Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo G. T. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. nubaustas už tai, kad 2011 m. lapkričio 15 d. 22.28 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,35 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Už tai ATPK 126 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė, kur nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra išskirtinių ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima švelninti G. T. atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. T. nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, pagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir paskyrė administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog G. T. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė įvertinama parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Kitų pirmosios apelianto nurodytų aplinkybių nepakanka, kad G. T. būtų taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir skiriama švelnesnė, nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Tai, kad asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teigiamai charakterizuojamas, nėra išskirtinės aplinkybės, nes panašiai gali būti apibūdinta daugelio asmenų situacija. Tai, kad G. T. dukra yra neįgali, o jo mama yra ligota, ir jas reikia nuvežti į gydymo įstaigas, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių to, kad jos neturės kitų galimybių nuvykti į gydymo įstaigas. Tai, kad G. T. dirba ir jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nėra išskirtinė aplinkybė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimą G. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai G. T. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą skyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šį teismo priimtą nutarimą apelianto skunde nurodytais motyvais neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.