Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. Č. 2014 m. vasario 21 d. apie 09.42 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusį automobilį. Padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais V. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus.

Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., jis nubaustas 100 Lt bauda, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Jo teigimu, šios bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad jis nevengė administracinės atsakomybės ir neatliko jokių veiksmų, kurie apsunkintų byloje minimo įvykio tyrimą ar šiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymą. 2014 m. vasario 21 d. jis nebuvo sulaikytas jokių policijos pareigūnų, bet tik gavęs telefoninį skambutį iš Kelių policijos valdybos, nedelsiant nuvyko į nurodytą policijos įstaigą su jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo ir apgadino šioje byloje minimą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai buvo nustatyta ir tai, kad jis nevengė ir žalos atlyginimo nukentėjusiajai, kadangi tam nebuvo nei jokio pagrindo, nei tikslo, nes byloje minimu laiku savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs draudimo kompanijoje ,,ERGO Insurance SE“ Lietuvos filiale, draudimo polisas (duomenys neskelbtini), galiojimo terminas nuo 2013 m. gruodžio 15 d. 00:00 val. iki 2014 m. kovo 14 d. 24.00 val., automobilį vairavo blaivus, kas reiškia, kad visą jo padarytą žalą nukentėjusiajai būtų atlyginusi nurodyta draudimo kompanija. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, suvokus, kad padarė eismo įvykį apgadindamas kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ar kitą turtą, būtų visiškai nelogiškas ir nepaaiškinamas bei patvirtina, kad iš įvykio vietos jis pasišalino netyčia.

Jo nuomone, teismas neįvertino nurodytų argumentų, ir padarė išvadą, kad jis kaltas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., tokį procesinį sprendimą pagrįsdamas tik prielaidomis, kad pažeidėjas suvokė automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ignoruodamas savo pareigą pasilikti įvykio vietoje tyčia iš jos pasišalino, o jo paaiškinimui, rašytam 2014-02-21 Kelių policijos valdyboje, suteikė aiškiai nepagrįstai išskirtinę įrodomąją galią, visiškai nevertindamas nei jo surašymo aplinkybių, nei jo emocinės būsenos, nei bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų viseto ir neatsižvelgdamas į prieš tai šiame skunde nurodytus argumentus, kas ir sąlygojo skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumą.

Jis nurodė, kad rašydamas 2014 m. vasario 21 d. paaiškinimą Kelių policijos valdyboje, būdamas streso būsenoje, išgirdęs kaltinimą padarius eismo įvykį ir pasišalinus iš įvykio vietos, kas jam yra visiškai nepriimtina, ne visiškai sklandžiai išdėstė įvykių seką ir ten buvusiems policijos pareigūnams pareiškus, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, jiems išsakė savo abejones apie tai, kad pamatęs savo automobilį pagalvojo, kad gal galėjo išvažiuodamas iš automobilio stovėjimo aikštelės kliudyti ten buvusį elektros stulpą. Tada jam buvo pasiūlyta taip ir parašyti savo paaiškinime, dėl ko susijaudinęs, savo pamastymus apie galimą stulpo kliudymą paaiškinime pateikė kaip įvykusį faktą, nurodydamas, jog išgirdo girgždesį ir suprato, kad užkabino metalo stulpą, tačiau nepagalvojęs, kad šis garsas galėjo būti užkabinus greta stovėjusią mašiną, nes to tikrovėje nebuvo ir kaip jau nurodė skunde, jokio garso išvažiuodamas iš nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės jis negirdėjo, o apie nurodytas aplinkybes tik pagalvojo teoriškai, išgirdęs pareikštą kaltinimą. Tokiam netinkamam aplinkybių išdėstymui, kurios neatitinka faktinių, įtakos turėjo ne tik didelis susijaudinimas, bet ir jo amžius. Būtent tai bandė paaiškinti ir šią bylą nagrinėjusiam pirmos instancijos teismui, bet Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių iš esmės nevertino, kas ir sąlygojo skundžiamo nutarimo neteisėtumą.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi laikys, kad šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje jo veiksmus galima kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d. ir pripažins, kad dėl to kaltas, tai atsižvelgiant į visas šiame skunde išdėstytas aplinkybes ir į jo sveikatos būklę, turėtų taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta nurodyto straipsnio sankcijoje, neskiriant specialios teisės - vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi ATPK 27 str. 3 d. numato, jog atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. V. Č. nurodė, kad 2014-10-27 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad jam neseniai yra atliktas abiejų kelių sąnarių protezavimas ir diagnozuotas reumatoidinis artritas. Būtent šiame išraše yra nurodyta, kad dėl diagnozuoto reumatoidinio artrito, po abiejų kelių sąnarių protezavimo, jam yra reikalingas asmeninis automobilis, kadangi viešasis transportas nėra pritaikytas važinėti sąnarių ligomis sergantiems pacientams. Dėl abiejų kelių sąnarių protezavimo jam bus nustatytas neįgalumas, tačiau tai yra daug laiko užimanti procedūra, todėl paduodant šį apeliacinį skundą nėra galimybės pateikti teismui tai patvirtinančių dokumentų. Tokia jo būsena pilnai atitiktų ATPK 27 str. 3 d., aptartą situaciją, nes automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis naudojasi dėl neįgalumo po abiejų kelių sąnarių protezavimo ir nustatytos sąnarių ligos, dėl ko įstatymas draustų atimti specialią teisę - vairuoti transporto priemones.

