Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas pilnai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

15. Teismo vertinimu, gyvenant motinos gyvenamojoje vietoje vaikui sudaryta saugi aplinka, atitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Ieškovės materialioji padėtis leidžia užtikrinti būtinus vaiko poreikius, ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog vaiko tėvas turi galimybes ir siekia, kad vaikas gyventu su juo. Byloje nėra duomenų, kad gyvenant su motina vaikui būtų trukdoma bendrauti su tėvu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nustačius T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove būtų geriausiai užtikrintos vaiko vystymosi sąlygos, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina K. T. tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

17. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

18. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 1799 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, be to, jis yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (šios veiklos pajamos nėra žinomos). SODRA duomenimis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna per mėnesį nuo 1545 Eur iki 1882 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis šalys nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi, atsakovas nuosavybės teise turi automobilį. Abi šalys turi trumpalaikių kreditorinių įsipareigojimų. Vertinant šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad jų turtinė padėtis yra panaši.

19. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Taip pat kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur, ir ieškovė patvirtino tokio dydžio išmoką gaunanti. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 350 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šia išmoką – 306,00 Eur per mėnesį (708,42 Eur / 2; 708,42 Eur - 96,25 Eur / 2). Teismo vertinimu tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius ir valstybės mokama išmoka turi būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog vaiko išlaikymui priteisiama suma neatskaičius universalią išmoką ir sudaro 350 Eur.

20. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi, šiuo atveju ieškovei, su kuria nuolatos gyvena šalių nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Iš bylos duomenų (pateiktų rašytinių įrodymų visumos) ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė deda visas pastangas vaiko poreikiams tenkinti siekiant užtikrinti jam ne tik saugią aplinką ir būtiniausius poreikius, tačiau užtikrinti ir kitus vaiko poreikius. Taip pat asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra vidutinio amžiaus, darbingas, todėl turi galimybės siekti geriau apmokamo darbo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas buvo skolininkas ne vienoje antstolio pradėtoje vykdomoje byloje, turi prisiėmęs vartojamąją paskolą bei dengia kredito kortelės limitą. Darytina išvada, kad atsakovas dėl subjektyvių priežasčių netvarko savo gyvenimo taip kad pagerinti savo turtinę padėtį, o tai negali būti pagrindu mažinti priteistiną išlaikymą vaikui, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovas turi kitą vaiką, nesant byloje jokių objektyvių duomenų apie vaiko motinos pajamas ir turtinę padėtį bei atsakovo jam skirtiną išlaikymą taip pat nesudaro pagrindo mažinti nepilnamečiui T. K. priteistino išlaikymo dydį.

21. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas – iš atsakovo nepilnamečio sūnaus T. K. išlaikymui priteisiama po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos 2024 m. rugsėjo 26 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Nepilnamečiui sūnui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė K. T., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

24. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

25. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Kartu pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys gyvena skyrium nuo 2024 m. balandžio 20 d. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Ieškovė nurodo, jog nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas sumokėjo vaiko išlaikymui 950 Eur, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsakovas nurodo, kad įsiskolinimo neturi, tačiau pateikė dokumentus, patvirtinančius jo mokėjimus vaikui iki gyvenimo skyrium pradžios. Esant nurodytoms aplinkybėms ir skaičiuojant išlaikymą vaikui po 350 Eur per mėnesį (350x4)-950=450), atsižvelgiant į atsakovo mokėjimus per keturis mėnesius atsakovo įsiskolinimas sudaro 450 Eur, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos

27. Ieškovė teismo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus T. K. bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarką, pagal kurią: 1) Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku kiekvieną savaitę darbo dienomis po vieną dieną, paimant vaiką iš darželio ar mokyklos ir pristatant jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 2) Atsakovas turi teise? ir pareiga? bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio antra? ir ketvirta? savaitgalius, paimant vaiką is? jo gyvenamosios vietos nuo 18 val. penktadienį ir pristatant jį i? gyvenamąją? vieta? iki šeštadienio 20 val.; 3) Tais atvejais, kai Atsakovas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su vaiku pagal susitartą tvarką, jis turi apie tai informuoti vaiko motiną prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute; 4) Tais atvejais, kada vaikas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal susitartą tvarką, motina turi apie tai informuoti vaiko tėvą prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute; 5) Atsižvelgiant į Ieškovės ir Atsakovo darbo grafiką, šalių sutarimu gali būti suderintas kitas vaiko bendravimo laikas.

28. Atsakovas E. K. teismui pateiktame atsiliepime prašė nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su Sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant Sūnų iš darželio ar mokyklos ir pristatant jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val.; 2) Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio antra ir ketvirta savaitgalius, paimant Sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val. penktadienį ir pristatant jį į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 21 val.; 3) Nelyginių metų Kūčias ir Kalėdų pirmąją bei antrąją diena Sūnus praleidžia su Atsakovu, Atsakovui paimant Sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. Kūčių dieną ir pristatant jį į gyvenamąją vietą antrąją Kalėdų dieną iki 21 val.; 4) Lyginių metų Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną Sūnus praleidžia su Atsakovu, Atsakovui paimant Sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. Šv. Velykų pirmąją dieną ir pristatant jį į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 21 val.; 5) Tais atvejais, kai Atsakovas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su Sūnumi pagal susitartą tvarką, jis turi apie tai informuoti vaiko Ieškovę prieš 1 kalendorinę dieną SMS žinute; 6) Tais atvejais, kada Sūnus dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su Atsakovu pagal susitartą tvarką, Ieškovė turi apie tai informuoti Atsakovą prieš 1 kalendorinę dieną SMS žinute; 7) Atsižvelgiant į Ieškovės ir Atsakovo darbo grafiką, šalių sutarimu gali būti suderintas kitas vaiko bendravimo laikas tiek darbo dienos, tiek švenčių dienomis, tiek Sūnaus būsimų mokyklos atostogų laikotarpiu.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019), skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šias pareigas turi abu tėvai. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, teismo vertinimu, maksimaliai atitinka vaiko interesus ir sudaro galimybę (lyginant su motinos pasiūlyta bendravimo tvarka) maksimaliai bendrauti su tėvu. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie neigiama tėvo įtaką vaikui, todėl teismas nustato bendravimo tvarką pagal atsakovo pasiūlytą modelį.

33. Teismas pažymi, kad šalių santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama. Tačiau pabrėžtina, kad teismas negali nustatyti (atrasti) idealios bendravimo tvarkos, nes bendravimo tvarkos vykdymo (ne)sklandumai išimtinai priklauso nuo vaiko tėvų sugebėjimo suderinti tarpusavio interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

35. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovei K. T. buvo atidėtas 83 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys iš esmės (neatsižvelgiant į priteistino įsiskolinimo dydį ir bendravimo tvarka) patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 83 Eur žyminio mokesčio.

37. Ieškovė taip pat patyrė 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 968 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 str. 1 d.).

38. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 4,04 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šios išlaidos neviršija 8 Eur, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės K. T. ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos 2024 m. rugsėjo 26 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti nepilnamečiui vaikui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1) Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant Sūnų iš darželio ar mokyklos ir pristatant jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val.;

2) Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio antra ir ketvirta savaitgalius, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val. penktadienį ir pristatant jį į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21 val.;

3) Nelyginių metų Kūčias ir Kalėdų pirmąją bei antrąją diena sūnus praleidžia su atsakovu, atsakovui paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. Kūčių dieną ir pristatant jį į gyvenamąją vietą antrąją Kalėdų dieną iki 21 val.;

4) Lyginių metų Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną sūnus praleidžia su atsakovu, atsakovui paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. Šv. Velykų pirmąją dieną ir pristatant jį į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 21 val.;

5) Tais atvejais, kai atsakovas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su sūnumi pagal susitartą tvarką, jis turi apie tai informuoti vaiko motiną prieš 1 kalendorinę dieną SMS žinute;

6) Tais atvejais, kada sūnus dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su atsakovu pagal susitartą tvarką, vaiko motina turi apie tai informuoti atsakovą prieš 1 kalendorinę dieną SMS žinute;

7) Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo darbo grafiką, šalių sutarimu gali būti suderintas kitas vaiko bendravimo laikas tiek darbo dienos, tiek švenčių dienomis, tiek sūnaus būsimų mokyklos atostogų laikotarpiu.

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 83 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą žyminio mokesčio išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.