Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.3.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.5.1; 2.3.5.3; 2.3.11; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2022 m. gruodžio 13 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam asmeniui Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su prašydama: nutraukti santuoką (įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)) su atsakovu A. G. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. G. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo A. G. nepilnamečiui sūnui A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 1 325 Eur už laikotarpį nuo 2022-02-18 iki 2022-06-29, t. y. iki ieškinio teismui pateikimo dienos; padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 3 000,00 Eur vertės, automobilį BMW, 525D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o atsakovui – automobilį BMW,530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės 3000,00 Eur; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę G. Nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat teigia, kad šeimos išsaugoti galimybių nėra.

Ieškovė D. G. ir jos atstovė advokatė Vilma Gudaitė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė tenkinti ieškinį visiškai. Ieškovė papildomai nurodė, jog nors, iš tiesų, santuoka iširo dėl to, kad atsakovas nuolat vartojo alkoholį, išsiskyrė šalių požiūriai į šeimą, vaiką, o atsakovas neketino keisti gyvenimo būdo, jiems gyventi kartu tapo nebeįmanoma. Tačiau ieškovė visgi prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nurodė, jog viena išlaiko savo vaiką ir juo rūpinasi, o atsakovas yra visiškai nusišalęs nuo savo kaip tėvo pareigų.

Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie procesą jis informuotas viešo paskelbimo būdu, apie posėdžius jam pranešta tinkamai, jo prašymų negauta.

Su atsakovu buvo susisiekta ir mobiliuoju telefonu ir atsakovas informuotas apie galimybę atvykti į teismo rūmus atsiimti jam skirtų procesinių dokumentų, su jais susipažinti, teikti atsiliepimą, tačiau atsakovas nors ir žadėjo, į teismo rūmus neatvyko.

Kadangi atsakovas elgėsi pasyviai, procesinių dokumentų ir prašymų nepateikė, ieškovei neprieštaraujant, byla nagrinėta iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 384 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškiniu sutiko, nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius vaiko interesus, o prašoma priteisti išlaikymo suma yra minimali, gali būti pakankama tik būtiniems vaiko poreikiams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruota D. G. ir A. G. santuoka. Pateiktas gimimo įrašas rodo, kad jie turi nepilnametį sūnų A. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo.

Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog šalys gyvena atskirai ir nebeveda bendro sutuoktinių gyvenimo nuo 2022 m. vasario mėnesio, nepilnametis šalių vaikas gyvena kartu su motina. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, supratus, kad jų charakteriai, pomėgiai, požiūris į gyvenimą yra skirtingi. Ieškovė teigia, kad šeimos išsaugoti galimybių nėra. Atsakovas šioje byloje atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko, bylos procesui buvo abejingas. Įvertinus nurodytą, taip pat atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus laikytina, kad santuoka iširusi ir jos išsaugoti nėra galimybės.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog abu sutuoktiniai nustoję gyventi kartu abu pažeidė sutuoktinių pareigas, todėl teismas gali daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kadangi sutuoktiniai neišreiškė jokio noro jų šeimą išsaugoti, taikytis neketina, jų santuoka nutrauktina dėl abiejų jų kaltės nenurodant konkrečių faktų, dėl kurių ji iširo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178 ir 185 straipsniai).

Nesant ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos turimos pavardės, - G., G. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Nurodė, kad vaikas nuolat gyvena su ieškove. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog nuo sūnaus gimimo ji nuolat rūpinosi vaiku, kuris iki dabar gyvena su mama, jie su sūnumi yra labai artimi. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė.

Pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad nuo vaiko gimimo iki dabar vaikas faktiškai gyvena su motina, o atsakovo susitikimai su vaiku buvo tik epizodiniai, todėl teismas A. G. gyvenamąją vietą nusprendžia nustatyti su jo motina – ieškove D. G. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Orientaciniu kriterijumi Lietuvos Respublikos teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 730 Eur.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-154/2011). Visgi tėvo ar motinos vaikams teikiamas išlaikymas savo dydžiu neturėtų žeminti nei vaikų, nei kito tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikai. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. G. po 300 Eur nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad prašoma priteisti 300 Eur išlaikymo vaikui suma atitinka vaiko poreikius ir ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį. Teigia, kad sūnaus priežiūra, gydymu ir auklėjimu atsakovas nesirūpina, vaiko išlaikymui nuo 2022 m. vasario 18 d. lėšų neteikia.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė, teikdama išvadą šioje byloje, nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu prašomu priteisti vaikui išlaikymo dydžiu, pažymėdama, kad sutinkamai su formuojama teismų praktika ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nėra per didelė.

Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui vaikui reikalingų mėnesiui išlaidų sąrašą, pagal kurį sūnaus išlaikymui reikalinga 610 – 630 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro maistui- 200,00 Eur, rūbams, avalinei 50-70,00 Eur, žaislams ir ugdymo priemonėms - 40,00 Eur, pramogoms - 50,00 Eur, darželio mokestis – 100 Eur.

Bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė dirba VšĮ „Vivus Senior, kur darbinės pajamos po mokesčių sudaro 750 Eur per mėnesį. Ieškovė šiuo metu su nepilnamečiu sūnumi gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), už kurį moka 76 Eur nuomą per mėnesį bei apie 100 Eur komunalinių mokesčių. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė BMW, 525D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Sodros duomenimis atsakovas niekur oficialiai nedirba, negauna pajamų ir nemoka mokesčių. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas neoficialiai, be individualios veiklos pažymėjimo, verslo liudijimo išnuomotame garaže užsiima automobilių remontu ir jo pajamos iš šios veiklos per mėnesį siekia apie 2 000 Eur. Duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis byloje nėra, todėl darytina išvada atsakovas jaunas, sveikas, darbingo amžiaus vyras, turintis paklausią profesiją – galintis užsiimti automobilių remontu.

