Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei R. G. (R.) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovė nutraukė santuoką 2023 m. vasario 20 d. (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo pačiu buvo išspręstas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo teikimo. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Pastaruoju laiku atsakovė netinkamai rūpinasi savo vaiku girtauja. 2023-03-25 būdama neblaivi sukėlė konfliktą, smurtavo prieš ieškovą, dėl ko buvo iškvieti policijos pareigūnai. Nuo tos dienos sūnus gyvena su ieškovu. Esant tokiai situacijai ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai rūpinasi sūnumi, naudoja prieš jį smurtą, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Ieškovas dirba, gauna pastovias pajamas, turi gyvenamąjį būstą ir gali tinkamai pasirūpinti sūnumi. Ieškovo materialinė padėtis, gaunant tik minimalias pajamas neleis jam pilnai tenkinti vaiko poreikių, todėl atsakovė turi taip pat prisidėti prie jo išlaikymo. Duomenų apie atsakovės pajamas nėra. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai į mėnesį sudaro vidutiniškai 400 Eur iš atsakovės priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Eur į mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba padavė teismui rašytinę išvadą, kurioje nurodo, kad galutinę nuomonę dėl ginčo pateiks teisme, išklausęs abiejų šalių paaiškinimus, susipažinęs su rašytiniais ir kitais įrodymais. Atstovas posėdyje nurodė, kad R. G. šeimai Panevėžio miesto socialinių paslaugų centras teikia socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas. Atsakovė nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialine darbuotoja., į namus neįsileidžia. Buvo gauta informacija, kad atsakovė nutraukė medikamentinį gydymą dėl potraukio vartoti alkoholį, toliau girtauja. Ieškovas savo sūnui užtikrina tinkamas sąlygas gyventi ir ugdytis. Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Su skyriumi gyvenančiu tėvu reikalinga nustatyti bendravimo tvarką, todėl siūlė teismui patvirtinti tarp šalių nusistovėjusią atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką t.y. poriniais savaitgaliais su nakvyne.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta pareiškėjų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), įregistruota Panevėžio miesto CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinta pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys, be kita ko, susitarė dėl nepilnamečio vaiko A. R., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo su motina, taip pat dėl išlaikymo sūnui po 200 Eur priteisimo vaikui iš M. R. ir M. R. bendravimo tvarkos su sūnumi kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023-01-01 iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra R. G. (R.).

8. Ieškovas, remdamasis tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalį teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios, taip pat įrodinėdamas, kad vaiko motina netinkamai rūpinasi sūnumi, ieškiniu siekia pakeisti teismo sprendimą, t. y. nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, iš motinos priteisiant periodinį išlaikymą (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).

9. Taigi ieškovui pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, jam teko pareiga įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

10. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pateikiami tokie aplinkybių pavyzdžiai: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas buvo apklaustas Vaiko teisių specialistų, kur nurodė, kad gyvendamas su tėčiu jaučiasi gerai ir norėtu toliau gyventi su tėčiu.

12. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013); vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai sprendžiama dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Nors teismų praktikoje vieno iš tėvų materialinė padėtis nėra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau pažymėtina, jog svarbu įvertinti tėvų galimybes tinkamai pasirūpinti vaiko augimu ir tobulėjimu.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. Al - 802 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1 -141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo“ 2 skyriaus 4 punktu, R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Šeimai yra taikoma atvejo vadyba nuo 2018-08-08, teikiamos bendrosios bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikių vertinimą buvo nustatytas: II socialinės rizikos veiksnių lygis šiose srityse: šeimos socialiniai santykiai (tėvai gyvena skyrium, vaikas įtrauktas į konfliktą), emocinė ir elgesio raida (vaikas pastebimai sutrikęs), būsto stabilumas (gyvena laikiname bute, nes bus parduodamas iš varžytinių). I socialinės rizikos veiksnių lygis šiose srityse: vaiko sveikata ir higiena (tėvai nežino dalies sveikos gyvensenos principų), šeimos patirtys (šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių, kurie padarė įtaką šeimai), pozityvus auklėjimas (tėvai suvokia, kad išgyvena stresines situacijas, kuriose gali nesuvaldyti ir perduoti savo jausmus ar emocijas vaikui), emocinis palaikymas (neskiria pakankamai laiko bendravimui su vaiku, kartais manipuliuoja vaiku) Šeimos funkcionavimas (šeimai reikalinga specialistų pagalba), vaiko gyvenamoji aplinka (trūksta asmeninės erdvės, tvarkos). 2023-03-23 vyko atvejo nagrinėjimo posėdis, sudarytas pagalbos planas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio peržiūra vyko 2023-04-17 iškeltus uždavinius klientė nevykdo. Spręsti alkoholio vartojimo problemą (pripažino, jog turi potraukį žalingam alkoholio vartojimui, tačiau gydymo Panevėžio priklausomybių ligų centre atsisako, nutraukė medikamentinį gydymą. Priklausomybių konsultanto konsultacijų atsisako). Pozityvios tėvystės įgūdžių lankymas (nelanko). Siekti stabilios psichologinės būsenos (psichologo konsultacijų nelanko). įsiskolinimų dengimas (kadangi nuo birželio mėnesio niekur nedirba, įsiskolinimas auga). Nepiktnaudžiauti alkoholiu (turimomis žiniomis alkoholis vartojamas dažnai), bendradarbiauti su vaiko ugdymo įstaiga (bendradarbiavimas nevyksta), nesidomi sūnaus sveikatos priežiūra. Teikti vaiko išlaikymą (išlaikymo neteikia). Nuo 2023-03-25 su sūnumi buvo susitikusi 3-4 kartus. Namuose trūksta tvarkos ir švaros. Į išsakomas specialistų pastabas ir rekomendacijas klientė neprieštarauja, tačiau elgesys ir gyvenimo būdas nesikeičia. Teigiamų pokyčių nepastebimi. Klientė linkusi slėpti savo šeimos problemas. Moteris nemotyvuota spręsti savo problemų. Nesutinka priimti siūlomą pagalbą, nesilaiko susitarimų su atvejo vadybininke, socialine darbuotoja. R. G. registruota užimtumo tarnyboje.

15. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktas išvadas bei jos atstovės V. V. teismo posėdyje duotą išvadą, konstatuoja, kad ieškovas įrodė egzistuojant esminį aplinkybių pasikeitimą, dėl kurio turėtų būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra pagrįstas paties nepilnamečio vaiko A. nuomone, remiantis teismo sprendimo 13 dalyje nurodytais motyvais. Teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnamečiui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenant su nedirbančia motina, kuriai trūksta socialinių įgūdžių, geriau tapo gyventi su tėvu, kuris gyvena jo nuomojame bute, turi pastovias pajamas, kas yra pagrindas išlaikyti nepilnametį vaiką bei užtikrinti jo gyvenimo ir mokymosi sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms vienam iš tėvų – ieškovui turint nuolatinį darbą, tikslinga keisti pačių šalių 2023-02-20 susitarimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo, atsižvelgiant į vaiko norą – gyventi su tėvu ir kitas byloje nustatytas aplinkybes .

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinės teisės normos – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

17. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas - tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų ar piniginių lėšų neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis, nebendravimu su vaiku ar pan. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata bei amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė, grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

18. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

19. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir laisvalaikis, tačiau išlaidų šiems poreikiams patenkinti dydis turi būti protingas ir realus. Atsižvelgiant į tai, gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 730,00 Eur neatskaičius mokesčių), tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

20. Atsakovė nurodė, kad teismui nusprendus, kad yra pagrindas pakeisti nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą, ji sutinka sūnui teikti 200 Eur išlaikymą, tačiau pageidauja, kad pusė sumos 100 Eur turėtų būti atidedamas sūnaus ateičiai. Su tuo nesutiko ieškovas nurodydamas, kad lėšos reikalingos sūnui išlaikyti dabar, nes jo gaunamos pajamos yra minimalios.

21. Pažymėtina, kad nors ieškovas neteikė teismui išsamios vaiko poreikių ataskaitos, neteikė įrodymų, patvirtinančių išlaidas vaiko poreikiams, tačiau byloje ginčo šiuo klausimu nebuvo. Taigi daroma išvada, kad ieškovo prašoma priteisti 200 Eur suma nepilnamečiui vaikui iš skyrium gyvenančios motinos yra protinga, adekvati, atitinkanti vaiko poreikius. Taip pat toks išlaikymo dydis buvo nustatytas Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kai buvo priteistas 200 Eur išlaikymo dydis iš ieškovo. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad vaiko poreikiai būtų pasikeitę (sumažėję), o jo motinos ir tėvo turtinė padėtis būtų buvusi geresnė.

22. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės suma yra mažesnė už orientacinį minimumą, kuris turėtų būti mokamas kiekvieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui, įvertinęs ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, sprendžia, kad iš atsakovės R. G. turi būti priteistinas išlaikymas vaikui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis - po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį, iki jo pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. nuo 2023 m. gegužės 17 d.), kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Išlaikymo lėšos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise skirtinas įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas – ieškovas M. R..

24. Ginčo šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnis, 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

25. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.).

26. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nusistovėjo tvarka, kad atsakovė su skyriumi gyvenančiu sūnumi bendrauja poriniais mėnesio savaitgaliais su nakvyne, vaiką pasiimdama šeštadienį ryte iš jo gyvenamosios vietos ir gražindama savaitgalį vakare. Tokia bendravimo tvarka abi šalis tenkina, neprieštarauja vaiko interesams, todėl teismas neturi pagrindo jos keisti.

Dėl ieškinio reikalavimo nutraukti priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymą iš M. R.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. R. nuo 2023-03-25 gyvena su tėvu ir yra jo išlaikomas, todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, nuo 2023-03-25 nutraukiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš M. R., priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. R., išieškojimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Ieškovui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybė patyrė 323,33 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui išlaidų. Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 323,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 39,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269, 270 straipsniais, 279 straipsniu, 96 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, nustatytą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti ir nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą ieškovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą nepilnamečiui vaikui A. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, pakeisti ir priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y. 2023 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoją paskiriant ieškovą M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą ieškovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiui vaikui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), pakeisti ir nustatyti, kad nustatyti, kad atsakovė R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su skyriumi gyvenančiu sūnumi A. R., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja poriniais mėnesio savaitgaliais su nakvyne, vaiką pasiimdama šeštadienį ryte iš jo gyvenamosios vietos ir gražindama sekmadienį iki 18 valandos vakare.

Nuo 2023-03-25 nutraukti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-02-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. R., gim. (duomenys neskelbtini) išieškojimą.

Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 323,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 39,84 Eur sumą, sumokant į VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.