Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonei Turto bankui, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo K. A. atstovas advokatas Anatolij Šichovcov pareiškėjo K. A. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti .

Liudytoja S. D. parodė, kad R. ir E. A. santuoka buvo nutraukta 1985 metais, ir E. A. su sūnumi K. išvyko iš Pakruojo. Ji pradėjo gyventi su R. A., pareiškėjo tėvu, jie įsigijo nekilnojamojo turto. R. A. niekada su sūnumi K. A. nebendravo. R. A. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ji sūnui K. apie tėvo mirtį nepranešė. Tik 2018 m., kai ji iškėlė civilinę bylą dėl turto, susirado R. A. sūnų K. ir jam pranešė apie bylą. Tik tada tik K. A. sužinojo apie tai, kad jo tėvas R. A. mirė ir liko nekilnojamasis turtas, kurio dalį jis gali paveldėti. Jai 2019 m. kovo 6 d. teismo sprendimu buvo pripažinta 1/ 2 dalis nuosavybės teisės į turto, registruoto R. A. vardu. Kad likusią ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto R. A. vardu, paveldėtų R. A. sūnus K. A., ji neprieštarauja.

Pareiškėjas K. A. ir suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016 ir kt.).

Iš pareiškėjo K. A. pareiškimo ir prie jo pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo atstovo advokato Anatolij Šichovcov, liudytojos S. D. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjo K. A. tėvas R. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), ir pastato – garažo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), 594/6500 dalis. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-535-287/2019 pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir K. A. dėl turinčio juridinę reikšmę fakto – turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe nustatymo, pripažinta, kad S. D., gimusi (duomenys neskelbtini), ir R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1989 m. iki 2008 m. vedė bendrą ūkį, gyveno faktinėje santuokoje, tarp jų susiklostė bendro gyvenimo partnerystės santykiai ir nekilnojamasis turtas, registruotas R. A. vardu, butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), ir pastato – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), 594/6500 dalis, pastatų registro įrašo Nr. 40/34033, yra S. D. ir R. A. bendroji dalinė nuosavybė, o taip pat pripažinta pareiškėjai S. D. nuosavybės teisė į ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto R. A. vardu, buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), ir pastato – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), 594/6500 dalies, pastatų registro įrašo Nr. 40/34033, įgytų (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-2102. Teismo sprendimu pripažinta dalis turto įregistruota S. D. vardu. Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarės pranešimas patvirtina, kad po R. A. mirties Pakruojo rajono 2-ojo notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla, į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo iki 2019 m. gegužės 20 d. niekas nesikreipė, palikėjo testamentų nėra.

Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė valią (norą) jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, jog pareiškėjas, būdamas palikėjo R. A. sūnus - pirmos eilės įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini), turėjo atlikti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje išvardintus palikimo priėmimo veiksmus, tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių. Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-535-287/2019, nustatyta, kad pareiškėjas su savo tėvu R. A. nebendravo, jo tėvai – mirusysis ir jo buvusi sutuoktinė – pareiškėjo motina E. A. išsituokė ir pareiškėjas, kuris tuo metu tebuvo 15 metų amžiaus, kartu su mama išvyko gyventi į Kauno rajoną ir jokių ryšių su tėvu nepalaikė. Be to, minėtu teismo sprendimu šioje civilinėje byloje apklausti asmenys: S. D., J. V., I. M., V. A., taip pat patvirtino žinoję, kad R. A. turėjo sūnų, tačiau jo niekada nėra matę, nes R. A. su sūnumi – pareiškėju K. A. nebendravo. Dar daugiau,- S. D. bei J. V. patvirtino, kad pareiškėjui K. A. net apie tėvo R. A. laidotuves nepranešė, nes nežinojo kur jis gyvena, todėl ir laidotuvėse mirusiojo sūnus nežinojo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso normą, yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 22 punktas ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. A. pareiškime ir jo atstovas advokatas Anatolij Šichovcov teisme nurodė, kad pareiškėjas K. A. nebendravo su savo tėvu, jis aukščiau minėtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto – turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe nustatymo dalyvavo suinteresuotu asmeniu ir jam apie tėvo mirtį tapo žinoma, kaip matyti iš prie pareiškimo pateikto pranešimo ir pažymos, tik iškėlus civilinę bylą teisme ir 2018 m lapkričio 21 d. gavus iš teismo bylos procesinius dokumentus. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimu nustatytus faktus prejudiciniais, todėl aplinkybių dėl pareiškėjo nežinojimo apie tėvo mirtį įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog nors jis praleistas gana žymiai, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys), ar palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011), tačiau šiame kontekste teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl to, kad terminas praleistas iš esmės dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios (nežinojimo apie tėvo mirtį), o taip pat dėl gyvenimiškų priežasčių (pareiškėjo ir mirusiojo ryšių nepalaikymo, nebendravimo, gyvenimo skirtinguose rajonuose), kas lėmė terminų praleidimą. Tačiau pareiškėjas, kaip matyti iš bylos duomenų, pakankamai operatyviai ir rūpestingai ėmėsi priemonių, siekdamas mirusiojo tėvo turtą paveldėti būtent po to, kai sužinojo apie tėvo mirtį. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant pareiškėjo elgesį siekiant įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises. Pareiškėjas, kaip patvirtina bylos duomenys, be nepagrįsto delsimo kreipėsi į teismą, t. y. po to, kai 2018 m. lapkričio 21 d. gavo iš teismo civilinės bylos Nr. e2YT-535-287/2019 procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdyje, įsiteisėjus šioje byloje priimtam sprendimui, nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos ir 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą, kas liudija, jog pareiškėjas nedelsiant ėmėsi aktyvių ir nuoseklių veiksmų dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Todėl teismas sprendžia, jog byloje nustatytos svarbios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis).

Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju mirusysis R. A. testamento nepaliko, todėl šiuo atveju paveldima pagal įstatymą. Mirusysis turėjo sūnų – pirmos eilės įpėdinį (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – pareiškėją, kuris siekia priimti tėvo palikimą, prašydamas atnaujinti terminą tėvo palikimui priimti. Valstybė palikimo nepriėmė, paveldėjimo procedūrų nepradėjo.

Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Tokios nuostatos atitinka teisinio apibrėžtumo principą, nes, kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008). Nesant testamento, paveldimas turtas pagal įstatymą paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nėra įpėdinių arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnis).

Atsižvelgiant į paveldėjimo teisės valstybei perėjimo pagrindus ir remiantis aukščiau paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais, yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjas dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo procedūromis, atnaujinus jam praleistą terminą (CK 5.57 straipsnis), o termino atnaujinimas šiuo atveju neturės neigiamos įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui. Todėl vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjui, kaip įstatyminiam įpėdiniui, paveldėti turtą, likusį po jo tėvo R. A. mirties.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjas K. A. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas jam įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po R. A., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.