- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- ATP-89-282/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00879-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutarimo, kuriuo I. G. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubausta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. nubausta už tai, kad 2011 m. gruodžio 18 d. 21 val. 47 min. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo jai priklausantį automobilį „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (alkoholio matavimo prietaisu „Lion Alcolmeter“ 500, prietaiso Nr. 19000, metrologinės patikros Nr. 0988590, galioja iki 2012-04-05, jai nustatytas 2,28 promilės girtumas – vidutinis girtumo laipsnis), tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
I. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012 m. sausio 3 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimą, panaikinant jo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paliekant paskirtą 2000 Lt baudą. Apeliantė teigia, kad ji prisipažino ir gailisi dėl to, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, nesijautė girta ir negalvojo, jog įpūs tokį kiekį promilių. Dėl ligos jai yra apribota judėjimo galimybė, todėl pas draugus ir iš jų ji vyko automobiliu, išgėrusi alaus už maždaug 3 minučių sėdo už vairo ir buvo sustabdyta policijos pareigūnų.
Apeliantė nurodo, kad jai paskirta bauda ganėtinai didelė, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, todėl mano, kad paskirta bauda yra pakankama prevencinė priemonė, o teisės vairuoti transporto priemones yra labai griežta nuobauda. Apeliantė teigia, kad yra neįgali, nustatyta liga sudaro didžiulę problemą judėti, todėl automobilis yra labai reikalingas vykstant pas gydytojus, į reabilitacijos procedūras, taip pat rūpinantis šeima. Be to, jos motinai, kuriai yra 72 metai, ir ji gyvena apie 10 km atstumu nuo jos namų, dažnai sutrinka sveikata, todėl dažnai turi ją lankyti bei vežti pas gydytojus, o netekus vairuotojo pažymėjimo, negalės tinkamai ja pasirūpinti.
Apeliantė teigia, kad vairuotojo pažymėjimą turi 24 metus, per vairavimo laikotarpį nepažeidinėjo Kelių eismo taisyklių, už vairo nebuvo sėdusi neblaivi, paskirtą baudą jau sumokėjo. Jos padarytas pažeidimas nesukėlė visuomenei pavojingų pasekmių, o tokia griežta bausmė jai bus pamoka ateityje elgtis atidžiai ir protingai. Apeliantės teigimu, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nutarime išvardyti argumentai leidžia teismui juos vertinti kaip išimtinį atvejį ir sušvelninti paskirtą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde I. G. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo neskirti sankcijoje numatytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad I. G. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į tai, kad I. G. visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsižvelgė į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino I. G. asmenybę, jog yra neįgali ir administracine tvarka metų laikotarpiu nebausta. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad I. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas įvertino skirdamas minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Aplinkybės, kad ji metų laikotarpiu administracine tvarka nebausta, yra neįgali, o teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykti į gydymo įstaigas, prižiūrėti motiną ir rūpinantis šeima, nėra išskirtinės ar ypatingos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, jog E. G. ir jos motina neturės kitų galimybių nuvykti į gydymo įstaigas. Tai, kad I. G. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,28 promilių), rodo, kad jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė didelį pavojų eismo saugumui, jos ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, o tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį I. G. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas. I. G. nurodyta aplinkybė, jog ji sumokėjo teismo paskirtą baudą, o ji yra labai didelė, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, kadangi asmenys privalo vykdyti teismų sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad I. G. nustatytas 50% darbingumo lygis nėra pripažįstamas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi jai nustatytas darbingumo lygis pagal 2004 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-285 „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ 3.1 punktą yra prilyginamas III grupės invalidumui, kuris ATPK 31 straipsnyje nėra numatytas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Apeliantės teiginys, jog ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų vairuodama automobilį maždaug po 3 minučių, kai išgėrė alaus, yra nepagrįstas, kadangi policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (2 b. l.) nurodyta, kad I. G. buvo testuojama, o prieš tikrinant alkotesteriu, pareigūnui paklausus ar 15 minučių laikotarpiu ji nevartojo alkoholinių gėrimų ir 2 minučių laikotarpiu nerūkė, vairuotoja paaiškino, kad alkoholį vartojo gerokai anksčiau ir nerūkė, be to, jos paaiškinime taip pat nėra paminėta, kad praėjus 3 minutėms po to, kai ji vartojo alkoholį, buvo sustabdyta ir patikrinta.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. sausio 3 d. nutarimą I. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.