie 19 cm atstumu, o nuo kelnių išorinės siūlės apie 6 cm atstumu. Kelnių kairėje klešnyje, ties keliu, yra horizontali, nelygių kraštų skylė apie 14 cm ilgio, kuri apdriskusi, kurios gamyklinė. Kelnių dešinėje klešnyje matomos rusvos spalvos, panašios į kraują, dėmės, kurios yra lašo formos, kai kurios – nubėgančios. Kelnių kairėje klešnyje matomi pavieniai, rusvos spalvos, panašūs į kraują, sutepimai (dėmės). Kelnių nugarinėje pusėje yra po uždėtinę kišenę ties sėdmenimis. Kelnių dešinėje klešnyje, nuo juosmens viršaus apie 39 cm atstumu, nuo kelnių klešnės išorinės siūlės apie 8 cm atstumu matoma 2 cm ilgio, apie 0,5 cm pločio rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują, o šalia jos matyti penkios skylės, išsidėstę netaisyklingu ratu (1 t., b. l. 47-53).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

24. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

25. BK 284 straipsnyje nustatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos, namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-398/2006, 2K-241/2009, 2K-159/2009, 2K-53-693/2018). Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, o smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-452/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-19-511/2020 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-367-511/2018).

26. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad L. U. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, veikdamas bendrai grupėje su R. S., L. U. ir P. K. konflikto metu, R. S. sudavus kumščiu nukentėjusiajam P. K. į kaktos dešinę pusę ir šiam parkritus, jis, t. y. L. U., kartu su R. S., tyčia sudavė nemažiau 3 smūgių rankomis nukentėjusiajam P. K. į įvairias kūno vietas, sumušė P. K., jam bendrais veiksmais padarydami šio nuosprendžio 1 punkte nurodytus sveikatos sužalojimus. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, veikdamas bendrai grupėje su L. U., L. U. ir P. K. konflikto metu, sudavė kumščiu nukentėjusiajam P. K. į kaktos dešinę pusę ir šiam parkritus, jis, t. y. R. S., kartu su L. U., tyčia sudavė nemažiau 3 smūgių rankomis nukentėjusiajam P. K. į įvairias kūno vietas, sumušė P. K., jam bendrais veiksmais padarydami šio nuosprendžio 3 punkte nurodytus sveikatos sužalojimus. Teismas šiais išvadas daro įvertindamas nukentėjusiojo P. K., kaltinamojo R. S., liudytojų K. J., R. S. B., A. M. parodymus, akistatos, daiktų apžiūros protokoluose, kituose tarnybiniuose protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadą, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus.

27. Nuosprendžio 1, 3, ir 26 punktuose teismo nustatytas aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo P. K. parodymai. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo M. K. teisiamojo posėdžio metu pagarsinti parodymai. Tiek nuketėjusysis, tiek liudytojas M. K. teigia, kad žodinio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo L. U. metu nukentėjusiajam į kaktos sritį smūgį sudavė kaltinamasis R. S.. Šią aplinkybę, t. y. smūgio sudavimą, patvirtina ir pats kaltinamasis R. S.. Nors teisiamojo posėdžio metu L. U. teigė, kad jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė ir R. S. teigė, kad taip pat daugiau smūgių nesudavė. Tačiau atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad „negali pasakyti ar spyrė. Kažkiek smūgių buvo iš jo pusės, buvo 4 -5 smūgiai, ne daugiau“. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. akistatos su P. K. metu nurodė, kad „Žino, kad Pauliui jis tikrai sudavė smūgį į kaktą kai voliojosi su juo, gali būti, kad kažkiek ir sudavė smūgių, nežino“. Kaltinamojo L. U. neigimą fakto, kad jis sudavė smūgių nukentėjusiajam, paneigia R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo apklausos metu, kai jis nurodė, kad „Lukas galėjo taip pat suduoti smūgius Pauliui, jis jį pažįsta, tai tiki, kad jis nestovėjo nieko nedarydamas, nes Paulius ir jį įžeidinėjo“. Pažymėtina ir tai, kad akistatos su P. K. metu, R. S. taip pat nurodė, kad „žino tik tai, kad tuo metu, kol Paulius buvo ant jo, L. U. jam tikrai kažkur kažkokius smūgius sudavė“. Šiuos R. S. parodymus patvirtina ir liudytojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamojo posėdžio metu: „tuo tarpu prie Pauliaus prišoko abu, tai Rimas ir Lukas, jie, kiek matė, Pauliui sudavė smūgius rankomis į kūną“. Šiuos parodymus liudytojas M. K. nuosekliai davė ir akistatų metu. Kadangi nukentėjusysis tiksliai negali nurodyti smūgių skaičių, o liudytojas M. K. taip pat tiksliai nenurodė smūgių skaičių, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, yra nustatyta, kad R. S. ir L. U. sudavė smūgius nukentėjusiajam, teismas atsižvelgdamas į specialisto išvadoje nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, daro išvadą, kad L. U. ir R. S. nukentėjusiajam sudavė mažiausiai 4 smūgius: 1 smūgį sudavė R. S. į nukentėjusiojo kaktos sritį, o kitus smūgius R. S. ir L. U. sudavė nukentėjusiajam, kai nukentėjusysis buvo parkritęs. 2 trauminius poveikius padarė šuo – šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai (kad du kartus įkando). Aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo parkritęs, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, R. S. parodymai (kad jie su nukentėjusiojo pasivoliojo), šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir M. K. parodymai, kad jis matė, kaip nukentėjusysis susmuko.

28. Dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos tarp kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų prieštaravimų nėra – viskas įvyko prie parduotuvės „Vynoteka“, prie (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta šio nuosprendžio 25 punkte, teismų praktikoje išaiškinta, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, namo kiemai ir laiptinės (žr. šio nuosprendžio 25 punktą). Nagrinėjamu atveju konfliktas, muštinės vyko prie parduotuvės, taip pat prie daugiabučio namo, visus įvykius matė tiek liudytojas M. K., tiek liudytoja A. M.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konfliktas ir nukentėjusiojo sumušimas įvyko viešoje vietoje.

29. Pažymėtina ir tai, kad padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, patvirtina ne tik smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį, bet ir kitų žmonių reakcija – liudytojas M. K. buvo ir šokiruotas, ir išsigandęs, nors tiesiogiai prieš jį nebuvo panaudotas smurtas. Šią aplinkybę, kad liudytojas M. K. buvo šokiruotas ir išsigandęs patvirtina liudytojo K. J. parodymai: „<...> ir M. K. sumišęs buvo, drebėjo visas, daug panikos buvo, nutarė laukti kitos dienos, kad nurimtų emocijos“.

30. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų L. U. ir R. S. veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

31. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad prokuroras siūlė pripažinti kaltinamajam R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino ir gailisi. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis R. S. duodamas parodymus teisiamajame posėdyje prisipažino ne dėl visų aplinkybių. Iš pradžių jis teigė, kad buvo sudavęs nukentėjusiajam tik vieną smūgį, o kai R. S. ir nukentėjusysis buvo ant žemės, jis jam smūgių nesudavė. Tik vėliau, apklausos metu, R. S. atsakydamas į prokuroro klausimą, nurodė, kad gal ir buvo kažkiek smūgių, bet kaltinamajame akte jų per daug. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė, kad kaltinamasis neprisipažino dėl visų nusikalstamos veikos aplinkybių rodo, kad kaltinamasis tikėjosi palengvinti savo atsakomybę ir vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Kaltinamojo R. S. žodžiai, kad jis prisipažįsta ir gailisi, vertintini taip pat kaip bandymas palengvinti atsakomybę. L. U. žodžius dėl prisipažinimo ir gailėjimosi teismas taip pat vertina kaip bandymą palengvinti savo atsakomybę, nes L. U. neprisipažino dėl to, kad jis kartu su R. S. sudavė nukentėjusiajam smūgius.

32. Abejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šią aplinkybę patvirtina tai, kad abu kaltinamieji, nukentėjusiajam būnant ant žemės, sudavė jam smūgius. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus ir į tai, kuriuos patvirtina ir liudytojo M. K. parodymai, prasidėjus konfliktui ir L. U. nepavykus suduoti smūgių nukentėjusiajam, jam smūgį sudavė R. S., po kurio nukentėjusiajam parkritus ant žemės, abu kaltinamieji tęsė smūgių sudavimą nukentėjusiajam bendrai. Kaltinamojo L. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

33. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamieji padarė vieną užbaigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas įvertina kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia (nors kaltinamieji ir neturėjo konkretaus tikslo pažeisti visuomenės tvarką ir viešąją rimtį, tačiau bendrais bruožais suprato, kad yra viešoje vietoje, suprato, kad suduodami smūgius nukentėjusiajam gali sutrikdyti jo sveikatą, sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, suprato, kad muštynės viešoje vietoje prie parduotuvės ir daugiabučio namo gali šokiruoti ir išgąsdinti kitus žmones, tačiau taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (žr. pvz., LAT nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-511/2018).

