Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą V. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Č. prašo sušvelninti pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirtos piniginės baudos dydį ir grąžinti vairuotojo pažymėjimą, nes bus suvaržyta jo judėjimo laisvė ir tolesnis reabilitacinis gydymas po dviejų sunkių operacijų (pakeisti protezais abiejų kojų kelio sąnariai).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. Č. prašymas iš dalies tenkintinas.

Dėl pagrindų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas

Administracinės bylos nagrinėjimo metu teismai nustatė, jog V. Č., vairuodamas automobilį „Volkswagen Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusį automobilį, jį apgadindamas. V. Č. pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio, tačiau nurodo, jog nesuprato apgadinęs kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė neturėdamas tyčios išvengti atsakomybės. Teismai pagrįstai pripažino V. Č. tyčinę kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes V. Č. vairuojamo ir apgadinto automobilio kontakto garsą girdėjo pašaliniai žmonės, kontakto metu buvo suskaldytas posūkio žibintas, apgadintas priekinis bamperis, todėl eismo įvykio faktą V. Č. suprato.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Už šį administracinį teisės pažeidimą yra numatyta labai griežta atsakomybė – bauda nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemonę nuo trijų iki penkerių metų atėmimu, be to, sankcijoje numatytos ir kitos, dar griežtesnės nuobaudų rūšys asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones. Pagal sankciją ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijai, kuri numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Sistemiškai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 straipsnio 1 dalies griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. V. Č. pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio, tačiau nurodo, jog nesuprato apgadinęs kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė neturėdamas tyčios išvengti atsakomybės. Administracinėje byloje taip pat yra duomenų, jog informavus Kelių policiją apie eismo įvykį, o šiai pareikalavus V. Č. prisistatyti į policijos komisariatą, jis nedelsiant atvyko ir pateikė savo automobilį apžiūrai, automobilis turėjo galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. Č. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog iš eismo įvykio vietos V. Č. pasitraukė ne dėl girtumo ar norėdamas išvengti žalos atlyginimo, o dėl neatsakingo požiūrio į padarytą eismo pažeidimą bei padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad eismo įvykiu padaryta žala nedidelė, nežymiai apgadintas kitas automobilis. Atsižvelgiant į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytus motyvus, laikytina, kad V. Č. paskirta nuobauda yra neproporcinga administracinio teisės pažeidimo sunkumo laipsniui ir kilusiems padariniams. ATPK 20 straipsnyje išdėstyta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.). Teismų praktika įtvirtina, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Be jau išvardytų ir teismų nustatytų aplinkybių, paminėtina ir tai, kad V. Č. yra 84 metų amžiaus, turi sveikatos problemų, susijusių su judėjimu, automobilis jam yra reikalingas kasdieniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgus į padaryto pažeidimo sunkumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, galiojančių administracinių nuobaudų nebuvimą, dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u ta r i a:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį.

Taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir V. Č. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą V. Č. paskirti 300 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dešimčiai mėnesių.