Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. U. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria netenkintas A. U. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutarimu A. U. nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., taikant ATPK 33 str., 1000 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams už tai, kad jis 2015 m. gegužės 9 d. 21 val. vairavo automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pradėdamas važiuoti nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė stovintį automobilį, kurį apgadinęs iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos ir neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais A. U. pažeidė KET 127, 220 p. reikalavimus.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi A. U. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą netenkintas.

Atskiruoju skundu A. U. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį, ir priimti naują nutartį – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pasisakydamas dėl administracinio nusižengimo priskyrimo prie itin šiurkščių pažeidimų, nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo motyvu, kad jo padarytas KET pažeidimas laikytinas itin šiurkščiu, keliančiu didelį pavojų visuomenės saugumui. Teismas nurodė, kad jis elgėsi neatsakingai, šiurkščiai pažeidė nustatytus įstatymų reikalavimus, visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę ir tokiu savo elgesiu galėjo sukelti neigiamas pasekmes, bet jų nesukėlė. Pažymi, kad KET pažeidimas buvo padarytas jo gyvenamojo daugiabučio namo kieme, o pagrindinis ginčas administracinėje byloje Nr. A2.6.-1190-607/2015 iš esmės kilo dėl pažeidimu padarytos žalos dydžio. Dėl padaryto pažeidimo jis iš esmės gailėjosi, buvo sutikęs atlyginti kaimynui padarytą žalą, tačiau nepavykus susitarti dėl padarytos žalos dydžio, byla buvo perduota teisminiam nagrinėjimui. Pabrėžia, jog kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, mano, kad jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į pasekmes (labai nedaug apgadinta automobilio dalis pažeidžiant viršutinį dažų sluoksnį), iš esmės yra nepavojingas visuomenei. Pažymi, jog įsigaliojus ANK, keitėsi administracinės atsakomybės apimtis dėl nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ar pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Kaip numatyta ANK 426 str. 7 d., už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus nebėra privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šio administracinio nusižengimo vertinimas yra subjekto, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, prerogatyva. Mano, jog tokia įstatymų leidėjo pozicija rodo, kad iki įsigaliojant ANK taikytos administracinės nuobaudos už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ar pasitraukimą iš eismo įvykio vietos būdavo vertinamos per daug griežtai, o paskirtos administracinės baudos neatitikdavo administracinės baudos skyrimo tikslų, baudos buvo neproporcingai didelės, palyginti su padaryto administracinio nusižengimo žalos mastu. Administracinės atsakomybės apimties sumažinimas, nurodant, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti apskritai netaikomas, rodo įstatymo leidėjo poziciją, jog šis administracinis nusižengimas nebėra priskirtinas prie itin šiurkščių ar galinčių sukelti didelį pavojų visuomenės saugumui pažeidimų.

Pasisakydamas dėl paskirtos bausmės švelninimo teismų praktikoje nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ne kartą pažymėjo, kad ATPK 30¹ str. taikymas imperatyviai neužkerta galimybės, vadovaujantis ATPK 329 str., asmeniui trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kartu pažymėtina, kad ir tais atvejais, kai asmuo savo kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neigia (ši aplinkybe taip pat buvo akcentuota skundžiamame nutarime), teismai dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, esant tam tikriems atvejams ir kur kas sunkesniems padariniams, vertindami eismo įvykio metu padarytą žalą, taip pat taiko ATPK 30¹ str. nuostatas ir skiria dar trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba ši papildoma nuobauda iš viso neskiriama. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2AT-20-942/2016, vadovaudamasis ATPK 30¹ str., administracinę nuobaudą pažeidėjui švelnino, paskirdamas pagal ATPK 130 str. 1 d. 450 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams, nors pažeidėjas ginčijo savo kaltę dėl pabėgimo iš eismo įvykio vietos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2AT-87-693/2016 pažeidėjui už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą, vadovaudamasis ATPK 30¹ str., švelnino paskirtą nuobaudą ir paskyrė 868 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2AT-88-697/2016, vadovaudamasis ATPK 30¹ str., švelnino pažeidėjui administracinę nuobaudą, paskirdamas pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams (šioje byloje pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. e2AT-85-697/2016 konstatavo, kad pažeidėjui pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta 900 Eur dydžio bauda ir teisių atėmimas 18 mėnesių yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ str., ją švelnino ir paskyrė 900 Eur baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Mano, jog ši kasacinio teismo formuojama praktika rodo, kad teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo klausimas kiekvieną kartą turi būti sprendžiamas individualiai. Tokie teismo išaiškinimai suponuoja, kad sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimus negali būti vadovaujamasi bendromis nuostatomis, jog tokio pobūdžio pažeidimas visais atvejais turi būti traktuojamas kaip didelė žala visuomenei, neįvertinus faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys yra reikšmingi sprendžiant nuobaudos už padarytą pažeidimą individualizavimo klausimą. Apylinkės teismui pateiktas išrašas apie administracinius teisės pažeidimus rodo, kad A. U. nėra linkęs pažeidinėti KET, ar kad savo elgesiu jis nuolat darytų žalą visuomenei. 2015-05-09 buvo vienintelė diena, kai buvo padaryti KET pažeidimai, dėl šių pažeidimų transporto priemonės negali vairuoti daugiau kaip dvejus metus. Apylinkės teismas, nutartimi atsisakydamas tenkinti jo prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tik formaliai atsižvelgė į jo prašyme išdėstytus motyvus, nevertino, kad yra charakterizuojamas teigiamai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam sukėlė didelių neigiamų pasekmių, o paskirtos baudos dydis galbūt neatitinka padarytos žalos.

Pasisakydamas dėl ATPK 329 str. taikymo, nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu ir teismo nutarimo priėmimo metu galiojusiame ATPK yra nustatyti specialiosios teisės atėmimo terminio sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. ATPK 329 str. numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Pažymi, kad nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau kaip pusę paskirto termino, jis nėra padaręs naujų administracinių nusižengimų, baudą yra sumokėjęs, taip pat yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, yra gavęs sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus ir gavo šių kursų baigimo pažymėjimą.

Nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga darbinei veiklai. Neturint teisės vairuoti ir esant skubiam iškvietimui, jo atvykimas į darbo vietą – VšĮ Tauragės ligoninę trunka tris kartus ilgiau nei įprastai, nes Tauragėje nėra viešojo transporto, o tai gali neigiamai paveikti pacientes. Dėl padaryto KET pažeidimo patyrė neigiamų pasekmių, kadangi vietinė žiniasklaida buvo aprašiusi šį įvykį, apie jo elgesį sužinojo ne tik kolegos, bet ir pacientės, o tai suformavo neigiamą požiūrį į jį, pakirto pacienčių pasitikėjimą juo. Dėl šios priežasties sumažėjo jo pajamos, kadangi jis dirba ne tik ligoninėje, bet ir privačiame medicinos paslaugų sektoriuje. Nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, padaryto pažeidimo ir yra tvirtai pasiryžęs ateityje elgtis nepažeisdamas įstatymų nustatytų reikalavimų. Savo padarytą pažeidimą vertina itin kritiškai. Nuo tada, kai buvo nubaustas administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, padarė atitinkamas išvadas dėl savo netinkamo poelgio. Mano, jog tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, yra tvirtai pasiryžęs daugiau nebenusižengti, ir tai, kad darbdavio pateikta charakteristika teigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jam taikytos administracinio poveikio priemonės yra efektyvios. Pažyma apie administracines nuobaudas rodo, kad toks KET pažeidimas buvo vienintelis, kad jis nėra likęs pažeidinėti KET ar kitaip pažeisti įstatymus. Mano, kad byloje yra visos ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pabrėžia, jog ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Minėtas straipsnis įtvirtina, kad administracine nuobauda siekiama asmenį nubausti bei auklėti, kad būtų laikomasi įstatymų, būtų gerbiamos bendro gyvenimo taisyklės ir nebūtų daromi nauji teisės pažeidimai. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Jis pateikė teigiamas charakteristikas, įrodymus, kurie patvirtina, kad yra išklausęs įstatymo reikalaujamus kursus. Savo prašyme įvardijo visas aplinkybes, kurios rodo, kad paskirta administracinė nuobauda iš esmės yra pasiekusi tikslus. Vertinant, ar jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, reikia atsižvelgti į aplinkybių visumą, t. y. į teigiamas charakteristikas, į tai, kad neigiamą poveikį dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones asmuo patiria jau pakankamai ilgą laiką (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-27-174/2017). Prašo įvertinti, jog jis gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, patyrė itin didelių neigiamų pasekmių, padaryti KET pažeidimai suformavo visuomenės neigiamą požiūrį į jį, šios aplinkybės turėjo neigiamą įtaką jo darbinei veiklai. Yra įsitikinęs, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, nuobaudos vykdymo metu jokio administracinio nusižengimo nepadarė, paskirtą baudą yra sumokėjęs, yra praėję pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

Pasisakydamas dėl galimo procesinių normų pažeidimo, nurodo, kad ABTĮ 52 str. numatyta, kad jis turi teisę duoti paaiškinimus, dalyvauti tiriant įrodymus. ABTĮ 72 str. 1 d. numatyta, kad proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Pažymi, jog apylinkės teismas, 2017-06-14 priimdamas nutarimą, neinformavo jo nei pranešimu, nei teismo šaukimu apie numatytą prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką. Dėl šios aplinkybės jis negalėjo pasinaudoti teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis ir tiesiogiai dalyvauti nagrinėjant jo prašymą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ABTĮ 77 str. 1 d. įtvirtinta, jog byla teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Mano, kad minėtos normos neįgyvendinimas sudaro pagrindą naikinti apylinkės teismo nutartį.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 str., reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 d., inter alia, nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 str. 3 d.). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad A. U. protokolas už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 str. 3 d., kurioje, inter alia, numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 str., inter alia, nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų A. U. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas ir sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją visiškai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones A. U. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – sukėlė eismo įvykį ir nepranešęs pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, pagal tuo metu galiojusį ATPK užtraukė administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 130 str. 1 d., – baudą vairuotojams nuo 868 EUR iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Už šį pažeidimą A. U. buvo skirta straipsnio sankcijos vidurkio nesiekianti bauda (1000 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 3 metams. Apygardos teismas mano, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. U. teisę vairuoti atimant tik 3 metams, buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Nors atskirajame skunde A. U. nurodo, jog jo padarytas pažeidimas, atsižvelgiant į pasekmes, nebuvo pavojingas, o tai neva patvirtina ir LAT praktika, kuomet už analogiškus pažeidimus, taikant ATPK 30¹ str., buvo skiriamos švelnesnės nei sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos, ir naujas ANK 426 str. 7 d. įtvirtintas reguliavimas, kuris nebenumato privalomo administracinio poveikio priemonės taikymo iš įvykio vietos pasišalinusiam asmeniui, tačiau aukštesnysis teismas negali sutikti su tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais. Visų pirma pastebėtina, jog nors pažeidėjas akcentuoja pasikeitusį įstatymų reglamentavimą, nurodydamas, jog šiuo metu pasitraukusiems iš eismo įvykio vietos asmenims teisių atėmimas nebėra privalomas, tačiau analizuojant ANK 426 str. 1 d. ir 2 d., numatančias atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, matyti, jog priklausomai nuo padarytos žalos įstatymas ir šiuo metu numato griežtą baudą – nuo 600 iki 1500 Eur. Be to, to paties straipsnio 7 d. numatyta, jog už šiuos administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Taigi, ir šiuo metu įstatymų leidėjas numato itin griežtą atsakomybę už pažeidimą, kurį padarė A. U., todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog šis pažeidimas nebelaikomas šiurkščiu.

