Kauno apygardos teismo nutartis, eB2-1562-264/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-20
Bylos Nr.: eB2-1562-264/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Baubienė
Suinteresuotas asmuo: V. M., D. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. eB2-1562-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01299-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.3.11. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Libecom“ bankroto administratoriui S. S.,

suinteresuotam asmeniui V. M., jo ir suinteresuoto asmens D. M. atstovui advokatui L. M.,

išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Libecom“ bankroto administratoriaus S. S. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Libecom“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. M., D. M., UAB ,,Legal Balance

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. BUAB „Libecom“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti BUAB „Libecom“ bankrotą tyčiniu. Taip pat prašo dėl BUAB „Libecom“ tyčinio bankroto kaltais pripažinti suinteresuotus asmenis V. M. ir D. M.( e.bylos 1 t. b.l.123-126).

2. Pareiškime, teismo posėdžio metu bankroto administratorius nurodė, kad įmonės direktorius bankroto bylos eigoje perdavė tik dalį įmonės dokumentų, dalis jų paimti FNTT prie vidaus reikalų ministerijos Kauno valdybos darbuotojų. Kaip vėliau paaiškėjo šiai institucijai perduoti dokumentai taip pat ne visa apimtimi ir ši aplinkybė konstatuota šios institucijos specialisto 2016-08-03 atlikto patikrinimo išvadoje. Administratoriui buvo perduoti atskiri dokumentai, kai kurie dokumentai, pvz. įmonės sudarytos sutartys (išskyrus darbo sutartis), o akcininkų nutarimai bei jų registracijos žurnalas neperduoti.

3. FNTT prie vidaus reikalų ministerijos, VSDFV Kauno skyriaus atliktu patikrinimu buvo nustatyti daugybiniai aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo, neteisingų duomenų vykdant įmonės veiklą teikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodant neteisingus duomenis PVM deklaracijose, faktai. Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. M. be pagrindo (nesant kreditorių pritarimui) įmonės vardu pasirašė laidavimo sutartį, kuria visu įmonės turtu užtikrino UAB ,,Elektrostatika" įsipareigojimus bankui ,,Citadele" pagal paskolos sutartį. Šių sutarčių pagrindu, UAB ,,Elektrostatika" neatsiskaičiusi su banku už gautą paskolą, šio banko teisių perėmėjas - UAB ,,Legal Balance" pateikė BUAB ,,Libecom" 25 836,50 Eur finansinį reikalavimą. Be to, FNTT atlikto UAB ,,Libecom" veiklos patikrinimo aktu nustatyta, kad V. M. 2014 m. spalio 31 d. pasirašė UAB ,,Libecom" garantinį raštą, kuriuo buvo garantuotas UAB ,,Betonika" įsipareigojimų įvykdymas. Iš viso to, galima daryti išvadą apie V. M. inicijuotus sandorius, kurie įmonei ne tik kad nebuvo naudingi, bet ir buvo nuostolingi.

