Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, vykusiame mišriu būdu (teismo posėdžio salėje gyvai ir per ZOOM programą) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. ieškinį atsakovui E. V. dėl negrąžinto avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. lapkričio 21 d. teisme priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo priteisti iš atsakovo 4 000 Eur negrąžinto avanso, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. birželio 7 d. sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią, sudarius pagrindinę sutartį, ieškovė įsipareigojo įsigyti, o atsakovas – perleisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vykdydama preliminariąją sutartį, 2022 m. birželio 8 d. sumokėjo atsakovui 5 000 Eur avansą. Pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. birželio 30 d. Preliminariosios sutarties 6.1 punkte buvo numatyta ieškovės atsakomybė – avanso dydžio bauda už pagrindinės sutarties nesudarymą sutartu terminu. Ieškovei netekus pajamų šaltinio (2022 m. birželio 15 d. nutraukta darbo sutartis), kredito įstaiga atsisakė finansuoti buto įsigijimą, todėl buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovas butą 2022 m. liepos 26 d. perleido trečiajam asmeniui už 104 000 Eur. Pažymima, kad nors įvertinamos žalos dėl neįvykdytos preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties nepatyrė, atsakovas pritaikė ieškovei avanso dydžio baudą. Atsakovas nesutiko sumažinti baudos dydžio, kuris, ieškovės manymu, yra neprotingai didelis, prašoma sumažinti baudą iki 1 000 Eur dydžio. Pažymi, kad pagrindinė sutartis buvo sudaryta ne dėl valingų ieškovės veiksmų, o dėl aplinkybių visumos, apribojusios ieškovės galimybę įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė ir toliau yra laikinai nedirbanti ir neturi pajamų. Atsakovas, greitu metu sudaręs minėto buto pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu tai pačiai sumai, įvertinamos žalos nepatyrė, todėl pritaikytos netesybos šiuo atveju atlieka ne atsakovo praradimų kompensacinę, o išimtinai ieškovės nubaudimo funkciją.

Atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, teismas 2022 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo E. V. 4 000 Eur negrąžinto avanso, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 453 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės A. B. naudai.

2023 m. sausio 12 d. nutartimi teismas tenkino atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti. Teigia, kad atsakovas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, to nepagrindė jokiais įrodymais (išskyrus 55,99 Eur sumą už naujo skelbimo įdėjimą). 5 000 Eur nuostoliai atsakovui neįsigijus kito buto yra hipotetiniai, nes nėra duomenų, kad atsakovas apskritai ketino iš gautų pajamų įsigyti kitą turtą. Taip pat neaišku, ar atsakovas naudojosi brokerės paslaugomis ir kokia apimtimi, kokiu pagrindu sumokėjo jai net 2 500 Eur. Byloje nėra duomenų, kokio dydžio paskolą ketino suteikti A. K., taip pat duomenų apie tai, kad ginčo butą atsakovas ketino nuomoti. Paaiškino, kad ieškovė nuosavą būstą bandė įsigyti pirmą kartą. Ieškovė tarėsi su banku dėl paskolos, pasirašė preliminariąją sutartį, po to pervedė pardavėjui avansą. Neplanuotai ieškovė buvo atleista iš darbo, iki tol ji dirbo atsakingai, buvo pakelta pareigose, įmonėje jautėsi tvirtai, darbdavio sprendimą atleisti ją iš darbo ieškovė ketino ginčyti darbo ginčų komisijoje, bet darbo ginčų komisijos atstovas jai patarė nesikreipti. Netikėtas ir staigus atleidimas iš darbo (per 1 d.d.) ieškovę labai paveikė, nes ji kartu neteko ir galimybės įsigyti norimą būstą. Ieškovei neplanavo prarasti darbo, ilgai taupė pinigus būstui įsigyti. Iki šiol ieškovė neturi darbo, jo ieškosi, lanko įvairius kursus. Įvykus atleidimui iš darbo, ieškovė nedelsiant apie tai informavo Luminor banko konsultantę, kuri jai nurodė, kad bankas, prisijungęs prie Sodros, matys, jog ji neturi darbo ir kils problemų dėl paskolos suteikimo. Pagrindinės sutarties sudarymo termino ieškovė atsakovo neprašė pratęsti, nes bankas nesuteikia paskolos pasibaigus darbo santykiams, bankas reikalauja turėti mažiausiai 6 mėnesių nepertraukiamo darbo stažo vienoje darbovietėje. Laukti šį terminą nebūtų buvęs tinkamas sprendimas ir atsakovui. Sutartį pažeidus, ieškovė kreipėsi profesionalios teisinės pagalbos, antrą kartą į atsakovą kreiptis ieškovė neišdrįso, nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje. Atsakovas aiškiai leido suprasti, kad jeigu nebus surastas naujas pirkėjas ir nebus gautas finansavimas, jis pasiliks ieškovės sumokėtus 5 000 Eur, šios sumos mažinti nesutiko. Ieškovė patvirtino, kad preliminariąją sutartį prieš pasirašydama ji ją perskaitė, pastabų neturėjo. Būstą jai aprodė pats atsakovas, dėl būsto įsigijimo ji bendravo tik su atsakovu, būsto skelbimą rado interneto svetainėje. Atsakovas pasiūlė ieškovei derėtis dėl ginčo išsprendimo taikiai, tačiau jo pasiūlyta 1 000 Eur grąžintina suma ieškovei yra per maža, kadangi ieškovė patyrė daug bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnį, 17 straipsnį, 178 straipsnį, šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenimis ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. birželio 7 d. sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią, sudarius pagrindinę sutartį, ieškovė įsipareigojo už 104 000 Eur įsigyti, o atsakovas – perleisti ieškovei 45,53 k.m. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vykdydama preliminariąją sutartį, 2022 m. birželio 8 d. sumokėjo atsakovui 5 000 Eur avansą. Atsakovas patvirtino, kad 5 000 Eur avansą iš ieškovės gavo. Pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. birželio 30 d. Preliminariosios sutarties 6.1 punkte buvo numatyta ieškovės atsakomybė – avanso dydžio bauda už pagrindinės sutarties nesudarymą sutartu terminu. Pardavėjui sutartyje taip pat buvo numatyta atsakomybė (bauda) dėl netinkamo sutarties vykdymo.

