Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. U., jo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 9 d. 21.00 val., A. U., vairavo automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pradėdamas važiuoti nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė stovintį automobilį, kurį apgadinęs iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs vairuotojas pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos ir neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais A. U. pažeidė (duomenys neskelbtini) 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad Tauragės aps. VPK buvo atliktas tyrimas dėl to paties eismo įvykio, kurio buvimą bei savo kaltę ir pasekmes neigia A. U., o užbaigta administracinė byla šiuo metu nagrinėjama teisme, todėl nėra objektyvių duomenų, jog būtų įvykdytas nusikaltimas, tai yra, kad O. M. tyčia, apgaulės būdu, siekdamas pasipelnyti, neturėdamas teisėto pagrindo reikalauja atlyginti eismo įvykio metu A. U. padarytą žalą. Duomenų apie tai, kad būtų realus grasinimas panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą, paskelbti kompromituojančią informaciją arba panaudota kitokia psichinė prievarta, nėra. Tokiu būdu, surinktoje medžiagoje nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 1 d. (b.l. 42-43).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikoma padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t.y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Nors A. U. teismo posėdžio metu nesutiko su administracinio teisės pažeidimo protokolu ir nurodė, kad jis 2015-05-09 21.00 val. neapgadino O. M. automobilio „Toyota Land Cruiser“ taip, kad jį reikėtų remontuoti ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino, tačiau jo kaltė yra įrodyta bylos rašytine medžiaga, byloje esančia vaizdo medžiaga ir liudytojų parodymais. Akcentuotina, kad 2015-05-25 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu, A. U. buvo pripažintas kaltu pagal 126 str. 4 d., todėl kad 2015-05-09, 21.30 val. Tauragės m. Pamiškių g. vairavo automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam nustatytas sunkus – 3,39 promilių neblaivumo laipsnis. Šioje byloje A. U. tą pačią dieną, tik pusvalandžiu anksčiau vairuodamas automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pradėdamas važiuoti nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė stovintį automobilį, kurį apgadinęs iš eismo įvykio vietos su kuria yra susijęs pasišalino apie tai nepranešęs policijai. A. U. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015-05-09, apie 21.00 val. Tauragės m., J. T. – Vaižganto gatvėje, ties namu Nr. 125, automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pradedant važiuoti aikštelėje lietė kaimyno automobilį, tačiau tuo metu nieko nejuto, o apie įvykį sužinojo 2015-05-10, apie 10.00 val., kai pranešė kaimynas. Tačiau teismo posėdžio metu dėstydamas kitokias įvykio aplinkybes, nurodė, kad rašytinį paaiškinimą liepė rašyti policijos pareigūnai ir paaiškinimo tekstas jam buvo beveik padiktuotas. Nurodė, kad jo žmona I. U. jam pasakė, kad jis kaltinime nurodytą dieną ir valandą galėjo vairuoti savo automobilį, nors jis pats iš tikrųjų nelabai atsimena kur ir kelintą valandą 2015-05-09 važiavo. Teigė, kad iš vaizdo įrašo neaišku kieno automobilis atsitrenkė į O. M. automobilį ir kas vairavo Audi A8 automobilį. Po to, teismo posėdžio metu sutiko, kad kontaktas tarp automobilių buvo, tačiau nesutiko, kad nuo to kontakto galėjo atsirasti tokie automobilio Toyota Land Cruiser sugadinimai. Realu, kad A. U. gali neprisiminti visų eismo įvykio aplinkybių, nes jis buvo neblaivus, nes jis tą pačią 2015-05-09 dieną po 30 –ies minučių, šį laiką skaičiuojant nuo eismo įvykio buvimo, buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad tokius A. U. parodymus paneigia liudytojo I. A. parodymai, kuris betarpiškai stebėjo įvykį, matė kaip A. U. 2015-05-09 atėjo svirduliuodamas prie automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdo į automobilį ir nufilmavo kaip A. U. manevruodamas atsitrenkė į Toyota Land Cruiser automobilį. Nurodė, kad nuo kontakto abu automobiliai sujudėjo ir įsijungė garso signalizacija. Pats A. U. teismo posėdžio metu davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus. Jis aiškino, kad fotonuotraukose byloje tai ne jo automobilis, nors pripažino, kad tokio Audi A8 automobilio kieme daugiau niekas neturi. Teigė, kad nuotraukose užfiksuoti ne jo automobilio sugadinimai, nors iš tiesų pagal lempas jis sprendė, kad tai galėtų būti jo automobilis. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo automobiliui nebuvo padaryti jokie sugadinimai, jis nebuvo remontuotas, o tik nupoliruotas, nes norėjo parduoti. Tačiau kaip nurodė Tauragės aps. VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. (b.l. 30), A. U. 2015-06-10 atvykęs protokolo surašymui policijoje, paaiškino, kad jo automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra sutvarkytas autoservise, todėl nebebuvo galimybės jo apžiūrėti. A. U. teismo posėdžio metu aiškino, kad neaišku kada padarytos fotonuotraukos, kuriose matosi jo automobiliui Audi A8 padaryti sugadinimai, kad tie apgadinamai atsirado jau po 2015-05-09 įvykio, tačiau iš teismo posėdžio metu O. M. pateikto telefono apžiūros nustatyta, kad fotonuotraukos buvo padarytos 2015-05-09, 21.29 val., o pateiktame CD diske matosi tik failo sukūrimo data. Teismas tokius nenuoseklius, prieštaringus parodymus, laiko A. U. gynybine taktika, taip siekiant suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės.