V. Č. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

V. Č. neigia savo kaltę tyčia pasišalinus iš įvykio vietos ir nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamą nutarimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apygardos teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir išanalizavo įrodymus. Teismo išvados pagrįstos surinktų duomenų visumos analize ir vertinimu, ATPK 284 str., 257 str. nuostatos nepažeistos, todėl skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. V. Č. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Apeliantas skunde ginčija kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, tačiau aukštesnės instancijos tesimas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl šios veikos nepagrįsti, todėl atmestini.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Byloje pagrįstai nustatyta, jog V. Č. buvo neatsargus, pažeidė KET 9 p., 132 p. reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, buvo apgadintas tiek S. M. automobilis, tiek V. Č. automobilis. Byloje V. Č. paaiškinimais nustatyta, jog jis iš karto po įvykio nesustojo, iš įvykio vietos nuvažiavo, t. y. pasišalino, jis suvokė apie padarytą eismo įvykį, nes kaip nurodė savo pirminiame paaiškinime, vėliau tai patvirtino teismo posėdžio metu, kas pagrįstai konstatuota teismo nutarime, jis išvažiuodamas iš įvykio vietos girdėjo girgždesį, suprato, kad kažką užkabino, gal būt metalinį stulpą, bet tik nuvažiavęs kitur, jis apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo apgadinimus. Todėl išvada, kad V. Č. įvykio vietoje suprato, jog padarė autoįvykį, nuvykęs kitur iš karto apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė apgadinimus, yra pagrįsta. O tai, ką užkabino ar kliudė kitą automobilį ar stulpą, visiškai neturi reikšmės.

Byloje nustatyti objektyvieji šios veikos požymiai – eismo įvykis, tai, kad apeliantas buvo eismo įvykio dalyvis ir kaltininkas, dėl jo sukelto įvykio buvo padaryta žala svetimam turtui ir apeliantas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė KET 234 p. reikalavimus – jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Nuobaudos pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. skirtos teisingai, nepažeidžiant šio kodekso 20 str., 30 str. reikalavimų, atsižvelgus į padarytų pažeidimų pobūdį, asmenybę, tai, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl V. Č. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. skirtos sankcijose numatytos minimalios nuobaudos, todėl nelaikytina, jog jos per griežtos ar neatitinka pažeidimų pobūdžio. Teismui pateiktas medicinos dokumentų išrašas nėra pakankamas pagrindas svarstyti klausimą dėl ATPK 27 str. 3 d. taikymo. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad nėra ir pagrindų, leidžiančių taikyti šio kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. splaio 10 d. nutarimą nepakeistą ir V. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.