A. U. taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose asmenims, pasišalinusiems iš eismo įvykio, yra ne kartą taikęs ATPK 30¹ str. nuostatas ir gerokai mažinęs arba apskritai neskyręs specialios teisės atėmimo. Aukštesnysis teismas sutinka su tokiu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiu, tačiau pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriuose asmenys buvo nubausti už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą, yra pasisakęs, jog pagal sankciją ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 str. 3 d. sankcijai, kuri numato atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Sistemiškai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 str. 1 d. griežta sankcija numatyta siekiant užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (LAT nutartys Nr. 2AT-78-697/2015, 2AT-53-697/2015). Taigi kiekvieną kartą reikia vertinti, ar pasitraukimo iš įvyko vietos priežastis nebuvo eismo įvykį sukėlusio asmens girtumas, kas tokį pažeidimą daro itin pavojingu, o sankcijoje numatytas griežtas nuobaudas skirti adekvačias jo šiurkštumui. Iš bylos duomenų ir joje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo (b. l. 18–22), matyti, jog po to, kai A. U. 2015-05-09 21.00 val. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, jį 2015-05-09 21.30 val. vairuojant tą patį automobilį, su kuriuo jis prieš pusvalandį sukėlė eismo įvykį, sustabdė policijos pareigūnai ir jam nustatė 3,39 prom. girtumą. Už tai A. U. buvo nubaustas Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-06-02 nutarimu. Akivaizdu, jog ir 2015-05-09 21.00 val., pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, A. U. buvo neblaivus (po pusės valandos jam buvo nustatytas sunkus girtumas), o ši aplinkybė atskleidžia, jog, skirtingai nei teigia pažeidėjas, jo padarytas pažeidimas buvo itin šiurkštus ir pavojingas, todėl negali būti laikomas analogišku pažeidimams, kurie buvo vertinami atskirajame skunde apžvelgiamoje kasacinio teismo praktikoje.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog A. U. 2015-05-09 padaryti pažeidimai – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos ir vairavimas būnant neblaiviam, skirtingai, nei nurodoma pažeidėjo atskirajame skunde, nebuvo vienkartiniai įvykiai jo gyvenime. Iš minėto Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo (b. l. 18–22), matyti, jog A. U. praeityje yra du kartus baustas už eismo įvykių sukėlimą (2005-11-29 ir 2007-10-25 nutarimai), taip pat kelio ženklinimo nesilaikymą (2008-03-04 nutarimas), be to, ne kartą viršijo maksimalų leistiną važiavimo greitį (2010-05-26 nutarimas (leistinas greitis viršytas 37 km/h), 2010-06-29 nutarimas (leistinas greitis viršytas 26 km/h), 2010-11-19 nutarimas (leistinas greitis viršytas 37 km/h), 2014-10-10 administracinis nurodymas (leistinas greitis viršytas 28 km/h). Aptartos aplinkybės charakterizuoja A. U. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, jo daromi pažeidimai sunkėja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors savo atskirajame skunde A. U. deklaratyviai nurodo, kad nuobaudos tikslai yra pasiekti, jis suprato savo pažeidimo pavojingumą ir iš jo pasimokė, kartu nurodo argumentus, jog jo padarytas pažeidimas nebuvo itin pavojingas, pateikia tai neva pagrindžiančius duomenis (KET pažeidimas buvo padarytas gyvenamojo daugiabučio namo kieme, o pagrindinis ginčas iš esmės kilo dėl pažeidimu padarytos žalos dydžio) ir daro išvadą, kad padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, kad sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į pasekmes (labai nedaug apgadinta automobilio dalis pažeidžiant viršutinį dažų sluoksnį), buvo nepavojingas visuomenei. Tokie pažeidėjo atskirajame skunde pateikiami teiginiai vaizdžiai atskleidžia kaltininko vidinį psichinį santykį su jo daugiau kaip prieš dvejus metus padarytu šiurkščiu KET pažeidimu, ir rodo, jog net ir pakankamai ilgo laikotarpio pažeidėjui neužteko tam, kad jis sugebėtu kritiškai įvertinti savo padarytų veiksmų pavojingumą, pripažintų, kad eismo įvykio sukėlimas ir pasitraukimas iš įvykio vietos (byloje esant duomenų, kad tuo metu jis buvo neblaivus, jam po 30 min. nustatytas sunkus girtumo laipsnis) yra itin šiurkštus pažeidimas, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo pavyko išvengti skaudesnių tokio neatsakingo A. U. elgesio pasekmių. Tokie pažeidėjo teiginiai tik dar kartą patvirtina, jog ir šiuo metu nuobaudos tikslai yra nepasiekti, todėl jam būtina iki galo atlikti papildomą administracinę nuobaudą, kad, be kita ko, jis suvoktų savo veiksmų pavojingumą ir toks elgesys ateityje nepasikartotų.