A. U. parodė, kad policijos pateiktose nuotraukose neįžiūri O. M. automobilio apgadinimų ir kieme ant O. M. automobilio apgadinimų nematė. Liudytoja I. U. patvirtino, kad 2015-05-09 ant O. M. automobilio sugadinimų nematė ir paaiškino, kad O. M. pats pasakė, kad automobiliui eismo įvykio metu nieko nebuvo padaryta, o apibraižymų ant jo būta, nes automobilis senas. Kaip matyti iš bylos medžiagos O. M. pats pranešė U., kad jos vyras atsitrenkė į Toyota Land Cruiser automobilį ir jį apgadino. 2015-07-09 Transporto priemonės techninės apžiūros akte, kuris buvo surašytas vadovaujantis Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi, yra nustatyti, ne tik 2015-05-09 eismo įvykio metu atsiradę sugadinimai, bet visi ant automobilio Toyota Land Cruiser esantys defektai, tame tarpe ir dešinėje pusėje, kadangi automobilis buvo apžiūrėtas jau praėjus laiko tarpui po įvykio, kurie atsirado ne kaip 2015-05-09 eismo įvykio pasekmė. Pažymėtina, kad dalis jų sutampa su O. M. nurodytais jo automobiliui padarytais pažeidimais, t.y. kad apgadinta vairuotojo kairės pusės galinė dalis. Be to, liudytojas I. A. patvirtino, kad Toyota Land Cruiser automobiliui buvo pažeistas kairės pusės bamperis, nes eismo įvykio metu buvo atsitrenkta į tą vietą. Todėl nelogiška, kad pats O. M. pamatęs, kad jo automobilis yra apgadintas, apžiūrint automobilį kartu su I. U. būtų jai pasakęs, kad jo automobilis nėra apgadintas, kai aiškiai buvo matyti automobilio sugadinimai.

O. M. 2015-05-09 nesikreipė į policiją, nes kaip jis paaiškino iš policijos pareigūnų sužinojo, kad gali pranešti apie teisės pažeidimą per 6 mėnesius. Neskubėjo, nes kaimynas I. A. turėjo filmuotą vaizdo medžiagą, ir jis pats 2015-05-09 nebuvo įsitikinęs, kad teisės pažeidimą padarė A. U.. Kaip matyti, O. M. iš pradžių bandė taikiai susitarti su A. U.. 2015-05-10 A. U. pažadėjo atlyginti O. M. padarytą žalą, klausė kiek kainuos, stebėjosi savo vairavimu, tačiau sužinojęs remonto kainą, persigalvojo, nes remonto kaina pasirodė nereali ir atsisakė sumokėti už automobilio sutvarkymą. Pažymėtina ir tai, kad pagal A. U. skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo O. M. atžvilgiu pagal LR BK 181 str. 1 d. Tauragės aps. VPK Tauragės rajono Kriminalinės policijos skyrius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes buvo nustatyta, kad nėra objektyvių duomenų, jog būtų įvykdytas nusikaltimas, tai yra, kad O. M. tyčia, apgaulės būdu, siekdamas pasipelnyti, neturėdamas teisėto pagrindo reikalauja atlyginti eismo įvykio metu A. U. padarytą žalą (b.l. 42-43).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1184-530/2014).

Liudytojos I. U. duotus parodymus dėl to, kad 2015-05-09 A. U. automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neapgadintas, kad 2015-05-09 vakare ėjo su O. M. apžiūrėti O. M. automobilį ir kad ten vietoje O. M. sakė, kad jo automobiliui nieko nėra padaryta, teismas vertina kritiškai ir jais nesiremia, nes šie parodymai neatitinka surinktų įrodymų visumai. I. U. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė ir suinteresuota padėti A. U. išvengti atsakomybės.

Atsižvelgdamas į įvykio aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, į liudytojų J. M., I. A., kuris betarpiškai stebėjo ir užfiksavo eismo įvykį, parodymus, į A. U. paaiškinimus, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, teismas daro išvadą, kad 2015-05-09 21.00 val. A. U. vairuodamas automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėdamas važiuoti nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė stovintį automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadinęs iš eismo įvykio vietos su kuria susijęs pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos.

Tokiais veiksmais A. U. pažeidė (duomenys neskelbtini) 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Skiriant nuobaudą A. U. atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes A. U. už padarytus administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – 45 EUR bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. Paskirtos nuobaudos bendrintinos (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d., 1 p., teismas

nutarė:

Pripažinti kaltu A. U., padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir jam paskirti:

už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. – 45 Eur baudą;

už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. – 1000 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3m.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. (trejiems metams).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 07-15-9357851.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.