Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

13. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

17. Apelianto nurodoma sutartis dėl jo kito vaiko futbolo treniruočių negali būti priimta į bylą apeliacinės instancijos teisme, nes yra pateiktas tik vienas lapas iš sutarties nuo 3.5 punkto, t. y. nepilnos apimties sutartis. Tuo labiau, kad apeliantas nurodė, kad ši sutartis yra pasirašyta dėl kito vaiko, t. y. vaiko kurio išlaikymo reikalingumo klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas. Todėl ši sutarties dalis negali būti priimama ir tuo pagrindu, kad ji yra nesusijusi su šia byla.

18. Apelianto pateikta 2024 m. gruodžio 16 d. paskolos sutartis skundžiamo sprendimo priėmimo metu neegzistavo, todėl ji nebuvo vertinama su kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tai, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo apeliantas sudarė dar vieną kredito sutartį, negali reikšti, jog jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, be to pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės tokios aplinkybės įvertinti. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis proceso operatyvumo principu, apeliacinės instancijos teismas nutaria pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nepriimti ir jų nevertinti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo bei priteistos sumos įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį, kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

20. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.

22. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino jo pajamas ir turi įsipareigojimus kreditoriams, neatsižvelgė į išlaikomų asmenų skaičių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jis pajėgus savo vaikui teikti 350 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą.

23. Pirmosios instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenų nustatė, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna 1799 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, be to, jis yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (šios veiklos pajamos nėra žinomos). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna per mėnesį nuo 1545 Eur iki 1882 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis, šalys nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi, atsakovas nuosavybės teise turi automobilį. Abi šalys turi trumpalaikių kreditorinių įsipareigojimų. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas sprendė, kad jų turtinė padėtis yra panaši. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nagrinėjamu atveju iš esmės vaikui buvo priteista iš atsakovo minimali vaiko poreikiams reikalinga suma.

25. Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė yra pateikusi vaiko poreikiams reikalingų poreikių išlaidų lentelę, kurioje nurodyta, kad mėnesinės išlaidos vaikui sudaro 1048,30 Eur. Šias išlaidas sudaro: vaiko drabužiai (150 Eur); avalynė (žiemai, vasarai, kambarinė avalynė, sportinė, demisezoninė) (100 Eur); vaiko ugdymo ir lavinimo priemonės (40 Eur); maistas (300 Eur); transporto išlaidos (100 Eur); pramogos (30 Eur); vaistai, vitaminai (20 Eur); skalbimo ir skalavimo priemonės (antialerginės) (50 Eur); rankšluosčiai, patalynė (20 Eur); gimtadienio šventė (8,3 Eur); žaislai (30 Eur); buto komunikacijos (1/3 dalis vidutinio mokesčio) (200 Eur). Apeliantas šių ieškovės nurodytų išlaidų dydžių neginčijo, tačiau nurodo, kad vaikas yra nedidelio amžiaus (4 metai), todėl per mėnesį jo poreikiams užtenka 500 Eur sumos, kurią per pusę dengia atsakovas ir ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių vaikas kaip tik yra tokio amžiaus, kad dėl greitai išaugamų drabužių ir avalynės juos nuolat reikia atnaujinti. Todėl drabužiai yra perkami ne tik kiekvieną sezoną, bet ir kiekvienais metais. Atitinkamai atskirai vaikui turi būti perkamos jo amžiui tinkamos higienos priemonės, lavinimo priemonės, vitaminai. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad dėl nedidelio vaiko amžiau reiktų mažinti minimalų vaiko poreikiams priteistiną išlaikymo dydį.

27. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis niekaip negali išgyventi iš 211,03 Eur sumos per mėnesį, kadangi, jis turi kitą vaiką ir 211,03 Eur sumos palikimas atsakovo pragyvenimui neabejotinai ne tik atsakovo bet ir jo kito turimo vaiko interesus. Nesutikdamas su šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas neteikė duomenų apie kitam atsakovo vaikui skiriamą išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nesant byloje jokių objektyvių duomenų apie vaiko motinos pajamas ir turtinę padėtį bei atsakovo jam skirtiną išlaikymą nesudaro pagrindo mažinti nepilnamečiam T. K. priteistino išlaikymo dydį. Byloje taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad atsakovas būtų nedarbingas, neturėtų objektyvių galimybių dirbti, užsidirbti, imtis papildomų aktyvių veiksmų savo vaiko išlaikymui būtinų lėšų gavimui ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Apeliantas, būdamas vidutinio amžiaus, turintis vairuotojo darbo patirties, ir esant padidėjusiam išlaikytinų asmenų skaičiui turėtų daugiau dėti pastangų susirasti geriau mokamą darbą ar papildomą darbą tam, kad būtų pajėgus dengti didesne apimtimi tiek savo įsipareigojimus kreditoriams, tiek galėtų prisidėti prie būtinųjų šalių sūnaus poreikių tenkinimo. Darytina išvada, kad apelianto nurodyti įsipareigojimai kitiems kreditoriams nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą 350 Eur per mėnesį šalių vaikui išlaikymo dydį.

