Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas A. J., antstolis Dalius Traigys ir skolininko sutuoktinė R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. J. (skolininkas) teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta paskelbus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0241/24/01696 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą vykdomąjį dokumentą - 2024 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (23.31—08) 467-172767, dėl 12 362,44 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos VMI naudai. Skolininkui tenkančios prievolės, susijusios su jam tenkančios prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį nevykdymu, atsiradimo momentas yra 2019 m. gegužės 2 d.

Antstolis Dalius Traigys vykdymo proceso metu nustatė, kad skolininkas A. J. ir R. J. 2023 m. rugpjūčio 10 d. yra sudarę santuoką. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 21 d. turto arešto aktu Nr. S-24-241-25615, areštavo skolininko sutuoktinei priklausančias turtines teises 13 579,26 Eur sumai į reguliariai išmokėtinas pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba kaip lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui. Byloje taip nustatyta, kad antstolis 2024 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. S-24-241-25614 informavo skolininką apie galimybę užpildyti Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtintos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, kadangi nėra nustatyta skolininkui priklausanti skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje su skolininko sutuoktine. Minėtuoju patvarkymu skolininkui buvo nustatytas 20 dienų terminas užpildytą ir notarine tvarka patvirtintą sutikimą pateikti antstoliui. Per nustatytą terminą antstolio kontoroje nebuvo gautas skolininko sutikimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. skolininkas A. J. ir R. J. sudarė povedybinę sutartį ir pateikė ją antstoliui. Ją gavęs antstolis 2024 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-24-241-27619 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutarė nutraukti patvarkymo dėl turtinių teisių arešto Nr. S-24-241-25615 vykdymą nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. (povedybinės sutarties sudarymo), t. y. panaikino tolimesnį turtinių teisių areštą. 2024 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu Nr. S-24-241-28005 antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) per 2 mėnesius kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, ką pareiškėja kitą dieną ir padarė.

Susipažinus su šalių pateikta pozicija ir vykdomojoje byloje esančia medžiaga bei nuosekliai ir kryptingai nagrinėjamu klausimu formuojama teismų praktika, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos (išieškotojos) prašymą iš dalies dėl žemiau išdėstyto.

Vykdymo procesą reglamentuojančios įstatymo normos nustato, kad išieškojimas iš fizinio asmens nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik esant CK numatytiems atvejams (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog suinteresuoti asmenys – skolininkas ir jo sutuoktinė – 2024 m. rugsėjo 3 d. sudarė povedybinę sutartį, kurios 1.3.7 punktu susitarė, kad kiekvieno sutuoktinio profesinės veiklos pajamos, draudimo išmokos, pensijos, gautas avansas, gautos dovanos priklausys turtą įgijusiam sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise. Šiuo atveju teismas pažymi, jog minėta povedybinė sutartis nekeičia sutuoktinio turto, įskaitant piniginių lėšų, gautų iki povedybinės sutarties sudarymo, teisinio režimo ir šiam turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu, konstatuotina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos iki povedybinės sutarties sudarymo, priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tik nuo vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1225-450/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1667-160/2013).

Sprendžiant nagrinėjamo turinio prašymą, neturi būti nustatoma konkreti skolininkui ir jo sutuoktinei priklausanti lėšų suma ir tai nėra daroma, nes pagal CPK 667 straipsnį nustatoma bendroje nuosavybėje su kitais bendraturčiais esanti skolininko dalis. Taikant nurodytą įstatymo nuostatą bendrąja nuosavybe esantis turtas nedalinamas, t. y. jis ir toliau lieka bendroje jungtinėje nuosavybėje, bet į nustatytą dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Dėl to tokio pobūdžio bylose įprastai, nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, yra nustatoma, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės banko sąskaitose turimų lėšų ir kitų pajamų, gautų nuo santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-55-912/2020; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1181-642/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-2938-400/2020).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio tvarka paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie sutuoktinių turto padalijimą iki povedybinės sutarties sudarymo. Kaip jau buvo minėta, turtas, įgytas iki povedybinės sutarties sudarymo, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe; tuo tarpu teismui nėra pateikta duomenų, kad suinteresuoti asmenys yra nusistatę kitokį turto, kurio dalys buvo nustatinėjamos, teisinį režimą (CPK 178 str.); taip pat nenustatyti ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kuriuos bendroji junginė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Atsižvelgiant į tai, taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, taip pat į pareiškėjos interesų tinkamą užtikrinimą, teismas pareiškimą tenkina iš dalies, nustato, kad suinteresuotam asmeniui A. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės banko sąskaitose, areštuotose vykdomojoje byloje, esančių piniginių lėšų, įgytų iki povedybinės sutarties sudarymo 2024 m. rugsėjo 3 d.

Vykdomojoje byloje nustatyta, kad išieškojimą vykdantis asmuo 2024 m. spalio 4 d. yra surašęs pažymą Nr. S-24-241-30903 dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kuri yra motyvuota ir argumentuota, negalima nesutikti ar paneigti jos išvadas esant joje nurodytiems argumentams, pagrįstiems vykdomosios bylos medžiaga. Teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga ir joje esančių duomenų pagrindu matydamas akivaizdų skolininko nesąžiningumą ir piktavališkumą, siūlo kreditoriui svarstyti galimybę ginti savo teises kitais įstatymo numatytais būdais (pvz., individualizuoti skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios galėtų būti vykdomas ieškojimas, actio pauliana būdu ginčyti skolininko turto perleidimo sandorius).

Tenkinus pareiškimą, suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės R. J. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų, gautų iki 2024 m. rugsėjo 3 d. povedybinės sutarties sudarymo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.