Ieškovė neneigia, kad dėl jos kaltės nustatytu terminu nebuvo sudaryta pagrindinė minėto buto pirkimo – pardavimo sutartis (ieškovei dėl jos kaltės praradus darbą ir netekus banko finansavimo). Šalių teigimu butą neužilgo (2022 m. liepos 26 d.) atsakovas už tą pačią 104 000 Eur pardavė trečiajam asmeniui - F. Š. (iš atsakovo pateikto jo sąskaitos išrašo matyti, kad minėtas asmuo atsakovui 2022 m. rugpjūčio 4 d. pervedė likusią 41 095,29 Eur sumą už perkamą butą). Ieškovė neteigia ir neįrodinėja, kad pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo kaltės, tik nurodo, kad ieškovei nurodžius priežastis, dėl kurių ji negalės nusipirkti jo parduodamo buto jis tariamai nepakankamai su ja bendradarbiavo (siūlė surasti kitą pirkėją, nurodė, kad ketina taikyti sutartyje sutartas netesybas). Pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsti ieškovė neprašė, nes esant tokiai situacijai (ieškovei neturint darbo) jos teigimu faktiškai neapibrėžtam terminui buto pirkimo atidėjimas neatitiktų nei pardavėjo nei jos interesų (kad gautų banko finansavimą ji turėtų išdirbti vienoje darbovietėje bent pusmetį, o darbo ieškovė neturi iki šiol).

