Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-02-27 · Byla Nr. ATP-97-332/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-97-332/2012Nutartis · 2012-02-27Šiaulių apygardos teismas
  2. A2.13.-252-339/2013Nutartis · 2013-03-12Telšių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-27
Bylos Nr.
ATP-97-332/2012
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-01245-2011-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Administracinė byla Nr. ATP-97-332/2012Teisminio proceso Nr. 4-47-3-01245-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2; 45.4.3; 79.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarimo, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nubaustas už tai, kad 2011 m. gruodžio 23 d., apie 16.45 val., Telšių r., kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,79 promilės). Šiais savo veiksmais S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. K. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams ir dėl šios dalies priimti naują nutarimą – grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Apeliantas nurodo, kad sutinka su paskirta bauda ir jos dydžiu, tačiau nesutinka su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas turėjo ištirti rašytinius įrodymus, kuriuos pateikė teismo posėdžio metu, taip pat atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Apeliantas teigia, kad jo pateikti dokumentai įrodo, jog jo motinai I. K. yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, tris kartus per savaitę būtina atlikti hemodializės procedūras, dažnai iškyla poreikis vykti pas gydytojus, tai gali atsitikti bet kada (poilsio dieną, naktį). Apeliantas nurodo, kad gyvena kartu su motina, nuolat ja rūpinasi ir ją vežioja pas gydytojus. Teigia, kad I. K. neturi daugiau nieko, kas ja pasirūpintų bei nuvežtų į gydymo įstaigas, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) ligoninės yra apie 30 km, dėl neįgalumo pati negali judėti ir nuvažiuoti į ligoninę, autobusu nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes iki autobuso stotelės yra virš kilometro, o (duomenys neskelbtini) nuo autobusų stoties iki ligoninės yra dar apie kilometrą.

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad anksčiau nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, gali taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir jam netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu S. K. kaltės dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo neginčija, kelia nuobaudos individualizavimo klausimą - prašo panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Už tai ATPK 126 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė, kur nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad S. K. paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į tai, kad S. K. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kad administracinėmis nuobaudomis nebaustas ir neteistas.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tai, kad S. K. prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Aplinkybės, kad S. K. rūpinasi savo motina I. K., kuri yra neįgali ir kurią reikia nuolat vežioti į gydymo įstaigas, nėra išskirtinės ar ypatingos, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad I. K. neturės kitų galimybių nuvykti į gydymo įstaigas. Tai, kad S. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,79 promilių), rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, ir leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį S. K. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. sausio 10 d. nutarimą S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis