Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl sutarties nutraukimo, restitucijos, papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo, įgijus netinkamos kokybės daiktą.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) 14:46 Transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartį iš pardavėjo V. M., pirkėjas G. M., sumokėjęs 14 500,00 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. 07 mėn. gamybos (toliau – ir Automobilis). Pateiktas transporto priemonių pardavimo portale www.autoplius.lt skelbtas skelbimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad parduodamas Automobilis be defektų, kaina 14 900,00 Eur.

12. 2022-08-30 Automobilį ieškovas pristatė į Šiauliuose esančią Opel atstovybę UAB „MINAUTA” gedimo diagnostikai. 2022-09-02 Automobilis pristatytas į UAB „MINAUTA” automobilių remonto dirbtuves, kur buvo atlikta pakartotinė detali apžiūra. Apžiūros metu nustatyti transporto priemonės defektai: „Priekinis bamperis yra įtrūkęs prie k.p. žibinto; Priekinis bamperis yra netinkamai pritvirtintas (k.p. tvirtinimas); Priekinio bamperio viršutinių grotelių „chrom dalis" dalis yra įtrūkusi; Priekinio bamperio viršutinės grotelės yra įtrūkusios; K. p. priešrūkinis žibintas yra įbrėžtas; Variklio dangčio spynos laikiklis yra deformuotas; Variklio dangčio spyna yra įlenkta; Priekinis balkis yra įlenktas; K.p. oro nukreipėjas yra įtrūkęs; Adaptyvios kruizo kontrolės valdymo modulio kronšteinas deformuotas; Adaptyvios kruizo kontrolės modulis yra pažeistas mechaniškai (skilęs), tvirtinimo ausis yra lūžusi; Kondicionieriaus radiatorius yra įlenktas.“ Defektų aprašymas (taip pat nurodant defektų atsiradimo priežastis): Vizualiai apžiūrėjus variklį, matosi, kad jis buvo remontuotas, netinkamai sumontuoti agregatai, naudotos netinkamos medžiagos, silikono likučiai ir kt. Vizualiai apžiūrėjus automobilį, akivaizdžiai matosi išorės defektai. Tačiau adaptyvios kruizo kontrolės modulio defekto nebuvo galima pastebėti. Galimai įvykio metu, buvo apgadinta izoliacija, per kurią pateko vanduo. Dėl šios priežasties modulio elektrinė dalis buvo pažeista. Nustatyti defektai buvo matomi (bet koks atidus pirkėjas, neturėdamas specialių priemonių, žinių ir įrankių, be specialaus patikrinimo galėjo pastebėti). Prie kiekvieno defekto pažymėti: matomas- M, paslėptas defektas-PD. Pažymėtina, kad Automobilio apžiūroje dalyvavo ir atsakovas, kuris pasirašė defektiniame akte.

13. Ieškovas atsakovui pateikė 2022-09-08 rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto ir davė 10 dienų terminą pateikti rašytinį atsiliepimą į rašytinę pretenziją. 2022-09-20 ieškovas iš atsakovo el. paštu gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas nesutinka su pretenzija. 2022-09-28 atsakovui buvo pateikta pakartotinė rašytinė pretenzija, į kurią ieškovas atsakymo negavo.

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto lengvojo automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

16. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

18. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje konstatuojama, kad automobilio apžiūros akte nurodyti trūkumai ir gedimai nėra esminiai, dėl ko ieškovas įgytų pagrindą reikalauti iš atsakovo grąžinti atsakovui sumokėtą už automobilį kainą ir atsisakyti sutarties, tačiau dėl tam tikrų automobilio trūkumų yra atsakovo atsakomybė. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog atsakovas yra atsakingas už 2022-09-02 automobilio apžiūros akte nurodytą 8 trūkumą – yra įlenktas priekinis balkis. Ši automobilio detalė yra svarbi automobilio saugumui eismo įvykio atveju, taip pat ant jos tvirtinasi ir kruizo kontrolės modulis, todėl ji turi būti pakeista. Pažymėtina, jog nustatyta, kad šis trūkumas gali būti matomas tik nuėmus apsaugą (plastikinę apdailą). Pritartina, kad atsakovas yra atsakingas ir už 2022-09-02 automobilio apžiūros akte nurodytą 9 trūkumą – yra įtrūkęs oro nukreipėjas, ši automobilio detalė yra svarbi automobilio aušinimui. Šis trūkumas gali būti matomas tik nuėmus apsaugą (plastikinę apdailą). Pritartina, kad atsakovas yra atsakingas už 2022-09-02 automobilio apžiūros akte nurodytus 10-11 trūkumus – yra deformuotas adaptyvios kruizo kontrolės valdymo modulio kronšteinas, taip pat mechaniškai pažeistas (skilęs) pats modulis, nulūžusi jo tvirtinimo ausis. Deformuotą kronšteiną galima buvo pamatyti tik nuėmus apsaugą (plastikinę apdailą), o modulis 2022-09-02 automobilio apžiūros akte yra nurodytas kaip paslėptas defektas, kadangi pamatyti jo apgadinimą buvo galima tik nuėmus priekinį bamperį.

23. Taip pat apeliantas teigia, kad sandorio sudarymo metu ieškovui buvo priimtina automobilio reali techninė būklė, nes jo nebetikrino servise. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu bei pažymi, kad nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

24. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, t. y. įstatyme yra įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau, t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Taigi, aplinkybė, kad ieškovas automobilio pirkimo metu nebetikrino jo servise, niekaip nepaneigia atsakovo atsakomybės už automobilio neatskleistus defektus, kuriuos jis galėjo išsiaiškinti prieš sudarydamas sutartį ir informuoti pirkėją.

25. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to fakto, kad ieškovas nusipirktu automobiliu naudojosi pakankamai intensyviai ir ilgą laiką, o apie pastebėtą Modulio defektą neskubėjo informuoti atsakovo. Šiuo atveju teismas be pagrindo nesivadovavo CK 6.327 straipsnio 5 dalimi. Nurodo, kad ieškovas pirmą kartą apie Modulio gedimą atsakovui pranešė nuo sandorio dienos praėjus daugiau kaip 2,5 mėnesio, o nuo Modulio sugedimo – praėjus daugiau kaip 1,5 mėnesio. Tuo metu ieškovo šeima spėjo automobiliu nuvykti 3 852 km. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

26. Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.

27. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu (CK 6.363 straipsnio 11 dalis). CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant byloje duomenims, jog ne visi defektai buvo atskleisti ir matomi, į tai, kad ne visi trūkumai iš karto paaiškėjo, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas ne per protingą laiką pranešė atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas tinkamai ir per protingą laiką informavo pardavėją (atsakovą) apie esančius defektus ir pasiūlė kartu dalyvauti automobilio patikroje.

Dėl įrodymų vertinimo ir teismų praktikos

29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl parduoto naudoto automobilio kokybės, ieškovo, kaip pirkėjo, ir atsakovo, kaip pardavėjo, teisių bei pareigų apimties, netinkamai įvertino įrodymus, pažeidė CK teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo sandorį, procesines teisės normas, nukrypo nuo teisminės praktikos panašiose bylose ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

30. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą Galima remtis tik tokiomis teismo pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2015; kt.).

33. Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-182/2009 faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Išnagrinėtoje byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas, parduodamas atsakovui netinkamos kokybės daiktą, vietoj susitartos stogo dangos perduodamas sienų dangą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010 buvo sprendžiamas šalių ginčas, kai ieškovas prašė priteisti nuostolius iš atsakovo įsigyto gyvenamojo namo trūkumams pašalinti Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis šioje byloje teismas neturi vadovautis.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Dėl netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių

35. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas pretenziją pardavėjui, prašė atlyginti jai automobilio remonto išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba nutraukti sutartį ir grąžinti jai sumokėtą kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teikdamas ieškinį teismui, ieškovas reikalavo tik nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.

36. Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog duodamas paaiškinimus ieškovas kategoriškai atsisakė reikalauti remonto išlaidų, todėl šiuo atveju teismas išėjo už ieškinio dalyko ribų bei pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pirkėjo teisė pasirinkti vieną iš gynybos būdų, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, vis dėlto kiekviena iš pirkėjo pasirenkamų jo teisių gynimo priemonių yra apibūdinta ir tam tikromis specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pakeisti daiktą kitu, jei jis sutartyje buvo apibūdintas pagal rūšį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti pirkėjo turėtas išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016,). Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti.

39. Byloje šalių ginčas kilo iš vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, kurios ypatumus reglamentuoja CK 6.350–6.370 straipsniai (CK XXIII skyriaus ketvirtasis skirsnis). Teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019). Atsižvelgiant į tai, teismo vaidmuo šioje byloje yra aktyvus.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilio trūkumai, už kuriuos atsakovas laikytinas atsakingu, atsirado eismo įvykio metu, kuris buvo prieš atsakovui įsigyjant automobilį užsienyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2022-09-02 automobilio apžiūros akte nurodyti trūkumai ir gedimai nėra esminiai, dėl ko ieškovas įgytų pagrindą reikalauti iš atsakovo grąžinti atsakovui sumokėtą už automobilį kainą ir atsisakyti sutarties. Teismui įvertinus, kad pagal byloje nustatytus daikto trūkumus, tokio daikto pardavimas nėra esminis šalių sutarties pažeidimas, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju tinkama ir proporcinga pirkėjo – ieškovo teisių gynimo priemonė – atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai atliko savo pareigas ir tinkamai išsprendė šalių ginčą, kilusį iš vartojimo teisinių santykių.

41. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

44. Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jos ieškovui priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. M. iš atsakovo V. M. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.