Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2014-05-27 nutarimu M. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d., 124² str. 2 d. ir jam paskirta administracinės nuobaudos: pagal ATPK 124¹ str. 2 d. – 200 Lt bauda, pagal ATPK 124² str. 2 d. – 1400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėn., ir, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėn.. M. G. nubaustas už tai, kad 2014-04-28, 11.00 val., Kaune, P. L. g., Pakraščio g. vairavo automobilį, važiavo nuo Savanorių pr. link Pakraščio g. g. Kaune, važiuodamas antra eismo juosta apvažinėjo ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, susigretinęs su ja staiga be jokios priežasties suko vairą į dešinę, taip pavojingai priartėdamas prie kitos transporto priemonės ir priversdamas pastarosios vairuotoją keisti važiavimo kryptį į dešinę, kad išvengtų susidūrimo su Honda automobiliu. Ties sankryža su Pakraščio g., nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, persirikiavo iš antros juostos į pirmą, be aiškaus motyvo du kartus staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, taip priversdamas staigiai stabdyti paskui jį, ta pačia eismo juosta važiavusią transporto priemonę. Toliau, važiuodamas P. L. g., be reikalo važiavo pernelyg lėtai, trukdydamas normaliam, paskui jį važiuojančiojo automobilio, greičiui, pavojingai manevravo prieš paskui jį važiuojančią transporto priemonę, neleisdamas jo lenkti, t.y. keisdavo važiavimo kryptį (iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą). Tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems asmenims. Šį nutarimą M. G. apskundė Kauno apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

M. G. apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 2 d. (Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas), fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d. (chuliganiškas vairavimas), todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskaitų, sukeliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Pažymima, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vaizdinė medžiaga, atsiųsta anonimiškai, negali būti laikoma patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (pvz., Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis byloje Nr. ATP-251-785/201).Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo įraše matoma data yra 2012 m. rugpjūčio 23 d., vaizdo įrašas buvo pateiktas anonimiškai, todėl nenustačius asmens, pranešusio apie KET pažeidimą ir pateikusio minėtą vaizdo įrašą, nėra galimybės patikrinti jo padarymo laiko bei autentiškumo. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pateiktas tik filmuotos medžiagos fragmentas, tačiau jau ir iš pateiktojo įrašo akivaizdu, kad anonimas daręs įrašą, vairavo pavojingai artėdamas prie antrąja eismo juosta jį lenkusio automobilio( apelianto). Pareiškėjas nurodo, kad lenkiamo automobilio vairuotojas didino greitį, taip neleisdamas jam grįžti į pirmąją juostą, tačiau nenustatytas nei vieno automobilio važiavimo greitis. Be to apeliantas kaltinamas pernelyg lėtu važiavimu, kai tuo tarpu jokių duomenų apie buvusį automobilių greitį byloje nėra. Pareiga įrodyti administracinį teisės pažeidimą yra numatyta institucijai, turinčiai teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus. Tokia išvada darytina remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareigūnai, privalėję rinkti įrodymus, šios savo pareigos neįvykdė, tiesiogiai nepatikrino gautame pranešime nurodytos aplinkybės ir nesurinko pranešimą patvirtinančių įrodymų. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Nagrinėjamoje byloje vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – vaizdo įrašas, nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir toks įrašas vertintinas tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Sutiktina su apelianto teiginiais jog nesant asmens, pateikusio filmuotą vaizdo registratoriumi medžiagą, nėra galimybės išsiaiškinti faktinių aplinkybių buvusių įvykio metu, pažeidžiamas rungtyniškumo principas, atimama apelianto teisė užduoti klausimus asmeniui, kuris buvo eismo dalyviu. Apylinkės teisme apklausti pareigūnai E. V. ir A. M. patvirtino, kad asmuo pateikė įrašą jų viršininkui, siekdamas likti nežinomu. Jo vairuoto automobilio valstybiniai numeriai taip pat nežinomi( b.l. 52,42). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kito eismo dalyvio apklausti nėra galimybės. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas M. G. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

M. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2014-05-27 nutarimo dalį, dėl LR ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje M. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.