- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-16
- Bylos Nr.
- ATP-373-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00297-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. M. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo S. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, nubaustas 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2013-06-05.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 25 d. apie 16.43 val. (duomenys neskelbtini) vairavo nuosavą transporto priemonė „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas vidutinis 1,61 (±5%) promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatytą draudimą vairuoti esant neblaiviam ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. M. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarimą – neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo kad neneigia padaręs teisės pažeidimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad netekęs teisės vairuoti, neteks darbo, o jo šeima išlaikymo šaltinio, jo neįgali motina dažnai lankosi pas gydytojus ir jis ją pas gydytojus vežioja. Tvirtina, kad tai pirmas atvejis, kai jis padarė tokio pobūdžio nusižengimą, važiavo į namus nuo tvenkinio kaimo teritorijos nuošaliu keliuku, nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių pavojingų situacijų, kadangi tuo keliuku niekas nevažinėja. Teigia, kad nutarime neteisingai nurodyta, jog jis, neva, bandė iš šalutinio kelio išvažiuoti į pagrindinį, ir tuo metu buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teigia, kad nesislėpė ir nebėgo nuo jį stabdžiusių policijos pareigūnų, tai daryti ir nebuvo jokio tikslo, kadangi nesijautė neblaivus. Taip pat teigia, kad toks girtumas jam nustatytas dėl to, kad jis kelias valandas buvo saulės atokaitoje, nieko tuo metu nevalgė. Mano, kad, jeigu teismas jam suteiktų pasitikėjimą, jis kaip tik būtų įpareigotas griežčiau kontroliuoti savo elgesį ir visai nebenaudoti alkoholio. Pažymi, kad jo darbas – vežioti vaikus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas prašo netenkinti S. M. skundo. Teigia, kad S. M. skundu klaidina teismą, kad jis važiavo takeliu, lauko keliuku, kur nei ženklų, nei transporto priemonių nebuvo, tačiau tokiu atveju jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi KET nustato eismo keliais tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje, be to, iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad S. M. transporto priemonę vairavo išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) kaimo, įvažiavo į kelią (duomenys neskelbtini), o šis pagal reikšmę priskiriamas krašto kelių kategorijai ir jame, be abejonės, eismo tvarką reglamentuoja KET, todėl eismo dalyviai jame privalo laikytis taisyklėse nustatytų reikalavimų. Tvirtina, kad S. M. pareiga prieš savo šeimos narius buvo įvertinti kilsiančias pasekmes dėl tokio neabejotinai šiurkštaus KET pažeidimo atsirandančių įstatymo numatytų poveikio priemonių taikymo, kurios neabejotinai palies ne tik jį, bet ir jo artimųjų ratą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu S. M. kaltės dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia vairuotojams baudą nuo 2 000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 metų iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad S. M. paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą. Kitų ypatingų sąlygų teismas nenustatė.
Iš apelianto skundo turinio matyti, jog jis prašo neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones, t. y. prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra siejamas tik su tam tikrų ATPK 30¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nenustatyta ypatingų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tai, kad S. M. prisipažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas ir atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.
Nors S. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, buvo baustas tik 2008-10-15 už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, tačiau šiuo atveju jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, taip sukeldamas pavojų ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir aplinkiniams, o tai, kad jis važiavo kaimo keliuku, nepašalina jo atsakomybės.
S. M. skunde nurodytos aplinkybės, jog jis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praras darbą, negalės tenkinti savo šeimos poreikių, vežioti pas gydytojus savo neįgalią motiną, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes pats apeliantas pažeidė KET reikalavimus, šiuo konkrečiu atveju vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,61 promilės), neatsižvelgdamas į tai, kad dėl to gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones ir tuo pačiu darbą. Be to, pats apeliantas apylinkės teisme nurodė, kad jo tėvo automobilis yra sugedęs (23-24 b. l.), tačiau toks S. M. teiginys nepatvirtina, kad jis vienintelis šeimoje asmuo, turinti vairuotojo pažymėjimą. Taigi, neįgalią I. M. pas gydytojus gali nuvežti ir jos sutuoktinis, apelianto tėvas. Nors darbdavys ir pateikė apelianto teigiamą charakteristiką bei nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas S. M. būtinas atliekant tiesiogines pareigas – vežiojant į ir iš mokyklos negalią turinčius vaikus, tačiau kaip (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos 2013-05-27 rašte nurodyta (15 b. l.), jis mokykloje dirba ir staliumi. Be to, šiame rašte nenurodyta, jog netekęs vairuotojo pažymėjimo, S. M. neteks ir darbo. Pastebėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, būtinybė vairuoti transporto priemones nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl administracinės atsakomybės švelninimo Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Taigi, nėra pagrindo S. M. skunde nurodytų aplinkybių pripažinti aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis apelianto atsakomybę, ir neskirti jam ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, teisingai pritaikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai S. M. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skyrė minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir todėl keisti šį teismo priimtą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarimą nepakeistą ir S. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.