- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-317-875/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00297-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Advokatai
- Albertas Kruminas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA Bylos Nr. A2.6.-317-875/2013m. Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00297-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.
2013 m. birželio 5 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui advokatui Albertui Kruminui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį traukiamas S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas Vytautas Pakalniškis 2013-05-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad S. M. 2013-05-25 apie 16.43 val. Akmenės r. sav., Dabikinės kaime, vairavo nuosavą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas vidutinis 1,61 (±5%) promilių girtumas, todėl baustinas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyto draudimo vairuoti esant neblaiviam pažeidimą.
Teismo posėdyje S. M. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl padaryto pažeidimo gailisi. Parodė, kad 2013-05-25 popiet važiavo žvejoti. Buvo labai karšta, todėl išgėrė tris butelius alaus. Pagrindiniu keliu nevažiavo, bet grįžtantį po žvejybos sustabdė policija. Prašo skirti didesnę baudą, bet neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes netekus teisės vairuoti, nebus galimybės vežioti vaiko ir mamos. Mama serga, yra negali, per savaitę 2-3 kartus ją reikia vežti pas gydytos. Be vairuotojo pažymėjimo neteks ir darbo. Anksčiau dirbo staliumi ir vairuotoju.
Advokatas Albertas Kruminas paaiškino, kad S. M. neginčija nustatyto neblaivumo fakto, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jis važiavo kaimo teritorijoje, išgėręs alaus nevažiavo į intensyvaus judėjimo kelią. Jis vienintelis šeimoje turi vairuotojo pažymėjimą, jo mama yra negali. Darbovietė prašo neatimti teisės vairuoti. Manydamas, kad situacija nebuvo grėsminga ir pavojaus S. M. niekam nesukėlė, be to, jis pirmą kartą gyvenime padarė tokią klaidą, advokatas prašo apsiriboti bauda ir rasti galimybę neatimti teisės vairuoti.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Išklausius teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą ir ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno Vytauto Pakalniškio 2013-05-25 tarnybinį pranešimą; S. M. patikrinimo alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 18899, testo Nr. (duomenys neskelbtini) kvitą, kuriame 2013-05-25 16.43 val. užfiksuotas 1,61 promilių girtumas, – darytina išvada, kad S. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo padaryta veika protokole kvalifikuota teisingai ir nurodyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta.
Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. M. nuoširdžiai gailisi.
ATPK 32 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kadangi ATPK 29 straipsnyje numatyta, kad areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjant šią bylą jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti Sauliui Masui taikant švelnesniąją ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinę baudą.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga savo darbo teisių įgyvendinimui ir rūpinantis neįgalia motina, teismas negali netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – atsižvelgiant į padaryto pažeidimo didelį pavojingumą: S. M. transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo, ką patvirtina alkotesteriu užfiksuotas 1,61promilių girtumas. Be to, pažeidimas padarytas ne atokioje vietoje, o bandant išvažiuoti iš šalutinio kelio į kelią Naujoji Akmenė–Venta. Tai, kad pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę vidutinio girtumo būklėje, parodo asmens labai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes 1,61 promilių girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti. Tai įrodo ir ta aplinkybė, kad pamatęs policijos pareigūnus S. M. apsuko automobilį, aiškiai bandydamas išvengti tikrinimo. Būdamas tokios būklės jis kėlė labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikavo ne vien savo, bet ir jų sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Teismo vertinimu, dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti padarytas pažeidimas, jo pavojingumo nesumažina nei ta aplinkybė, kad teisė vairuoti būtina darbinėms pareigoms atlikti, nei tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai įtakos S. M. artimųjų interesus. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t.y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 1996 m. liepos 10 d. nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės dirbti atitinkamo darbo, jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs ir nuosekliai laikosi pozicijos, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Analogiškos pozicijos dėl vairavusių vidutinio ir sunkaus girtumo būklėje asmenų baudimo laikosi administracinių teisės pažeidimų bylas apeliacine tvarka nuo 2011-01-01 nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas (žiūrėti, pvz., nutartis, priimtas administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.ATP-48-152/2012, ATP-89-282/2012, ATP-97-332/2012, ATP-108-300/2012, ATP-169-332/2012).
Taigi dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – darbo praradimas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. – nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Vadinasi, įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne įvykdžiusio teisės pažeidimą asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Šioje byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, todėl jos nėra pakankamas pagrindas neskirti ar skirti trumpesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos minimume.
Dėl darbdavio – Akmenės rajono Dabikinės specialiosios mokyklos tarpininkavimo teismas pažymi, kad būtų neatsakinga ir neprotinga patikėti vežti neįgalius vaikus asmeniui, kuris grubiai pažeidžia Kelių eismo taisykles, sėsdamas už vairo nesavikritiškai vertina savo būklę ir gebėjimą vairuoti konkrečioje situacijoje.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir turint omenyje, kad transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, vadovaujantis ATPK 24, 30 bei 30² straipsniais Sauliui Masui skirtina minimali švelnesnioji administracinė nuobauda, numatytoji ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Pripažinti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą, bei atimti teisę vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2013-06-05.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui. Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.