Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimu A. P. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda ? trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

A. P. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 19 d., apie 15.12 val., prekybos centre „Akropolis“, esančiame Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesumažino vairavimo greičio ir stovėjimo aikštelėje, kildamas iš trečio į ketvirtą aukštą, nesustojo, kliudė pakeliamąjį užtvarą, todėl buvo sugadintas jo automobilis ir užtvaras. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nepranešė policijai, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 231.2, 234 punktų nuostatas.

A. P. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi šis prašymas patenkintas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį.

Pareiškime nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, nes priimdami nutarimą ir nutartį neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir netinkamai taikė teisės normas, kvalifikuodami jo veiksmus bei skirdami nuobaudą.

Iš ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties matyti, kad atsakomybė taikoma už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitų asmenų turto sugadinimą. Taigi, akivaizdu, kad byloje dėl tokio pažeidimo padarymo tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tiek teismai turėjo aiškintis, kas nukentėjo nuo padaryto pažeidimo, ar buvo padaryta žala ir, jei padaryta, koks jos dydis. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teismų sprendimuose nėra nurodyta, kas nukentėjo dėl jo sukelto eismo įvykio ir kam buvo padaryta žala bei koks jos dydis, t. y. nenustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinio teisės pažeidimo objektyvieji požymiai, todėl taikyti administracinės atsakomybės pagal šį straipsnį jam negalima.

Analizuojant ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad šio pažeidimo esmė ?? tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalino neteisėtai. Teismai nenustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio ? tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Jis nepastebėjo sugadinęs pakeliamąjį užtvarą, todėl nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje; prekybos centre ,,Akropolis“ buvo maždaug valandą laiko, niekur neskubėjo. Šios aplinkybės, pareiškėjo nuomone, nepatvirtina teismų išvados apie jo siekį pasitraukti iš eismo įvykio vietos.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, neatsižvelgė į teisės pažeidimo sunkumą, aplinkybes bei padarinius. Byloje esanti informacija patvirtina aplinkybę, kad anksčiau jis nebuvo baustas administracine tvarka, padarytas pažeidimas yra pirmas, nėra šiurkštus, sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, padarytas sąžiningai klystant. Už administracinius teisės pažeidimus jam paskirta nuobauda ? 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ? yra neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, per griežta, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. prašymo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies taikymo

Pareiškėjas nurodo, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teismų sprendimuose nėra nurodyta, kas nukentėjo dėl jo sukelto eismo įvykio ir kam buvo padaryta žala bei koks jos dydis, t. y. nenustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinio teisės pažeidimo objektyvieji požymiai, todėl mano, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal šį straipsnį.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, Kelių eismo taisyklių 3 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Byloje teismų nustatyta, kad A. P., vairuodamas automobilį ir kildamas į automobilio stovėjimo aikštelę iš trečio aukšto į ketvirtą automobiliu, kliudė ir apgadino pakeliamąjį užtvarą. A. P. kaltė įrodyta bylos duomenimis: 1) administracinio teisės pažeidimo protokolu; 2) eismo įvykio schema; 3) nuotraukomis; 4) saugos tarnybos pranešimu; 5) liudytojų V. K., A. J., R. A., A. N. parodymais; 6) iš dalies paties A. P. parodymais.

Iš byloje esančio mokėjimo pavedimo matyti, kad pažeidėjo tėvas ? G. P. 2013 m. kovo 26 d. už sūnų pervedė prekybos ir pramogų centrui ,,Akropolis“ Kaune 1933,58 Lt. Faksogramos kopija patvirtina, kad mokėjimas atliktas už sugadintą užtvarą, todėl PPC ,,Akropolis“ A. P. pretenzijų neturi.

Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadą, kad A. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko buvo apgadintas turtas (užtvaras), yra pagrįsta, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Pareiškėjas teigia, kad teismai nenustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio ? jo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Jis nepastebėjo sugadinęs pakeliamąjį užtvarą, todėl nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Šioje byloje teismai nustatė, kad A. P. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas. A. P. 2012 m. gruodžio 19 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad susidūrė su užtvaru, po kuriuo palindo, o teisme paaiškino, kad važiuodamas automobiliu šio nepastebėjo ir pro jį pravažiavo; girdėjo garsą, lyg į kažką būtų atsitrenkęs; pažiūrėjo per galinį automobilio veidrodėlį ir pamatė, kad užtvaras nesugadintas, todėl užvažiavo į prekybos centro ketvirto aukšto aikštelę, kur pastatė automobilį ir nuėjo į prekybos centrą ,,Akropolis“. Taigi, A. P. pripažino, kad važiuodamas automobiliu kliudė pakeliamąjį užtvarą. Iš eismo įvykio vietos schemos ir fotolentelių matyti, kad buvo apgadintas pareiškėjo automobilio variklio dangtis ir stogas. Taigi smūgis buvo gana stiprus, todėl A. P. negalėjo nesuprasti, kad yra apgadintas svetimas turtas, o jo paaiškinimus teismai pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kad A. P. neturėjo galimybės pranešti apie eismo įvykį prekybos centro ,,Akropolis“ apsaugos darbuotojams ar policijai. Teismų padarytos išvados dėl A. P. tyčios pasitraukiant iš įvykio vietos, taip pažeidžiant Kelių eismo taisykles, yra motyvuotos.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, laikydamiesi ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir A. P. veiką teisingai kvalifikavo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo

Pareiškėjas teigia, kad jam paskirta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nuobauda ? teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams ? yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Pagal ATPK 30¹ straipsnį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje (padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė, atsakomybę sunkinančios bei lengvinančios aplinkybes), taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dar kartą įvertino aplinkybes ir padarė išvadą, kad A. P. paskirta nuobauda teisinga.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, anksčiau nėra baustas administracine tvarka, turtinę žalą už sugadintą užtvarą savanoriškai atlygino, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad A P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda ? ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ? yra aiškiai per giežta ir neproporcinga. ATPK 20 straipsnyje nustatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį: A. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti nuobaudą – trijų tūkstančių litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudą A. P. paskirti trijų tūkstančių litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.