- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-13
- Bylos Nr.
- ATP-169-332/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00082-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimo, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir V. V. paskirta:
pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinė nuobauda – 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams;
pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį administracinė nuobauda – įspėjimas.
Remiantis ATPK 33 straipsniu, V. V. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nubaustas už tai, kad 2012 m. sausio 24 d., apie 20.05 val., Mažeikių r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km., vairavo transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,80 proc.), su savimi neturėdamas vairuoto pažymėjimo bei transporto priemonės registracijos dokumento.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. V. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę negu įstatymas numato administracinę nuobaudą, sumažinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų.
Apeliantas skunde nurodo, kad su teismo nutarimu nesutinka, nes mano, jog jis nepakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Priimdamas šį nutarimą pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes ir nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenagrinėjo jo pateiktų dokumentų, įrodančių sudėtingą jo situaciją ilgam laikui atėmus teisė vairuoti transporto priemones. Tai jo šeimyninę padėtį apibūdinantys dokumentai, neįgaliojo pažymėjimas, duomenys apie pensinio amžiaus tėvus, jį charakterizuojantys duomenys (charakteristikos), sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas, liudijantis apie tai, kad netrukus po pažeidimo padarymo pats savanoriškai kreipėsi į medikus ir išklausė paskaitų kursą apie alkoholio žalą. Apeliantas teigia, kad iš visų paminėtų dokumentų, pirmosios instancijos teismas realiai vertino tik jo darbovietės pateiktą charakteristiką, o į kitus duomenis neatsižvelgė ir jų nevertino.
Apeliantas teigia, kad tikrai suvokė ir įvertino savo neteisėtos veikos pavojingumą visuomenei ir dėl neatsakingo elgesio galėjusias kilti kur kas sunkesnes pasekmes. Supranta ir tai, kad šiuo metu valstybėje labai didelis dėmesys skiriamas Kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencijai ir pažeidėjai yra labai griežtai baudžiami. Tačiau, mano, kad kiekvienu atveju teismas turėtų individualiai ištirti visas su pažeidimu ir pačiu pažeidėju susijusias aplinkybes, ir daryti tam tikras išimtis, jei tam yra pagrindas.
Apelianto teigimu, iš jo pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog jis vadovauja įmonei, rūpinasi savo šeimos išlaikymu, pensininkais tėvais. Negalėdamas pats vairuoti transporto priemonės, negalės tinkamai atlikti savo pareigų, nuo ko nukentės ne tik įmonės interesai, tačiau ir jo šeimos interesai, įmonėje dirbančių darbuotojų interesai, jei bus priverstas juos atleisti dėl sunkios įmonės padėties. Prašo sutrumpinti paskirtą atėmimo terminą iki vienerių metų, yra įsitikinęs, jog tuo atveju tikrai bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Taip pat apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl dabar sunku nustatyti, kokias aplinkybes teismas tyrė nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti 2012 m. vasario 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Už šio punkto pažeidimą kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnį, kurio 4 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. V. paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams t. y. minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijose numatyta administracinė nuobauda. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovaudamasis bendrosiomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kad darbovietės charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes t. y. kad pripažįsta padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi bei, kad pažeidimus padarė neįgalus asmuo, kuriam nustatytas darbingumo lygis 50 proc. (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 10 p.) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai metų laikotarpyje padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, t.y. 2011-08-26 administraciniu nurodymu baustas pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tai, kad V. V. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų bei kad pažeidimą padarė neįgalus asmuo, yra jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, į kurias apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Aplinkybės, kad V. V. vadovauja įmonei, rūpinasi savo šeimos išlaikymu ir pensinio amžiaus tėvais, išklausė paskaitų kursą apie alkoholio žalą, savaime nėra išskirtinės ar ypatingos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tai, kad V. V. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis (1,80 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis, ir pavojingai manevravo, rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė realią grėsmę eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, o tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį V. V. padarytas pažeidimas yra labai pavojingas. Tai, kad V. V. būdamas metų laikotarpyje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarė naują šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rodo, kad V. V. nepadarė atitinkamų išvadų, o paskirta administracinė nuobauda nepasiekė jai keliamų tikslų. Apelianto argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atliekant darbines funkcijas, kad jam netekus teisės vairuoti nukentės jo šeimos, jo įmonės ir jos darbuotojų interesai, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Skundžiamas nutarimas surašytas laikantis ATPK 286 straipsnio nuostatų, nutarime išdėstytos ir išanalizuotos visos esminės nagrinėjamo įvykio aplinkybės, todėl tai, kad byloje nėra apylinkės teismo posėdžio protokolo, nelaikytina esminiu proceso pažeidimu sudarančiu pagrindą naikinti apylinkės teismo nutarimą.
Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. vasario 27 d. nutarimą V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.