Tai, kad A. U., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai ir pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Prašyme pirmosios instancijos teismui ir atskirajame skunde nurodoma, kad teisės vairuoti neturėjimas A. U., kuris yra medikas, sukelia sunkumų dirbant, nes neturint teisės vairuoti ir esant skubiam iškvietimui, jo atvykimas į darbo vietą – VšĮ Tauragės ligoninę - trunka tris kartus ilgiau nei įprastai, nes Tauragėje nėra viešojo transporto, o tai gali neigiamai paveikti pacientes. Tačiau iš prie prašymo pateiktos darbdavio charakteristikos (b. l. 115) matyti, jog savo darbovietėje A. U. dirba jau ilgą laiką ir specialiosios teisės atėmimas niekaip nepaveikė jo darbo kokybės, jo veikla ir toliau vertinama gerai, nenurodoma, kad netekęs specialiosios teisės vairuoti A. U. nebeturi galimybių tinkamai atlikti savo pareigų, atvirkščiai, teigiama, jog jis ir toliau atsakingai organizuoja darbą, yra rūpestingas ir atidus. Tai rodo, kad daugiau kaip dvejus metus neturėdamas teisės vairuoti, net ir nesant pakankamai išvystyto viešojo transporto Tauragėje, A. U. sugeba laiku nuvykti į darbo vietą. Be to, darbdavio charakteristika rodo, kad teisės vairuoti netekimas nenulėmė A. U. pragyvenimo šaltinio praradimo, o tai, jog neturėdamas teisės vairuoti, jis apsunkino savo galimybes konsultuoti privačiai ir taip užsidirbti papildomų pajamų, yra vien jo netinkamo elgesio pasekmė. Nors atskirajame skunde akcentuojama, kad A. U. dėl padaryto KET pažeidimo patyrė neigiamų pasekmių, kadangi vietinė žiniasklaida buvo aprašiusi šį įvykį, apie jo elgesį sužinojo ne tik kolegos, bet ir pacientės, o tai suformavo neigiamą požiūrį į jį, pakirto pacienčių pasitikėjimą juo, tačiau apygardos teismas pažymi, jog neigiamas visuomenės požiūris į šiurkščius KET pažeidėjus, kurie vairuoja transporto priemonės būdami neblaivūs ar sukėlę eismo įvykį iš jo pasišalina, vėlgi yra tik netinkamo pačių pažeidėjų elgesio pasekmė. Pats teisės normoms prieštaraujantis ir aplinkiniams pavojų keliantis elgesys iššaukia neigiamą visuomenės reakciją, ir ji neturi nieko bendro su paskirtomis administracinėmis nuobaudomis ir jų trukme. Akivaizdu, jog specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas negalėtų turėti jokios teigiamos įtakos A. U. dalykinei reputacijai ir savaime neatkurtų klienčių pasitikėjimo juo.

Byloje pateiktos darbdavio, seniūnijos ir Gydytojų sąjungos surašytos A. U. charakteristikos. Apygardos teismas pažymi, kad šiose charakteristikose (b. l. 113–115) nurodyti duomenys niekaip neatspindi pažeidėjo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, jose tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: jis dirba, dalyvauja Gydytojų sąjungos veikloje, yra nekonfliktiškas, moka ramiai išdėstyti savo poziciją, yra mėgstamas kolegų; aktyviai dalyvauja seniūnijos gyventojų bendruomenės veikloje, yra vedęs, turi sūnų, seniūnija neturi jokių nusiskundimų dėl jo elgesio; atsakingai organizuoja darbą, yra rūpestingas, dėmesingas ir atidus pacientėms, moko jaunesnius kolegas. Akivaizdu, kad visos šios charakteristikose pateiktos aplinkybės ir išvardytos asmeninės A. U. savybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad A. U. elgesys pasikeitė ir kad yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad A. U., savo darbovietėje dirbdamas dar prieš pažeidimo padarymą žinojo, jog norint laiku atvykti į darbą, reaguoti į iškvietimus ir privačiai lankyti pacientes, jam reikalinga teisė valdyti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuomet jis sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Pažeidėjas taip pat nurodo, kad nuobaudos tikslų pasiekimą rodo ir tai, kad jis baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, papildomą mokymą, taip pat yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad šios aplinkybės iš esmės parodo ne ATPK 20 str. įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimą, o tik pažeidėjo siekį atitikti įstatymo numatytus reikalavimus, norint susigražinti teisę vairuoti – ATPK 330 str. 2 d. numatyta, kad jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui (A. U. ši teisė atimta 3 metams), iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Taigi bet kokiu atveju, siekdamas atgauti teisę vairuoti, A. U. būtų turėjęs išlaikyti minėtus kvalifikacinius egzaminus.

Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad A. U. padarytas pažeidimas ir paskirta nuobauda buvo didžiulė pamoka visam gyvenimui, jis puikiai suprato ir įsisąmonino savo neteisėto, prieštaraujančio įstatymams elgesio pasekmes ir yra tvirtai pasiryžęs daugiau analogiškų teisės pažeidimų nebekartoti, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Apygardos teismas konstatuoja, jog A. U. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes A. U., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent asmuo, kuris siekia, kad jam būtų taikomos ATPK 329 str. nuostatos, turi nurodyti, kokios aplinkybės ir kokie duomenys parodo, kad nuobaudos tikslas jau pasiektas ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaratyvūs teiginiai apie pasimokymą iš savo klaidų bei gailestį dėl padaryto nusižengimo, A. U. siekis sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą nerodo, kad patenkinus asmens prašymą būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas dėl A. U. jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

Skunde nurodoma, kad teismas, netenkindamas A. U. prašymo, padarė procesinių normų pažeidimą, nes jį išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesuteikdamas galimybės išsakyti savo nuomonę dėl sprendžiamos situacijos žodžiu, tokiu būdu pažeidė ABTĮ 52 str., kuriame numatyta, kad jis turi teisę duoti paaiškinimus, dalyvauti tiriant įrodymus. Visų pirma apygardos teismas pažymi, jog nors A. U., dėstydamas atskirajame skunde savo argumentus dėl procesinių normų pažeidimo vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normomis, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, administracinio teisės pažeidimo bylas nagrinėja vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) normomis, kadangi ABTĮ taikomas administracines bylas nagrinėjant specializuotuose teismuose, t. y. administraciniuose teismuose, o ATPK – bendrosios kompetencijos teismuose, t. y. miesto (rajono) apylinkės teismuose bei apygardos teismuose nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kaip ir šiuo atveju. Apygardos teismas pažymi, kad ATPK 329 str. nenumatyta, kokia forma – žodine ar rašytine – turi būti nagrinėjami prašymai dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Šiuo atveju A. U. prašymas paduotas ir nagrinėjamas vykdymo procese. Susiformavusioje teismų praktikoje prašymai, paduoti ATPK 329 str. pagrindu, kaip ir šios kategorijos skundai, susiję su nuobaudos vykdymo metu kylančių klausimų išsprendimu, paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pažeidėjo nekviečiant į teismo posėdį. Remiantis tuo, kas išvardyta, laikytina, kad apylinkės teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ir laikydamasis susiformavusios teismų praktikos, išnagrinėjęs pažeidėjo A. U. prašymą rašytinio proceso tvarka, įstatymo reikalavimų nepažeidė, ši aplinkybė skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje http://liteko.teismai.lt/tvarkarasciai buvo viešai paskelbta, kad 2017-06-14 Tauragės rajono apylinkės teisme bus nagrinėjama A. U. ATP byla dėl termino sutrumpinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog savo poziciją ir aplinkybes, kurios atskleistų nuobaudos tikslų pasiekimą, A. U. galėjo pateikti ir pateikė pačiame prašyme, jame nurodydamas visas, jo manymu, esmines aplinkybes, pateikdamas papildomus dokumentus (charakteristikas, darbo grafikų kopijas, žinių atestavimo pažymėjimų kopijas). Vien tai, jog apylinkės teismas, įvertinęs šiuos duomenis, nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima A. U. taikyti ATPK 329 str. ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nereiškia, jog apylinkės teismas išsamiai neišnagrinėjo pažeidėjo prašymo ir jo nurodytų aplinkybių ir kad tokiu būdu buvo padarytas procesinis pažeidimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad A. U. ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus A. U. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.