34. Kaltinamasis R. S. yra neteistas, baustas administracine tvarka, paskutinį karta 2019 m. liepos 3 d. pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 20–22), apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą, įskaitą nėra duomenų. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. S. nusikalstamą veiką padarė pavojingu būdu, t. y. suduodamas smūgį į žmogui gyvybiškai svarbų organą – galvą, kas gali sukelti ir neatstatomus padarinius – žmogaus gyvybės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į šio nuosprendžio 31–33 punktuose nurodytus motyvus, kaltinamajam R. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą parenkant didesnį nei vidurkis (atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau yra atsakomybė sunkinanti aplinkybė). Teismo vertinimu pagrįstas ir teisingas laisvės apribojimo terminas bus 1 metai ir 3 mėnesiai. Atsižvelgiant į R. S. charakterizuojančius duomenis, taip pat į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nesislapstė, nevengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teismą, intensyvi priežiūra R. S. neskirtina, tačiau skirtini įpareigojimai ir draudimai: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

35. Kaltinamasis L. U. teistas 5 kartus, tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kartą – už sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą bei vieną kartą už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Paskutinį kartą nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. kovo 20 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinio nusižengimo nuobaudų, paskutinį kartą baustas administracine nuobauda 2019 m. spalio 24 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį (smulki vagystė), apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą, įskaitą nėra duomenų. Pažymėtina, kad L. U. jau buvo kartą teistas už smurtinę nusikalstamą veiką, tuo metu jam buvo skirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. L. U. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis išvadų dėl savo elgesio, nukreipto į nusikalstamas veikas, nedaro, smurtinis L. U. elgesys nėra atsitiktinumas, o pasikartojantis reiškinys. Teisme L. U. nukentėjusiojo atsiprašė, teigė, kad nevartoja narkotinių medžiagų, nerūko, sportuoja. Atsižvelgiant į tai, taip pat į šio nuosprendžio 31–33 punktuose nurodytus motyvus, kaltinamajam L. U. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant šiek tiek mažiau už vidurkį. Teismo vertinimu pagrįstas ir teisingas laisvės atėmimo bausmės terminas yra 1 metai, bausmę atliekant pataisos namuose.

36. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matoma, kad L. U. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė už kitą nusikalstamą veiką, tačiau šis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas procesinį sprendimą skelbs 2020 m. lapkričio 6 d. Esant tokioms aplinkybėms, L. U. skirtina bausmė šiuo nuosprendžiu nebendrinama su ankstesniu nuosprendžiu.

Dėl civilinio ieškinio

37. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 124,64 Eur turtinės žalos ir 2 875,36 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų.

38. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

39. Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

40. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji (civiliniai atsakovai) R. S. ir L. U. atliko neteisėtus veiksmus – įvykdė nusikalstamą veiką, numatyta BK 284 straipsnyje, dėl kurios nukentėjo nukentėjusysis (civilinis ieškovas) P. K..

41. Nukentėjusysis P. K. ieškinyje nurodo, kad jam buvo padaryta 124,64 Eur turtinė žala, kurią sudaro 100 Eur vertės drabužiai, kurie buvo sugadinti nusikalstamos veikos padarymo metu, 15,96 Eur išlaidos kurui vykimui iš Ukmergės į Vilnių pas teismo medicinos ekspertus, 8,68 Eur išlaidos vaistams. Visos minėtos išlaidos pagrindžiamos leistinais įrodymais: medicinos dokumentų išrašais (t. 2, b. l. 85), vaistų pirkimo kvitais, kuro pylimo kvitais (t. 2, b. l. 86), daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 47-53). Iš byloje esančių įrodymų taip pat konstatuotina, kad minėta turtinė žala atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų – padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat konstatuotina, kad kaltinamieji yra kalti dėl šios atsiradusios žalos, nes būtent dėl jų neteisėtų veiksmų ir dėl to, kad jie nebuvo apdairūs ir rūpestingi, atsirado ši žala. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamųjų solidariai priteistinas 124,64 Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo naudai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