Atsiliepimas

4. Suinteresuoti asmenys V. M. bei D. M. atsiliepime į bankroto administratoriaus prašymų dėl BUAB „ Libecom“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašo jo netenkinti (el. bylos 2 t. b. 1. 15-17). Atsiliepime, teismo posėdžio metu V. M., jo atstovas advokatas L. M. nurodė, kad jokio teisinio pagrindo BUAB „Libecom“ bankrotą pripažinti tyčiniu nėra. Teigia, kad V. M. įmonės dokumentų neturėjo, nes 2016 vasario 10 d. Kauno apylinkės teismas ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 03-6-00074-15 nutartimi leido atlikti kratas ir jų metu buvo paimti UAB „Libecom“ buhalterinės apskaitos dokumentai, ūkinius santykius su pardavėjais ir pirkėjais patvirtinantys dokumentai, prekių važtaraščiai ir kiti. UAB „Elektrostatika“ įsipareigojimus bankui „Citadele“ pagal paskolos sutartį buvo apdraudusi Valstybinėje įstaigoje „Indėlių ir investicijų Draudimas “, kuris pilnai yra padengęs paskolą, be to paskola buvo dengta ir UAB „Elektrostatika“ turtu, kurį UAB „Elektrostatika“ administratorius pardavinėjo. UAB „Elektrostatika“ gamino medžio granules, o UAB „Libecom“ šias granules pardavinėjo, todėl UAB „Libecom“ turėjo interesą dėl tolimesnio bendradarbiavimo, o tai įtakojo ir laidavimą, dėl kurio UAB „Libecom“ akcininkai buvo ramūs, nes paskola buvo dengta UAB „Elektrostatika“ turtu ir paskola buvo apdrausta. Bankroto administratoriaus teiginius, kad nesant jokios sutarties su JAV bendrovės „John & John Inc.I“ atstovybe, pagal pateiktą sąskaitą 2017 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo 44 000 Lt (12743,28 Eur) už neva atliktą rinkos tyrimą, nors nėra ne tik atliktų darbų akto ar paties rinkos tyrimo ataskaitos, bet net ir sutarties dėl tokių veiksmų atlikimo paneigia 2019-02-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio baudž. byloje Nr. 1-27-383/2019 (nuosprendžio 22 lape) nurodytos aplinkybės. Teigia, kad pareiškėjas, žinodamas visas aplinkybes ir turėdamas visus įmonės dokumentus, sąmoningai ir akivaizdžiai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą pareiškimą ir tuo piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis CPK 95 str. , todėl pareiškėjui skirtina 10 000 eurų bauda, suinteresuotiems asmenims priteisiant nuo 50 procentų po 50 procentų baudos sumos, t. y. po 2 500 Eur, priteisiant jų naudai.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“, atstovaujamas teisininko E. J., atsiliepime į bankroto administratoriaus prašymą nurodo, kad palaiko administratoriaus prašymą dėl skolininko bankroto pripažinimo tyčiniu. Visų pirma, tyčinio skolininko bankroto faktą pagrindžia tai, kad suinteresuotas asmuo V. M. paslėpė ir/ar išvaistė didelę dalį UAB „Elektrostatika“ kilnojamojo turto, įkeisto pagal 2013 m. spalio 8 d. sutartinio įkeitimo sutartį, kas įtakojo kreditoriaus kreditorinio reikalavimo pateikimą skolininko bankroto byloje. BUAB „Elektrostatika“ bankroto administratorius pardavė 21 įrengimą iš 24 vienetų, kurie buvo įkeisti pradiniam kreditoriui. Likusių 3 įrenginių, t.y. granuliavimo preso (55 kw variklis su maišytuvu, matrica, presavimo rolikai, gamintojas „Muyang“), kurio likutinė vertė 56 865,54 Eur, atsarginių dalių rinkinys (matrica, 2 roleriai, plaktukai, sietai), kurių likutinė vertė 5 480,28 Eur ir granuliatoriaus automatinio tepimo sistema, kurios vertė 1 478,97 Eur), bankroto administratorius neperėmė, todėl jie nebuvo pardavinėjami. Realizavus dalį įkeisto turto bei nukreipus išieškojimą į kitas užtikrinimo priemones, pradiniam kreditoriui liko neapmokėta 25 836,50 Eur skola. Teigia, kad V. M. buvo faktinis abiejų įmonių vadovas, todėl turėjo suprasti, kad dalies Bendrovei priklausiusio turto pradanginimas neigiamai atsilieps ne tik abiejų įmonių bendradarbiavimui, bet ir prives skolininką prie bankroto (e. bylos 2 tomas b.l. 104-108).

BUAB „Libecom“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB ,,Libecom" iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė S. S. (e. bylos 1 t. b.l. 40-42).

7. 2017 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: VSDFV Kauno skyrius – 3 085,52 Eur; VMI prie LR FM – 4 159,58 Eur; 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtintas UAB „Legal Balance“ 25 836, 50 Eur finansinis reikalavimas, kurį kreditorė perėmė pagal 2018 m. lapkričio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį iš pradinės kreditorės AB „Citadele bankas“. 2017 m. birželio 13d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (e. bylos 1 t. b.l. 67, 83-84, 120-121, 2 t.b.l. 40-42, 85-86, 167-169).

8. Iš VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad BUAB „Libecom“ buvo įregistruota VĮ Registrų centro Kauno filialo juridinių asmenų registre 2008 m. gruodžio 15 d. Nuo 2009-06-04 iki nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo dienos įmonės vadovu buvo V. M., turintis 25 proc. akcijų (e. bylos 1 t.b.l. 16-19, 189-192). Kiti akcininkai S. K., I. K., E. Ž., taip pat kiekvienas jų turintys po 25 proc. akcijų.