Kadangi atsakovas netrukus butą tokiomis pat sąlygomis pardavė kitam asmeniui ieškovės teigimu sutartyje numatytos baudos pritaikymas šiuo atveju yra neteisingas, netesybos yra per didelės, atlieka ieškovės nubaudimo, o ne nuostolių kompensavimo atsakovui funkciją, be to ieškovės atstovo teigimu atsakovas neįrodė realių nuostolių dėl pagrindinės buto pardavimo sutarties su ieškove nesudarymo. Atsakovas su tuo nesutinka, pažymėdamas, kad šalys laisva valia pasirinko sutarties sąlygas ir nustatė įsipareigojimų nevykdymo padarinius, viskas buvo aiškiai apibrėžta sutartyje. Atsakovas pažymi, kad tiek ieškovė, tiek jis, sudarydami sutartį buvo lygiaverčiai, nei vienas jų neturėjo patirties verslo bei derybų srityje. Dėl pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo atsakovas realiai patyrė 7 555,99 Eur nuostolių (5 000 Eur nekilnojamojo turto kainų padidėjimas + 2 500 Eur mokestis brokerei + 55,99 Eur už skelbimo įdėjimą), atsiliepime nurodytų kitų nuostolių (dėl prarastos galimybės išnuomoti butą, dėl negautų didesnių pajamų pagal investicinė sutartį) atsakovas nagrinėjant bylą iš esmės neįrodinėjo. Atsakovas paaiškino, kad jis kreipėsi teisinės pagalbos į Klaipėdos miesto savivaldybėje esantį pirminį teisinės pagalbos skyrių, jam patarė surašyti visus nuostolius, ką galėjo patirti, todėl jo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį) nurodoma didesnė patirtų nuostolių suma nei nagrinėjant bylą iš esmės jis įrodinėja. Priešieškininių reikalavimų dėl nuostolių priteisimo, kurie viršija sutartyje numatytą baudą, atsakovas teismui nereiškė.

Taigi byloje yra kilęs ginčas ar yra pagrindas mažinti 2022 m. birželio 7 d. preliminarioje buto pirkimo – pardavimo sutartyje ieškovei, įsipareigojusiai nupirti atsakovo butą, numatytas netesybas (avanso dydžio baudą) ir grąžinti ieškovei jos atsakovui sumokėtą avansą ar jo dalį, kuris šiuo atveju atliko ir sandorio užtikrinančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-553/2022, kt.).

Pažymėtina, nors preliminariajai sutarčiai yra būdinga tai, kad šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra (šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.165 straipsnio 5 dalis)), tačiau tai nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių. Ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019, kt.). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019, kt.).

Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020). Šiuo atveju teismo vertinimu yra neabejotina ieškovės kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, atsakovo kaltės ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo. Nenustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdytų savo pareigas pagal preliminarią sutartį ir kad būtų prisidėjęs prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį). Nors sutarties tekstą pasiūlė ir atsakovas, tačiau nenustatyta, kad jis būtų veikęs kaip verslininkas ir kad turėtų didelę nekilnojamo turto pardavimo patirtį, be to ieškovė neneigė, kad prieš pasirašydama sutartį jį ją perskaitė (įskaitant sąlygą dėl numatytų netesybų), sutartį suprato ir pasirašė laisva valia.

Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002, 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).

Byloje nekyla ginčo, kad atsakovas įrodė realiai jo patirtą 55,99 Eur nuostolių sumą už naujo skelbimo įdėjimą dėl ieškovei neparduoto buto tolimesnio pardavimo (pridėtas 2022 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymas, ieškovė ir jos atstovas neginčija šių atsakovo realiai patirtų nuostolių). Išklausęs šalių paaiškinimus, taip pat liudytojos I. Ž. parodymus, susipažinęs su atsakovo į bylą pateiktais dokumentais (pardavimo brokerės sąskaita, atsakovo mokėjimo kvitu, 2023 m. sausio 5 d. I. Ž. rašytiniu patvirtinimu dėl suteiktų tarpininkavimo paslaugų), teismas pripažįsta, kad atsakovas įrodė ir jo faktiškai patirtą 2500 Eur nuostolių sumą jam sumokant minėtai turto brokerei už tarpininkavimą parduodant naujai pirkėjai butą ir įforminant pardavimo dokumentus (CPK 185 straipsnis). Suteiktų paslaugų kaina teismo vertinimu nėra neprotingai didelė ir atitinka rinkos kainas. Be to brokerė detalizavo kokius konkrečiai darbus ji atliko (surado naują buto pirkėją, su kuria atvyko apžiūrėti atsakovo buto, užsakė vertinimą ir notarinę buto pirkimo - pardavimui sutartį ir t.t.), kas rodo, kad mokėjimas nebuvo fiktyvus ir atliktas būtent už jos atsakovui atliktus darbus parduodant butą kitam pirkėjui (ieškovei nustatytu terminu šio buto nenupirkus).

Įrodinėdamas kitus dėl buto pardavimo su ieškove nesudarymo nuostolius (5000 Eur dėl nekilnojamojo turto kainų padidėjimo), atsakovas teigia, kad buto (duomenys neskelbtini), kainos per tą laiką, kol jis pardavė butą kitam pikėjui ženkliai pakilo (kas mėnesį mažiausiai po 5000 Eur), todėl jis neteko galimybės įsigyti didesnio buto. Nurodo, kad nekilnojamojo turto kainos Klaipėdoje (senos statybos, renovuoti, 2 kamb. butai esantys miesto centre, senamiestyje) 2022 m. birželio mėn. buvo nuo 1550 Eur/ už kv.m. iki 2400 Eur/ už kv.m. Taigi 50 kv.m. butas Klaipėdos miesto centre birželio mėnesį kainavo iki 120 000 Eur. 2022 m. liepos mėn. tokių butų kainos jau svyravo nuo 1600 Eur/ kv.m. iki 2500 Eur/ kv.m. Tai reiškia 50 kv.m. butas jau galėjo kainuoti iki 125 000 Eur, nekilnojamojo turto kaina pakilo ženkliai. Tuo tarpu rugpjūčio mėnesį butų kainos svyravo nuo 1600 Eur/ kv.m. iki 2600 Eur/ kv.m, kas atitinkamai reiškia, jog tokios pačios kvadratūros (50 kv.m.) butą atsakovas jau būtų galėjęs įsigyti už 130 000 Eur. Prideda ,,OberHaus“ įmonės duomenis apie nekilnojamo turto kainas Lietuvoje 2022 m. Teigia, kad priežastinis ryšys tarp statistinio nekilnojamojo turto pabrangimo 2022 m. vasarą bei preliminariosios sutarties neįvykdymo egzistuoja. Atsakovas negalėjo numatyti, kad jam gali tekti įrodinėti dėl to patirtų nuostolių dydį. Neteisinga ir nelogiška tikėtis, kad jis iki šiol bus išsisaugojęs ketinamų įsigyti nekilnojamojo turto objektų skelbimus ar kitus įrodymus, kai jis pats žino, kad juos įsigyti jis yra finansiškai nebepajėgus.

Ieškovės atstovas teigia, kad šių nuostolio dydžio atsakovas neįrodė, jie hipotetiniai, tokio sandorio sudarymo duomenų nepateikė. Nėra priežastinio ryšio tarp statistinio nekilnojamojo turto pabrangimo rodiklio 2022 m. birželį ir liepą bei preliminariosios sutarties neįvykdymo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis 2022 m. ieškojo kito būsto, kokiomis sąlygomis ketino įsigyti ir už kokią sumą įsigijo. Taip pat pažymima, kad jeigu ieškovė tinkamai būtų vykdžiusi preliminarią sutartį, visą buto sumą ji būtų faktiškai būtų sumokėjusi iki 2022 m. liepos 31 d., nes bankai paprastai paskolą perveda per 30 d., o 2022 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas jau faktiškai gavo pinigus už butą iš naujos buto pirkėjos ir nebuvo praėjęs mėnuo, per kurį atsakovas tariamai galėjo patirti nuostolių.