Bylos duomenimis, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ išrašais nustatyta, jog atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW,530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavybes teise valdo nekilnojamąjį turtą: pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Analizuojant išdėstytą, matyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Kasacinis teismas išaiškino, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigoti teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Taip pat Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Teismų praktikoje laikoma, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Įvertinus į bylą pateiktus duomenis matyti, jog ieškovės išlaidos nepilnamečio sūnaus išlaikymui neviršija minimalios mėnesinės algos dydį, kurios skiriamos užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius.

Byloje nėra įrodymų apie nepilnamečio A. specialius poreikius, sveikatos problemas, kurios reikalautų nuolatinio medikų dėmesio, medikamentų, kurie nebūtų kompensuojami valstybės lėšomis.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, paskaičiavimus, esamus vaiko poreikius, vaiko amžių, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, kitas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad didesnis nepilnamečio vaiko išlaikymas užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis). Tuo pačiu pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog darželinio amžiaus vaikams taip pat yra būtinas ir pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas dirba neoficialiai ir užsiima automobilių remontu, o jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 Eur. Darytina išvada, jog atsakovas turi paklausią profesiją, amatą ir yra savo srities profesionalas, todėl turi galimybes laisvai planuotis savo darbo laiką ir darbų apimtis. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar netekto darbingumo laipsnis. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas turi vienintelį vaiką A., kitų išlaikytinių neturi. Bylos duomenimis šalių vaiką augina ieškovė, o tėvas vaiku rūpinasi minimaliai, neskiria laiko, neprisideda prie išlaikymo teikimo, yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų.

Kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas ir prisidėtų prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas kas mėnesį patiria kasdienių privalomų išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė viena augina nepilnametį šalių sūnų A., todėl ir ieškovei tenka didžiausioji nepilnamečio sūnaus rūpinimosi našta. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės tinkamo vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymui skirtų lėšų priteisimo būtinųjų vaiko poreikių patenkinimui. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsakovas neteikė prieštaravimų, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui suma yra per didelė (CPK 178 straipsnis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovas, su kuriuo sūnus kartu negyvena, sūnaus išlaikymui nuo 2022 m. vasario 18 d. išlaikymo neteikia visiškai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, į infliaciją, į kasacinio teismo formuojamą praktiką priteisiant vaikams išlaikymo dydį, vienos ieškovės teikiamo išlaikymo sūnui nepakanka. Įvertinus abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, taip pat įskaitant vaiko pinigus – 80 Eur, kuriuos ieškovė gauna iš valstybės, teismas daro išvadą, kad 270 Eur išlaikymo suma mėnesiui, priteistina iš atsakovo, vaikui būtų pakankama ir atitiktų būtinuosius vaiko poreikius. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies. Ši priteista suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2022 m. vasario 18 d. atsakovas išlaikymo vaikui neteikė visiškai. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne daugiau kaip 36 mėnesius (trejus metus) iki ieškinio pateikimo (CK 3.200 straipsnis). Apibendrinant išdėstytą, teismas iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo vaikui įsiskolinimas nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. birželio 29 d., kurį sudaro 1 325 Eur (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Šalims išaiškinama, kad išlaikymo dydis ar forma gali būti keičiami iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tai yra tėvų turtinei padėčiai, vaikų poreikiams ( CK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui. Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis, taip pat atsižvelgiant į sutuoktinių kreditorių interesus.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytos transporto priemonės BMW, 525D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), BMW,530, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini) . Ieškovė paaiškino, kad ji automobilių vertes nurodė – pagal automobilių panašių metų ir būklės vertes, nurodytas automobilių pardavimų skelbimuose. Ginčo dėl dalintinų automobilių vertės nekilo. Be to atsakovas asmeninės nuosavybės teise (dovanojimo sutartis) turi šį nekilnojamą turtą: pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. , pastatą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas po santuokos nutraukimo ir toliau lieka atsakovo nuosavybe ir į dalintino turto masę nepatenka.

Ieškovė prašo dalinti sutuoktinių turtą ieškinyje nurodytu būdu: jai priteisti transporto priemonę BMW, 525D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės, atsakovui priteisti BMW,530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės.

CK 3.127 str. 3 d. numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktinių valdomas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę, jeigu galima taip padalinti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl kilnojamojo turto – automobilių, padalinimo tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė, kuriai buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už visus reikalavimus dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti faktiškai 100 proc., nežymiai sumažinant tik reikalavimo dalį dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad ieškinys buvo pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis iš atsakovo valstybės naudai priteistina viso 140,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat 411,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 str., 83 str., 85 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 13,44 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 str., 93 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. G. priteisimo, sprendimui įsiteisėjus naikintinos.

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 140 str. 1 d., 260, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Po santuokos nutraukimo A. G. palikti G. pavardę, o D. G. palikti santuokinę pavardę G..

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. G.

Priteisti iš atsakovo A. G. nepilnamečiui sūnui A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270 Eur nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. G. 1 325 Eur susidariusį išlaikymo įsiskolinimą A. G., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. birželio 29 d. Išlaikymo įsiskolinimo sumą uzufrukto teise valdo (naudoja) šio nepilnamečio vaiko motina D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

- priteisti ieškovei D. G. asmeninės nuosavybės teise automobilį BMW, 525D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės,

- priteisti atsakovui A. G. automobilį BMW,530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. G., 140,00 Eur žyminio mokesčio, 411,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 13,44 Eur už procesinių dokumentų siuntimą į valstybės biudžetą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. G. priteisimo, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Šalims išaiškinama, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kita), kiekvienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnis).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šio sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.