9. VĮ Registrų centras ir VĮ „ Regitra “ 2015-06-11, 2016-10-14 duomenimis UAB „ Libecom “ vardu nėra registruoto nekilnojamo turto ir transporto priemonių. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 2016-10-14 duomenimis UAB „ Libecom“ finansinė atskaitomybė paskutinį kartą teikta 2015-05-26 už 2014 metus. 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Libecom“ turtas sudarė 73 148 Lt ( 2013 m. – 734 893 Lt) Lt., o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 168 356 Lt., t.y. įsipareigojimai daugiau nei 2 kartus viršijo įmonės turtą. 2014 m. gruodžio 31 d. pelno nuostolių ataskaitos duomenimis, įmonė patyrė 101 667 Lt nuostolių (e. b. 1 t.b.l. 164-166). Bankroto administratorius savo pareiškime nurodė, kad UAB „Libecom“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis jau 2014 metais buvo nemoki. Nors bankroto administratorius nedetalizuoja kiek už 2014 metus buvo pradelstų įsiskolinimų, tačiau įmonės faktinis nemokumas 2014 m. gruodžio 31 dienai užfiksuotas ir VSDFV Kauno skyriaus atlikto patikrinimo akte. Iš VMI prie LR finansų ministerijos 2017-01-04 prašymo dėl 4 159, 58 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo nustatyta, kad mokestinės nepriemokos seniausia prievolė susidarė nuo 2013 metų lapkričio mėnesio - 2344, 54 Eur suma, deklaravus pridėtinės vertės mokestį, šias aplinkybes patvirtina antstolės S. V. 2016-12-29 patvarkyme Nr. S-16-114-10053 nurodyti duomenys apie nuo 2015-05-21 pradėtą 4120, 26 Eur įsiskolinimo į valstybės biudžetą priverstinį išieškojimą ir vykdomosios bylos užbaigimą dėl išieškojimo negalimumo (e.b. 1 t. b. l. 56-64, 2 t.b.l. 165-166). VSDFV Kauno skyriaus 2015-06-12 akte dėl UAB „Libecom“ dokumentų patikrinimo, 2016-10-17 pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, prašyme dėl kreditorinio reikalavimo, antstolio M. P. 2016-08-29 patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo pateikti duomenys patvirtina, kad paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos gautos 2014-09-18, skola susidarė už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-04 mėn., VSDFV Kauno skyriaus 2015-06-18 sprendimu priverstine tvarka buvo pradėtas 2794, 20 Eur įsiskolinimo fondui išieškojimas iš UAB „Libecom“, tačiau neįvykdytas dėl išieškojimo negalimumo (e.b.l. 1 t.b.l. 5- 13, 65, 198-199).

10. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko nustatyta , jog UAB ,,Libecom" faktiškai buvo nemoki 2014 m. gruodžio 31 dienai.

11. Bankroto administratorius prašo pripažinti UAB „Libecom“ bankrotą tyčiniu bei nurodo esant tyčinio bankroto požymius pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą (skolininkas organizavo veiklą taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į Skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos), ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą ( Skolininko buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai; ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą (buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai; ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skolininko valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

12. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta tyčinio bankroto sąvoka, o būtent, kad tyčinis bankrotas –įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, iš kurių nustačius bent vieną bankrotas pripažįstamas tyčiniu.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).

14. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taip pat pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau šie kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų požymių

15. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

17. Dėl LR Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

18. Šiems tyčinio bankroto požymiams pagrįsti bankroto administratorius nurodo, kad įmonės direktorius V. M. jam neperdavė įmonės turto ar turtinių teisių, nėra sudaręs įmonės balanso nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, remiasi VSDFV Kauno skyriaus atlikto patikrinimo aktu, FNTT specialisto išvada bei teismo nuosprendžiu, priimtu V. M. atžvilgiu.

19. Kaip matyti iš LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus atlikto įmonės veiklos tyrimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-6-00074-15 2016 m. rugpjūčio 3 d. Specialisto išvados Nr.5-2/109 (e. bylos 1 t.b.l. 133-159) nustatyta, kad tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-01-31, kad 2015-09-18 visuotinio akcininkų susirinkimo metu (8 priedas) nuspręsta laikinai nuo 2015-09-21 iki 2018-12-31 sustabdyti UAB ,,Libecom“ veiklą. Iš JAR išplėstinio išrašo nustatyta, įmonės direktorius VĮ Registrų centrui nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 metus.

20. VSDFV Kauno skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus 2015 m. birželio 12 d. Akte dėl UAB „Libecom“ dokumentų patikrinimo nustatyta, kad įmonė nuo 2014-12-01 iki 2015-05-31 pajamų neturėjo, operacijų kasoje nebuvo. UAB „Libecom“ turtas 2015-05-31 balanso duomenimis iš viso sudarė 20 027 Eur, ilgalaikis finansinis turtas – 1 150 Eur, trumpalaikis turtas – 18 877 Eur, t.y. per vienerius metus gautinos sumos – 18 877 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 53 181 Eur (iš jų: skolos VMI - 4194 Eur, VSDFV -2 699 Eur, darbo užmokestis-4607, 22 Eur, UAB „Mediena statybai“ – 37 652, 32 Eur ir kt.) (e. bylos 1 t. b.l. 198-199).

Žemesnės instancijos teismas

21. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu baudž. byloje Nr. 1-27-383/2019 , iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi baudžiamoje byloje Nr.1A-235-487/2019 įmonės vadovas V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 str.1 d. (dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB ,,Libecom“ bei piniginių lėšų pasisavinimo, t.y. kad jis fiktyvaus 2014-10-08 kasos išlaidų orderio Nr. 14 pagrindu iš UAB ,,Libecom" kasos paėmė ir pasisavino svetimą turtą - UAB „Libecom“ priklausančius 7 104 Lt (2 057, 46 Eur) (e. bylos 1 t.b.l. 166-188) , o dėl jam pareikšto kaltinimo, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, jis būdamas UAB „Libecom“ direktoriumi ir žinodamas, kad JAV bendrovės "JOHN & JOHN" atstovybė veiklos nevykdo ir jokių paslaugų bendrovei „Libecom“ nesuteikė ir nesuteiks, kaip atsakingas asmuo savo žinioje 2014-08-05 turėdamas 57 812,07 Lt (16 743,53Eur), 2014-08-13 turėdamas 37 812, 07 Lt (10 951, 13 Eur), 2014-08-21 turėdamas 22 812, 07 Lt (6 606, 82 Eur), neteisėtai pagal JAV bendrovės „ "JOHN & JOHN, Ino.I" atstovybės 2014-08-05 sąskaitą-faktūrą serija AB Nr.VLK-010-13, už bendrovei „Libecom“ neva suteiktas rinkos tyrimų verslui vystyti Lietuvoje ir kitur, verslo partnerių paieškos paslaugas, kaip atsakingas asmuo, grynaisiais pinigais sumokėjo iš viso 44 000 Lt ( 12 743, 28 Eur), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kaip UAB ,,Libecom" atskaitingas asmuo neteisėtai išlaidavo ir iššvaistė didelės vertės svetimą turtą - UAB ,,Libecom" priklausančius 44 000 Lt (12 743,29 Eur), šis kaltinimas V. M. pagal LR BK 184 str. 2 d. nepasitvirtino, jis išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2018 m. sausio 18 d. rašte nurodyta, kad dokumentai grąžinti po ikiteisminio tyrimo bankroto administratoriui, bei kad dalis jų pagal 2016 m. gruodžio 15 d. aktą - V. M. (e.bylos 2 tomas b.l. 5-13).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veikų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punkto normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018, kt.), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas.

23. Aktualu pažymėti, kad fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais juridinio asmens ir jo dalyvių interesais. Vadovo lojalumo pareigą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

24. Šiuo atveju apkaltinamuoju nuosprendžiu nustačius aplinkybes dėl buvusio vadovo V. M. apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB ,,Libecom“ bei piniginių lėšų pasisavinimo, konstatuotina, jog vadovas bendrovės turtą ir finansus valdė ir turtu bendrovės vardu disponavo nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei.

25. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nurodo, kad įmonės vadovas V. M. sudarė įmonės vardu nenaudingus įmonei sandorius: 2013 m. gegužės 24 d. laidavimo sutartį, kuria visu įmonės turtu užtikrino UAB ,,Elektrostatika" įsipareigojimus bankui ,,Citadele" pagal 2013 m. gegužės 24 d. kreditavimo sutartį AB „Citadelė“ bankas kredito gavėjui UAB „Elektrostatika“ Šių sutarčių pagrindu, UAB ,,Elektrostatika" neatsiskaičiusi su banku už gautą paskolą, šio banko teisių perėmėjas - UAB ,,Legal Balance" pateikė BUAB ,,Libecom" 25 836,50 Eur finansinį reikalavimą. Be to, FNTT atlikto UAB ,,Libecom" veiklos patikrinimo aktu nustatyta, kad V. M. 2014 m. spalio 31 d. pasirašė UAB ,,Libecom" garantinį raštą, kuriuo garantavo UAB ,,Betonika" įsipareigojimų įvykdymą. Taip pat nesant jokios sutarties su JAV bendrovės ,,John & John Inc.I" atstovybe, pagal pateiktą sąskaitą 2014 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo 44 000 Lt (12 743,28 Eur) už, neva atliktą rinkos tyrimą, nors nėra ne tik atliktų darbų akto ar paties rinkos tyrimo ataskaitos, bet net ir sutarties dėl tokių veiksmų atlikimo.

Atsiliepimas

26. Suinteresuotas asmuo V. M., nesutikdamas su šiais bankroto administratoriaus argumentais nurodo, kad nesudarė jokių sandorių, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Teismas iš dalies sutinka su šiais argumentais.

27. Kaip minėta, buvęs vadovas V. M. dėl jam pareikšto kaltinimo, kad jis neteisėtai pagal JAV bendrovės „JOHN & JOHN, Ino.I" atstovybės 2014-08-05 sąskaitą-faktūrą serija AB Nr.VLK-010-13, už bendrovei „Libecom“ neva suteiktas rinkos tyrimų verslui vystyti Lietuvoje ir kitur, verslo partnerių paieškos paslaugas, kaip atsakingas asmuo, grynaisiais pinigais sumokėjo iš viso 44 000 Lt ( 12 743, 28 Eur), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kaip UAB ,,Libecom" atskaitingas asmuo neteisėtai išlaidavo ir iššvaistė didelės vertės svetimą turtą - UAB ,,Libecom" priklausančius 44 000 Lt (12 743,29 Eur), pagal LR BK 184 str. 2 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo.

28. Bankroto administratorius neįrodinėjo kito, negu nustatyta VSDFV Kauno skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus 2015 m. birželio 12 d. Akte įmonės nemokumo momento, mokumo situacijos dinamikos, įmonės vadovo neteisėtų veiksmų nuo to momento, kuomet įmonė pasiekė nemokumo būseną ir iki bankroto bylos iškėlimo. Aukščiau nurodytiems tyčinio bankroto požymiams pagrįsti nurodo aplinkybes dėl dviejų sandorių bei vadovo V. M. pasirašyto 2014 m. spalio 31 d. UAB ,,Libecom" garantinio rašto, kuriuo buvo garantuotas UAB ,,Betonika" įsipareigojimų įvykdymas, išdavimo ydingumo, jų nuostolingumo.

29. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 24 d. laidavimo sutartis bei 2014 m. balandžio 15 d. sutartis Nr. 14/04-15 126) tarp UAB „Libecom“ ir JAV bendrove "JOHN & JOHN“ dėl konsultavimo, rinkos tyrimo sudarytos, dar esant įmonei mokiai, objektyvių duomenų, kad 2014 m. spalio 31 d. UAB ,,Libecom" garantinio rašto išdavimas sukėlė neigiamų pasekmių įmonei nenustatyta. Todėl teismo vertinimu, nėra galimybės konstatuoti, jog minėtais sandoriais, garantiniu raštu buvo sąmoningai ir kryptingai siekiama nemokumo, ar dar labiau bloginama bendrovės turtinė padėtis, ar kad jie buvo bendrovei ekonomiškai (ne)naudingi, nuostolingi. Kaip matyti, bankroto administratoriaus išvardinti sandoriai nebuvo nurodyti nei FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. Specialisto išvadoje Nr.5-2/109, nei VSDFV Kauno skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus 2015 m. birželio 12 d. Akte. Nagrinėjamu atveju, neperdavus bankroto administratoriui dalies UAB „Libecom“ finansinių dokumentų, nėra pagrindo spręsti, kad jų sudarymo metu, šie sandoriai UAB „Libecom“ būtų lėmę įmonės nemokumą. Todėl teismo vertinimu, vien nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti esant tyčinio bankroto požymiams pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.

30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl LR Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos.

31. Bankroto administratorius nurodo, kad Kitas požymis, galintis lemti tyčinio bankroto konstatavimo faktą, įtvirtintas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pagal šią normą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu tuomet, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

32. Nustačius, kad 2014 metų pabaigoje įmonė turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui (VMI, VSDFV), o Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu baudž. byloje Nr. 1-27-383/2019 , iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi baudžiamoje byloje Nr.1A-235-487/2019 įmonės vadovas V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 str.1 d. (dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB ,,Libecom“ bei piniginių lėšų pasisavinimo, t.y. kad jis fiktyvaus 2014-10-08 kasos išlaidų orderio Nr. 14 pagrindu iš UAB ,,Libecom" kasos paėmė ir pasisavino svetimą turtą - UAB „Libecom“ priklausančius 7 104 Lt (2 057, 46 Eur) pakanka konstatuoti esant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimą, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius (CPK 185 str.).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto požymio

33. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

34. Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai.

35. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

36. Vadovaujantis anksčiau aptarto BAĮ 21 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, CK 2.87 straipsniu, teismas sprendžia, jog įmonės vadovas V. M., einant direktoriaus pareigas turėjo tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ir jos saugojimą, neįrodė, kad jis, būdamas UAB „Libecom“ direktoriumi, savo pareigas vykdė taip, kaip to reikalauja anksčiau nurodytos teisės normos, nepaaiškino, kodėl jo vadovavimo laikotarpiu už 2015 metus bei iki bankroto bylos iškėlimo VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos jokios finansinės ataskaitos, taip pat jis neįrodinėjo, kad tinkamai vykdė savo kaip bendrovės vadovo pareigas ir tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad jis aplaidžiai vykdė savo funkcijas, neteikdamas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų bei įmonės balansų už 2015 metus viešiesiems registrams. Situacija, kuomet bendrovėje nebuvo tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, konstatuota FNTT 2016 m. rugpjūčio 3 d. Specialisto išvadoje Nr.5-2/109 atlikus tyrimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-01-31, bei patvirtinta apkaltinamuoju nuosprendžiu nustačius aplinkybes dėl buvusio vadovo V. M. apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB ,,Libecom“. Iš bankroto administratoriui perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų, nustatyta, kad jam nebuvo perduoti dokumentai už 2016 metus (didžioji knyga, sąskaitų apyvartos žiniaraščiai ilgalaikio nematerialiojo turto inventorizacijos apyrašai, skolų įmonei (atskaitingų asmenų, debitorių) inventorizacijos apyrašai, už 2015 m. bei 2016 m. ataskaitinio laikotarpio balansai ir kt.). Visa tai teismui teikia pagrindo konstatuoti, kad tokie buvusio vadovo veiksmai buvo nuolatiniai bei tyčinio pobūdžio. Kaip nurodė bankroto administratorius, iš jam perduotų dokumentų nėra galimybių nustatyti nei įmonės turto apimties, nei kreditorių, nei debitorių sąrašo. Buvęs vadovas V. M. ilgą laiką vykdydamas įmonės vadovo pareigas bei toleruodamas padėtį, kai įmonė buvo jo valdoma be visų būtinų buhalterinės apskaitos dokumentų, prisiėmė atitinkamas neigiamas savo elgesio pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

37. Teismas sprendžia, kad buvusio įmonės vadovo neveikimas neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto yra neteisėtas, jis iškraipo įmonės veiklos rezultatus ir suvaržo galimybes nustatyti tikrą įmonės turtinę padėtį, todėl turi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų tyčinio bankroto požymius CPK 185 str.).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad aptarti įmonės vadovo veiksmai sudaro pagrindą BUAB „Libecom“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 4, 5 p.

39. Bankroto administratoriaus prašymas dėl BUAB „Libecom“ tyčinio bankroto kaltais pripažinti suinteresuotus asmenis V. M. ir D. M. netenkintinas, nes šiuo atveju jų kaltė nenustatinėjama.

40. Suinteresuotų asmenų V. M. bei D. M. prašymas skirti bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu dėl akivaizdžiai nepagrįsto pareiškimo dėl tyčinio bankroto, netenkintinas, nustačius tyčinio bankroto požymius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, LR Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktais,

nutaria:

pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Libecom“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) bankrotą tyčiniu.

Nutarčiai pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjus, nutarties kopiją nedelsiant pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri įstatyme nurodytą informaciją apie priimtą nutartį paskelbtų savo interneto svetainėje.

Pavesti bankroto administratoriui per Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą atlikti šiame straipsnyje nurodytus veiksmus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

TeisėjaAušra Baubienė