Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Č., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei E. G., išnagrinėjęs V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. 2014 m. vasario 21 d., apie 09.42 val., prie Kovo 11-osios g, 22, Kaune, vairuodamas automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusį automobilį. Padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais V. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). V. Č. neneigė, jog įvykio dieną vairavo jam priklausantį automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir buvo autoįvykio vietoje. Galėjo kliudyti, bet nieko negirdėjo ir nejautė. Byloje pateiktas raštelis, kuriame nurodoma, kad būtų skambinama policijai dėl autoįvykio ir nurodomas V. Č. automobilio valstybinis numeris. Įvertinus jo parodymus kitų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, jog V. Č. kaltei padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. pažeidimą pagrįsti įrodymų pakanka. Tiesioginis įvykio liudytojas J. A. patvirtino, kad matė, kaip sidabrinės spalvos Ford markės automobilis išvažiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį ir nesustojęs iš vietos išvažiavo. V. Č. pripažino įvykio dieną buvęs nustatytoje vietoje, pagal pateiktas byloje nuotraukas (b. l. 8 – 11), apžiūrėjus jo automobilį, konstatuota, kad detalių apgadinimų pobūdis atitinka apgadinto automobilio apgadinimų pobūdį. Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl V. Č. sukelto eismo įvykio buvo apgadinta kita transporto priemonė, jo veiksmais buvo padaryta žala kito asmens turtui, tokiu būdu jis pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 133 str. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-930-785/2014; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/864825) [2014-10-01]).

V. Č. suvokė apie jo padarytą eismo įvykį, nes kaip nurodė savo pirminiame paaiškinime (b. l. 4), vėliau tai patvirtino teismo posėdžio metu, jis išvažiuodamas iš įvykio vietos girdėjo girgždėsi. Suprato, kad užkabino stulpą. Ir tik nuvykęs kitur apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo apgadinimus. Akivaizdu, kad V. Č. įvykio vietoje suprato, kad padarė autoįvykį, nes visiškai neturi reikšmės ar vairuotojas kliudė kitą automobilį ar stulpą. Supratęs vis tiek nuvyko kitur. Nuvykęs kitur iš karto apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė apgadinimus.

Teismas, vertindamas rašytinius bylos duomenis - nuotraukas (b. l. 8 – 11), sprendžia, jog nustatyti automobilių pažeidimai yra akivaizdūs ir jų nepastebėti būtų neįmanoma. Byloje esančiose automobilio „Suzuki Swift“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotraukose matyti, kad automobilio apgadinimai žymūs, sudaužytas posūkio žibintas, priekinio bamperio kairėje pusės braukimo žymė. Automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotraukose matyti, kad automobilio apgadinimai nežymūs, braukimo žymė dešinėje pusės ant galinio bamperio. Automobilio „Suzuki Swift“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontas kainavo 823 litus (b. l. 66).

Aptarti duomenys leidžia teigti, kad V. Č., padarydamas nustatytus apgadinimus privalėjo objektyviai pajusti kad padarė autoįvykį ir suprasti, kad padarė teisės pažeidimą.

Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta turtinė žala ir nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio vietoje nesant, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis V. Č. privalėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą, nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus, tokiu būdu V. Č. pažeidė kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 234 str. reikalavimus.

Pažeidimų faktas ir V. Č. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), S. M. paaiškinimu (b. l. 5), fotonuotraukomis (b. l. 7 - 11), pažyma apie baustumą (b. l. 15 - 18), kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

V. Č. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.