42. Nukentėjusysis P. K. ieškinyje taip pat prašo priteisti jam 2 875,36 Eur neturtinės žalos atlyginimą. P. K. nurodo, kad po to, kai jis buvo sumuštas kaltinamųjų, jis labai išsigando, patyrė šoką, jam teko kęsti fizinį skausmą, didelį baimės, bejėgiškumo jausmą. P. K. taip pat nurodo, kad patyrė dvasinį sukrėtimą, vidinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos suprastėjimą, nes smurtas prieš jį buvo naudojamas liudininkų akivaizdoje. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad buvo patyręs panikos ataką, jam buvo taikyta gydytojo psichiatro pagalba, skirtas medikamentinis gydymas. Nukentėjusysis nurodo, kad jis iki šiol vartoja raminamuosius, patiria stresą ir baimės jausmą.

43. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

44. LAT formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-490/2010, 3K-7-328-248/2015).

45. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po patirto fizinio smurto nuo kaltinamųjų šio nuosprendžio 1 ir 3 punktuose nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu, nukentėjusiajam buvo padaryta psichologinė trauma, dėl kurios jam buvo paskirta tęstinis psichologinis gydymas ir medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 85). Po šio nuosprendžio 1 ir 3 punktuose aprašytų įvykių nukentėjusysis buvo išsigandęs, buvo patyręs stresą, jam buvo galvos svaigimas, vėmimas, negalėjo miegoti, bijojo išeiti iš namų, prašė raminamųjų vaistų – šias aplinkybes patvirtino liudytoja R. S. B. (šio nuosprendžio 14 punktas). Liudytojas K. J. taip pat tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis P. K. po nusikalstamos veikos padarymo buvo išsigandęs, jam buvo šokas (šio nuosprendžio 12, 13 punktai). Pažymėtina ir tai, kad byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – padarytos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kaktoje, dešinėje šlaunyje, keliuose, odos nubrozdinimai alkūnėse, dešinėje čiurnoje (1 t., b. l. 36-37). Dėl minėtų sveikatos sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus. Nukentėjusiojo kitos nurodytos aplinkybės: reputacijos suprastėjimas ir pažeminimas, panikos ataka, taip pat aplinkybė, kad nukentėjusysis iki šiol vartoja raminamuosius – jokiais įrodymais byloje nepatvirtintos.

46. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

47. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Bylose, kuriose asmenimis padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas teismų praktikoje priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-224-468/2020, 31 punktą).

48. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 43–47 punktuose išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, aprašytos šiame nuosprendyje. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos mastą, taip pat į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pagrįstas ir teisingas yra 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

49. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vasarinė striukė ir džinsinės kelnės, įpakuotos į spec. paketą Nr. 465529, kvitas B Nr. URPK001381, perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

50. Pažymėtina, kad prokuroras prašė patikslinti nusikalstamos veikos padarymo datą – vietoje kaltinamajame akte nurodytos 2020 m. balandžio 23 d. nurodyti 2020 m. balandžio 24 d. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas nenustatė pagrindo tikslinti nusikalstamos veikos padarymo datą. Visi liudytojai ir kaltinamieji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė 2020 m. balandžio 23 d., išskyrus liudytoją R. S. B.. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. balandžio 23 d. data užfiksuota ir BIRT ataskaitos žiūryklėje (1 t., b. l. 14-22), kurioje aprašant įvykį, nurodyta „vakar, 2020-04-23“, o pranešimas užregistruotas 2020 m. balandžio 24 d. Nukentėjusysis P. K. įvykių datą pakeitė po liudytojos R. S. B. parodymų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta teisinga nusikalstamos veikos padarymo data – 2020 m. balandžio 23 d.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktais ir 5 dalies 4 punktu, R. S. bausmės atlikimo laikotarpiu skirti šiuos įpareigojimus ir draudimus 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam; 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo P. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 124,64 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 64 ct) turtinės žalos ir 900 Eur (devynių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vasarinę striukę ir džinsines kelnės, įpakuotas į spec. paketą Nr. 465529, kvitas B Nr. URPK001381, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.