Susipažinus su šalių pateiktais dokumentais, išklausius jų paaiškinimus teismas norėtų pažymėti, kad būstą atsakovas naujai pirkėjai iš tiesų perleido pakankamai greitai, be to jį perleido už tokią pačią sumą kaip kad ketino perleisti ieškovei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepridėjo naujo jo buto įsigijimo dokumentų, net nenurodė už kokią sumą ir kokį butą įsigijo. Tačiau taip pat negalima sutikti ir su ieškovės atstovo teiginiais, kad faktiškai tik keturiomis dienomis vėliau atsakovas gavo iš naujos pirkėjos pinigus už butą nei kad būtų gavęs iš ieškovės ir kad būtinai tik po 30 d. nuo pagrindinės sutarties su ieškove sudarymo dienos būtų galutinai atsiskaityta su atsakovu (jei ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi preliminarios sutarties sąlygas – iki 2022 m. birželio 30 d. sudaryti pagrindinę sutartį). Pirmiausia sudarant pagrindinę sutartį sutarties šalys laisvos įforminti jos sąlygas (numatyti atsiskaitymo tvarką ir terminus, kt.). Nėra jokių duomenų, kad ieškovei Luminor bankas būtų iki mėnesio delsęs suteikti paskolą jei ji nebūtų praradus darbo ir jau vyktų sudaryti su atsakovu pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi iš esmės reiktų pritarti, kad faktiškai apie mėnesį (2022 m. liepą) atsakovas negalėjo gauti pinigų už buto pardavimą. Pastebima tendencija, kad 2022 m. vasarą būsto kainos didėjo. Tačiau reikia pažymėti, kad nekilnojamo turto kainos rinkoje svyruoja ir tik ilgalaikėje perspektyvoje galima daryti apibendrinimus apie tam tikras tendencijas dėl kylančių butų kainų ir pan. Kadangi norėdamas įrodyti minėto dydžio nuostolius atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad parduotas, taip pat jo įsigytas ar norėtas įsigyti būstas per 2022 m. liepos mėnesį pabrango 5000 Eur ar panašia suma, be to jis būstą trečiajam asmeniui pardavė už tokią pačią sumą kaip ketino parduoti ieškovei, pripažintina, kad atsakovas neįrodė jo nurodomų 5000 Eur nuostolių dydžio (dėl nekilnojamo turto pabrangimo) ir neįrodė priežastinio ryšio tarp statistinio nekilnojamojo turto pabrangimo rodiklio 2022 m. liepą bei ieškovės preliminariosios sutarties neįvykdymo.

Tačiau reikia pažymėti, kad šalių preliminarioje buto pardavimo sutartyje numatyta 5000 Eur netesybų suma atsižvelgiant į sutarties kainą (104 000 Eur), kuri sudaro 4,80 proc. buto pardavimo kainos, įvertinus faktines bylos aplinkybes (atsakovas greitai pardavė tomis pačiomis sąlygomis butą kitam asmeniui), atsakovui neįrodžius jo faktiškai patirtų nuostolių didesnei nei 2555,99 Eur sumai, teismo vertinimu yra neproporcingai didelė. Reikia turėti omenyje, kad teismas negali paneigti preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties šalių laisvės susitarti dėl juos įpareigojančių sąlygų, taip pat kad žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai ir kad netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Be to sutinkamai su teismine praktika pažymėtina, kad tai, jog netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Atsižvelgiant į sutarties kainą (104 000 Eur), į tai, kad atsakovas faktiškai įrodė daugiau nei pusę iš anksto numatytų netesybų sumos realiai jo patirtų dėl ieškovės neįvykdytos sutarties nuostolių, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju 3000 Eur netesybų suma (2,88 proc. buto pardavimo kainos) yra teisinga ir protinga, atlyginsianti atsakovo nuostolius dėl ieškovės 2022 m. birželio 7 d. preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties neįvykdymo (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kt.). Reikia pažymėti, kad ieškovė pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį sumokėjo 5000 Eur avansą, netesybomis ši suma tapo tik ieškovei pažeidus sutartį, todėl negalima sutikti su atsakovo atstovo teiginiais, kad netesybų negalima mažinti, nes jos jau sumokėtos. Visą nurodytą įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, sumažinant preliminarioje sutartyje numatytų netesybų dydį 2000 Eur suma ir priteisiant ieškovei iš atsakovo 2000 Eur jos sumokėto (negrąžinto) avanso.

Ieškovei taip pat iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės ieškininius reikalavimus patenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 45 Eur žyminio mokesčio ir 1197,90 Eur atstovavimo išlaidų, kurių detalizacija pateikta ir kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu yra protingos ir pagrįstos, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 str. 1d., 98 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Viso priteistina 1242,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proporcingai atmestų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai (50 proc.) iš ieškovės atsakovui priteistina 26,50 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio ir 450 Eur atstovavimo išlaidų, kurių detalizacija pateikta, pateikti jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai ir kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, atsakovo atstovės ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu yra protingos ir pagrįstos, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Viso atsakovui priteistina 476,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės ieškininius reikalavimus patenkinus iš dalies (pusę reikalavimų), iš jos ir atsakovo priteistina valstybės biudžetui po lygiai – po 9,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur negrąžinto avanso, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1242,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 476,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. B. valstybės naudai 9,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. V. valstybės naudai 9,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.