Dėl įsiskolinimo priteisimo

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas, pradėjęs su ieškove gyventi skyrium, į ieškovės banko sąskaitą atliko šiuos mokėjimus: 2024 m. balandžio 22 d. – 150 Eur; 2024 m. gegužės 7 d. – 20 Eur; 2024 m. gegužės 10 d. – 200 Eur; 2024 m. birželio 10 d. – 100 Eur; 2024 m. birželio 25 d. – 100 Eur; 2024 m. liepos 11 d. – 200 Eur; 2024 m. liepos 16 d. – 30 Eur; 2024 m. rugpjūčio 5 d. – 20 Eur; 2024 m. rugpjūčio 19 d. – 250 Eur; 2024 m. rugsėjo 5 d. – 10 Eur; 2024 m. rugsėjo 17 d. – 20 Eur; 2024 m. rugsėjo 19 d. – 250 Eur; 2024 m. spalio 16 d. – 250 Eur. Taigi, kaip matyti, mokėjimai atlikti po 2024 m. balandžio 20 d., todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius jo mokėjimus vaikui iki gyvenimo skyrium pradžios.

30. Skaičiuojant vaikui išlaikymą nuo 2024 balandžio 20 d., tai yra kai šalys pradėjo gyventi skyrium, išlaikymo suma turėjo būti paskaičiuota taip: už balandžio mėnesį 116,67 Eur (už 10 d.); už gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius 1400 Eur (4 x 350 Eur); už rugsėjo mėnesį iki 26 d., t. y. už 25 dienas išlaikymo suma sudaro 291,67 Eur. Viso atsakovas ieškovei turėjo būti sumokėjęs 1808,34 Eur. Kadangi byloje nustatyta, kad jis pradėjęs gyventi skyrium, nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 25 d., sumokėjo 1600 Eur, įsiskolinimas sudaro 208,34 Eur. Būtent tokia įsiskolinimo suma turėjo būti priteista ieškovei iš atsakovo.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio priteisimo, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis). Tačiau teismas neteisingai paskaičiavo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo sumą, todėl teismo sprendimo dalis dėl įsiskolinimo vaiko išlaikymui keistina sumažinant teismo priteistą sumą nuo 450 Eur iki 208,34 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

34. Ieškovė patyrė 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Ieškovė prareiškė 4 reikalavimus: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, įsiskolinimo už vaiko išlaikymą priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (100 proc./4). Trys reikalavimai buvo tenkinti visiškai (3 x 25 proc.), o vienas reikalavimas dėl įsiskolinimo tenkintas iš dalies, t. y. 10 proc., todėl ieškovei priteisima 90 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme t. y. 871,20 Eur.

35. Atsakovas patyrė 810,70 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiama 81,07 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

36. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina suma sudaro 790,13 Eur (871,20 – 81,07 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

37. Ieškovei buvo atidėtas 83 Eur mokėtinas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 90 proc., iš atsakovo priteisiama 74,70 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės 8,30 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį ir 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė pakeiti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo dydžio ir nepriteisti įsiskolinimo. Teismas apeliacinė skindą tenkino iš dalies, todėl spręstina, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas 20 proc. Atitinkamai šalims priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei priteisiama 774,40 Eur (968 Eur x 80 proc.) iš atsakovo. Atsakovui priteisiama 94,60 Eur (473 Eur x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

40. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina suma sudaro 679,80 Eur (774,40 – 94,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės K. T. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove) K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos 2024 m. rugsėjo 26 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 208,34 Eur (du šimtus aštuonis eurų 34 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti nepilnamečiam vaikui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant Sūnų iš darželio ar mokyklos ir pristatant jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val.;

2) Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio antra ir ketvirta savaitgalius, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val. penktadienį ir pristatant jį į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21 val.;

3) Nelyginių metų Kūčias ir Kalėdų pirmąją bei antrąją diena sūnus praleidžia su atsakovu, atsakovui paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. Kūčių dieną ir pristatant jį į gyvenamąją vietą antrąją Kalėdų dieną iki 21 val.;

4) Lyginių metų Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną sūnus praleidžia su atsakovu, atsakovui paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. Šv. Velykų pirmąją dieną ir pristatant jį į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 21 val.; 5) Tais atvejais, kai atsakovas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su sūnumi pagal susitartą tvarką, jis turi apie tai informuoti vaiko motiną prieš 1 kalendorinę dieną SMS žinute;

6) Tais atvejais, kada sūnus dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su atsakovu pagal susitartą tvarką, vaiko motina turi apie tai informuoti atsakovą prieš 1 kalendorinę dieną SMS žinute;

7) Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo darbo grafiką, šalių sutarimu gali būti suderintas kitas vaiko bendravimo laikas tiek darbo dienos, tiek švenčių dienomis, tiek sūnaus būsimų mokyklos atostogų laikotarpiu.

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 74,70 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 70 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 8,30 Eur (aštuonis eurus 30 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškinti šalims, kad priteistos į valstybės biudžetą žyminio mokesčio išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 790,13 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų 13 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.“

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 679,80 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.