Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, nuo nutarimo priėmimo dienos – 2012 m. sausio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nubaustas už tai, kad 2012 m. sausio 2 d., 20.23 val., kelyje (duomenys neskelbtini), Akmenės r. sav., vairavo jam priklausančią transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis (1,63 (+/-5 proc.) promilės girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. V. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijose numatyta administracinė nuobauda. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - neteistas, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas vienerių metų laikotarpyje, paskirta nuobauda bauda sumokėta. Įvertino V. V. pateiktus medicininius duomenis dėl sveikatos bei neįgalumo, kad nustatytas 20 procentų darbingumas, taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į sunkinančią aplinkybę.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Aplinkybės, jog V. V. yra neįgalus, turi sveikatos problemų, savaime nėra ypatingos ar išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tai, kad V. V. gyvena kaime, jam skirta transporto išlaidų kompensacija, nesudaro pagrindo švelninti jo atsakomybės, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemonių V. V. neturės kitų galimybių nuvykti į gydymo įstaigas ar gauti medicininės pagalbos. Tai, kad V. V. turi galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), nes tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, kad padarytas bet koks pažeidimas numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ (žr. Administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 10 psl.). Tai, kad V. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,63 promilių), rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, o tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį V. V. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino V. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis teismo posėdžio metu iš dalies prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, kadangi V. V. posėdžio metu nebuvo nuoseklus, siekė įrodyti savo galimą nekaltumą, nurodydamas, kad jis vairavo blaivus, kad prieš jam išvažiuojant į kavą galėjo būti įpilta alkoholio, bet nenurodė, nei kas konkrečiai, nei kada, nei kokiu tikslu galėjo tai padaryti, todėl ši jo versija pagrįstai buvo atmesta. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra nurodytos ATPK 31 straipsnyje, todėl apelianto teiginys apie tai, kad lengvinanti aplinkybė galbūt būtų, jeigu jis neturėtų abiejų kojų ar rankų, yra laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo analizuoti V. V. 2011 m. birželio 13 d. paskirtos nuobaudos teisėtumo, pagrįstumo ar pažeidimo padarymo aplinkybių, už kurį buvo paskirta nuobauda, todėl apelianto teiginys apie galiojančios nuobaudos gavimo aplinkybes nėra susiję su nagrinėjama byla ir todėl atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Akmenės rajono apylinkės teismas priimdamas 2012 m. sausio 23 d. nutarimą V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, paskyrė administracinę nuobaudą, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamo nutarimo keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarimo nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.